Lietuvių vaikų literatūros kelias prasidėjo XIX amžiaus viduryje, tačiau nuosekli jos raida siekia XX amžių. Nuo 1864 iki 1904 metų, kai Lietuva priklausė carinei Rusijai, buvo draudžiama viešai vartoti lietuvių kalbą, o tai turėjo įtakos ir literatūros raidai. Pirmaisiais nepriklausomybės metais (1918-1940) pradėjo formuotis visos meno rūšys, įskaitant vaikų literatūrą. Iki 1945 metų jau buvo susiformavę visi vaikų literatūros žanrai.
Sovietmečiu (1940-1990) literatūra ir menas negalėjo laisvai plėtotis, vyravo ideologizmas ir pamokymai. Tik apie 1975 metus literatūrinė pasaka, apsakymas, poezija ir dramaturgija tapo autentiškesni, pradėjo atspindėti vaiko jausmus ir mentalitetą. Po 1990 metų, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjo natūrali vaikų literatūros raida be ideologinės kontrolės ir cenzūros. Šiuolaikiniai skaitytojai gali mėgautis tiek "buržuazinio" laikotarpio literatūra, tiek pasaulinės klasikos kūriniais, o verstinė literatūra tapo svarbiu lietuvių rašytojų įkvėpimo šaltiniu.
Literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba pastebi, kad visais raidos etapais vaikų literatūra remiasi tautosaka. Nenuostabu, kad didžiausia vertybe laikomos knygos, kuriose atsispindi lietuvių liaudies pasakų, sakmių, padavimų motyvai. Tautosaka buvo ir išlieka svarbiu etinio ir estetinio ugdymo šaltiniu.
Lietuvių literatūros ištakos siekia tautosaką. Iki rašytinės literatūros atsiradimo jos žanrai, tokie kaip dainos, pasakos, padavimai, lopšinės, žaidinimai, buvo vaikų etinio ir estetinio ugdymo šaltinis. Vaikams ir apie vaikus sukurta lietuvių tautosaka buvo surinkta ir išleista įvairių autorių rinkiniuose.
Rašytinė literatūra vaikams atsirado iš religinių raštų - Biblijos, giesmynų, šventųjų gyvenimų aprašymų, katekizmų, elementorių. Pirmasis religinis eilėraštis vaikams „Kaledaitis“ buvo išspausdintas elementoriuje „Mokslas skaityti rašto lękiško dėl mažu vaikialu“ (1763). Pirmąją knygą vaikams su 23 paveikslėliais parengė K. Vizgirdas („Biblije didel vaikų lenkiškai yr lietuviškai“ 1823). Pirmosios Europoje iliustruotos knygos vaikams (J. A. Komenskio „Orbis sensualium pictus“ 1658) turėjo įtakos K. R. Nezabitauskio-Zabičio elementoriaus „Naujas mokslas skaityti dėl mažū vaikū Žemaytiu ir Lietuvos“ (1824) struktūrai, iliustracijoms ir turiniui.
Pirmąją pasaulietinio turinio knygą lietuvių kalba išleido J. Šulcas - „Ezopo pasakėčios“ (1706). Pasirodė pirmosios pasakėčios, artimos kaimo vaikams („Šešes pasakas Symona Stanevičes žemayčę yr antras šešes Kryžža Donalayčia lituvynynka prusa“ 1829). S. Daukantas išleido elementorių „Abeciela lijtuviu, kalnienų ir žiamajtių kalbos“ (1842), kuriame buvo smulkiosios tautosakos - patarlių, priežodžių, mįslių ir užduočių saviugdai. Originalių ir iš vertimų sulietuvintų pasakėčių parašė V. Kudirka, P. Arminas-Trupinėlis ir kiti. Pasakėčių pobūdis (trumpi, lengvai skaitomi tekstai) skatino fabulinę vaikų literatūrą.
Pasaulietinė vaikų literatūra pradėjo klostytis XIX amžiuje ir buvo didaktinės krypties. Didaktinės literatūros pradininkas M. Valančius sukūrė išraiškingų portretų, dialogų, humoristinių situacijų (pvz., pasakos „Guvus Vincė“, „Mikė melagėlis“). 9 dešimtmečio pabaigoje-20 amžiaus pradžioje pasirodžiusiose mokslo populiarinamosiose apybraižose plito scientizmo idėjos, kurios skatino vaikų fantaziją, ugdė pozityvius idealus, mokė įveikti sunkumus (pvz., P. Vileišio biografinė apybraiža „Jurgis Stefensonas“ 1877).
