Vaikų ugdymas lauko erdvėse darželiuose - tai ne tik smagus laiko praleidimas, bet ir itin svarbus ugdymo proceso elementas, skatinantis vaikų fizinę, pažintinę, socialinę ir emocinę raidą. Kelmės „Kūlverstuko“ lopšelyje-darželyje vaikų ugdymas grindžiamas patirtiniu ugdymu(-si). Šiam tikslui pasiekti kuriamos lauko edukacinės erdvės, skatinančios vaikus tyrinėti, eksperimentuoti, pažinti, pajusti, kurti.
Natūralios medžiagos, daiktai iš gamtos suteikia vaikams prasmingų žinių apie pasaulį (daiktų proporcijas, dydį, svorį, medžiagų faktūrą, formų įvairovę), įkvepia mažuosius supratimui apie ekologiją, gamtos reiškinių, gyvybinių procesų, susijusių su įvairiais augalais, išgyvenimui.
Lauko edukacinės erdvės suteikia galimybes prasmingai ir įdomiai leisti laiką lauke, gamtoje. Vaikų kūrybiškumui ir pojūčiams atverti reikalinga jauki darželio lauko edukacinių erdvių aplinka. Šiuolaikiniai vaikai dažniausiai per mažai žaidžia arba nemoka žaisti, mažai laiko praleidžia lauke, neturi galimybės kurti patys, pasireikšti vaizduotei (gauna jau paruoštą informaciją). Kasdieną būnant lauke stiprinama vaikų fizinė sveikata, vaikai grūdinasi. Žaisdami, sportuodami, vaikai auga sveikesni ir stipresni - laipiodami, šokinėdami, kybodami jie natūraliai lavina kūno raumenis. Be to, būdami kartu su kitais vaikais, jie mokosi bendrauti, atranda vis naujus dalykus. Fizinė veikla padidina vaiko sumanumą ir stiprybę.
Vasara puikus metas eksperimentuoti, stebėti ir tyrinėti supančią gamtą. Bandymai, eksperimentai, tyrinėjimai - veikla, kuri patraukia vaikų dėmesį, skatina kūrybiškumą, teikia peno vaizduotei. Visi ropojantys, šliaužiantys, skraidantys padarėliai taip arti mūsų, kad gali juos stebėti, paliesti ir pašildyti savo delnuose.
Svarbiausi lauko erdvių ugdomieji aspektai
Edukacinės erdvės, kurių aplinkose naudojamos kelios tekstūros, padeda vaikams patirti ir pažinti aplinką įvairiais jutimo organais. Kognityvinių gebėjimų skatinimas, leidžia suprasti skirtingų objektų matmenis regėjimo ir lytėjimo pojūčiais, taip sustiprinant įspūdžių srautą. Pati erdvė gali tapti veiksniu, padedančiu sužadinti žmogaus norą domėtis, tyrinėti, pažinti ir pan. Edukacinė erdvė yra edukacinės aplinkos sudedamoji dalis, kuri, vaikui mokantis formuoja asmenybę. Materialiosios aplinkos sąlygos, kurias kuria vaiko ugdytojas kaip edukacinės aplinkos kūrėjas, skatina vaiko norą ir siekį įgyti žinių, patirti ir pažinti aplinką įvairiais jutimo organais. Palaiko pagrindinius socialinius fizinius poreikius. Provokuoja sąveiką tarp vaiko ir aplinkos šaltinių. Remiantis skirtingu erdvės suvokimu, erdvės gali turėti užkoduotas socialines reikšmes, kurios priklauso aplinkos ir kultūros, kurioje žmogus gyvena. Palanki tarpusavio sąveikai. Sudaro sąlygas įvairiems žaidimams.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vaikai nemažai laiko praleidžia veikdami ir žaisdami lauke. Čia jie kaupia patirtį visais pojūčiais: jie liečia, uosto augalus, žolę, mėgaujasi saulės spinduliais. Lauko aikštelėje plečiasi vaikų vaizduotė ir išradingumas, ši erdvė leidžia jiems patenkinti tokius paprastus, bet labai svarbius poreikius: lipti, šokti, bėgti, suptis, rėkti, voliotis, slėptis ir dar daug kitų. Kaip žinoma, viso to (na, beveik) visiškai arba iš dalies negalima daryti uždaroje erdvėje. O štai lauke mažieji pajunta laisvės, nuotykių, rizikos, eksperimentų ir tiesiog vaikystės skonį.
Z. Rinkevičiaus (2006) nuomone, reikia „apkrauti“ jusles, dažniau palaikyti su vaiku garsinį intonacinį ryšį, užtikrinant jam malonų emocinį bendravimą ir sudarant smegenyse naujas neuronų jungtis, kurios bus reikšmingos žmogui visą gyvenimą. Pasak S. Burvytės (2016), reikia „apkrauti“ jusles (lytėjimo, garsinę, skonio, regos ir uoslės), nes tai užtikrintų vaikams malonius potyrius ir emocinį bendravimą tarpusavyje patiriant skirtingus potyrius per skirtingus receptorius. Tai leistų susidaryti jaunoms smegenų jungtis, kurios būtų reikšmingos žmogui visą gyvenimą.
