Gimnastika - tai plati sporto šaka, apimanti įvairias disciplinas, kurių kiekviena turi savo ypatybes, techniką ir žavesį. Gimnastikos būreliuose paprastai specializuojamasi į tam tikrą gimnastikos rūšį, todėl svarbu suprasti, kuo jos skiriasi, kad atrastumėte tinkamiausią variantą savo vaikui. Gimnastika yra labai plati sporto šaka, apimanti įvairias disciplinas (kryptis).
Gimnastika skirstoma į tris pagrindines grupes pagal jų kryptingumą ir uždavinius. Pirmajai grupei priklauso lavinamosios krypties gimnastika: bendroji, higieninė, atletinė gimnastika, aerobika. Antrąją grupę apima sportinės krypties gimnastika: sportinė (vyrų ir moterų), meninė (tik moterys) gimnastika, sportinė akrobatika, sportinė aerobika, šuoliai ant batuto. Trečiajai grupei priskiriama taikomosios krypties gimnastika: profesinė taikomoji, sportinė taikomoji, gydomoji.
Gimnastika - sporto šaka, kurioje sportininkas turi atlikti įvairius pratimus, reikalaujančius jėgos, grakštumo, lankstumo ir koordinacijos. Žodis gimnastika kilęs iš graikų kalbos. Gimnastika atsirado antikinėje Graikijoje ir labiausiai suklėstėjo V a. pr. m. e. - IV a. pr. m. e. Didžiausią įtaką gimnastikos plėtojimui darė Atėnai ir Sparta. Pastarojoje šis sportas buvo taikomas kariams parengti. Dar tik besiformuojanti sąvoka „gimnastika“ antikinėje kultūroje buvo universali. Ji apėmė įvairius fizinius pratimus, šokius ir žaidimus.
Platonas aprašė gimnastikos skirstymą Atėnuose, kuri buvo suskaidyta į palestriką (lengvoji atletika, sunkioji atletika, imtynės, fechtavimas, irklavimas) ir orchestiką. Orchestika dar buvo suskaidyta į sferistiką (pratimai su kamuoliu), pačią orchestiką (kulto ir kariniai sceniniai šokiai) ir kubistiką (akrobatikos pratimai). Orchestikoje vyravo plastikos, ritmikos, raiškaus grožio šokio elementai, kurie vėliau buvo naudojami meninėje gimnastikoje, balete. Kubistikos elementai dabar atliekami akrobatikos ir sportinės gimnastikos varžybose.
Romėnai nedaug prisidėjo prie gimnastikos tobulinimo, bet jie pirmieji pradėjo naudoti pratimus ant medinio arklio. Toks pratimas buvo skirtas mokyti kavaleristus. Karvedys ir istorikas Flavijus Vegecijus (IV m. e. a.) aprašė karių lavinimą. Pagrindinė kario-raitelio „aistra“, be abejo, buvo jojimas. Atlikdavo įvairius šuolius stovėdamas ant arklio, posūkius balne. Norint įvaldyti šį meną buvo mokoma ant medinio, tik vėliau ant gyvo arklio. Vėliau buvo sukurtas medinis arklys, kuris buvo gyvo arklio dydžio su galva ir uodega, visais pakinktais. Vėliau arklys buvo modernizuotas - atsirado rankenos. Taip buvo modernizuotas arklys, kuris išliko iki šių dienų.
XVI a. antroje pusėje vėl pradėta daugiau rašyti ir kalbėti apie gimnastiką. Mokslininkas iš Italijos Jeronimas Merkurialis parašė traktatą „Gimnastikos menas“, kuriame jis kvietė atgaivinti romėnų paliestiką ir orchestiką. Gimnastiką populiarino Arkandželas Tukaras. Jis organizuodavo pasirodymus, demonstruodavo įvairius pratimus. 1599 m. Paryžiuje jis išleido knygą „Trys dialogai apie akrobatinius šuolius pasisukant ore“. Antrajame dialoge rašytojas suklasifikavo akrobatikos pratimus į pratimus be prietaisų ir pratimus panaudojant prietaisus (įrankius). Tukaro veikalas tapo pirmuoju susisteminusiu akrobatikos elementus.
