Kalbos lavinimas labai glaudžiai susijęs su bendru mažylio vystymusi, su jo žiniomis apie pasaulį. Daugelis žaidimų, skirtų mąstymui, logikai lavinti, knygų skaitymas ir tiesiog kasdieniai pokalbiai vienaip ar kitaip lavina ir mažylio kalbą.

Lietuvių liaudies žaidimai arba tradiciniai žaidimai - tai iš kartos į kartą perduodama liaudies kūrybos dalis. Žaisdami įvairius liaudies žaidimus vaikai susipažįsta su papročiais, tradicijomis, išmoksta liaudies šokio elementų, mokosi gražiai ritmiškai judėti, bendrauti, lavinti vikrumą, orientaciją. Žaidimų turinys būna nesudėtingas, turi tikslą, aiškų veiksmą, pabaigą. Žaisdami lietuvių liaudies žaidimus, vaikai tobulina savo asmenybę, fizines, intelektines ir socialines galimybes. Žaidimų taisyklės nurodo vaikams, ką reikia daryti, ko negalima, ką veikti kiekvienam ir visiems žaidėjams. Šie žaidimai vertingi auklėjamuoju požiūriu. Vaikai mokosi laikytis žaidimo taisyklių, padėti vienas kitam, tinkamai elgtis draugų tarpe, džiaugtis draugo sėkme.

Mokytojas turėtų sudaryti sąlygas žaisti žaidimus, kurie ugdytų kalbą, teiktų informacijos apie socialinę ir kultūrinę aplinką, padėtų orientuotis erdvės ir laiko atžvilgiu, turtintų dvasinį pasaulį, liestų emocinę patirtį: ugdytų gerumą, švelnumą, atidumą, atsakomybę, pagarbą žmogui, gamtai, aplinkai.

Kalbos pavyzdį vaikai dažnai perima iš artimiausios aplinkos, todėl dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais būtina daugiau dėmesio sutelkti ne tik į vaikų kalbinių gebėjimų ugdymą, tačiau ir turtinti bei plėsti jų žinias apie turtingą lietuvių kalbos lobyną, atskleisti tautosakos formų įvairovę bei skatinti turtingą kalbą vartoti kasdieniame komunikacijos procese.

Žaidimai, skatinantys kalbos vystymąsi

Žaisti šiuos žaidimus galima pakeliui į vaikų darželį ar žaidimų aikštelę, važiuojant automobiliu ar laukiant eilėje pas gydytoją. Specialiai skirti laiko tokiems žaidimams nereikia.

Stenkitės klausinėti vaiką kaip galima daugiau. Domėkitės jo problemomis, jo kasdieniais įspūdžiais, jo nuomone vienu ar kitu klausimu.

Siužetinių žaidimų (su lėlėmis, žvėreliais, mašinėlėmis) metu savo personažo vardu kuo daugiau klausinėkite vaiko personažo.

Galite žaisti žaidimą „Koks daiktas būna...?" Pavyzdžiui: „Minkšta gali būti duona, dar pagalvė, dar minkšta gali būti…“ ir palaukite, kol vaikas sugalvos savo atsakymo variantą. Taip pat galite klausti: „Kamuoliukas gali būti didelis, mažas, raudonas, žalias, geltonas, guminis, plastmasinis. Kas būna apvalus? Kas yra aštrus? Kas skystas? Kas būna ilgas? Kas būna pūkuotas? Kas būna kvadratinis? Kas būna mėlynas?"

Supazindinkite vaiką su sąvokomis „iš pradžių“ ir „vėliau“. Tai daryti reikia pateikiant paprastus, vaikui suvokiamus gyvenimiškus pavyzdžius, pasitelkiant į pagalbą knygeles, žaidimų korteles. Be abejo, kuo mažesnis vaikas, tuo frazių prasmė turi būti paprastesnė, jam lengvai suvokiama.

Galite įvardyti du gyvus padarus ar daiktus ir klausti: „Mes keliaujame į mišką. Kas auga miške? Kas tupi ant šakos? Kas šliaužia žolėje? Kas slepiasi drevėje? Kur drugelis? Kur lapė? Kur šokuoja zuikutis?"

Žaidimas „Padaryk mažą": „Aš įvardysiu kokį nors daiktą, o tu padaryk jį mažą."

Žaidimas „Ko reikia daiktui?": Jūs pasakote žmogaus ar gyvūno pavadinimą, o vaikas vardija, kokio daikto (arba daiktų) jam gali reikėti. Žaidimas pateikiamas pagal jūsų duotus pavyzdžius.

Ant nedidelių kortelių parašykite patarlių ir priežodžių. Kiekviena patarlė rašoma ant dviejų kortelių - vienoje patarlės pradžia, o kitoje - pabaiga. Išdėliokite korteles ant stalo. Sujunkite patarlių puseles savarankiškai, perskaitykite jas vaikui. Pakalbėkite apie patarlės prasmę, ar vaikas ją supranta?