Gražus Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ moto - padovanoti vaikams 2 dovanas visam gyvenimui, t. y. 1.) pasitikėjimą savimi ir 2) kūrybinę laisvę.
V. Ruzgas (1930) ypač pabrėžė aplinkos svarbą. Jo manymu, tik aplinkoje vaikas turėtų susipažinti su geografiniais klausimais ir gyvąja gamta. Jis nuolat skatino tirti, stebėti. Anot mokslininko, ypač svarbu: 1. ugdyti gamtos grožio suvokimą; 2. parodyti gamtos grožį, harmoniją, formų tobulumą, spalvų bei atspalvių gausą; 3. Žmogaus asmenybė negali pilnavertiškai vystytis atskirta nuo jį supančios gyvosios aplinkos. Svarbu, kad tas sąryšis nuo pat mažų dienų būtų ugdomas santarvės pagrindu. Suvokdamas savo vienovėje su gamtos vyksmais, žmogus pažįsta ir mokosi mylėti gamtą. Taip vystosi jo gamtinė (ekologinė) pasaulėžiūra, kuri sujungia draugėn pažinimo ir žmogaus veiklos reguliavimo procesus, tiesiogiai veikia sąmonę ir pasąmonę. Gamtinės pasaulėžiūros esmė yra žmogaus gyvenimas damoje su gamta.
Pavyzdžiai ir inovacijos lauko ugdymo erdvėse
2018 m. rugsėjo 20 d. bendradarbiaujant Trakų r. savivaldybės švietimo skyriui, Trakų švietimo centrui ir Lentvario lopšeliui-darželiui „Šilas“, buvo organizuota savalaikė ir aktuali respublikinė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų konferencija tema „Kūrybiškas edukacinių erdvių kūrimas ir jų panaudojimas ugdomajame procese“, kuri pritraukė bendrų rūpesčių kamuojamus bendražygius iš įvairių Lietuvos miestų.
Konferencijos metu buvo pateiktas atsakymas, kodėl taip yra. Gerbiamos Trakų r. savivaldybės merės Editos Rudelienės sveikinimo kalboje nuskambėjo pasitikėjimas ugdymo įstaigomis: „Visos ugdymo įstaigos dirba savitai ir siekia vaikų gerovei sukurti palankią aplinką.“ Ko šiai dienai reikia pedagogams, ugdymo įstaigų vadovams? Tai - savivaldybių aukščiausios administracijos atstovų palaikymo, nes kiekvienas pedagogas daro viską, kiek leidžia jo gebėjimai, kad vaikams ugdymo įstaigoje būtu gera, jie jaustųsi saugūs ir galėtų mokytis bei ugdytis gyvenimui reikiamus įgūdžius.
Lentvario lopšelis-darželis „Šilas“ sutelkė visus bendrų rūpesčių kamuojamus bendraminčius, ragindamas ir savo pavyzdžiu rodydamas, kaip bendruomenei bendradarbiauti tarpusavyje per kūrybines veiklas, kuriant netradicines erdves vaikams, kuriose jie galėtų mokytis per patyrimą ir kitokiais būdais įsisavinti vadovėlių žinias, t. y. parodė, kaip galima taikyti STEAM. Tik draugiška ir bendradarbiaujanti ugdymo įstaigos bendruomenė yra pajėgi organizuoti tokį savalaikį, inovatyvų, praktine gerąja darbo patirtimi paremtą renginį. Tokios edukacinės puotos leidžia praktikams pasidalinti savo gerosiomis darbo patirtimis, rasti naujų idėjų, kurias galės taikyti savo ugdymo institucijose siekdami edukacinių tikslų.
Šioje konferencijoje dominavo mokslo bendrystė su praktika, nes VDU Švietimo akademijos prof. dr. O ŠMM ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus vedėjos Laimutės Jankauskienės mintys drąsino kiekvieną praktiką nebijoti būti ugdymo tyrinio kūrėjais ir mokytis iš savo patirčių. Prelegentė pasitelkė „Banksy“ (grafičių meistro iš Anglijos) pavyzdį, kai visi žino, ką jis daro, tačiau niekas nė nenumano, kas jis - koks jo tikrasis vardas, kur jį rasti ir galų gale kaip jis atrodo! Pirmuosius „Banksy“ darbus kritikuodavo, sunaikindavo ir jo kūrybą traktuodavo kaip pastatų gadinimą, bet po daugelio metų jo kūryba buvo vertinama keliais šimtais tūkstančių, o sukurti darbai saugomi už stiklinių sienų, žinutės, kurios perduodamos visuomenei grafičių meno pagalba, yra vertinamos. Pranešėja ragino klausytojus nebijoti būti kūrėjais ir savo asmeniniu pavyzdžiu įkvėpti kitus kūrybai, o tam dažnu atveju reikia didelio pasitikėjimo savimi, kad atlaikytum kitų kritiką ir neatsisakytum noro bei siekio realizuoti save per kūrybines veiklas.
Vien inovatyvių edukacinių erdvių nepakanka, kad būtų sudarytos harmoningos vaiko asmenybės kūrybingumui reikalingos ugdymosi sąlygos. Labai svarbus vaidmuo tenka pedagogui ir jo asmenybei.