XVIII a. pab. - XIX a. pr. vyko žinių apie fizinį ugdymą sisteminimas. Pirmieji mokslininkai, kurie stengėsi sukurti griežtą gimnastikos sistemą, buvo Gerhardas Fitas ir Johanas Gutsas-Mutsas. Vėliau iš Gutso-Mutso sistemos susiformavo dvi gimnastikos mokyklos. Viena įsitvirtino Vokietijoje ir pavadinta „Tumen“ (nuo „turnkunst“ (vikrumo menas)). Jos įkūrėjas - Fridrikas Liudvikas Janas. Kita Gutso-Mutso sistemos atšaka iš pradžių paplito Danijoje, o vėliau Švedijoje. Peras Lingas suformavo ją į savitą gimnastikos sistemą. Šios dvi sistemos turi esminių skirtumų. F. Janas buvo gimnastikos ant prietaisų pradininkas, o P. Lingas - terapinės gimnastikos pradininkas. Vėliau sukurta ir prancūzų gimnastikos sistema, kurios autorius - armijos pulkininkas Frančeskas Amorosas. Jis daugiausia dirbo tik armijai ir sukūrė tokią sistemą, kuri padėtų ruošti kareivius armijai. 1817 m. jis įkūrė gimnastikos mokyklą, kurioje mokėsi karininkai ir kareiviai. Per tokios sistemos pratybas buvo formuojami tokie įgūdžiai, kurie būtų reikalingi buityje, ypač karo sąlygomis. F. Amorosas gimnastikos pratybose naudojo parengiamuosius pratimus, atliekamus pagal muziką, šokius.
Didelių nuopelnų tobulinant sportinę gimnastiką priklauso „sakalų“ gimnastikai, kuri prasidėjo Čekijoje XIX a. antroje pusėje. Jos pradininkas - universiteto profesorius Miroslavas Tiršas. Jis stengėsi sukurti tokią sistemą, kuri skatintų jaunimą praktikuoti gimnastiką nuo pat mažens. Savo metodika gimnastika buvo artima vokiečių gimnastikai, bet turėjo ir skirtumų.
1881 m. įkurta tarptautinė gimnastikos federacija (FIG), kuri yra seniausia veikianti tarptautinė sportinė federacija, pradėjo reglamentuoti ir vykdyti gimnastikos veiklą. Gimnastikos olimpiadoje varžybos vykdomos nuo 1896 m. 1922 m. įkurta Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (dabar Lietuvos gimnastikos federacija). 1938 m. šaulių sąjungos šventėje Kaune įvyko pirmosios varžybos ant gimnastikos prietaisų. 1947 m. įvyko pirmasis Lietuvos sportinės gimnastikos čempionatas.
Lavinamosios krypties gimnastikos rūšys
Pirmąją grupę, lavinamosios krypties gimnastiką, sudaro bendroji, higieninė, atletinė gimnastika ir aerobika.
Bendroji gimnastika
Bendroji gimnastika skirta amžiaus grupių žmonių bendram fiziniam lavinimui. Ji apima nesudėtingus pratimus ant prietaisų, judriuosius žaidimus, šokių judesius. Taikomos įvairios priemonės, taip pat ir meninės gimnastikos įrankiai. Vyksta bendrosios gimnastikos festivaliai, jie dar vadinami gimnestradomis. Jose vyksta įvairūs pasirodymai, kuriems nėra specialių reikalavimų, išskyrus pasirodymui skirto laiko limitą (iki 10 min.).
Higieninė gimnastika
Higieninė gimnastika skirta sveikatos stiprinimui. Taikomi įvairūs bendrieji pratimai ir grūdinimosi procedūros. Ji apima elementarią rytinę mankštą.
Atletinė gimnastika
Atletinės gimnastikos pagrindinis tikslas - sveikatos stiprinimas, gerinant atskiras fizines ypatybes. Ji lavina viso kūno raumenyną: rankų, kojų, liemens raumenis. Taip pat ugdoma pusiausvyra ir koordinacija.