Pranas Mašiotas suformulavo esminius reikalavimus vaikų literatūrai: estetinė kūrinio vertė, pažintinis, dorovinis pradas, aukšta kalbos kultūra. Jo įtvirtinti principai ilgainiui tapo vaikų literatūros tradicija. Jo kūryba apima grožinę prozą, biografines apybraižas, istorijos, kultūros, mokslo, ekologijos, kelionių vaizdelius.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje vaikų literatūroje atsirado literatūrinių pasakų ir apysakų, kuriose vaizduojama lietuviška gyvensena, jaukus stilizuotas pasaulis, gyvenimo prasmės ieškantys veikėjai. Kazys Saja, pavyzdžiui, savo apysakoje „Už nevarstomų durų“ (1978) pasitelkė alegoriją, kad atskleistų skaudžias dorovines, socialines ir tautines problemas. Vytautė Žilinskaitė savo satyrinėse pasakose neužgauliai pašiepia vaiko ydas („Melagių pilis“ 1968), o lyrinėms pasakoms būdinga melancholija ir susimąstymas („Robotas ir peteliškė“ 1978).
Vytautas Petkevičius sukūrė pirmąjį lietuvių vaikų literatūroje romaną-legendą „Molio Motiejus - žmonių karalius“ (1978), apimantį kelis tautos egzistencijos ir kovų su grobikais amžius. Vytautas Bubnys parašė bekompromisės paauglių psichologiją atspindinčios literatūros (pvz., apysakos „Arberonas“ 1969, „Baltas vėjas“ 1974). Kęstutis Kauko dilogija („Musei geriau“ 1988, „Musei vis dar geriau“ 1993) vaizduoja paauglių svajones, blaškymąsi, narkotikų vartojimą ir amžiaus problemas.
Algimanto Zurbos romanuose („Šimtadienis“ 1975, „Integralas“ 1981) vaizduojami paaugliai, kurių sąmonėje žlunga asmenybės vertės suvokimas ir daugelis moralės kategorijų. Vytautas Račickas išpopuliarėjo apysaka „Zuika padūkėlis“ (1985), kurioje sulaužė vaikų literatūros tabu - vaizdavo visuomenės atstumto paauglio savižudybės socialines priežastis.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pasirodė komercinės verstinės literatūros vaikams ir primityviai parašytų originalių knygelių. Tačiau knygų kokybė pagerėjo, kai patiems mažiausiems skaitytojams ėmė rašyti profesionalūs rašytojai. Jūratė Liniauskaitė išleido antropomorfizuotų veikėjų knygeles („Margučių pasaka“ 1992, „Vandenų abėcėlė“ 1993). Ramutė Skučaitė atnaujino vaikų poeziją, jos knygų veikėjai su vaiku kalbasi intymiai, jausmus ir mąstymą aktyvina vaizduose paslėptu klausimu „kodėl?“ („Lopšinė ešeriukui“ 1993, „Laiškas sekmadieniui“ 1998). Vytautas Kukulas išleido eilėraščių rinktinę „Vėjo birbynė“ (2000).
Juozas Erlickas savo knygose („Bilietas iš dangaus“ 1990, „Bobutė iš Paryžiaus“ 1995) naudoja pašaipą, satyrą, vaizduoja pasaulį ne idilišką, o labiau dramatišką, kupiną skausmo ir vaiko kančios. Jo Sąjūdžio laikotarpiu rašytuose eilėraščiuose („Žalias pareiškimas“ 1992) didžiausia antivertybė yra sovietų ideologija, jai pašiepti pasitelkiama satyra, ironija ir juodasis humoras.
Pirmieji lietuvių rašytojų kūriniai vaikams pasirodė XIX a. viduryje, tačiau nuosekli vaikų literatūra atsirado tik XX amžiuje. 1918-1940 metai - pirmieji nepriklausomybės metai, kai pradėjo rutuliotis visos meno rūšys. 1945 m. jau buvo susiformavę visi vaikų literatūros žanrai. Nuo 1940 iki 1990 m. Lietuva buvo Sovietų Sąjungos sudėty. Tada literatūra ir menas negalėjo savarankiškai plėtotis. Buvo pilna ideologizmo ir pamokymų. Tik apie 1975 metus literatūrinė pasaka, apsakymas, poezija ir dramaturgija tapo autentiški, rodė vaiko pojūčius ir mentalitetą. 1990 metais Lietuva iškovojo Nepriklausomybę. XXI amžiaus literatūra - tai prieš dešimtmetį prasidėjusių procesų tąsa. Kūryba nebėra ideologiškai kontroliuojama. Nėra cenzūros. Skaitytojai gali naudotis vadinamąja „buržuazinio“ laikotarpio literatūra bei visa pasaulinės literatūros klasika. Verstinė literatūra tapo pavyzdžiu lietuvių rašytojams.