Mažojo mokslininko laboratorijoje vaikai eksperimentuoja, o sensoriniame kambaryje turi atskirą erdvę, kurioje gali ramiai pabūti ir nurimti apimti stiprių jausmų. Lauke yra įrengtas Sveikatingumo takas (parengtas pagal Kneipo metodiką). Juo eidami vaikai patiria skirtingus potyrius, kurių pagalba aktyvinamos neuronų jungtys smegenyse, o jas reikia stiprinti kasdieniais sisteminiais vaikų potyriais per skirtingas jusles.
Visagino lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ auklėtoja Irena Romanovskaja panardino mus į natūralios gamtos grožį. Prelegentės pranešime atsispindėjo išpuoselėtos gamtos estetiniai vaizdai, kuriais siekiama lavinti vaikų estetinį skonį stebint ir kartu su tėvais prisidedant prie aplinkos puoselėjimo: atnešant į įstaigą savo užaugintų augalų daigelių bei kartu su tėveliais juos sodinant. Bendradarbiavimas su tėvais kuriant ir puoselėjant estetišką aplinką prisideda prie vaikų darbinio ugdymo įgūdžių ugdymosi. Ugdymo įstaigoje teikiama reikšmė laisvam vaikų žaidimui gamtoje, kur jie muzikuoja ir patys kuria muziką muzikavimui ir garsų išgavimui panaudodami skirtingus instrumentus. Tai leidžia ugdyti vaikų gebėjimą kurti muziką su tais instrumentais, kuriuos turime čia ir dabar.
Marijampolės lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ auklėtojos Rūta Brusokienė ir Jūratė Tarasevičienė atskleidė kūrybingą vandens pažinimo kelią natūralioje gamtoje. Autorių pranešime atsispindėjo vandens pažinimo svarba asmenybei per pojūčius ir patyrimą. Pasak pranešėjų, pojūčiai - pasaulio pažinimo vartai.
Tęsiant pažintinę kelionę su vandeniu, rekomenduojama (S. Šakių lopšelio-darželio „Berželis“ auklėtojos Odeta Sakalauskienė ir Raimonda Žemaitienė pratęsė vaikų patyriminio ugdymo lauke idėjas, savo pranešime akcentuodamos tai, kad laukas kviečia vaikus žaisti ir yra tinkama erdvė laisviems kūrybiniams vaikų žaidimams. Pranešime išryškėjo, kokį svarbų ugdomąjį vaidmenį atlieka pedagogas, tinkamai orientuodamas vaikus ir sudarydamas sąlygas vaikų darbiniams įgūdžiams ugdytis, t. y. po kiekvienos veiklos ar darbo reikia susitvarkyti savo darbo vietą.
Kauno lopšelio-darželio „Linelis“ logopedė Vilma Budrikienė bei auklėtojos Ingrida Šukienė ir Rima Jasilionienė atskleidė bendradarbiavo komandoje įgūdžių ugdymąsi vykdant lauko pedagogikos užsiėmimus: gėlių rinkimas ir jų pažinimas; arbatėlės virimas iš surinktų arbatžolių ir jos ragavimas.
Aukštadvario mokyklos-darželio „Gandriukas“ direktorė Vilija Lauruševičienė pasidalino savo įstaigoje įrengto universalaus dizaino pavyzdžiu. Šioje įstaigoje atlikta lauko erdvės pertvarka pagal vaikų poreikius. Įstaigos lauko erdvės atitvertos, bet visiems pasiekiamos. Erdvės sukonstruotos taip, kad padeda užtikrinti vaikų saugumą ir galimybę tenkinti savo poreikius. Šios ugdymo institucijos erdvės yra daugiafunkcinės ir tarnauja kaip daugiafunkcinis centras, kuris telkia skirtingas bendruomenės grupes po savo stogu.
Rūdiškių lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorė Diana Šeštokienė, auklėtojos Albina Zakšauskienė ir Ingrida Karčiauskienė savo pranešimuose išskyrė esminius dalykus, kad ugdymo(si) erdvė turi tarnauti šių dienų vaikams ir jų poreikiams. Svarbiausia, kad vaikas galėtų tyrinėti ir atrasti, o šis procesas vaikams turi teikti džiaugsmą. Albinos pranešime išryškėjo pedagogų sumanumo svarba sukuriant aplinką, kuri atitinka vaiko raidos poreikius, sumani pedagogo veikla leidžia vaikams ne nuobodžiauti, bet ugdymąsi paversti smagiu tyrinėjimu ir pažinimu. Svarbus yra aplinkos turtinimas, kuris sužadina vaikų norą pažinti raides, mokytis skaityti, ugdo gebėjimą valdyti sudėtingas situacijas, rasti skirtingas ir savarankiškas išeitis iš sudėtingų situacijų. Ingrida pabrėžė kalbinio raštingumo svarbą vaikų ugdymosi procese.
M. Šimelionio gimnazijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės auklėtoja Dalia Rakulevičiūtė ir priešmokyklinio ugdymo pedagogė Agnė Požarenkova kvietė mus ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdomąsias veiklas organizuoti ne vartant knygutes grupėje apie gamtą, bet ragino gamtos pažinimą sieti ir su kitų disciplinų žinių įsisavinimu lauke, knygose pateiktą informaciją galima įsisavinti ir kitose netradicinėse erdvėse.