Žaidimas „Užbaik žodį": Jūs pasakote pusę žodžio, o vaikas turi užbaigti.

Žaidimas „Tinkamas atsakymas": Žaidimas moko vaiką pateikti aiškius atsakymus ir teisingai plėtoti dialogą.

Šiuo žaidimu dėka galima mokyti vaiką tinkamai sudaryti klausimus, išreiškiant juose pagrindinę mintį.

Žaidimas „Tavo profesija": Jūs pasirenkate vaidmenį - rašytojo, sportininko, aktoriaus, knygos ar filmuko personažo. Vaikas tampa žurnalistu. Prieš tai galima aptarti galimus klausimus, temas ir pan.

Žaidimas „Laiko suvokimas": Žaidimo tikslas - išmokyti vaiką orientuotis laike, tvirtai išmokti paros dalių pavadinimus, jų eiliškumą.

Žaidimas „Kas gali būti viduje?": Jūs vardijate daiktus, o vaikas sako, kas gali būti jų viduje.

Žaidimas „Kas bus, jeigu...?": „Kas bus, jeigu aš įlipsiu į balą? Kas bus, jeigu į vonią su vandeniu įmesiu kamuoliuką? Ir t.t."

Žaidimas „Pradėk ir tęsk": Jūs pradedate: „Kamuoliuką galima mėtyti, ridenti, mesti, spirti, o dar…“, „Vandenį galima gerti."

Žaidimo variantai: „Arbatą geriame, o sausainį valgome. Ant lovos gulime, o ant kėdės sėdime."

Žaidimas „Kaip sužinoti?": „Kaip galima sužinoti, ar lauke šalta? Ar skalbiniai išdžiūvo? Ar arbata saldi? Ar flomasteris piešia? Ar stipriai užrišta virvė? Ar yra stiklinėje vandens? Ar veikia siurblys? Ar yra kas namuose? Ar nupieštos juostelės vienodo ilgio? Ar duona minkšta?"

Žaidimas „Šakaliniai padai": Žaidimo dalyviai eina ratu. Išrenkama viena mergina, kuri turi atsistoti arba atsisėsti ratelio viduryje. Žaidėjai susikimba rankomis, eina rateliu ir dainuoja. Reikia atkreipti dėmesį i tai, kokie veiksmai apdainuojami dainelėje.

Žaidimas „Dainuok ir judėk": Žaidimo vedėju išrinktas žmogus uždainuoja. Visi kiti dainuoja kartu ir atlieka dainoje nurodomus veiksmus. Dainuojama sustojus, susėdus, sutūpus ar atsigulus.

Žaidimas „Jurgelis": Žaidimo dalyviai eina ratu. Prieš tai reikia išrinkti vieną žmogų, kuris vaidins Jurgelį. Taigi Jurgelis atsistoja rato viduryje.

Siekiam turtingos ir turiningos vaikų kalbos Šalčininkų lopšelyje-darželyje „Pasaka “ buvo įgyvendinamas projektas „Tautosakos lobių skrynią pravėrus…“. Pagrindinis projekto tikslas buvo ugdyti vaikų kalbą panaudojant įvairias lietuvių liaudies tautosakos formas. Ugdytiniai buvo pasipuošę tautiniais kostiumais, taip pat minėme mįsles, mokomės patarlių, skambėjo pasakos be galo, taip pat užbaigėme mūsų rytmetį žiūrėdami lietuvių liaudies pasaką „Vištytė ir gaidelis“.

Šis žaidimas lavina dėmesingumą, atmintį, plečia žodyną ir padeda suvokti tam tikrus lietuvių kalbos gramatikos dėsningumus (pagalvokite, kokie pagal skambesį panašūs, bet gramatiškai skirtingi šalia vienas kito esantys žodžiai naktis - vagis). Taip pat žaidžiant sužadinamas pasitikėjimas savimi, smalsumas ir fantazija. Priemonės: įvairūs žaislai arba daiktai, parinkti pagal vaiko pomėgius. Pradžioje gali būti 3 - 4 daiktai, vėliau reiktų didinti jų skaičių iki 5 ir daugiau. Žaidžiame sėdėdami prie stalo arba ant žemės. Išdėliojame pasirinktus žaislus priešais vaiką ir sakome: ,,Dabar diena, yra šviesu, žiūrėk“. Paprašome jo įsižiūrėti ir įsidėmėti, kokie daiktai aplinkui, pavadinti juos garsiai. Jei turime prožektorių, įduokime vaikui ir lai jis pavadindamas daiktą jį apšviečia. Palaukiame maždaug minutę (dėl smagumo galime naudoti smėlio laikroduką arba kokį nors kitą laikmatį). Tada sakome: ,,Ateina naktis - atslenka vagis. Užsimerk“. Vaikas išjungia švieselę, užsimerkia, o mes neskubėdami paslepiame vieną žaislą. Palaukiame kurį laiką ir sakome: ,,Išaušo diena. Atsimerk ir pagauk vagį.“ Vaikas, atsimerkęs ir įsižiūrėjęs į likusius žaislus, turi pasakyti, ką pavogė vagis. Jei atspėja - vadinasi, pagavo vagį - ir daiktas grąžinamas, o vaikas pagiriamas. Jei neatspėja, skatiname pabandyti dar kartą ir tęsiame žaidimą su likusiais daiktais. Vėliau, vaikams išmokus žaisti, jau perpratus taisykles, keičiamės vaidmenimis. Paprastai toks pasikeitimas be galo sužavi vaikus ir jie noriai perima vadovo pozicijas.

