Dantų dygimas - tai vienas pirmųjų didžiųjų išbandymų, kurį tenka išgyventi ne tik kūdikiui, bet ir jo tėvams. Dygstantys dantukai gali sukelti įvairių fizinių ir emocinių reakcijų, o viena iš dažniausių - prastas miegas. Daugelis tėvų pastebi, kad mažylis tampa neramesnis, dažniau prabunda, verkia ar net visiškai atsisako miego naktimis. Tai fiziologiškai sudėtingas procesas, lydimas tam tikrų nemalonių pojūčių: dantenų skausmas ir spaudimas, padidėjęs seilėtekis, dirglumas ir nuotaikų kaita, dažnesnis pabudimas naktį.
Pirmieji dantukai paprastai pradeda dygti kūdikiui sulaukus 4-7 mėnesių, tačiau tai labai individualu. Kai kuriems kūdikiams dantys pasirodo dar anksčiau, kitiems - tik sulaukus vienerių. Dažniausiai pirmieji pasirodo apatiniai centriniai kandžiai, vėliau - viršutiniai. Visas dantų dygimo procesas gali tęstis iki 2,5-3 metų, kol išdygsta visi 20 pieninių dantų.
Kada dygsta kokie dantys?
Vaikų dantų dygimas pasireiškia labai skirtingai. Vieniems pieniniai dantys dygsta sparčiau, kitiems lėčiau. Bendrinės dantų dygimo gairės:
- 7-9 mėn. vaikai turi 4 centrinius dantis.
- 10-12 mėn. vaikai turi apie 8 dantis, išdygsta visi kandžiai apačioje ir viršuje.
- 12-16 mėn. vaikams išdygsta pirmieji krūminiai dantys.
- 16-20 mėn. vaikams išdygsta iltiniai dantys.
- 24-30 mėn. vaikams sudygsta paskutiniai krūminiai dantys pačiame gale.
Maždaug iki 3 metų vaiko burnoje išdygsta visi pieniniai dantys (viso 20).
Dantų dygimo požymiai ir diskomforto palengvinimas
Jeigu jaučiamas dantenų diskomfortas, praplatėjęs dantų lankas, padidėja seilėtekis, suaktyvėja kandžiojimas, pastebimas ausų ir žandų trynimas, susilpnėja imunitetas, tai gali reikšti, kad dygsta dantys. Dantų dygimas vieniems vaikams nesukelia jokio diskomforto, o kitiems tampa ir ypač sunkiu gyvenimo laikotarpiu. Dantukų dygimas gali pasireikšti kartu su lengva temperatūra, lengva sloga, vidurių paleidimu, irzlumu, apetito stoka, nes dygstant dantims gali kiek nusilpti imunitetas, tad pasireiškus tokiems požymiams, geriausia būtų pasikonsultuoti su vaiką prižiūrinčiu gydytoju, kuris įvertins situaciją.
Dantukai, kurie paprastai gali sukelti didesnį diskomforto jausmą jiems dygstant - iltinis ir krūminis dantis. Diskomfortą palengvinti gali vėsus maistas (jeigu vaikas jau primaitinamas), šaltas kramtukas, dažnesnis žindymas, nuskausminamieji geliai dantenoms ar poreikiui esant gydytojo paskirti nuskausminamieji vaistai.
Kaip padėti kūdikiui, kai dygsta dantukai?
Nors dantų dygimas neišvengiamas, yra būdų, kaip sumažinti su juo susijusį diskomfortą ir pagerinti vaiko miegą:
- Masažuokite dantenas. Švelnus dantenų masažas švariu pirštu ar specialiu silikoniniu šepetėliu gali sumažinti spaudimą ir skausmą. Galite vis pamasažuoti dantenas, kad ne taip maustų.
- Naudokite kramtukus. Atšaldyti (bet ne sušaldyti) kramtukai padeda malšinti dantenų niežulį ir dirginimą. Svarbu, kad jie būtų saugūs ir neturėtų mažų detalių. Tinka kramtukai, kurių viduje yra vanduo. Kai kurie mažyliai mielai dantenas patrina atšaldytu šaukšteliu.