Aerobika
Aerobika pagal poveikį organizmui prilygsta bėgimui, slidinėjimui, dviračių sportui. Dabar yra žinoma įvairios krypties aerobikos. Sveikatingumui gerinti dabar dažniausiai taikomos šios aerobikos rūšys.
Sportinės krypties gimnastikos rūšys
Antrąją grupę apima sportinės krypties gimnastika, kuri apima kelias populiarias disciplinas.
Sportinė gimnastika
Sportinė gimnastika - tai populiariausia ir geriausiai žinoma gimnastikos forma. Ši disciplina apima pratimus ant įvairių įrenginių. Mergaitės varžybose atlieka pratimus ant buomo, lygiagrečių (dvikovių) skersinių, atraminiame šuolyje ir laisvųjų pratimų (grindų) aikštelėje, o berniukai varžosi ant skersinio, lygiagrečių, arklio (beržinio arklio), žiedų, atraminio šuolio ir laisvųjų pratimų. Sportinėje gimnastikoje didžiausias dėmesys skiriamas atletiškumui, jėgai ir preciziškai technikai. Ji reikalauja didelės fizinės ištvermės ir jėgos. Vaikai lavina viso kūno raumenyną, ugdoma pusiausvyra ir koordinacija. Ši gimnastikos rūšis išmoko vaikus disciplinos ir susitelkimo, mat kiekvienas pratimas turi būti atliktas labai tiksliai.
Kaip organizuojamos varžybos
Sportinės gimnastikos varžybos vyksta nuo 1896 m. Olimpinėse žaidynėse. Tarptautinės varžybos pradėtos rengti nuo 1903 m. (Belgijoje). Nuo 1922 m. jos vyksta kas ketveri metai, o pasaulio taurės varžybos - kasmet.
Rungtys
Rungtys sportinėje gimnastikoje apima pratimus ant įvairių prietaisų (skersinis, lygiagretės, žiedai, arklys, buomas, atraminis šuolis) ir laisvuosius pratimus ant grindų.
Taškų skyrimas ir technika
Taškų skyrimas ir technika sportinėje gimnastikoje yra griežtai reglamentuojama. Vertinama atlikimo tikslumas, sudėtingumas, choreografija ir bendras įspūdis.
Atletai
Sportinėje gimnastikoje varžosi tiek vyrai, tiek moterys, demonstruodami aukščiausio lygio jėgą, lankstumą ir koordinaciją.
Sportinė akrobatika
Sportinė akrobatika - tai poromis arba grupėse atliekami įspūdingi gimnastikos pratimai. Šioje disciplinoje gimnastai neina tik akrobatinius elementus, bet ir kelia, laiko vieni kitus, sudaro „gyvas piramides“. Vaikai mokosi triukų, kuriems reikia porininko ar net kelių komandos draugų. Vienas gimnastas atlieka „skraidančio“ vaidmenį - jį meta į orą, jis lipa ant partnerių pečių ir pan. Kiti (dažnai vyresni, stipresni) būna bazės - jie išlaiko, pagauna, laiko ant savęs kitus. Treniruočių metu lavinama ne tik individuali jėga ir lankstumas, bet ir mokomasi sinchronizuoti judesius, ugdomas partnerių pasitikėjimas vienas kitu. Sportinė akrobatika turi dvi raidos kryptis: profesionalioji, cirkinė; ir antroji - sportinė, mėgėjiška.
Meninė gimnastika
Meninė gimnastika (dar vadinama ritmine gimnastika) - tai grakšti, šokio ir sporto elementus jungianti disciplina, kurią dažniausiai renkasi mergaitės. Meninės gimnastikos pasirodymai vyksta ant grindų kilimėlio su muzikiniu fonu, o gimnastės atlieka pratimus naudodamos įvairius įrankius: juostą (kaspiną), lanką, kamuolį, kuokeles arba virvutę. Ši gimnastikos šaka labiausiai pabrėžia lankstumą, baleto elementus, plastikos grožį ir muzikalumą. Vaikai mokomi baleto pagrindų, todėl lavinama laikysena, gracija, mokomasi judėti ritmingai. Labai akcentuojamas lankstumas - špagatai, mostai, gilūs atlenkimai yra kasdienė treniruočių dalis. Taip pat ugdoma rankų-akių koordinacija, nes reikia vikriai valdyti įrankius (mesti ir sugauti lanką ar kamuolį, sukti juostą ore ir pan.). Meninė gimnastika yra aciklinė, sudėtingos koordinacijos sporto šaka ir olimpinė sporto šaka.
