Islandijos švietimo sistema siekia įtraukties ir lygybės nuo pat mažumės. Nuo 2008 metų įstatymiškai įtvirtinta, kad vaikai turi mokytis įtraukiosiose mokyklose. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip veikia lietuvių bendruomenės ugdymo įstaigos Islandijoje, kokie iššūkiai kyla auginant vaikus šioje šalyje ir kokios patirtys dalijasi lietuvių emigrantai.
Islandijoje, kaip ir Lietuvoje, vaikai nuo vienerių iki šešerių metų gali lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Nors šių įstaigų nelanko visi vaikai, Islandijoje šia galimybe pasinaudoja daugiau nei 95% visų vaikų. Kai baigiasi vaiko priežiūros atostogos ir tėvai turi grįžti į darbą ar studijuoti, jiems gali tekti rasti tinkamą priežiūrą savo vaikui. Ne visos savivaldybės siūlo ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikams iki dvejų metų, o kai kuriose ikimokyklinėse įstaigose gali susidaryti ilgos eilės.
Islandijoje yra tradicija „Dagforeldrar“ arba dienos tėvai, taip pat žinoma kaip namų dienos priežiūra. Dienos tėvai siūlo licencijuotas dienos priežiūros paslaugas privačiai savo namuose arba patvirtintuose mažuose dienos centruose. Vaikų priežiūra namuose yra licencijuojama, o savivaldybės yra atsakingos už jų priežiūrą ir priežiūrą.
Tėvai kreipiasi dėl vaikų registravimo į ikimokyklinę įstaigą savivaldybėje, kurioje jie turi teisėtą gyvenamąją vietą. Savivaldybių švietimo ir šeimos paslaugų interneto svetainėse pateikiama informacija apie registraciją ir kainas. Informacijos apie ikimokyklines įstaigas galima rasti vietos švietimo institucijose arba ikimokyklinių įstaigų interneto svetainėse. Registruojant vaiką į ikimokyklinę įstaigą, nėra jokių apribojimų, išskyrus amžių. Ikimokyklinio ugdymo įstaigas daugeliu atvejų valdo vietos valdžios institucijos, tačiau jos taip pat gali būti privačios. Ikimokyklinio ugdymo kainą subsidijuoja vietos valdžios institucijos, ir ji skirtingose savivaldybėse skiriasi. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovaujasi Islandijos nacionaline ugdymo programa.
Jei vaikas turi psichinę ir (arba) fizinę negalią arba atsilikęs vystymasis, jam dažnai siūloma pirmenybė lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kur jam teikiama parama tėvams be papildomo mokesčio. Neįgalūs vaikai turi teisę lankyti darželį ir pradinę mokyklą toje savivaldybėje, kurioje jie teisėtai gyvena. Neįgalūs mokiniai vidurinėse mokyklose pagal įstatymą turi turėti galimybę gauti specialisto pagalbą. Neįgalieji turi galimybę naudotis įvairiomis mokymo ir švietimo galimybėmis, kad pagerintų savo gyvenimo kokybę ir bendruosius gyvenimo įgūdžius.
Islandijoje veikia ir lietuviškos bendruomenės ugdymo iniciatyvos. Pavyzdžiui, Islandijos lituanistinė mokykla, įkurta Jurgitos Millerienės, veiklą pradėjo 2004 m. rugsėjo 1 d. Be bendravimo lietuviškai, lietuvių kalbos ir gramatikos mokymosi, mokiniai yra lavinami užklasinėse veiklose, kartu lanko teatrą, kitas įdomias vietas. Mokslininkų atlikti tyrimai įrodė, kad geras gimtosios kalbos mokėjimas labai padeda ir mokantis užsienio kalbų. Tėvai namuose gali išmokyti vaikus lietuvių kalbos, tačiau lankydami lituanistinę mokyklą vaikai gauna papildomų galimybių bendrauti lietuviškai, pagilinti lietuvių kalbos žinias.