- Pasitarkite su gydytoju dėl gelių ar vaistų. Kai kurie dantų dygimo geliai turi šaldantį ar priešuždegiminį poveikį. Tačiau prieš naudojant bet kokias priemones būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Dantenų tepaliukai rekomenduojami tik prieš pat pasirodant dantukui, kai žandikaulio kaulas ir dantenos būna sustorėjusios. Jei vaikas labai neramus, galima duoti raminančių melisos, mėtų, ramunėlių, pankolio pagrindu pagamintų arbatėlių ar lašiukų. Panašios priemonės rekomenduojamos ir esant pilvuko diegliams. Augaliniai preparatai vaikui tikrai nepakenks, o mamai psichologiškai bus ramiau, kad bent kažkuo padėjo vaikeliui.
- Rami atmosfera prieš miegą. Sukurkite ramią, saugią ir pastovią miego rutiną - maudynės, švelni muzika ar lopšinė gali padėti vaikui atsipalaiduoti prieš miegą.
- Tėvų artumas. Kartais viskas, ko reikia vaikui - tai mamos ar tėčio apkabinimas. Jūsų buvimas ir švelnus kalbėjimas nuramina bei padeda lengviau užmigti net ir skausmo metu.
Ar blogai, jei pieniniai dantys dygsta ne pagal įprastą schemą?
Labai dažnai pieniniai dantukai dygsta ne pagal schemą. Dažniau negu nuolatiniai, ir čia tikrai nėra nieko blogo. Dėl pieninių dantų sąkandžio būna kur kas mažiau problemų negu dėl nuolatinių. Pradėjus dygti nuolatiniams, reikia stebėti, ar jie dygsta simetriškai. Pieniniams dantims dažniau ortodontinis gydymas neskiriamas. Tik tam tikrų sąkandžio anomalijų atvejais reikia ortodonto įsikišimo. Tą jums pasakys patyręs vaikus gydantis odontologas.
Liaudyje nuo seno sakoma, kad jei vėliau dygsta, dantys bus tvirtesni. Tai logiška, nes jei pirmieji dantukai išdygsta ne 4-5 mėnesių, o 10-12, jie gauna mažiau naktinių maitinimų, vyresniam vaikui dantukus lengviau išvalyti. Todėl tokias mamas, kurios sielojasi, kad vis dar nėra dantukų, galima nuraminti: ateis laikas, ir dantukai išdygs.
Kūdikio dantų dygimas ir higiena
Kai dygsta dantys, mažyliai pasidaro pikti, nekantrūs, nemiega, karščiuoja. Jau nulaiko rankytėje daiktus, juos kiša į burną ir graužia. Nuo pat pirmųjų dantukų reikėtų naudoti pastą su fluoru. Pastebiu, kad šeimos vis dar mano, kad pasta su fluoru tinkama tik nuo trejų metų. Ne! Odontologų rūmai ir PSO rekomenduoja pastą, turinčią 1000 ppm fluoro, jau nuo pirmojo dantuko. Tik nuo 0 metų reikia pasta suvilgyti tik šerelių galiukus. Ir to tikrai pakaks. Išimtis galėtų būti tik pajūrio gyventojai, kurie vartoja geriamąjį vandenį su didesniu fluoro kiekiu. Fluoro kiekis rašomas ant pastos pakuotės ir matuojamas matavimo vienetu ppmF. Nuo 3 metų vaikeliui jau galima naudoti dantų pastas, kuriose yra virš 1000 ppm F iki 1450 ppm, ypač, jei yra ėduonies rizika. Žinoma, nuo 1,5-2 metų reikia mokyti vaikiuką išspjauti dantų pastos likučius, bet kol jie to dar nemoka ir nuryja kažkiek pastos, tikrai nereikia bijoti.
Pasirodžius krūminiams dantukams, marliukas nebetinka, nes krūminiai turi vagelių, kurias galima išvalyti tik šepetėliu. Nuo pat pirmųjų dantukų reikėtų naudoti pastą su fluoru. Odontologų rūmai ir PSO rekomenduoja pastą, turinčią 1000 ppm fluoro, jau nuo pirmojo dantuko. Nuo 3 metų vaikeliui jau galima naudoti dantų pastas, kuriose yra virš 1000 ppm F iki 1450 ppm, ypač, jei yra ėduonies rizika. Žinoma, nuo 1,5-2 metų reikia mokyti vaikiuką išspjauti dantų pastos likučius, bet kol jie to dar nemoka ir nuryja kažkiek pastos, tikrai nereikia bijoti.