Varžybos
Meninės gimnastikos varžybos vyksta su įrankiais (kamuoliu, lanku, kuokelėmis, kaspinu, šokdyne, skraiste) arba be jų.
Pakyla, figūros ir inventorius
Pagrindiniai pratimų be įrankių komponentai yra pusiausvyra, bangos, mostai, atsilenkimai, sukiniai. Svarbus meninės gimnastikos aspektas - mokėti gerai valdyti savo kūną atliekant judesius su įrankiais ir be jų.
Atletės
Meninę gimnastiką dažniausiai renkasi mergaitės, kurios demonstruoja ypatingą lankstumą, eleganciją ir muzikalumą.
Sportinė aerobika
Sportinė aerobika - tai dinamiška ir energinga disciplina, jungianti aerobikos pratimus su sudėtingais šokio ir akrobatiniais elementais. Ji reikalauja didelės ištvermės, jėgos ir koordinacijos. Šios sporto šakos varžybos vyksta tiek individualiai, tiek komandose.
Varžybos
Varžybos sportinėje aerobikoje vyksta pagal griežtai nustatytas taisykles, vertinant technikos atlikimą, sudėtingumą, choreografiją ir bendrą pasirodymo įspūdį.
Technika ir inventorius
Sportinėje aerobikoje naudojami įvairūs judesiai, šuoliai, akrobatiniai elementai. Nors pagrindinis dėmesys skiriamas kūno judesiams, kartais gali būti naudojamas ir inventorius, pavyzdžiui, svarmenys ar step platformos.
Atletai
Sportinės aerobikos atletai pasižymi puikia fizine forma, ištverme ir koordinacija, geba atlikti sudėtingus ir dinamiškus pratimus.
Šuoliai ant batuto
Šuoliai ant batuto (trampolino gimnastika) - tai sporto šaka, kurioje atlikėjai atlieka įvairius šuolius ir akrobatinius elementus ant specialaus batuto. Tai reikalauja puikios koordinacijos, pusiausvyros ir drąsos. Ji taip pat gali būti priskiriama prie lavinamosios krypties gimnastikos.
Varžybos
Varžybose šuolių ant batuto atlikėjai demonstruoja įvairius triukus, vertinamas jų sudėtingumas, technika ir atlikimo švara.
Rungtys
Pagrindinės rungtys šuolių ant batuto yra individualūs šuoliai, sinchroniniai šuoliai ir akrobatiniai šuoliai.
Triukai
Atlikėjai demonstruoja įvairius triukus, tokius kaip suktukai ore, salto, ir kitus sudėtingus akrobatinius elementus.
Teisėjai
Teisėjai vertina atliktų triukų sudėtingumą, technikos tikslumą ir bendrą pasirodymo įspūdį.
Įtaisų raida
Batutų raida prasidėjo nuo paprastų pripučiamų paviršių iki modernių, specializuotų įrenginių, naudojamų profesionaliose varžybose.
Atletai
Šuolių ant batuto atletai pasižymi ypatinga kūno kontrole, drąsa ir puikia fizine parengtimi.
Šuolių ant batuto Atviros Lietuvos Taurės varžybos (2014-10-25) (part 1)
Gimnastikos nauda vaikams
Gimnastika vadinama sporto šakų „karaliene“ ne be priežasties - ji visapusiškai lavina augantį vaiko organizmą.