Vienas iš emigrantų pasirinkimų Islandijoje - darželiai, kurie aktyviai dalyvauja ekologinėse programose. Pavyzdžiui, darželis „Nykštukų namai“ dalyvauja ekologinėje programoje, apimančioje viską, ko reikia sąmoningam vaiko santykiui su aplinka formuoti. Vaikai mokomi mesti šiukšles į atskira spalva pažymėtas dėžes, rankytes šluostytis į medžiaginius rankšluostukus, kad nedidintų atliekų kiekio, nenaudoti celofaninių maišelių. Taip pat ugdomi sveiki gyvenimo įgūdžiai ir stiprinama sveikata, pavyzdžiui, vaikų grūdinimas. Nors Islandijos gyventojų orai nelepina, darželinukai nustatytu laiku būtinai vedami į lauką. Grynas oras - geros savijautos laidas, o nuo darganų saugo speciali apranga.
Islandijos darželiuose didelis dėmesys skiriamas vaikų mitybai. Vaikai pratinami prie sveikos mitybos nuo mažų dienų. Virtuvės zonose siūlomas „salotų baras“, sudarytas iš įvairiausių daržovių. Vaikų raginami valgyti kuo daugiau daržovių, paragauti, kad žinotų, koks skonis. Islandijos darželiuose nėra tradicijos švęsti šventes su saldumynais. Gimtadienio proga vaiko galvą papuošia karūna, jis gali gauti dovanėlę, bet stalo tikrai nepapuoš nei tortas, nei pyragas, nei saldainiai. Saldumynų Islandijos vaikų darželiuose apskritai neduodama, juos atstoja įvairūs vaisiai.
Islandijos švietimo sistemoje didelis dėmesys skiriamas įtraukiajam ugdymui. Reikjaviko priemiestyje esančioje mokykloje „Hörðuvallaskóli“ stengiamasi ugdyti individualias vaikų stiprybes. Tai įgyvendinti padeda projektinė veikla, kuriai 6 ir 7 klasėse skiriama pusė mokymosi laiko. Mokyklos aplinka turi būti vienodai laukianti visų vaikų. Mokytojai į vaikus su specialiaisiais poreikiais žiūri kaip į turinčius supergalią. Pavyzdžiui, autistiški vaikai gali ypač gerai susikoncentruoti į tai, kas jiems įdomu, o aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turintys vaikai dažnai yra labai kūrybingi arba jiems puikiai sekasi sportas. Mokykloje dirba kalbos specialistas, psichologas, slaugytojas bei motorinių įgūdžių specialistas.
Pasak Islandijos švietimo ir vaikų ministro Ásmundaro Einaro Daðasono, Islandijoje įtraukiojo ugdymo srityje kildavo iššūkių, tačiau tai buvo teisingi žingsniai. Paskutinius penkerius ar šešerius metus vykdomos reformos, kad padėtų mokykloms būti įtraukioms. Vienas iš iššūkių - specialistų trūkumas. Naujas įstatymas orientuotas į tai, kad kai vaikas atsiduria centre, jam turi būti užtikrinta parama iš skirtingų sričių. Mokytojai neturi visų sprendimų, jiems reikia suteikti sprendimus iš skirtingų sričių.
Nors Islandija užima aukštą vietą Socialinės pažangos indekse (2022 m. - 8 vieta, Lietuva - 25 vieta), emigrantams, auginantiems vaikus su specialiaisiais poreikiais, Islandijoje vis dar nelengva. Kai kurioms savivaldybėms, ypač mažesnėse bendruomenėse, gali trūkti reikiamų resursų. Nors valdžia stengiasi padaryti viską, kas įmanoma, kad išlaikytų vaiką ir šeimą šioje vietoje, specialistų trūkumas išlieka aktualia problema. Mokyklose reikėtų daugiau specialistų, kurie galėtų padėti tiek vaikams, tiek mokytojams.
Islandijos švietimo sistemos modelis, orientuotas į įtrauktį, individualumą ir vaikų gerovę, yra vertingas pavyzdys. Nors iššūkių dar daug, ypač specialistų pritraukimo ir regioninių skirtumų mažinimo srityje, Islandija nuosekliai siekia užtikrinti, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo poreikių, jaustųsi laukiamas ir galėtų visapusiškai atsiskleisti.
tags: #lietuviu #darzelis #islandijoje
