Leukemija yra kraujo vėžys. Tai dažniausia vėžio forma vaikystėje. Vėžio ląstelės auga kaulų čiulpuose ir patenka į kraują. Kaulų čiulpai yra minkštas, kempingas kai kurių kaulų centras. Jis gamina kraujo ląsteles. Kai vaikas serga leukemija, kaulų čiulpai gamina nenormalias kraujo ląsteles, kurios nesubręsta. Nenormalios ląstelės dažniausiai yra baltieji kraujo kūneliai (leukocitai). Kaulų čiulpai taip pat gamina mažiau sveikų ląstelių. Nenormalios ląstelės dauginasi labai greitai. Jie neveikia taip pat, kaip sveikos ląstelės.
Kas yra leukemija?
Leukemija yra terminas, vartojamas kraujo formuojančių kūno audinių vėžiui. Leukemija padidina baltųjų kraujo kūnelių skaičių jūsų kraujyje. Baltieji kraujo kūneliai yra kovotojai žmogaus organizme. Jie susidaro kaulų čiulpai ir padeda mums kovoti su infekcija. Leukemijos atveju kaulų čiulpuose nekontroliuojama nesubrendusių ir nenormalių baltųjų kraujo kūnelių gamyba. Šios nesubrendusios ląstelės yra žinomos kaip blastinės ląstelės.
Leukemija - tai piktybinė kraujo ir imuninės sistemos liga, kuriai būdingas nekontroliuojamas pakitusių ląstelių dauginimasis. Šios ląstelės kaupiasi kaulų čiulpuose, periferiniame kraujyje, limfmazgiuose ir blužnyje, sutrikdydamos normalią kraujo ląstelių gamybą ir imuninės sistemos veiklą.
Ūminė limfoblastinė leukemija yra dažniausia vaikų ir paauglių leukemijų forma ir pasireiškia 80% atvejų. Ši leukemijos forma sudaro beveik trečdalį visų vaikų ir paauglių vėžinių susirgimų. Ūminė limfoblastinė leukemija dar vadinama ūmine limfoleukemija yra kraują gaminančios sistemos piktybinė liga. Ji prasideda kaulų čiulpuose - vietoje, kur vyksta visas organizmo kraujodaros procesas.
Ūminės leukemijų gydymo centre taikoma chemoterapija. Norint tinkamai pasiruošti chemoterapijai ir siekiant išvengti komplikacijų yra atliekama elektrokardiogramą -EKG ir echokardiogramą ir smegenų funkcijos elektroencefalogramą -EEG tyrimus.
Leukemijos priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli vaikų leukemijos priežastis nėra žinoma. Yra tam tikrų sąlygų, kurias tėvai perduoda vaikams (paveldima), kurios padidina vaikų leukemijos riziką. Tačiau dauguma vaikų leukemijos nėra paveldimos. Mokslininkai nustatė kaulų čiulpų ląstelių genų pokyčius (mutacijas). Šie pokyčiai gali atsirasti ankstyvame vaiko gyvenime arba net prieš gimimą. Tačiau jie gali atsirasti atsitiktinai.
Leukemijos priežastis tikrai nėra žinoma. Todėl negalime užkirsti kelio leukemijai.
Pagrindinės priežastys
- Genetinės mutacijos: Atsitiktiniai DNR pokyčiai gali sukelti nenormalų kraujo ląstelių augimą.
- Genetinės mutacijos: Atsitiktiniai DNR pokyčiai gali sukelti nenormalų kraujo ląstelių augimą.
Rizikos veiksniai
- Didelio lygio radiacijos poveikis.
- Kai kurie paveldimi sindromai, tokie kaip Dauno sindromas ir Li-Fraumeni sindromas.
- Paveldima liga, pažeidžianti organizmo imuninę sistemą.
- Cheminis poveikis.
- Genetinis faktorius. Genetika vaidina svarbų vaidmenį sergant vėžiu, taigi ir sergant leukemija. Jei jūsų šeimoje yra buvę leukemijos atvejų, turėtumėte būti budrūs. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriems žmonėms leukemija gali išsivystyti be šių rizikos veiksnių, o kai kuriems ji gali nepasireikšti net ir po ilgo poveikio. Galų gale nenuspėjamas ir neapibrėžtas ligos pobūdis įspėja mus būti atsargesnius.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, leukemija yra viena dažniausių kraujo vėžio formų, tačiau šiuolaikiniai gydymo metodai, tokie kaip chemoterapija, tikslinė terapija ir kaulų čiulpų transplantacija, gerokai pagerina išgyvenamumą.
