Rugsėjo 28-ąją minima Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena. Didysis kunigaikštis Gediminas išjojo už keturių mylių nuo Trakų medžioti. Ir rado prie Vilnios upės gražų kalną, ant kurio sutiko didžiulį žvėrį - ir nukovė jį ant to kalno, kurį dabar Tauro kalnu vadina. Buvo labai vėlu į Trakus joti, ir sustojo Šventaragio slėnyje, kur mirusius lietuvių kunigaikščius degindavo, ir nakvojo tenai. Miegodamas jis sapnavo, kad ant kalno, kurį Kreivuoju vadindavo, stovi didžiulis geležinis vilkas, o jame tarytum šimtas vilkų staugia. Ir apsakė jam viską, ką matė sapne. - Šviesiausias kunigaikšti, geležinis vilkas reiškia, kad šia bus sostinės miestas.
Didysis kunigaikštis Gediminas rytą nebeišjojo, o išsiuntė ieškoti žmonių. Jis įkūrė vieną pilį, žemutinę, Šventaragyje, o kitą - ant Kreivojo kalno. Ir pavadino tą miestą Vilniumi.
Gediminas įkūrė pirmąją Lietuvos sostinę. Iki tol sostinės nebuvo, nes Lietuvos valdovai nuolat keliaudavo kariaudami, neapsistodavo vienoje vietoje, o sostine buvo laikomas tas miestas, kuriame apsistojęs valdovas. Gedimino valdymo metais Vilniuje buvo dvi pilys - Aukštutinė ir Žemutinė. Žemutinėje buvo įkurta valdovo rezidencija. Pilies teritorijoje buvo senovės lietuvių šventyklos, o XI-XII a. įkurti ir stačiatikių maldos namai, nes Gediminas toleravo kitas religijas ir leido žmonėms į jas burtis. Dauguma gyventojų (amatininkai, pirkliai, valstybės tarnautojai) gyveno už pilių sienų.
Vilniaus aukštutinė pilis
Vilniaus aukštutinė pilis - gotikinė pilis Vilniuje, kurios liekanos stūkso Gedimino kalno aikštelėje. Papėdėje buvo LDK kunigaikščio Vytauto Didžiojo rezidencija, dabar - atstatyti Valdovų rūmai. Iš pagarbos Vilniaus įkūrėjui LDK kunigaikščiui Gediminui pilis pavadinta jo vardu.
Gedimino pilies bokštas - labiausiai turistų lankoma Vilniaus vieta. Skaičiuojama, kad per vienerius metus Gedimino pilyje apsilanko daugiau kaip 150 tūkst. žmonių. Istorikų bei archeologų duomenimis, Vilniaus aukštutinė pilis galėjo būti pastatyta XIII a. pab. - XIV a. pr. 1413-1414 m. Lietuvoje lankęsis Prancūzijos diplomatas Ghillebert de Lannoy taip aprašė tuometinį Vilnių: „pilis stovėjusi ant smėlingo kalno, buvusi medinė, sutvirtinta plytomis, akmenimis ir žemėmis. Kunigaikštis Gediminas, norėdamas pilies kalną iš visų pusių apsupti vandeniu, įsakė iškasti perkasą ir pripildyti ją vandens. 1419 m. kilus gaisrui, medinė pilis sudegė. Atstatant ją naudotos jau tvirtesnės medžiagos - akmenys ir plytos. Akmenys buvo neskaldyti. Jiems ir plytoms surišti naudotas kalkių skiedinys. Naujoji pilis buvo gotikinio stiliaus, mūrinė, su trimis bokštais, reprezentaciniais rūmais ir ūkiniais pastatais. Vakarinis, iki mūsų laikų išlikęs bokštas buvęs keturių aukštų. Apačioje - keturkampis, aukščiau - aštuoniakampis. Šiaurinės pilies bokštas, kurio teliko tik liekanos, buvęs mažesnis. XVI a. pilis dar taisyta, perstatyta, tačiau pirminis jos vaizdas iš esmės nepakito. Iš vieno XVI a. piešinio matyti, kad tuomet ji jau turėjusi tik du apvalius trijų aukštų bokštus. Ją supo ginamieji rūmai su šaudymo angomis. XVII a. Aukštutinė pilis buvo apleista, joje įrengtas bajorų kalėjimas. XVII-XVIII a. 1948-1949 m. restauruotas Aukštutinės pilies vakarinis bokštas, dabar vadinamas Gedimino vardu. 1995 m. Valstybės įmonė Vilniaus pilių direkcija atliko Vilniaus Aukštutinės pilies vakarinio bokšto rekonstrukciją, taip pat sutvirtino šlaitą bei takus į Gedimino pilį, įrengė apšvietimą.