Lietuvių vaikų literatūros raidos etapai ir svarbiausi autoriai
Lietuvių vaikų literatūros istorija yra ilga ir turtinga. Nuo pirmųjų elementorių ir religinių tekstų iki šiuolaikinių inovatyvių kūrinių, ji atspindi lietuvių tautos istoriją, kultūrą ir vertybes.
Pradžia ir tautosakos įtaka
Lietuvių literatūros ištakos yra tautosaka. Iki rašytinės literatūros atsiradimo jos žanrai (dainos, pasakos, padavimai, lopšinės, įvairūs žaidinimai, garsažodžiai) buvo vaikų etinio ir estetinio ugdymo šaltinis. Vaikams ir vaikų sukurta lietuvių tautosaka surinkta įvairių autorių ir išleista rinkiniais.
Rašytinė litetatūra vaikams atsirado iš religinių raštų (Biblija, giesmynai, šventųjų gyvenimų aprašymai, katekizmai, elementoriai, spausdinti šventųjų paveikslai mitinėmis temomis). Elementoriuje „Mokslas skaītima rašto lękiško dėl mažu vaykialu“ (1763) išspausdintas pirmasis religinis eilėraštis „Kaledaytis“ vaikams. Pirmoji knyga vaikams su 23 paveikslėliais parengė K. Vizgirda („Bibliie diel vayku lenkiškai yr letuviškay“ 1823). Pirmąją pasaulietinio turinio knygą lietuvių kalba išleido J. Šulcas - „Ezopo pasakėčios“ (1706).
Didaktinė ir realistinė proza
Pasaulietinė vaikų literatūra pradėjo klostytis XIX amžiuje. Ji buvo didaktinės krypties. Didaktinės literatūros pradininkas M. Valančius sukūrė išraiškingų portretų, dialogų, humoristinių situacijų (pasakos „Guvus Vincė“, „Mikė melagėlis“ ir kitos). 9 a. pabaigoje-20 a. pradžioje pasirodžiusiose mokslo populiarinamosiose apybraižose plito scientizmo idėjos, kurios skatino vaikų fantaziją, ugdė pozityvius idealus, mokė įveikti sunkumus (P. Vileišio biografinė apybraiža „Jurgis Stefensonas“ 1877).
Pranas Mašiotas suformulavo esminius reikalavimus vaikų literatūrai: estetinė kūrinio vertė, pažintinis, dorovinis pradas, aukšta kalbos kultūra. Jo įtvirtinti principai ilgainiui tapo vaikų literatūros tradicija. Jo kūryba išleista 40 tomų.
XX a. 4 dešimtmetyje vaikų literatūra nuo didaktikos, moralizavimo ir informatyvumo krypo į psichologizmą. Vaizduota vaiko veržimasis į fantazijos ir nuotykių pasaulį. Prozoje atkuriami vaikystės įspūdžiai, vaiko sieloje ieškoma humanistinių idealų (A. Vaičiulaičio „Vakaras sargo namely“ 1932, S. Zobarsko „Ganyklų vaikai“ 1934, L. Dovydėno „Kelionė į pievas“ 1936). Sunkioje buityje vaikai vaizduojami kupini sumanymų ir energijos (B. Buivydaitės apysaka „Auksinis batelis“ 1936).
Tarybmečio literatūra ir jos ypatumai
SSRS okupacijos laikotarpiu Lietuvoje kurta literatūra vaikams turėjo prievarta primestą kitą vertybių sistemą, pagrįstą komunistine ideologija. Krikščioniškąjį humanizmą pakeitęs vadinamasis socialistinis humanizmas aukščiausiu kūrybos etalonu laikė klasinį principingumą. Žmonės suskirstyti į išnaudotojus ir išnaudojamuosius. Rašytojai privalėjo atsisakyti tautinės vaikų literatūros tradicijos ir priimti svetimą tautos ir pasaulio vaizdavimo sampratą.