Šis žaidimas lavina girdimąjį suvokimą, skatina mėgdžioti, provokuoja loginį mąstymą ir plečia žodyną, padeda suvokti tam tikrus lietuvių kalbos dėsningumus (skirti tikrinius ir bendrinius daiktavardžius, vartoti kreipinius). Galima varijuoti įvairiais žodžiais žaidžiant, priklausomai nuo mūsų tikslų. Pavyzdžiui, pirmas variantas: jei norime sustiprinti garso S tarimą ir girdimąjį suvokimą, žodžius parenkame su šiuo garsu. Priemonės: kortelės su vardais arba lego figūrėlės; jei turite, galima naudoti garsiakalbį, bet tikrai nebūtina. Pasakome vaikui, kad su draugais kopiame į kalnus, bet ten draugai išsisklaidė ir pasiklydo, tad mūsų tikslas - juos rasti. Vaikas aidu turi kartoti paskui jus tik vardus, kurie prasideda S garsu. O antru atveju - kartoti tik vardus. Pasiimame kuprines ir lipame į kalnus, ramstomės lazda. Vaikštome su vaiku po patalpą arba lauke ir šaukiame draugus. Jei nenaudojame garsiakalbio, rankas pridedame prie burnos ir šaukiame, pavyzdžiui: Simai! Rimai! Saule! Lina! Šarūnai! Monika! Ona! Simona! Tomai! Stase! Justai! Salomėja! Vaikas turi mėgdžioti jus ir kartoti šūkaudamas tik tuos vardus, kurie prasideda S garsu. Jei žaidžiame antrą variantą - kartoti tik vardus, kai jūs sakote įvairius daiktavardžius. Patartina iš anksto susitarti, kiek draugų reikia prisišaukti, dar smagiau turėti korteles su jų vardais arba paveikslėliais. Korteles gaima pakeisti lego figūrėlėmis. Vaikui atlikus užduotį - pašaukus draugą - atiduoti jam kortelę (figūrėlę) ištraukus ją iš savo kuprinės. Žaisti siūloma tol, kol rasite visus pasiklydusius draugus. Vaikams būna labai smagu žaisti šį dinamišką žaidimą, nes jie turi galimybę pajudėti ir pašūkauti.

Žaidimai turi unikalių galių mokyti, lavinti ir net gydyti. Žaisdami su vaikais kuriame pasitikėjimu grįstus santykius, supažindiname su taisyklėmis, mokome džiaugtis laimėjimais ir priimti nesėkmes, skatiname siekti tikslų ir perduodame išmintį. Siūlome kelis praktikoje išbandytus žaidimus, kurie skirti ūgtelėjusiemis ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Bibliografo Vytauto Steponaičio sudaryto ir 1956 m. paskelbto lietuvių liaudies žaidimų rinkinio naujoji laida, papildyta melodijomis, abėcėline žaidimų ir pramogų rodykle. Tikimės, kad ši knyga bus naudinga labai plačiam žmonių ratui, o ypač tiems, kurie siekia sugrąžinti tradicinius lietuviškus žaidimus į vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų gyvenimą. Rinkinyje pateikiamų žaidimų įvairovė padės ne tik ugdyti skirtingo amžiaus vaikus, bet ir rengti sportininkus bei kariškius. Žaidybine mūsų protėvių išmone bus galima praturtinti šeimų ar bendruomenių pramogas.

Šiame leidinvje, kurį galbūt galima pavadinti ir mažąja mūsų etninės kultūros žaidimų enciklopedija, sukaupti įvairiausi žaidimai. Čia ir sumanumą, vikrumą, greitį bei jėgą lavinantys sportiniai, ir vaizduotę, meninius sugebėjimus, tarpusavio bendravimą ugdantys vaidybiniai, vaizduojamieji žaidimai. Graži, naudinga dovana ir žaidėjams, ir žaidimų organizatoriams.

tags: #lietuviu #liaudies #zaidimai #lavinantys #kalba

• Nėščios kalės echoskopija
• Mokslinis požiūris į vaisiaus lyties nustatymą
• Mažos rizikos nėštumo priežiūra
• Gimimo datos Feng Shui: Harmonija ir sėkmė
• Gimimo metai Birutės Dambrauskaitės