Leukemijos simptomai vaikams
Klinikiniai požymiai pasireiškia dėl piktybinių ląstelių kaulų čiulpuose ir kituose organuose bei audiniuose išplitimo. Nesulaikomas leukocitų dauginimasis kaulų čiulpuose sumažina normalių kraujo ląstelių produkciją. Simptomai priklauso nuo daugelio veiksnių. Vėžys gali būti kaulų čiulpuose, kraujyje ir kituose audiniuose bei organuose. Tai gali būti limfmazgiai, kepenys, blužnis, užkrūčio liauka, smegenys, nugaros smegenys, dantenos ir oda. Simptomai kiekvienam vaikui gali pasireikšti šiek tiek skirtingai.
Normalių raudonųjų kraujo kūnelių, baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų trūkumas kraujyje sukelia įvairius simptomus, tokius kaip kraujavimas ir mėlynės, karščiavimas, nuovargis ir padidėjusi infekcijų rizika.
Vaikų leukemijos požymiai dažnai gali būti subtilūs ir lengvai supainiojami su įprastomis vaikų ligomis.
- Blyški oda.
- Jaučiasi nuovargis, silpnumas ar šaltis.
- Galvos svaigimas.
- Galvos skausmai.
- Dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas.
- Dažnos ar ilgalaikės infekcijos.
- Karščiavimas.
- Lengvas mėlynių susidarymas ar kraujavimas, pvz., kraujavimas iš nosies arba dantenų kraujavimas.
- Sąnarių ar kaulų skausmas.
- Pilvo patinimas.
- Prastas apetitas.
- Svorio metimas.
- Patinę limfmazgiai (mazgai).
Raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai). Raudonieji kraujo kūneliai perneša deguonį. Kai vaikas turi mažą sveikų raudonųjų kraujo kūnelių kiekį, tai vadinama anemija. Vaikas gali jaustis pavargęs, silpnas ir dusti.
Trombocitai. Trombocitai padeda kraujo krešėjimui ir stabdo kraujavimą. Kai vaikas turi mažą trombocitų kiekį, jam lengviau atsiranda mėlynių ir kraujavimas.
Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai). Jie kovoja su infekcija ir kitomis ligomis. Kai vaikas turi mažą baltųjų kraujo kūnelių kiekį, jis labiau linkęs susirgti infekcijomis.
Dėl sveikų raudonųjų kraujo kūnelių trūkumo organizme dauguma vaikų patiria didelį silpnumą ir išsekimą net ir po tinkamo poilsio.
Dėl sumažėjusio trombocitų skaičiaus vaikams gali lengviau atsirasti mėlynių.
Dažnas kaulų ir sąnarių skausmas, ypač kojų ar rankų, dažnai pasireiškia vaikams, sergantiems leukemija.
Leukemija gali padidinti blužnį ar kepenis, kurios pradeda spausti skrandį.
Kai kuriais atvejais, kai leukocitų skaičius yra labai didelis, leukemijos ląstelės gali kauptis mažuose plaučių induose.
Leukemijos simptomai gali būti panašūs į kitus sveikatos sutrikimus. Norėdami tiksliai išaiškinti vaiko būklę bei negalavimų priežastis kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, kad nustatytų diagnozę.
Pasireiškimo simptomai irgi būna nespecifiniai. Kalbant apie leukemiją, ji prasideda kaip paprasta infekcija. Vaiką nuvedus pas gydytoją, gali būti padaromas kraujo tyrimas, bet jis vėžio taip pat neparodo. Tačiau tariama infekcija vis pasikartoja, atsiranda mėlynės ar kraujosrūvos. Tik vėliau ženkliai pakinta kraujo tyrimo rodikliai, tada galima įtarti onkologinę ligą.
Reikia nepamiršti, kad naujų vaikų leukemijos atvejų per metus turime apie 15. O į poliklinikas su infekcijomis ar temperatūra per dieną patenka tūkstančiai vaikų. Todėl tikrai neverta pulti galvoti, kad, vaikui sukarščiavus, jam vystosi onkologinė liga. Vis dėlto, jei tėvai pastebi be priežasties nuolat atsirandančias mėlynes, karščiavimas nesiliauja nueiti padaryti tyrimus būtina.