Trakų lopšelio-darželio „Ežerėlis“ socialinė pedagogė Rasa Povilionienė ir auklėtoja Birutė Vaicekauskienė nukėlė mus į „spalvotą“ netradicinių erdvių pažinimą, pabrėždamos, jog „nėra spalvų - nėra įvairovės“. Jų pranešimas pulsavo pedagogų raginimu drąsiai kurti įvairias edukacines veiklas, kurios sužadintų vaikų vidinę pasaulio pažinimo motyvaciją. Ugdytojos pabrėžė, kad svarbu, jog vaikas keltų klausimus ir norėtų tyrinėti jį supantį pasaulį savo ritmu, savo būdais, o ne mes primestume vaikams savo sprendimus. Prelegentės pabrėžė, kad svarbu sudaryti sąlygas, kurioms esant vaikai ugdytųsi, ir kvietė klausytojus atvirai diskutuoti, kad erdvės neturi tarnauti pedagogui, o tik vaikui, ar mes neskatiname ugdytis vartotojo, o ne kūrėjo. Jeigu ugdome vartotoją, pedagogo vaidmuo yra siekti „linksminti“ vaiką, o ugdant kūrėją - būti šalia vaiko, jį nukreipti, paskatinti ir padėti jam atrasti kūrybinį džiaugsmą.
Pagirių lopšelio-darželio direktorė Edita Gujienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Janina Lukšienė, priešmokyklinio ugdymo pedagogė Danuta Gurina ir meninio ugdymo mokytoja Egidija Voverienė parengė sumaniosios edukacijos pavyzdį, kaip galima sumaniai ir šiuolaikiškai ugdyti vaikų etninį tapatumą. Pranešimo autorės pabrėžė, kad susikurti sėkmingą ateitį galima tik žvelgiant į praeitį.
Vilniaus lopšelio-darželio „Žilvitis“ pedagogės Rasa Pakšienė, Sigita Kundrotienė, Daiva Vaitkevičienė ir Dalia Šmatavičienė konferencijoje pademonstravo lankstumą ir empatiją konferencijos dalyvių atžvilgiu, nes sugebėjo pakoreguoti savo suplanuoto pranešimo pristatymo formatą. Pedagogės sugebėjo pristatyti savo edukacines stoteles, kurios įrengtos vaikų grupių lauko pavėsinėse ir naudojamos per sumaniosios edukacijos renginius. Kiekvieno renginio metu auklėtojos sugalvoja vis skirtingas užduotis tėvams ir vaikams.
Viso šio prasmingo ir savalaikio renginio nebūtų buvę, jeigu tyliai, kruopščiai ir atsidavusiai edukacinėms puotoms netalkintų Trakų švietimo centro direktorė Nijolė Lisevičienė ir Danutė Vizmanaitė.
Kiekvienas pranešėjas buvo vaikų ugdymo turinio kūrėjas, kuris savo pavyzdžiu ugdo vaikų kūrybingumą. Mano palinkėjimas ateičiai būtų, kad ši konferencija taptų tradicinė ir pritrauktų dar daugiau edukatorių kūrėjų iš visos Lietuvos.
Siekiant išugdyti harmoningą asmenybę, būtina užtikrinti tinkamas brandos sąlygas visuose ugdymo institucijų lygmenyje - šeimoje, mokykloje, visuomeninės veiklos sferoje. Aplinkos, kurioje ugdytinis gyvena, bręsta ir kuria, reikšmė yra didžiulė.
Praktinės veiklų ir eksperimentų idėjos
Mažieji „Saulučių“ ir „Kačiukų“ grupių vaikai, pasitelkę įvairius pojūčius ir pasiėmę mažųjų tyrinėtojų rinkinius, visą savaitę tyrinėjo darželio aplinką. Su dideliu susidomėjimu lankėsi prie vabzdžių namelio, stengiasi įžvelgti jų gyventojus, geriau susipažinti su vabzdžių gyvenimu, jų įvairove, tyrinėjo žaidimų aikštelės teritorijoje aptiktus gyvius. Sužinojo, kad sraigės savo namelius nešiojasi ant nugaros, o kilus pavojui, jame slepiasi.
Eksperimento „Spalvų magija“ metu stengėmės atskleisti vandens savybes, pastebėti besiliejančias spalvas. Pastebėjome, kad paslėptas piešinys popierinio rankšluosčio lapelyje labiau išryškėja tik vandenyje. Rezultate-mažųjų emocijos, spalvų pažinimas.
„Bitučių“, „Žiogelių“ ir „Boružėlių“ grupių vaikučiai šią savaitę tyrinėjo, atliko įvairius eksperimentus darželio kieme, grupės lauko aikštelėje. Stebėjo, kaip stikliniame inde žvakė išdegina deguonį ir užgęsta, o susidaręs vakuumas įtraukia vandenį. Kad būtų smagiau visi vaikai pasitarę išsirinko spalvą ir vandenį nudažė mėlyna spalva. Tada uždegėme skydinę žvakutę ir paleidome plaukti mėlyname vandenyje. Po to, žvakę uždengėme stikliniu indu ir stebėjome, kas nutiks. Kol žvakė degė į indą kilo mėlynas vanduo, kai pritrūko deguonies, žvakė užgeso.