Fizinė stiprybė ir sveikata
Reguliarios gimnastikos treniruotės pastebimai sustiprina vaiko raumenyną. Atlikdami pratimus vaikai augina jėgą rankose, kojose, liemenyje. Taip pat gerėja lankstumas - sąnariai tampa paslankesni, raumenys tampresni, o tai apsaugo nuo traumų ir padeda augant kūnui išlikti taisyklingos laikysenos. Gimnastikos pratimai gerina ir kaulų tvirtumą, koordinaciją bei bendrą fizinę ištvermę.
Judesių koordinacija ir kūno kontrolė
Gimnastika reikalauja puikios koordinacijos - vaikas turi tiksliai suderinti įvairias kūno dalis atlikdamas sudėtingus judesius. Laikui bėgant labai pagerėja pusiausvyra (pvz., išmokstama išstovėti ant buomo nesvyruojant) ir erdvinis suvokimas. Tyrimai rodo, kad net trumpas gimnastikos kursas gali akivaizdžiai pagerinti 4-9 metų vaikų lankstumą, koordinaciją ir kojų jėgą.
Pasitikėjimas savimi ir drąsa
Kiekvienas naujai išmoktas pratimas gimnastikoje - tai maža pergalė, kuri suteikia vaikui pasitikėjimo savo jėgomis. Pavyzdžiui, pirmą kartą padarytas kūlversčio apsivertimas ar nušoktas nuo aukštos atramos su trenerio pagalba vaikui parodo, kad jis pajėgus įveikti iššūkius. Gimnastika moko kantrybės ir atkaklumo - sudėtingi elementai neišmokstami per dieną, tad vaikas sužino, jog siekiant tikslo reikia įdėti darbo ir nepasiduoti, net jei iš pradžių nepavyksta.
Drausmė ir susikaupimas
Treniruotėse vaikai turi laikytis taisyklių, klausyti trenerio nurodymų, mokytis susikaupti prieš atliekant pratimą. Net ir patys judriausi mažyliai pamažu išmoksta nurimti, kai reikia, ir sutelkti dėmesį į užduotį. Gimnastikoje svarbi kiekviena detalė - pėdos padėtis, rankų laikysena, tad ugdoma disciplina bei atsakingumas.
Socialiniai įgūdžiai ir bendravimas
Nors dalis gimnastikos pasirodymų būna individualūs, treniruotės beveik visada vyksta grupėje. Vaikai bendrauja, mokosi dirbti komandoje (ypač akrobatinėje gimnastikoje ar komandinėse varžybose). Jie palaiko vieni kitus - ploja draugui atlikus sėkmingą šuolį, padrąsina, jei kas nepasiseka. Toks tarpusavio palaikymas kuria draugišką atmosferą - neretai gimnastikos salėje užsimezga tvirtos draugystės.
Kūrybiškumas ir saviraiška
Šis aspektas ypač ryškus meninėje bei oro gimnastikoje, kur judesys derinamas su muzika ir vaizduote. Vaikai per gimnastiką gali išreikšti save - savitą stilių, emocijas. Kuriant laisvą programą meninėje gimnastikoje ar atliekant oro akrobatikos improvizacijas, skatinamas vaikų kūrybiškumas, estetinis pojūtis.
Nuo kada pradėti lankyti gimnastikos būrelį?
Tėvams dažnai kyla klausimas: nuo kada galima leisti vaiką į gimnastikos būrelį ir ar skirtingoms gimnastikos kryptims galioja skirtingi amžiaus apribojimai?
Ankstyvas amžius (1-3 metai)
Vos tik mažylis pradeda vaikščioti (maždaug nuo 1 metų) galima pradėti supažindinti jį su gimnastika žaidimų forma. Daugelyje sporto centrų yra vadinamosios „mama ir vaikas“ gimnastikos pamokėlės, kur tėvai mankštinasi kartu su 1-3 metų vaikais. Tokių užsiėmimų metu mažyliai mokosi paprastų dalykų: ropoti, ridentis, perlipti kliūtis, šokinėti ant minkšto pagrindo. Žinoma, tokio amžiaus vaikai treniruojasi žaisdami, o užduotys pritaikytos trumpam jų dėmesiui išlaikyti.