Politinis dogmatizmas vaikų literatūroje ypač įsigalėjo 5 dešimtmetyje. Įsitvirtino vaizdavimo stereotipai - persekiojantys imperialistų agentai, buržuaziniai nacionalistai, kolūkius žlugdantys buožės. Vaikai vaizduoti socializmo statytojais. Dviejų vaikysčių antitezės principu pieštas nelaimingas vaikų gyvenimas Vakaruose ir laiminga vaikystė SSRS.
Atšilimo laikotarpiu (1956-59) vaikų literatūroje ėmė formuotis metaforinis realizmas - rašytojai atsigręžė į savo tautos etnokultūrą. Pasirodė stilizuotų lietuvių liaudies pasakų rinkinių (K. Borutos „Dangus griūva“ 1955, A. Liobytės-Paškevičienės „Gulbė karaliaus pati“ 1963).
Atsinaujinusioje vaikų literatūroje mažėjo politinės retorikos, kito kūrinių tematika, gilėjo problematika, plėtėsi žanrai, meninė raiška. Vaikai buvo pratinami prie sudėtingesnės poezijos (Just. Marcinkevičius eilėraščių rinkinys „Utititi, šalta“ 1969, poemėlės „Grybų karas“ 1958). B. Brazdžionio ištobulintą klasikinio eilėraščio tradiciją tęsė jaunesnės kartos poetai - K. Kubilinskas, A. Matutis, M. Vainilaitis.
Plėtėsi nuotaikų ir patirčių įvairovė - džiaugsmas ir liūdesys, vienatvė ir kančia, noras padėti kitiems ir užuojautos ieškojimas, gėrio, grožio, tėvų meilės ilgesys. Iš vaikų literatūros išstumtus religinius, transcendentinius motyvus keitė meditacinė lyrika (J. Degutytės, R. Skučaitės kūryba).
XXI amžiaus lietuvių vaikų literatūra
XXI amžiaus literatūroje nauja yra nonsenso stilistika, kurią įtvirtina jaunesnės kartos rašytojai. Visų pirma čia paminėti reikia Vytautą V. Landsbergį, kurio knygos vaikams pasižymi netikėtomis žanrinėmis jungtimis. Jo knygos vaikams pasižymi netikėtomis žanrinėmis jungtimis. Toje pačioje knygoje absurdą keičia dvasinės temos.
Postmodernius literatūrinius pasaulius plėtoja Renata Šerelytė. Jos prozos teminis laukas - dažniausiai mažo miestelio buitis. Nauja istorinė situacija tapo proga rutuliotis realistinei prozai. Dabar nėra reikalo rodyti gyvenimą gražesnį, negu jis yra iš tikrųjų. Galima rašyti ir apie skaudžias moralines ar socialines problemas.
Aktualiausias gyvenimo problemas nagrinėja Kazys Saja - dramaturgas, prozininkas. Knygoje „… kurio niekas nemylėjo“ vyrauja blogio pasaulis, tačiau pabaigoje konstatuojama, kad materijai prasmę suteikti gali tik meilė.
Vienas iš populiariausių vaikų rašytojų, kasmet patenkąs į skaitomiausių autorių penketuką, yra Vytautas Račickas. Realistinės prozos pavyzdys gali būti kūrinys „Baltos durys“. Tai knyga paaugliams, jaunimui.
Eksperimentinių vaikų namų link pasuko Gendrutis Morkūnas. Jo knygose „Vasara su kaštonu“, „Grįžimo istorija“, „Velniškai karštos atostogos“ realizmo apraiškos įspūdingai susipynusios su nonsenso triukais bei intonacijomis, su vizijomis, metaforiškais vaizdais.
Pastaraisiais metais praturtėjo problem novel kryptis. Gintarė Adomaitytė apysakoje „Laumžirgio namai“ vaizduoja moterų, mergaičių likimus naujoje socialinėje realybėje. Naują reiškinį pristato Vilė Vėl. Knygoje „Parašyk man iš Afrikos“ pagrindinis herojus yra diplomato sūnus. Ona Jautakė sėkmingai sukūrė šiuolaikinį teigiamą herojų - paauglį.
Dabartinis skaitytojas mėgsta intriguojančius siužetus, atspindinčius šiuolaikines realijas. Mielai renkasi žaismingas, linksmas istorijas. Kristina Gudonytė parašė romaną „Blogos mergaitės dienoraštis“. Knygos herojė - maištaujanti 15-metė Kotryna. „Trise prieš mafiją“ - bene pirmoji lietuvių detektyvinė apysaka.