Dar viena smagi veikla su balionais. Vaikučiai pasigamino krepšelius oro balionams. Krepšelio dugne padarėme skylutę, kad galima būtų perkišti balioną. Pripūtėme balioną ir paleidome į orą. Balionas šauniai skrido į dangų, kol jo viduje buvo oro. Pasibaigus orui balionas nukrito ant žemės.
„Kiškučių“ ir „Drugelių“ grupės vaikai rado įvairių vabzdžių, vabalėlių, juos skaičiavo, aptarė jų spalvas ir dydžius. Kiekvienas vabaliukas buvo skirtingas, todėl vaikai buvo labai susidomėję jų tyrinėjimu. Rezultatai buvo labai įvairiapusiai. Stebėdami kamanę be vieno sparnelio diskutavo, kaip tai gali paveikti jos gyvenimą gamtoje. Vaikams labiausiai patiko drugelis padidinimo indelyje, nes lengviau galėjo stebėti jo sparnelius ir ūsus, aptarti jų struktūrą ir spalvas. Boružėlėms skaičiavome taškelius, aptarėme, kodėl jų yra tiek daug ir kokia jų reikšmė. Stebėjome, kaip sraigės juda ir naudoja savo čiuptuvėlius.
„Žirniukų“ ir „Pelėdžiukų“ grupių ugdytiniai eksperimentavo ir atliko įvairius tyrinėjimus lauko erdvėse. Pasigaminę vėjo malūnėlius nustatinėjo vėjo kryptį. Labai džiaugėsi, kad pučiant vėjeliui malūnėliai sukasi tai greičiau, tai lėčiau, o kai vėjas nurimsta malūnėliai nebesuka savo sparnelių. Vaikai išbandė eksperimentą „Ugnikalnio išsiveržimas“. Iš smėlio statė dvi dideles pilis, jų viršūnėse įstatė indelius. Į vieną indelį pylė actą su soda, į kitą - actą, sodą, raudonų dažų, indų ploviklio bei įdėjo gintaro tabletę ir stebėjo, kurio ugnikalnio išsiveržimas bus intensyvesnis. Sumaišius sodą su actu vyko cheminė reakcija, kurios metu susidarė putos. Jos pakankamai stipria srove ištekėjo iš pirmojo indelio. Kadangi į antrą indelį buvo suberti dažai, srovė veržėsi spalvota, panaši į lavą. Indų ploviklis, bei gintaro rūgštis šią lavą padarė korėta, ji intensyviau putojo ir bėgo iš „ugnikalnio“.
Išvykos į Eibariškių parką metu ugdytiniai tyrinėjo augalus, sutiktus vabalėlius, sraigutes, susipažino su maža, šoklia varlyte, bandė nusakyti jų sandarą, spalvą, aiškinosi kuo jie minta, kuo yra naudingi gamtai, žmogui. Bevaikščiodami pamatė beržą, nuo kurio buvo nuplėšta žievė. Vaikai liūdėjo, kad kažkas niokoja gamtą, laužo medžius, šakas, nuplėšia nuo medžių tošį. Visi pažadėjo rūpintis gamta, ją tausoti. Suradę parke obelį ir surinkę nukritusius obuoliukus, juos skaičiavo, svėrė.
Kadangi oras šią savaitę buvo karštas, vaikai atliko įvarius bandymus su vandeniu, susipažino su neatrastomis jo savybėmis, taškėsi, maudėsi lauko baseinėlyje. Bandymai, eksperimentai ir tyrinėjimai labai sudomino darželio ugdytinius.
Mūsų įstaigoje didelį dėmesį skiriame sveikai gyvensenai, darnaus vystymosi iniciatyvų įgyvendinimui, patyriminiam ugdymui. 2024 m. spalio mėn. sukurta nauja edukacinė erdvė - atradimų laboratorija „Mažasis mokslinčius“ (lauko klasė). Ši erdvė ne tik padeda užtikrinti įstaigos ugdymo krypčių veiksmingą plėtojimą, tačiau taip pat integralų ugdymą kiekvienam, stiprinant patirtinio ugdymo metodų taikymą (darnios plėtros, STREAM, projekto ir kt.). Sukurtoje atradimų laboratorijoje vaikai leidžiasi į pažinimo ir atradimų kelionę bei dalyvauja keturių metų laiko rato „Mažojo mokslinčiaus“ edukacinėse veiklose. Įstaigos teritorijoje įkurta atradimų laboratorija leidžia mūsų įstaigos vaikams ugdytis nuostabioje, saugioje, įdomioje ir neįprastoje edukacinėje erdvėje. Džiaugiamės, kad mūsų darželio kieme buvo atnaujinta dar viena edukacinė erdvė.
2024 metų rugpjūčio mėn. įkurtas „Žaliasis ratas”. Šioje edukacinėje erdvėje vaikai stebi ir iš arčiau susipažįsta su įvairiais augalais, juos tyrinėja, ieško informacijos. Žaliajame rate pasodinta hortenzija, levanda, gluosnis „Flamingas“, maumedis ir kt.
2024 m. balandžio mėn. darželio bendruomenė įkūrė dar vieną žaliąją erdvę - Vandenio medelyną. Medelyne esančių augalų sodinimas, auginimas, priežiūra ir laistymas, skatina vaikus rūpintis gamta. Prižiūrėdami medelyno augalus, vaikai mokosi bendradarbiauti, dalintis atsakomybe, spręsti problemas, įgauna supratimą apie medelių ir krūmų augimo procesą.