Legenda apie pilies statybas
Aukštutinės pilies atsiradimą pasakoja legenda. Vieną kartą kunigaikštis Gediminas išvykęs medžioti apsistojo Šventaragio slėnyje. Užmigęs susapnavo nuostabų sapną - ant kalno Neries ir Vilnios upės santakoje stovi didžiulis geležinis vilkas ir staugia taip, lyg staugtų šimtas vilkų. Nubudęs kunigaikštis Gediminas klausė savo žynio Lizdeikos, ką sapnas galėtų reikšti. Ingrida Semaškaitė. Lietuvos pilys ir dvarai. - Vilnius: Algimantas, 2005 m. ↑ Karsokaitė, Viktorija (2018-07-09). „„Tėvynės karūna“: ar įmanoma atstatyti Aukštutinę pilį?“. 15min.lt. 15min.
Didysis kunigaikštis Gediminas išjojo už keturių mylių nuo Trakų medžioti. Ir rado prie Vilnios upės gražų kalną, ant kurio sutiko didžiulį žvėrį - taurą. Ir nukovė jį ant to kalno, kurį dabar Tauro kalnu vadina, Buvo labai vėlu į Trakus joti, ir sustojo Šventaragio slėnyje, kur mirusius lietuvių kunigaikščius degindavo, ir nakvojo tenai. Miegodamas jis sapnavo, kad ant kalno, kurį Kreivuoju vadindavo, stovi didžiulis geležinis vilkas, o jame tarytum šimtas vilkų staugia. Ir apsakė jam viską, ką matė sapne. - Šviesiausias kunigaikšti, geležinis vilkas reiškia, kad čia bus sostinės miestas. Didysis kunigaikštis Gediminas rytą nebeišjojo, o išsiuntė ieškoti žmonių. Jis įkūrė vieną pilį, žemutinę, ŠVentaragyje, o kitą - ant Kreivojo kalno. Ir pavadino tą miestą Vilniumi.
LRT VAIKAI. Gustavo enciklopedija | Vilniaus legendos | 2023
Kunigaikštis Gediminas, sumanęs pastatyti priešų neįveikiamą pilį, sušaukė kunigus, burtininkus, krivius ir įsakė jiems patarti, ką daryti, kad pilis iš tikrųjų būtų it plieninė. Krivių Krivaitis atsakė, kad tvirtovė tik tuomet taps neįveikiama, jei jos pamatams bus paaukota vienturčio mylimiausio sūnaus gyvybė, bet tokio, kurį pati motina savo rankomis įstumtų į duobę ir užverstų akmenimi. Pasklido karaliaus pasiuntiniai po plačią Lietuvą. Ilgai ieškoti nereikėjo. Greitai atsirado lietuvė, kuri taip karštai mylėjo tėvynę, kad jos garbei net sutiko paaukoti savo vienturtį sūnų. Atvyko motina su sūnumi į piliai skirtą vietą, kur buvo iškasta duobė pirmajam pamato akmeniui įversti, atsistojo ant jos krašto ir jau rengėsi stumti į ją savo atžalą. Tuo metu nelaimingam jaunikaičiui dingtelėjo mintis: argi Lietuvos dievai būtų tokie žiaurus, kad trokštų jo mirties, argi gali nuo jo gyvybės priklausyti pilies tvirtumas? Jis kunigaikščio paprašė, kad prieš mirštant leistų užduoti kriviams tris klausimus. Jeigu kriviai į tuos klausimus atsakys, jis patikėsiąs dievų valia ir nesipriešins mirčiai. Kunigaikštis pagalvojo ir sutiko patenkinti jaunikaičio norą. Gavęs sutikimą, jaunikaitis krivių paklausė: kas pasauly yra lengviausias, kas kiečiausias ir kas saldžiausias? Kriviai pasuko galvą ir atsakė: lengviausias yra pūkas, kiečiausias - plienas, o saldžiausias - medus. Jaunikaitis, išklausęs krivių atsakymą, jį paneigė. Jis tarė: „Lengviausias yra kūdikis ant motinos rankų, saldžiausias yra motinos pienas, o kiečiausia pasaulyje yra širdis mano motinos, kuri mane čia atvedė, kad jūsų akivaizdoje žūčiau.“ Karalius susimąstė. Ir paliepė Gediminas kriviams ieškoti kito būdo, kad toji pilis būtų neįveikiama. Tada kriviai vėl tarėsi, būrė ir galiausiai pareiškė, kad dievai trokšta nekaltos mergaitės, kuri pati pasiaukotų. Ir vėl žinia buvo plačiai paskelbta po Lietuvą. Ilgai laukti nereikėjo. Atėjo skaisti mergelė, pasipuošusi kaip į didžiausias iškilmes, rūtų vainikėlį įsisegusi, laukinių gėlių puokštele nešina, o dar ir pati linksmai įšoko į duobę. Tuo metu vyriausias krivis su savo svita ant mergaitės vertė didžiulį pamatui skirtą akmenį. Tačiau įvyko stebuklas: akmuo krisdamas nepalietė mergaitės, tik iš jos rankų išmušė gėlių puokštelę. Galiausiai ir kriviai, ir pats kunigaikštis suprato, kad dievams pakanka pluoštelio Lietuvos laukų gėlių; žmonių gyvybės jiems nereikia.