Ikimokyklinukai (3-6 metai)
Maždaug nuo 3-4 metų dauguma vaikų jau gali lankyti atskiras gimnastikos pamokėles be tėvų pagalbos. Šiame amžiuje jie labai imlūs naujiems įgūdžiams, natūraliai lankstūs ir nebijo bandyti. Pratybos išlieka žaismingos, bet vaikai jau pradeda mokytis konkretesnių gimnastikos elementų: stovėti ant rankų prie sienos, atlikti paprastus šuoliukus ant batuto, išlaikyti pusiausvyrą einant mažuoju buomu ir pan. Būtent 4-6 metų vaikams dažnai formuojamos pradedančiųjų grupės sportinėje ar meninėje gimnastikoje. Specialistai teigia, kad ~5 metų sulaukęs vaikas jau pakankamai subrendęs sutelkti dėmesį ir mokytis gimnastikos pagrindų nuosekliau. Meninėje gimnastikoje ypač svarbu nepraleisti šio lankstaus amžiaus tarpsnio - mergaitės anksti pradėjusios lankyti meninę gimnastiką lengviau pasiekia reikiamą lankstumą, išmoksta baleto pagrindų.
Pradinukai (7-11 metai)
Mokyklinio amžiaus vaikai (apie 6-11 m.) dažnai vadinami idealiais kandidatais gimnastikai. Jų kūnas jau pakankamai tvirtas, kad įvaldytų sudėtingesnius elementus, bet kartu vaikai lankstūs ir greitai perpranta naujus judesius. Šiame amžiuje galima pradėti ir sportinę, ir meninę, ir akrobatinę gimnastiką, net jei vaikas anksčiau nelankė gimnastikos - ugdymas pradedamas nuo pagrindų, o vaikai greitai pasiveja. Daugelis gimnastikos klubų šio amžiaus vaikams siūlo dažnesnes treniruotes (pvz., 2-3 kartus per savaitę), jei vaikas nori tobulėti sparčiau ar ruoštis varžyboms. Oro gimnastika dažnai pradedama būtent apie 7-8 metus, kai vaikas jau pakankamai koordinuotas ir stiprus saugiai kabėti ant įrangos ore.
Paaugliai (12 metų ir vyresni)
Nors dauguma gimnastų pradeda jauname amžiuje, paaugliui taip pat nėra per vėlu įsilieti į gimnastiką, ypač jei tikslas - ne olimpinis medalis, o gera fizinė forma ir smagus hobis. Vyresni vaikai gali rinktis pradedančiųjų grupes, pritaikytas jų amžiui - pavyzdžiui, yra specialių gimnastikos treniruočių paaugliams, kur mažiau akcentuojamas lankstumas (kurio jie galbūt nebeturi tiek daug kaip mažyliai), bet daugiau jėgos pratimų, akrobatikos. Paaugliai gali išbandyti ir akrobatinę gimnastiką (tapti „baze“ mažesniems partneriams), trampoliną ar netgi gimnastinį parkūrą, jei yra tokia galimybė. Svarbiausia - jų pačių motyvacija ir noro lygis.
Kaip pasirinkti tinkamą gimnastikos būrelį?
Rinkdami gimnastikos būrelį vaikui, tėveliai turėtų atkreipti dėmesį į keletą svarbių kriterijų.
Trenerių kvalifikacija ir bendravimas
Treneris - bene svarbiausias veiksnys sėkmingai vaiko patirčiai sporte. Pasidomėkite, ar klubo treneriai turi reikiamą išsilavinimą, licencijas, patirties dirbant su vaikais. Geras treneris ne tik išmokys technikos, bet ir motyvuos, kurs pozityvią atmosferą. Pabandykite susipažinti: stebėkite, kaip treneris bendrauja per treniruotę, ar kreipia dėmesį į kiekvieną vaiką, ar giriant skatina, o ne baugina.
