XX amžiaus sandūroje ir vėliau, kai kurios asmenybės, gimę Latvijoje, savo veikla ir kūryba paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje ir kultūroje. Nors gimę kaimyninėje šalyje, šie žmonės savo širdimi ir darbais buvo glaudžiai susiję su Lietuva, prisidėdami prie jos meninio, kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo puoselėjimo.
Viena iš ryškiausių tokių asmenybių yra poetas ir dramaturgas Janis Rainis (tikroji pavardė Pliekšanis). Gimęs 1865 m. netoli dabartinio Daugpilio, Rainis savo kūryba ir gyvenimu siekė suartinti lietuvių ir latvių tautas. Jo dramos, tokios kaip „Vėjeli, pūsk” ir „Grojau, šokau”, buvo statomos Lietuvos teatruose, o daugelis jo eilėraščių buvo išversti į lietuvių kalbą. Rainis aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime, kurį laiką dirbo Vilniuje ir Panevėžyje, kur pradėjo verstis J. V. Gėtės poemą „Faustas”. Jo bendradarbiavimas su Lietuvos kultūros veikėjais ir Rygos dramos teatro vadovo pareigos, kurių metu buvo pastatyta G. Landsbergio-Žemkalnio drama „Blinda” ir sukurtas dviejų tautų himnas „Broliams lietuviams”, sustiprino abiejų šalių kultūrinius ryšius.
Kitas svarbus veikėjas, gimęs Latvijoje, yra kunigas Juozapas Kazlas. Kilęs iš Alantos krašto, jis savo kunigystės ir visuomeninės veiklos metais Latgaloje (Latvija) tapo svarbia figūra lietuvių mažumos gyvenime. Jis aktyviai dalyvavo Latgalos prisijungimo prie Latvijos judėjime, rėmė lietuviškų vietovardžių išsaugojimą ir buvo kultūrinio bei visuomeninio gyvenimo organizatorius. Jo iniciatyva buvo kuriami chorai, teatro trupės, pučiamųjų orkestrai, stiprinamas kooperacijos bankas. Kazlas taip pat aktyviai bendradarbiavo Latvijos periodinėje spaudoje, rašė pjeses ir jas pats režisavo. Nors gimęs Lietuvoje, jo veikla Latvijoje ir ryšiai su lietuvių bendruomene daro jį svarbia figūra abiejų šalių istorijoje.
Taip pat svarbu paminėti aktorius Signę ir Agnesę, kurios studijavo ir sėkmingai dirba Liepojos teatre Latvijoje. Jų dėstytojai, Velta ir Vytautas Anužiai, yra nusipelnę pedagogai, kurie suformavo ne vieną aktorių kartą. V. Anužis dėsto nuo 1978 m., o V. Anužienė - nuo 1982 m. Klaipėdoje jie išleido septynias lituanistų-režisierių laidas. Jų ugdytiniai, tarp kurių ir minėtosios latvės, nuolat nominuojami kaip sezono geriausieji, sulaukia pripažinimo iš režisierių ir kritikų.
Universalių aktorių universalumas ir gebėjimas prisitaikyti prie įvairių vaidmenų yra ypatingai vertinamas. Tai leidžia jiems kurti įsimintinus personažus ir prisidėti prie aukšto lygio teatro meno kūrimo. Liepojos teatro vadovas Herbertas Laukšteinas dėkoja Anužiams, kad 16 jaunų žmonių gavo gerą teatrinę mokyklą, ir net siūlo svarstyti apie dar vieną latvišką kursą, šįkart Vilniuje, Muzikos ir teatro akademijoje. Tai rodo didelį pasitikėjimą lietuvių pedagogų kvalifikacija ir jų gebėjimu ugdyti talentus.
Šie pavyzdžiai rodo, kad menas ir iškilios asmenybės, nepriklausomai nuo jų gimimo vietos, gali suartinti tautas ir praturtinti jų kultūrinį gyvenimą. Asmenybės, gimę Latvijoje, bet savo veikla susijusios su Lietuva, yra svarbi bendro Baltijos regiono kultūrinio paveldo dalis.
Nors straipsnyje minimi ir kiti nusipelnę asmenys, gimę Lietuvoje, tačiau dėmesys sutelktas į tuos, kurie savo kelią pradėjo Latvijoje, bet savo darbais praturtino ir Lietuvą, ir visą Baltijos regioną.
Nors pastaraisiais metais Lietuvoje pastebima tendencija, kad gimsta vis daugiau ne lietuvių tautybės žmonių, svarbu prisiminti ir tuos, kurie nors ir gimę kaimyninėse šalyse, savo gyvenimą ir veiklą susiejo su Lietuva, tapdami jos istorijos ir kultūros dalimi.
Šie žmonės, savo talentu, darbštumu ir atsidavimu, prisidėjo prie bendro Baltijos regiono kultūrinio klestėjimo ir parodė, kad menas ir kultūra neturi sienų.