Vaiko netekusi mama paaiškino, kaip atpažinti vėžio požymius
Kaip diagnozuojama leukemija?
Dažniausiai ši liga nustatoma iš paprasto bendro kraujo tyrimo ir kaulų čiulpų tyrimo. Radęs ligai būdingų bendrojo kraujo tyrimų pakitimų, gydantis gydytojas pacientą siunčia į vėžio ir kraujo ligų centrą pas vaikų bei paauglių specialistus ( į vaikų onkologijos/hematologijos klyniką). Kraujo ir kaulų čiulpų ištyrimas leidžia tiksliai patvirtinti, ar vaikas serga leukemija.
Laboratoriniai tyrimai: bendras kraujo tyrimas yra pagrindinis diagnostikos metodas leukemijai nustatyti. Kaulų čiulpų aspiracija ir biopsija: tai pagrindinis tyrimas, patvirtinantis leukemijos diagnozę ir leidžiantis nustatyti jos tipą. Procedūros metu paimamas kaulų čiulpų mėginys, kuris laboratorijoje ištiriamas mikroskopiškai, atliekami imunologiniai, citogenetiniai ir molekuliniai tyrimai.
Diagnozė nustatoma atlikus kraujo ir kaulų čiulpų tyrimus biopsija.
Gydymas: kaip valdyti leukemiją?
Kaulų čiulpų transplantacija - pirmą kartą susirgusiems leukemija, kamieninių ląstelių transplantacija būtina retai.
Leukemijos gydymas visiškai priklauso nuo leukemijos tipo ir jūsų ligos istorijos.
Chemoterapija
Chemoterapija - šiuo gydymo metu naudojami vaistai, nukreipti į leukemijos vėžio ląsteles ir jas naikinantys. Priklausomai nuo leukemijos tipo, gydytojas gali skirti vieną vaistą arba vaistų derinį. Jis gali būti skiriamas geriamųjų tablečių arba IV injekcijų pavidalu. Chemoterapiniai vaistai skiriami labai tiksliai apskaičiuojant miligramus vaisto vienam kūno svoriui. Tam tikri vaistai taip pat skiriami atsižvelgiant į kūno paviršiaus plotą. Chemoterapija gali sukelti šalutinį poveikį, todėl labai svarbu nuolat stebėti organizmo reakciją į vaistą.
Tikslinė terapija
Tikslinė terapija. Tai viena iš pažangių technologijų, kurios nukreipia į ląstelių silpnumą ir jas naikina.
Imunoterapija
Imunoterapija - imuninė sistema apsaugo organizmą nuo kenksmingų mikroorganizmų ir vėžinių ląstelių. Imuninės ląstelės geba atskirti savas ir svetimas ląsteles, tačiau kartais užpuola ir nepakitusias organizmo ląsteles dėl atpažinimo klaidos. Siekiant išvengti tokių klaidų ir per didelio imuninės sistemos aktyvumo, išsivystė imuninės sistemos patikros taškai. Vėžys naudojasi šia sistema, kad organizmas nepultų vėžinių ląstelių.
Radioterapija
Spindulinė terapija - yra veiksmingas būdas sunaikinti leukemijos ląsteles ir sustabdyti jų augimą. Terapija radiacija. Tai terapija, kurios metu spinduliuotei naudojami rentgeno spinduliai arba panašūs aukšto dažnio pluoštai.
Kaulų čiulpų ar kamieninių ląstelių transplantacija
Kaulų čiulpų transplantacija. Taip pat vadinama kamieninių ląstelių transplantacija, tai yra leukemijos gydymo procedūra. Šis gydymo metodas leidžia pakeisti chemoterapijos ar spindulinės terapijos metu sunaikintas kraujodaros ląsteles sveikomis kamieninėmis ląstelėmis. Jos gali būti paimtos iš paties paciento arba iš donoro.
Stebėjimas
Stebėjimas
Simptominis gydymas
Simptominis gydymas
Organų navikai gydomi kompleksiškai - chirurginiu būdu, radioterapija, chemoterapija, imunoterapija, jei prireikia, ir transplantacija. Gali prireikti ir visų gydymo formų, jei liga agresyvi. Visas procesas remiasi tarptautine praktika.