Materialinė bazė ir saugumas
Apžiūrėkite gimnastikos salę. Ar yra visos reikalingos priemonės: buomas, skersiniai, minkšti kilimėliai, batutas pradedantiesiems, poroloninė duobė saugiems šuoliams? Įranga turėtų būti pritaikyta vaikų ūgiui ir lygiui (pvz., žemesni buomai mažiems vaikams). Taip pat svarbu, kad įranga būtų tvarkinga, neapdaužyta - nuo to priklauso vaiko saugumas. Saugumas yra prioritetas: ar salėje pakankamai minkštų čiužinių prie įrenginių? Ar treneriai naudoja apsaugas, kai vaikas mokosi naujo triuko (pvz., laiko rankomis, kol vaikas daro salto)?
Švara ir tvarka
Nors gali pasirodyti smulkmena, švarus ir tvarkingas sporto klubas reiškia daug. Jei salė švari, kilimėliai prižiūrėti, persirengimo kambariai higieniški - tai rodo klubo administracijos rūpestį vaikų gerove. Mažieji sportininkai nemažai laiko praleidžia ant grindų, kilimų, tad svarbu, kad aplinka būtų švari.
Amžiaus ir gebėjimų atitiktis
Išsiaiškinkite, kokias grupes formuoja gimnastikos būrelis. Geriausia, kai vaikai suskirstyti pagal amžių ir pasirengimo lygį. Pavyzdžiui, 4-5 metų mažyliai turėtų treniruotis atskiroje pradedančiųjų grupėje, kur daug žaidimo. 8 metų naujokams gali būti atskiros pratybos, kad jie nebūtų kartu su jau 3 metus lankančiais bendraamžiais. Pasiteiraukite, kaip vyksta perėjimas į aukštesnį lygį - geras klubas turi aiškią programą nuo pradedančiųjų iki pažengusiųjų.
Klubo reputacija
Ieškokite atsiliepimų apie pasirinktas gimnastikos mokyklas. Galbūt pažįstate kitų tėvų, kurių vaikai lanko gimnastiką - paklauskite jų nuomonės. Internete, socialiniuose tinkluose dažnai galima rasti tėvų diskusijų, atsiliepimų apie trenerius. Teigiami atsiliepimai apie draugišką atmosferą, profesionalius trenerius ir vaikų pažangą - geras ženklas.
Klubo filosofija: varžybos ar pramoga?
Įvertinkite, ko tikitės jūs ir jūsų vaikas. Kai kurie gimnastikos klubai orientuoti į aukšto meistriškumo sportą - vaikai ten nuo mažens ruošiasi varžyboms, treniruojasi dažnai ir intensyviai. Kitur - treniruotės labiau žaismingos, be didelio spaudimo rezultatui, svarbu smagus fizinis aktyvumas. Pabandykite per treniruotę pajausti atmosferą: ar ji labai konkurencinga, ar labiau atsipalaidavusi. Pasak ekspertų, itin griežtai į varžybas orientuotas klubas gali netikti mažam vaikui, kuris tiesiog nori sportuoti laisvalaikiu. Tad jei per apsilankymą matote, kad aplinka vaikui per daug įtempta, ieškokite kito - draugiškesnio ir linksmesnio - būrelio.
Patogumas: vieta ir laikas
Praktinis momentas - būrelio vieta ir tvarkaraštis. Geriau, jei sporto salė bus netoli namų ar mokyklos, kad nereikėtų ilgai važinėti kamščiuose. Pasidomėkite treniruočių laiku: ar jis patogus jūsų šeimos dienotvarkei, ar nesikerta su kitomis veiklomis. Taip pat išsiaiškinkite, kiek kartų per savaitę vyksta užsiėmimai, ar reikia įsipareigoti lankyti visus (kai kur galima lankyti lanksčiai).
Bandomoji treniruotė
Dauguma gimnastikos klubų leidžia naujokui apsilankyti bandomojoje treniruotėje. Būtinai pasinaudokite tokia galimybe! Tai padės suprasti, ar vaikui patinka treneris, ar jaučiasi drąsiai grupėje, ar patinka pati veikla. Taip pat ir jūs galėsite realiai pamatyti, kaip vyksta treniruotė, ar viskas atitinka jūsų lūkesčius.
tags: #lavinamosios #krypties #gimnastikai #priklauso