Deja, dar reikia paminėti vieną liūdną reiškinį. Menkėja poezija vaikams, kuri Lietuvoje turi labai stiprias ir senas tradicijas. Tikriausiai ši situacija yra laikina. Tuo pačiu galime pasidžiaugti, kad mūsų amžiuje pasireiškia knygų iliustracijų suklestėjimas.
Lietuvoje tikrai jaučiamas didžiulis lietuvių autorių knygų vaikams pakilimas - gražios, įdomios, išskirtinės, iliustruotos, eiliuotos, kalbančios socialinėmis temomis, jautrios džiugina mažuosius skaitytojus ir jų tėvus.
Vaikų rašytojos Evelinos Daciūtės eilėraščiai patiks 3-8 metų vaikams. Lengvi it pūkai, žaismingi it dūkstantys vasaros vėjai, šilti it mamos apkabinimas rašytojos Evelinos Daciūtės eilėraščiai mažiesiems. Apie vaikų patirtis, kasdienybę, mėginimus suvokti didelį, įdomų ir, rodos, tokį keistą pasaulį.
Iš pirmo žvilgsnio Vytautės Žilinskaitės apysakos-pasakos „Kelionė į Tandadriką“ siužetas atrodo paprastas. Vaikų išmesti žaisliukai randa erdvėlaivį ir išskrenda laimės ieškoti į žaislų planetą Tandadriką. Visgi knyga savyje talpina gerokai daugiau nei paprastą nuotykių istoriją. Vytautės Žilinskaitės kūryba pasižymi tuo, kad ji nuo vaikų neslepia aštrių kampų: kalba linksmai, bet tuo pačiu ir rimtai.
Tomas Dirgėla - vienas populiariausių lietuvių vaikų rašytojų, kurio knygos leidžiamos pakartotinai ir verčiamos į užsienio kalbas, o vaikai tiesiog eina iš proto dėl jo detektyvinės serijos „Domas ir Tomas“!
Indrė Zalieckienė - pati rašo ir iliustruoja savo knygas. Kaip gerai būtų turėti stebuklingus akinius, pro kuriuos galėtume pažvelgti į kito žmogaus vidų - pamatyti, ką jis galvoja, kaip jaučiasi, apie ką svajoja! Šioje knygoje rasite tris spalvotus langelius, pro kuriuos žvelgiant į iliustracijas, ryškėja trys skirtingos tikrovės.
Trumpi pasakojimai apie skaudžius vaikų išgyvenimus, kuriuos lydi tokie „stebuklingi“ piešiniai, padės geriau suprasti kitą - kitokį, keistą, neįprastą, nesuprastą, atstumą. Atvers slaptus nematomus praradimus.
Šioje nuotaikingoje knygelėje poetė, daugelio vaikiškų knygų autorė Ramutė Skučaitė nedidelėmis, šmaikščiomis, nostalgiškomis ar pamokančiomis eiliuotomis istorijomis supažindina vaiką su pirmaisiais skaičiais (nuo 1 iki 9) ir pagrindinėmis spalvomis.
Vilnius. Vija ir Meška miestinėja. Pažintinė knyga - miesto gidas 7-12 m. vaikams ir visai šeimai. Nuotaikingoje kelionėje po Lietuvos sostinę jus lydės mergaitė Vija ir išdykusi jos šunytė Meška.
Antroji knyga apie laukinį arkliuką Dominyką, pamilusį rugiagėlę Svajonę. Dominykas iškeliauja į kosmoso platybes ieškoti savo mylimajai stebuklingo karšto brangakmenio, kuris neatšąla nei rudenį, nei žiemą.
Trumpakojė gauruota žmogysta žaliomis akimis vėl įsivelia į bėdą. Na, gal tiksliau būtų sakyti, į bėda pakliūva tie, kurie kėsinasi pavogti nuostabųjį Pasaibos sukurtą „Pelkių miglos“ receptą.
Tikros paskutinio pasaulyje baltojo raganosio istorijos įkvėpta, ši paveikslėlių knyga pasakoja apie vienatvę ir draugystę, apie praradimą ir suradimą, apie liūdesį ir džiaugsmą, apie nusivylimą ir viltį.
„Mažas kaip vabalėlis” - trumpa istorija apie pasaulį atrandantį vabalėlį. Dėl unikalaus jos turinio skirtingos amžiaus grupės knygą pažins skirtingais lygmenimis.