Leukemijos poveikis kasdieniam gyvenimui
Ankstesnės stadijos lėtinė leukemija gali turėti minimalų poveikį, tačiau ūminė leukemija ar intensyvus gydymas (chemoterapija, transplantacija) gali sukelti nuovargį, infekcijų riziką ar emocinį stresą, ribojantį darbingumą ir socialinį gyvenimą. Gydymo šalutiniai poveikiai, tokie kaip pykinimas ar plaukų slinkimas, laikinai veikia gyvenimo kokybę, tačiau dauguma pacientų po sėkmingo gydymo grįžta prie įprastos veiklos. Psichologinė pagalba, palaikymo grupės ir informacijos apie leukemiją kaupimas padeda kovoti su liga.
Kiekvienam onkologiniam susirgimui taikomas skirtingas gydymas.
Kaip tėvai susitaiko su žinia, kad jų vaikas serga vėžiu? Kiekvienai šeimai tai didžiulis šokas. Pirmosios dienos ir pirmosios savaitės yra itin sunkios, nes gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis, todėl ištinka emocinė krizė. Žinoma, tuo metu šeimai labai reikalinga emocinė, psichologinė pagalba, kol jie susitaiko su šia žinia ir gali pradėti kovoti su liga. Kito kelio tiesiog nėra, priešingoje pusėje yra mirtis. Šeimos palaikymas vaikui yra labai svarbus. Be to, neretai būna taip, kad šeimoje būna dar vienas vaikas, kuris dėl esančio šalia ligoniuko būna visiškai pamirštas. Sukurti balansą nutikus tokiai nelaimei šeimoje, labai sunku.
Tikrai nuo pačių vaikų tai neslepiama, jiems būtina žinoti, kuo jie serga. Be to, šiais laikais kažką nuslėpti, kai internete tiek daug informacijos, būtų neįmanoma. To daryti ir nereikia, nes pasikalbėti ir susitarti su pacientu daug lengviau, kai viską sakai atvirai. Gydymas yra sudėtingas procesas, nors pacientas ir pasveiksta, bet iki tol turi praeiti kryžiaus kelius. Todėl ir vaikui reikia žinoti, kodėl jam reikia iškęsti tokius sunkumus, ir kas laukia, jei gydymo atsisakytų. Net ir su pačiais mažiausiais pacientais reikia kalbėti, papasakoti jiems, kas vyksta, ir kas bus toliau.
Na, iš tiesų reikia mokėti tinkamai kalbėti su vaiku šia tema. Juk negalime ateiti į palatą ir išrėžti: „sergi vėžiu“. Stengiamės kalbėti ne vieni, o kartu su psichologu, tėvais, kad, išgirdus apie ligą, pacientas nebūtų vienas. Bandome švelniai, bet nieko neslepiant pasakyti, kad sergi sunkia liga, tačiau mes ją gydysime ir stengsimės, kad pasveiktum. Stengiamės nuteikti vaiką optimistiškai, įtikinti, jog viskas bus gerai, taip pat nenutylint, kad kelias bus nelengvas, įveikti ligą reikės laiko ir pastangų. Sveikimas, kova su liga irgi yra sunkus darbas, tačiau jokiu būdu negalima nuleisti rankų. Žinoma, tai visiems pavyksta skirtingai. Kaip vaikas priims žinią, priklauso ir nuo jo amžiaus - jei vaikas mažas, ligą priima ramiau, jei paauglys, dažniausiai būna sunkiau.
Uždaryti duris ir nebegalvoti apie darbą tikrai nepavyksta nei vienam gydytojui. Vis tiek mintis išsineši ir namo. Džiaugiamės, kad mirties atvejų yra nepalyginamai mažiau, nei išgijimo, tačiau būna tokių akimirkų, kai vaikui tiesiog blogai, pavyzdžiui, nesuveikia gydymas ar prasideda komplikacijos, kurios pavojingos gyvybei. Tada irgi išeini iš darbo, bet vis tiek galvoji, ką būtų dar galima padaryti, su kuo pasitarti. Apskritai, itin svarbu yra visa gydytojų ir slaugytojų komanda, nuo jos priklauso didelė dalis sėkmingo gydymo. Begydant vaiką galima netekti jo ne tiek nuo paties vėžio, kiek dėl gydymo sukeltų komplikacijų. O jas suvaldyti reikalinga gydytojų patirtis. Labai svarbi atmosfera pačiame kolektyve, kolegų palaikymas. Ne ką mažiau reikalinga stabili emocinė aplinka gydytojo šeimoje. Galbūt medikai patys aktyviai neieško psichologinės pagalbos, bet ji tikrai būtų reikalinga.
tags: #leukemijos #simptomai #vaikams