Po kiekvieno valymo mama būtinai turėtų apžiūrėti, ar vaikutis gerai nuvalė paviršių, ar nėra minkštųjų apnašų. Nebijokite atversti vaiko lūpytę, pažiūrėti prieš šviesą. Praktika rodo, kad valydami vaikams dantis, tėvai vis dėlto nepakankamai pašalina minkštąsias apnašas. Kartais galvoja - kol išdygę tik keli dantys, jų visai nereikia valyti. Išdygus dantukams, mama turėtų kontroliuoti ir vaikučio valgymų skaičių per parą. Dažnai vaikas visą dieną ką nors kramto - obuolį, sausainį, džiūvėsį, dar užsigeria sultimis. Burnoje nuolat yra maisto likučių, kurie sudaro palankias sąlygas daugintis ėduonies bakterijoms.
Kūdikio dantų dygimas ir fizinė raida
Pirmieji kūdikio gyvenimo metai - ypatingas laikas, kai formuojasi svarbiausi įgūdžiai ir gebėjimai. Tinkamai parinktos lavinamosios priemonės padeda mažyliui augti, tyrinėti aplinką ir ugdyti motoriką. Sensoriniai žaislai, tokie kaip įvairių tekstūrų kamuoliukai, lavina pojūčius, gerina rankų ir akių koordinaciją bei skatina smalsumą. Veiklos kubai su skirtingomis užduotimis lavina smulkiąją motoriką, o kramtukai padeda ne tik dantukų dygimo laikotarpiu, bet ir stiprina burnos raumenis.
Mankšta ir masažas kūdikiams: Fizinė veikla svarbi nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių. Kūdikio mankšta - tai ne tik smagus užsiėmimas, bet ir būdas stiprinti jo raumenis, gerinti pusiausvyrą bei koordinaciją. Atliekant specialius pratimus, mažylis mokosi naujų judesių, kurie padeda pasiruošti ropojimo, atsisėdimo ar vaikščiojimo etapams. Be to, tinkama mankšta gali padėti išvengti raidos sutrikimų ir pagerinti bendrą fizinę būklę. Kūdikio masažas - dar viena svarbi terapinė priemonė, kuri ne tik atpalaiduoja, bet ir padeda gerinti kraujotaką, stiprinti raumenis bei skatinti sveiką vystymąsi. Jis taip pat gali būti naudingas esant įtampai ar miego sutrikimams, nes švelnūs prisilietimai ramina ir suteikia saugumo jausmą.
Kaip masažuoti kūdikio rankas ir kojas | JOHNSON'S®
Kūdikio dantų dygimas ir aplinkos veiksniai
Kūdikis smarkiai susitrenkė dantenas - kaip tai gali pakenkti būsimiems dantims? Kol dantukai dar nėra nė kiek prasikalę, turbūt sutrenkimas neturės didesnių pasekmių. Juk būsimus dantis saugo lūpos, dantenos, o pats dantukas dar glūdi giliai pasislėpęs. Žinoma, tuo metu, kai vaikas išmoksta atsistoti ar pradeda savarankiškai vaikščioti, jis dažnai griūna ir susitrenkia. Jei dantukas jau nors kiek išdygęs, ir vaikas susitrenkė, - tada yra rizika, kad jis gali įsimušti giliau, tokiu atveju gali pradėti ir dygti kiek vėliau. Nuo smūgio dantukas gali pasistumti į šoną, pakeisti kryptį. Jis gali išaugti kiek kreivesnis.
Dantų raidos ir dygimo sutrikimai apima įvairius patologinius procesus, kurie gali trukdyti normaliam dantų vystymuisi ir dygimui. Tai gali pasireikšti kaip dantų nebuvimas, netinkamas dantų išsidėstymas, dantų deformacijos ar netgi dantų dygimo vėlavimas. Pagrindinės dantų raidos ir dygimo sutrikimų priežastys gali būti genetinės, aplinkos ar mitybos veiksnių. Genetiniai veiksniai gali lemti dantų struktūros ypatumus, pavyzdžiui, polinkį į dantų nebuvimą ar deformacijas. Aplinkos veiksniai, tokie kaip infekcijos, gali paveikti dantų vystymąsi. Be to, netinkama mityba, ypač kalcio ir vitamino D trūkumas, gali turėti neigiamos įtakos dantų formavimuisi.
Visada patarčiau pasikonsultuoti su vaikų gydytoju, ar labai blogos vaiko savijautos priežastis tikrai dantų dygimas. Galbūt vaikui skauda ką kita. Paprastai sunkiau būna tada, kai vienu metu dygsta keli dantukai, pavyzdžiui, visi 4 viršutiniai. Tada paburkęs didesnis dantenų plotas, ir tai sukelia vaikui nepatogumų.