Knygos autorė Kotryna Zylė - vaikų ir jaunimo knygų autorė - rašytoja, iliustruotoja, dizainerė, už savo kūrybą pelniusi ne vieną apdovanojimą. Kotryna ne tik kuria, bet ir aktyviai buria vaikų bei jaunimo literatūros lauko kūrėjus.
Dvidešimt septynios istorijos - ir tiek pat Juzulių. Jie iš Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos, kitų etnografinių Lietuvos rajonų. Todėl kartais vietos tarme prabyla.
Ši istorija nutiko Vilniuje. O gal Kaune? Gal Varšuvoje, Berlyne, Romoje, Paryžiuje? Antrojo pasaulinio karo metu tokia istorija galėjo nutikti bet kur Europoje. Tai pasakojimas apie berniuką ir mergaitę, apie karštą vasarą, skanų beigelį ir piktą varną. Apie tikrą draugystę, baimę ir viltį.
Marius Marcinkevičius - knygų vaikams rašytojas, poetas, prozininkas, gydytojas, keliautojas ir tėtis. Gražiausių knygų „Draugystė ant straublio galo“, „Maži eilėraščiai mažiems“ autorius.
Inga Dagilė - dizainerė ir vaikų knygų iliustruotoja. Jos iliustruotos knygos pelno apdovanojimus ir verčiamos į užsienio kalbas.
Naujausia mylimos poetės Violetos Palčinskaitės eilėraščių knyga vaikams. Su Marijos Smirnovaitės iliustracijomis.
Įsivaizduok, kad vieną dieną Vilniuje, stovėdamas sankryžoje, išgirsti gatvių pokalbį. Jos aptarinėja reikalus, giria viena kitą, ginčijasi, svajoja, juokauja… Ir nenuostabu, nes senojo miesto gatvės mena skirtingų amžių istorijų, yra sutikusios įdomiausių ir keisčiausių žmonių. Ir saugo daug paslapčių!
Ši knyga - tai komiksų kolekcija, linksmai tyrinėjanti margą Vilniaus gatvių žemėlapį. Gal čia sužinosi ir savo gatvės istoriją?
Vieno mažo miestelio paštas veikia geriau nei visi kiti. Jame nedingsta siuntiniai, o laiškai visuomet laiku pasiekia adresatus. Jei kas pasakytų, kad tas paštas stebuklingas, būtų beveik teisus. Čia darbuojasi slapti paštininkai - Berta Ilgauodegė ir Liudvikas Šlaputis.
Rašytoja Ignė Zarambaitė skaitytojų ir literatūros kritikų jau įvertinta už vaikams ir paaugliams skirtas knygas „Elzė ir senojo dvaro paslaptis“, „Stebuklingi senelio batai“, „Skudurinukė“, „Juodavandeniai“.
2017 m. Su nostalgija prisimenate vaikystėje skaitytas knygas: Justino Marcinkevičiaus „Grybų karą“, Vytautės Žilinskaitės „Robotą ir peteliškę“ ar Vytės Nemunėlio „Meškiuką Rudnosiuką“? Praeitų metų vasarą skaitančiajai suaugusiųjų bendruomenei buvo pateiktas 500 vaikų, paauglių ir jaunimo knygų, išleistų nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, sąrašas. Juo remiantis buvo galima viešai virtualioje erdvėje pusę metų balsuoti už labiausiai įsiminusias, meniniu ir ugdomuoju požiūriu vertingas knygas. Rinkimuose dalyvavo beveik 2000 žmonių. Atskirai už knygas balsavo ir šešiolika vaikų literatūros žinovų.
Žvilgtelėjus į sąrašą akivaizdu, kad ne veltui Lietuva vadinama lyrikų kraštu. Pirmajame sąrašo dešimtuke karaliauja eiliuoti tekstai - net 8 iš 10 pozicijų užima poezija, poemos ir eiliuotos pasakos, o pirmose vietose atsidūrė Salomėjos Nėries „Eglė Žalčių karalienė“, Sigito Gedos „Baltoji varnelė“ ir Maironio „Jūratė ir Kastytis“. Iš viso eiliuotų knygų į šimtuką pateko net 30. Likusios dvi knygos pirmajame dešimtuke yra pasakos. Net 65 sąrašo knygos yra išleistos sovietmečiu - tai daugeliui tikrai girdėta lietuvių vaikų literatūros klasika, sukurta Eduardo Mieželaičio, Ramutės Skučaitės, Kazio Sajos ir kitų. 14 knygų išleistos jau XXI a., likusios - XIX a. pabaigos, ikikarinės, tarpukario bei paskutiniojo XX a. Seniausia sąrašo knyga - Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1868); prie jos glaudžiasi Žemaitės „Rinkinėlis vaikams“ (1904), Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1905).