Edukacinių tentų įvairovė, įrengtos užduočių stotelės, sudaro galimybes vaikams atlikti paprastus tyrimus ir stebėjimus, formuoti klausimus ir ieškoti atsakymų juos supančioje aplinkoje. Tyrinėdami edukacinį tentą apie Lietuvoje augančius medžius ir skenuodami QR - kodus, vaikai dalinasi mintimis apie tai, kam reikalingi medžiai, kuo jie svarbūs žmogui ir gyvūnams, kaip juos reikia saugoti ir sodinti. Tente „Lietuvos medžiai“ vaizduojami medžiai, lapeliai, sėklos, žiedai. Prie nuotraukų yra pateikti QR kodai. Juos nuskaičius taip pat galima girdėti ne tik įdomų pasakojimą apie medžius, bet ir žiūrėti vaizdo reportažą.
„Vandenio medelyne“ auginami du valgomieji sausmedžiai „Indigo Gem“ ir „Honey Bee“, trijų veislių obelaitės: vasarinė „Konfetnoje“, rudeninė „Auksis“, žieminė „Šampion“ ir viena kriaušė „Konferencinė“.
Inkilų alėja įkurta 2024 m. gegužės mėn. Šioje edukacinėje erdvėje didelis dėmesys skiriamas gamtos pažinimui ir aplinkosauginiam ugdymui. Inkilų alėją šiuo metu puošia keturi, pagal užsakymą pagaminti, inkilai: čiurliui, pilkajai ir margasparnei musinukei, baltajai kielei. „Perliukų “ grupės vaikai kartu su tėveliais pagamino dešimt naujų namelių paukšteliams. Vaikai dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse ir ne tik žaismingai gražino inkilus, tačiau ir padėjo darbuotojams įkelti inkilus į medžius, įkasti į žemę. Inkilų alėjoje esančių inkilų įvairovė skatina vaikų susidomėjimą gamta bei ugdo aplinkosauginį sąmoningumą. Tyrinėdami alėjoje esančius inkilus, skenuodami QR - kodus edukaciniuose tentuose, vaikučiai turi galimybę susipažinti su mūsų aplinkoje gyvenančiais paukščiais, jų gyvenimo ypatumais. Prižiūrėdami inkilus ir rūpindamiesi paukščiais, vaikai ugdosi atsakomybės jausmą, kalbasi apie rūpestį silpnesniais už save, apie atjautą bei empatiją šalia esantiems.
Darželio teritorijoje 2024 m. balandžio ir gegužės mėn. įrengėme net dvi edukacines vabzdžių viešbučio erdves. Šalia „EKO sodelio“ esantis vabzdžių viešbutis įkurtas vaikų pažinimui, pagamintas iš natūralių medžiagų. Šalia vabzdžių viešbučio esančiame tente vaizduojami Lietuvoje gyvenantys vabzdžiai. Spalvotas ryškus tentas skatina gilintis į vabzdžių pasaulį. Vabzdžių namelyje yra visokio dydžio ertmių, skylių ir medžiagų, todėl daug daugiau vabzdžių rūšių ten apsigyvens, o visi plyšiai jame tampa saugiu prieglobsčiu vabzdžiams. Vabzdžių namelis turi kelias paskirtis: kaip vabzdžio vystymuisi tinkama buveinė ar kaip žiemojimui tinkama vieta, kaip slėptuvė dienos ar nakties metu. Antrą vabzdžių viešbučio erdvę įrengė „Ruoniukų“ grupės vaikai, mokytojos ir tėveliai įgyvendinami projektą „Mažų vabalėlių didelis pasaulis”. Ruošiantis viešbučio įrengimui, vaikai tyrinėjo įvairius vabalus, jų savybes. „Vabalų pievoje” vaikai galėjo iš arčiau susipažinti su įvairiais vabalais, išmoko juos atpažinti. Projekto metu sukaupę daug naudingos informacijos ir faktų apie vabalus ir vabzdžius, vaikučiai su mokytojomis ėmėsi meistrauti savo vabalų viešbutį. Viešbučio statinio gamybai prireikė įvairios medžiagos suteikiančios prieglobstį vabzdžiams: natūralios medienos lentų, gamtoje rastų samanų, sudžiūvusių šakų, žievės, nukirtusių kankorėžių, medžių kaladėlių, šiaudų, lapų, keraminių vamzdžių, čerpių, plytų.
Sveikos mitybos įgūdžiai, ekologinis sąmoningumas, tyrinėjimas, problemų sprendimas, motyvacija mokytis, bendruomeniškumas - viso to galima išmokti aktyviai įsitraukiant į patyrimines veiklas „Vandenio EKO sodelyje“. 2024 metais mūsų darželis dalyvaudamas konkurse „Tvariau” bei įgyvendindamas aplinkosauginio švietimo projektą „Gamtos detektyvai: tyrinėk, stebėk, atrask“ pritraukė lėšų už kurias įstaigos teritorijoje balandžio mėn. buvo įrengtas „EKO sodelis“. Įrengtose lysvėse vaikai su pedagogais pasodino jų pačių užaugintus augalus, sėjo prieskoninių žolelių sėklas. Šiuo metu lysvėse auginami: pomidorai, agurkai, pupelės, žirniai, ridikai, burokai, morkos, salotos, petražolės, laiškiniai svogūnai, špinatai, krapai, česnakai, bazilikai, bulvės, braškės ir žemuogės. Įsitraukdami į patyrimines veiklas, vaikai mokosi sodinti, laistyti, ravėti, ugdosi derliaus nuėmimo technikų, stiptina gebėjimus planuoti, spręsti problemas ir dirbti komandoje, supažindinami su ekologijos principais, mokosi rūpintis aplinka, supranta tvarios žemdirbystės svarbą.
Dobilas - 2024 metų Vilniaus žaliųjų edukacinių erdvių augalas, todėl siekiant vaikus iš arčiau supažindinti su šiuo augalu 2024 m. gegužės mėn. buvo įrengta dar viena žalioji erdvė - Dobilų pievelė. „Žuvėdrų” grupės vaikučiai ir mokytoja Onutė pasodino raudonojo ir baltojo dobilo sėklas. Šioje erdvėje mažieji gamtos detektyvai įtraukiami į įvairias gamtos pažinimo veiklas. Įstaigos pedagogai specialiai šiai erdvei sukūrė edukacinį tentą, kurio dėka vaikai gali susipažinti su dobilo sandara, augimo ciklu, dobilų rūšių įvairove.
2024 metais darželio teritorijoje buvo įrengta vieta kompostavimui. Mokydamiesi kompostuoti, vaikai gilina žinias apie sveiką gyvensena ir sveiką mitybą. Kompostavimas padeda sumažinti atliekų kiekį sąvartynuose. Teisingai rūšiuodami atliekas vaikai prisideda prie aplinkos apsaugos. Kompostavimo proceso stebėjimas suteikia vaikams galimybę sužinoti biologinius procesus, tokius kaip skilimo ir perdirbimo ciklai, tai suteikia galimybę surasti, kaip atliekos gali būti perdirbtos į vertingas trąšas ir virsti maistingomis medžiagomis augalams. Kompostavimas yra praktinė veikla, ja užsiimdami, vaikai prisideda prie pasaulio gerinimo ir taršos mažinimo planetoje. Pagaminus savo kompostą ir jį panaudojus augalų priežiūrai, vaikai gali stebėti, kaip kompostas pagerina dirvožemį ir padeda augalams augti.
Siekiant skatinti ankstyvąjį skaitymą, 2024 m. balandžio mėn. įkurta edukacinė erdvė - lauko bibliotekėlė. Kuriant šią erdvę ypatingas dėmesys buvo skiriamas įstaigos savitumo atskleidimui, tad ir kuriant knygų namelį įgyvendinta idėja sukurti Vandenio darželiui bibliotekėlę laivelio forma. Lauko biblioteka suteikia galimybę vaikams skaityti lauke, dėl to skaitymas tampa dar malonesnis ir įdomesnis, atrandant skaitymo džiaugsmą neįprastoje aplinkoje. Lauko erdvėje įrengta biblioteka užtikrina lengvą prieigą prie įvairių knygų. Siekiame, kad lauko biblioteka taptu vieta, kur vaikai susitinka ir dalinasi perskaitytomis knygomis ir aptaria skaitytas istorijas. Skaitant pasakojimus gamtoje vaikai gali labiau atsipalaiduoti, įsivaizduoti aprašomas vietas ir pasakų veikėjus.
Fiziškai aktyvus vaikas - sveikas vaikas. Fizinis aktyvumas vienas svarbiausių sveikos gyvensenos elementų, todėl vaikystėje įgyti teisingi įpročiai teigiamai paveikia žmogaus požiūrį į fizinį aktyvumą ir jo svarbą sveikatai. Darželio erdvėje judėjimui skirtos erdvės padeda ugdyti vaikų mąstymo procesus, palaikyti fizinę ir psichinę sveikatą, lavinti koordinaciją, padeda geriau suvokti savo kūną ir aplinką, lavina sensorinę integraciją, skatina bendradarbiavimą ir ugdo komunikacijos įgūdžius. Įstaigos teritorijoje yra įrengtos laipiojimo senelės, šliuožyklos, stacionari krepšinio aikštelė ir kilnojami futbolo vartai. Patyriminės erdvės esančios darželio teritorijoje suteikia vaikams įvairių mokymosi galimybių, skatina jų kūrybiškumą, smalsumą ir fizinį aktyvumą, suteikia galimybę tyrinėti, kurti, mokytis ir žaisti įvairiais būdais.
Kurdami meno kūrinius, kūrybinių dirbtuvių erdvėse vaikai eksperimentuoja įvairiomis menui skirtomis medžiagomis, siekiant paįvairinti meninei raiškai skirtas erdves, ant darželio tvorų įrengėme gėlės formos piešimui skirtas lentas. Žaisdami su smėliu ir vandeniu, vaikai gilina savo žinias apie matavimus, tūrį ir svorį, kai užpildo ir ištuština kibirą sausu ir šlapiu smėliu, stato įvairaus aukščio ir pločio smėlio bokštus. Žaidimai lauko virtuvėlėje ne tik smagi ir įtraukianti veikla, bet vertinga mokymosi priemonė, kuri padeda ugdyti įvairius įgūdžius. Eksperimentuodami su smėliu, vandeniu, purvu ir kitomis natūraliomis medžiagomis, vaikai susipažįsta su skirtingomis tekstūromis. Veikdami lauko virtuvėlėje - gali vaidinti įvairius vaidmenis, mokytis dirbti komandoje, lavinti kalbinius įgūdžius, smulkiosios ir stambiosios motorikos įgūdžius.