„Viena kita knyga turbūt jau laikytina literatūros istorija, kai kurios, net ir senesnės, tebėra aktualios ir skaitytinos vaikams šiandieną. Labai svarbu, kad jos būtų nuolat ir kokybiškai perleidžiamos“, - teigia projekto „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ iniciatorius.
Projektą sumanė ir įgyvendino Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.
Švęskime Tarptautinę vaikų knygos dieną (o tuo pačiu ir Hanso Kristiano Anderseno gimtadienį) visą savaitę nuo balandžio 2 ir 9 dienos! Garsūs vaikų knygų autoriai kviečia susitikti virtualioje realybėje. Jūsų laukia susitikimai su vaikų pamėgtais šių dienų knygų kūrėjais - rašytojais ir iliustruotojais. Iš viso - net dvidešimt autorių!
Evelina Daciūtė - 17:30 val. skaitys ištrauką iš Pamelos Trevers knygos „Merė Popins“. Rašytojas Tomas Dirgėla - 18:30 val. skaitys ištrauką iš Maurice Sendak knygos „Kur gyvena pabaisos“. Lina Itagaki - Artist - 19:30 val. Agne Nananai - 17.30 val. skaitys Čarlzas Torsonas pasakojimą „Kikas”. Rasa Janciauskaite illustrator - 18.30 val. skaitys ištraukas iš Johnny Gruelle knygos „Skudurinės Onutės pasakėlės“. Kotryna Zyle - 19.30 val. Ausra Kiudulaite - Illustrator.
Šios knygų dailininkės ir rašytojos pavardė puikiai pažįstama ne tik Lietuvos, bet ir užsienio skaitytojams. Aušra - dažna už Lietuvos ribų vykstančių literatūros festivalių viešnia, o jos knygos sulaukia didžiulio dėmesio. skaitys ištrauką iš Sveno Nordkvisto knygos „Lapių medžioklė”. Ignė Zarambaitė - šiemet Ignė triumfavo geriausios Metų knygos vaikams rinkimuose. Jos kūrinys „Stebuklingi senelio batai” išrinktas 2019-ųjų metų knyga vaikams.
Greta Alice Illustration. Gretos vardas jau kurį laiką skamba ir vaikams, ir suaugusiesiems skirtų iliustracijų pasaulyje. Ši kūrėja aktyviai propaguoja komiksų kultūrą Lietuvoje ir veda fantastišką Kūrybinio piešimo studija.
Vytautas V. Landsbergis. Legendinis vaikų rašytojas, kino režisierius, dainininkas ir nepakartojamas istorijų pasakotojas. Tarp 2019 Metų knygos nominantų buvo net dvi Vytauto knygos - vaikams skirta „Pūkis karalius” ir paaugliams parašyta „Žalčių karalienė“. Vytautas 18.30 val. Neringa Vaitkutė - geriausia pasaulyje biologijos mokytoja ir įspūdingų knygų autorė. Pernai metais didelio dėmesio ir apdovanojimų sulaukė Neringos knyga „Klampynių kronikos”, o šiemet pasirodė antroji jos dalis, kuriai neįtikėtinas iliustracijas kūrė pati Neringa.
Ieva Babilaitė. Iliustravo net 17 vaikams ir suaugusiems skirtų knygų, kelių iš jų - ir autorė, ir iliustruotoja. Fantasy žanro gerbėjas ir propaguotojas Lietuvoje.
Inga Dagilė - ši dailininkė iliustravo Evelinos Daciūtės, Tomo Dirgėlos ir daugelio kitų autorių knygas, o Ingos iliustruota knyga „Istorijos skanėstai” įtraukta į geriausių 2019 metų knygų paaugliams penketuką.