INOVACIJOS VAIKŲ DARŽELYJE. PROJEKTAS.
Teisiniai ir higienos reikalavimai lauko ugdymo erdvėms
Norint užtikrinti saugią ir sveikatą tausojančią aplinką ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, būtina laikytis tam tikrų reikalavimų, apibrėžtų teisės aktuose. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus, keliamus ikimokyklinio ugdymo įstaigų patalpoms ir lauko erdvėms.
Patalpų Paskirtis ir Reikalavimai
Patalpų paskirtis, norint gauti leidimą-higienos pasą (LHP) ikimokyklinio ugdymo įstaigai, privalo būti mokslo (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“). Ikimokyklinio ugdymo veiklai yra taikomos nuostatos, pagal kurias ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas taip pat galimas viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų paskirties pastatuose ar patalpose, gyvenamosios paskirties vieno buto, dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) name ar jo patalpose, nepakeitus paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų. Pažymėtina, kad patalpos gali būti įrengiamos ne aukščiau kaip 2-ajame pastato aukšte!
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pastatas (patalpos), kuriame planuojama įrengti vaikų darželį, negali patekti į gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zoną. Vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio, 4 punktu, gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama statyti vaikų įstaigas.
Pagrindiniai Reikalavimai Ikimokyklinei Įstaigai
Pagrindinius ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdymo proceso organizavimo sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
Esminiai Reikalavimai Saugiai Ugdymo Aplinkai Užtikrinti
Sklypas / Teritorija
Ugdant iki 60 vaikų, įstaiga gali neturėti savo sklypo / teritorijos ir naudotis kita vaikų žaidimui tinkančia erdve (pvz., viešoje vietoje įrengta vaikų žaidimų aikštele, parko teritorija ir pan.). Tokiu atveju būtina užtikrinti saugų vaikų nuvykimą, grįžimą ir buvimą tose erdvėse.
Įstaigos sklypas / teritorija, kurioje įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora. Įstaigos sklype įrengtos vaikų žaidimų aikštelės privalo atitikti Lietuvos higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.
Patalpos
Iki 2 metų amžiaus vaikų grupių patalpos turi būti įrengiamos pirmame aukšte. Ugdymo patalpose grindų danga turi būti neslidi, lygi (nekelti kritimo rizikos užkliuvus), lengvai valoma drėgnu būdu ir atspari valymo priemonėms.
Ugdant iki 60 vaikų, grupėms gali būti įrengiama bendra priėmimo-nusirengimo patalpa, užtikrinant, kad ji bus pasiekiama visų grupių vaikams bet kuriuo metu nepereinant per kitų grupių žaidimų-miegamojo / poilsio patalpas / erdves.
Ugdant iki 60 vaikų, 2 metų amžiaus ir vyresnių vaikų grupėms gali būti įrengiama bendra tualeto-prausyklos patalpa, kuri tokiu atveju turi būti įrengta tame pačiame aukšte kaip ir šių grupių žaidimų-miegamojo / poilsio patalpos / erdvės ir nuo jų nutolusi ne daugiau kaip 50 m bei pasiekiama vaikams bet kuriuo metu nepereinant per kitų grupių žaidimų-miegamojo / poilsio patalpas / erdves.
Draudžiama įrengti sraigtinius laiptus, laiptų pakopos negali būti siaurėjančios. Draudžiama įrengti horizontalaus dalijimo aptvarus ir turėklus.
Elektros lizdai ugdymo patalpose vaikams prieinamose vietose turi būti uždengti specialiomis apsaugos priemonėmis. Vaikų ugdymo patalpose varstomi langai, kurių palangės yra žemesnės nei 1,2 m nuo grindų paviršiaus, ir žemės paviršius išorėje yra daugiau kaip 1,5 m žemiau patalpos grindų lygio, turi turėti langų atidarymo ribotuvus arba kitas apsaugos priemones (pvz., aptvarus). Langų atidarymo ribotuvai turi būti įrengti taip, kad apribotų lango atvėrimą iki ne didesnės kaip 10 cm angos ir vaikai negalėtų jų atidaryti.
Šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, prieinami valyti, aštrios briaunos apsaugotos nuimamomis grotelėmis. Draudžiama tam tikslui naudoti medžio drožlių plokštes. Vaikų ugdymo patalpose privalo būti tiesioginis natūralus apšvietimas. Natūralios apšvietos koeficiento vertė vaikų ugdymo patalpose turi būti ne mažesnė kaip 1,5 proc. toliausiame nuo lango taške, o insoliacija - ne trumpesnė kaip 2,5 val.
Kur Kreiptis Iškilus Klausimų
Visais ikimokyklinio ugdymo įstaigų įrengimo ir atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams klausimais galima kreiptis į atitinkamą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos departamentą pagal apskritį.