Elena Selena - 17:30 val. skaitys ištrauką iš Tuvės Janson knygos „Troliai Mumiai ir burtininko skrybėlė“ Daiva Čepauskaitė - 18:30 val. Indrė Pavilonytė-Ažondenė - įstabių knygų apie Marmiai/ius autorė. Dar nevarčiusiems šių knygų, labai rekomenduojame tai padaryti nedelsiant. Jautrios istorijos ir nuostabios iliustracijos. Eglė Ramoškaitė. Fantastinio romano paaugliams „Tarp Gyvenimo ir Vilties: tam, kuris supranta” autorė ir kūrybinio rašymo ekspertė. Modesta Jurgaitytė. Ypatingos knygos „Ypatingas” autorė. Knyga jau sulaukė apdovanojimo už gražiausią 2019 metų knygą vaikams, o netrukus planuojama statyti šios knygos istorijos įkvėptą vaidybinį filmą.
Rašytojas Marius Marcinkevičius. Daugelio ne vieną apdovanojimą pelniusių knygų autorius - „Maži eilėraščiai mažiems“, „Sivužas“, „Draugystė ant straublio galo“, „Atvirkštukai“ ir kitų. Mariaus knygų ieškokite čia www.tikraknyga.lt Marius 17.30 val.
Viena kita knyga turbūt jau laikytina literatūros istorija, kai kurios, net ir senesnės, tebėra aktualios ir skaitytinos vaikams šiandieną. Labai svarbu, kad jos būtų nuolat ir kokybiškai perleidžiamos.
Taip pat yra išleistas katalogas „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ - jame kiekviena sąrašo knyga pristatyta trumpa apžvalga, parengta K. Urbos bei G. Salomėja Nėris.
Salomėja Nėris. Sigitas Geda. Maironis. Vytė Nemunėlis. Vytautas Petkevičius. Kazys Binkis. Vytautė Žilinskaitė. Kostas Kubilinskas. Eduardas Mieželaitis. Justinas Marcinkevičius. Petras Cvirka.
GULBĖ KARALIAUS PATI: lietuvių liaudies pasakos (sud. Vytautė Žilinskaitė. Martynas Vainilaitis. Jonas Biliūnas. Kazys Binkis. Vytautas V. Landsbergis.
GYVASIS VANDUO: lietuvių liaudies stebuklinės pasakos (sud. Salomėja Nėris.
SUŽEISTAS VĖJAS: lietuvių liaudies mitologinės sakmės (sud. Vytautas V. Landsbergis. Vytautas Račickas. Šatrijos Ragana. Anzelmas Matutis. Kęstutis Kasparavičius. Vincas Pietaris. Lina Žutautė. Kazys Boruta. Janina Degutytė. Jonas Avyžius. Vytautas Petkevičius. Janina Degutytė. Jonas Biliūnas. Justinas Marcinkevičius. Kazys Saja. EI, SLĖPKITĖS! Vytautas Misevičius. Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. Violeta Palčinskaitė. Vytautas Tamulaitis. Gendrutis Morkūnas. Petras Cvirka. Bitė Vilimaitė. Motiejus Valančius. Gendrutis Morkūnas. Juozas Erlickas. Martynas Vainilaitis. Justinas Marcinkevičius. Vytautas Bubnys. Juozas Erlickas. Kazys Jakubėnas. Antanas Vienuolis. Algimantas Zurba. Vytautas V. Landsbergis. Martynas Vainilaitis. Kostas Kubilinskas. Lazdynų Pelėda. Vytautas Račickas. Kostas Kubilinskas. Petras Tarasenka. Ramutė Skučaitė. Jonas Avyžius. Pranas Mašiotas.
KAI KNYGAS DRAUDĖ: apysakos ir apsakymai (sud. Kazys Saja. Gendrutis Morkūnas. Kazys Saja. Vytautė Žilinskaitė. Gintaras Beresnevičius. Aloyzas Každailis. Kristina Gudonytė. Kazys Boruta. Žemaitė. Aldona Liobytė. Bronė Buivydaitė. Violeta Palčinskaitė. Balys Sruoga. Pranas Mašiotas.
IR AŠ MAŽAS BUVAU: kūrybos rinktinė (sud. Kęstutis Kasparavičius. Anzelmas Matutis. Žemaitė. Aldona Liobytė. Mykolas Sluckis. Antanas Vaičiulaitis. Vytautas Petkevičius. Renata Šerelytė. Petras Tarasenka. Violeta Palčinskaitė. Alma Karosaitė. Ramutė Skučaitė. Jurga Ivanauskaitė. Salomėja Nėris. Akvilina Cicėnaitė. Vaižgantas. Ramutė Skučaitė. Rebeka Una. Vytautas Petkevičius. Rimantas Černiauskas.
