Šis straipsnis skirtas aptarti 2010 metais gimusių berniukų krepšinio rinktinės atrankos kriterijus, įtraukiant Šakių rajono mokyklų krepšinio varžybų nuostatus į platesnį Lietuvos mokyklų žaidynių kontekstą. Siekiant geriau suprasti šių varžybų svarbą ir organizavimo principus, bus remiamasi Vilniaus miesto mokyklų žaidynių pavyzdžiu, kurios pasižymi aktyviu dalyvavimu ir aukštais pasiekimais.

Lietuvos Mokyklų Žaidynės: Bendras Apžvalgos

Lietuvos mokyklų žaidynės yra reikšmingas sporto renginys, kuriame dalyvauja moksleiviai iš visos šalies. Šios žaidynės apima įvairias sporto šakas - nuo tradicinių, tokių kaip krepšinis ir futbolas, iki specifinių, pavyzdžiui, smiginio, šaškių, šachmatų, badmintono, lengvosios atletikos, plaukimo, tinklinio, orientavimosi sporto ir virvės traukimo. Žaidynių tikslas - skatinti jaunimą aktyviai sportuoti, ugdyti komandinę dvasią ir siekti aukštų rezultatų.

Vilniaus Miesto Mokyklų Žaidynės: Pavyzdys ir Pasiekimai

Vilniaus miesto mokyklų žaidynės yra puikus pavyzdys, kaip sėkmingai organizuoti ir vykdyti sporto varžybas tarp mokyklų. Jose dalyvauja daugybė sostinės mokyklų, o Vilniaus moksleiviai nuolat demonstruoja aukštus pasiekimus Lietuvos mastu. 2022-2023 mokslo metais Vilniaus miesto mokyklų žaidynėse dalyvavo 81 mokykla. Vilniaus moksleiviai aktyviai dalyvauja atskirų sporto šakų čempionatuose, zoninėse ir tarpzoninėse varžybose, siekdami patekti į Lietuvos mokyklų žaidynių finalus.

2023-2024 mokslo metais Vilniaus miesto mokyklų žaidynių programoje buvo pravestos kvadrato (2013 m. g.), kvadrato mergaičių ir berniukų (2011 m. g.), merginų futbolo (2007 m. g.), vaikinų futbolo (2011 m. g.), svarsčių kilnojimo ir „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ estafečių (2013 m. g.) varžybos. Komandos, laimėjusios kvadrato mergaičių ir berniukų (2011 m. g.) varžybas zoninėse ir tarpzoninėse varžybose, sausio mėnesį dalyvavo Lietuvos kvadrato finalinėse varžybose.

2023 m. sausio-vasario mėnesiais vyko merginų ir vaikinų stalo teniso varžybos, kuriose Vilniaus čempionais tapo Vytauto Didžiojo gimnazijos merginų ir vaikinų komandos. Taip pat vyko „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ estafečių pradinių klasių varžybos, kurių Vilniaus čempionais tapo Žėručio pradinės mokyklos komanda, ir šachmatų pradinių klasių varžybos, kurių Vilniaus čempionais tapo VGTU pradinių klasių skyriaus komanda, Lietuvos finaluose užėmusi IV vietą. Be to, vyko merginų (2006 m. g.) tinklinio varžybos, kurių Vilniaus čempionėmis tapo S. Daukanto gimnazijos komanda, vaikinų (2006 m. g.) tinklinio varžybos, kurių Vilniaus čempionais tapo S. Daukanto gimnazijos komanda.

2023 m. kovo-balandžio mėnesiais vyko vaikinų ir merginų krepšinio 3x3 varžybos. Vilniaus čempionai merginų Gabijos ir Pilaitės mokyklų vaikinų komandos, laimėję zonines ir tarpzonines varžybas, pateko į Lietuvos mokyklų žaidynių krepšinio finalines varžybas. Lietuvos mokyklų žaidynių badmintono finalinėse varžybose Vilniaus licėjaus merginų komanda iškovojo III vietą, o Simono Daukanto gimnazijos vaikinų komanda užėmė 6 vietą. Lietuvos mokyklų žaidynių smiginio finalinėse varžybose Vytauto Didžiojo gimnazijos merginų ir vaikinų komandos užėmė 9 vietas iš 25 dalyvavusių komandų. Vilniaus miesto mokyklų žaidynių šachmatų (2012 m. g.) čempionais tapo VGTU inžinerijos licėjaus komanda, kuri Lietuvos mokyklų žaidynių finaluose iškovojo ketvirtą vietą. Vilniaus mokyklų žaidynių šachmatų (2007 m. g.) čempionais tapo Vilniaus licėjaus komanda, kuri Lietuvos mokyklų žaidynių finalinėse varžybose iškovojo III vietą. Vilniaus miesto mokyklų žaidynių šaškių (2012 m. g.) čempionais tapo Spindulio progimnazijos komanda, kuri Lietuvos mokyklų žaidynių finaluose iškovojo II vietą. Vilniaus miesto mokyklų žaidynių šaškių (2007 m. g) varžybų čempionais tapo Šv. Kristoforo progimnazijos komanda. Jie gegužės mėnesį dalyvavo Lietuvos šaškių finalinėse varžybose. Vilniaus miesto mokyklų žaidynių lengvosios atletikos keturkovės varžybų čempionais tapo Palaimintojo Teofilio Matulionio gimnazijos merginų ir Aleksandro Puškino vaikinų komandos. Vilniaus miesto mokyklų žaidynių plaukimo (2012 m. g.) varžybų čempionais tapo „Lokiukas“ darželio-mokyklos mergaičių ir Jono Basanavičiaus progimnazijos berniukų komandos. Lietuvos mokyklų žaidynių tinklinio varžybose Simono Daukanto gimnazijos merginų komanda, laimėjusi zonines ir tarpzonines varžybas, pateko į finalines varžybas ir iškovojo garbingą III vietą. Lietuvos mokyklų žaidynių tinklinio zoninėse varžybose dalyvavusi Santaros gimnazijos vaikinų komanda į kitą etapą nepapuolė. Vilniaus miesto mokyklų žaidynių lengvosios atletikos kroso estafečių varžybose 2004-2007 m. g. čempionais tapo Simono Daukanto gimnazijos komanda, o 2008 m. g. čempionais - VGTU inžinerijos licėjaus komanda. Vilniaus miesto mokyklų žaidynių virvės traukimo varžybose pirmos vietos laimėtojai - Palaimintojo T. Matulionio gimnazijos komanda. Vilniaus miesto mokyklų žaidynių lengvosios atletikos trikovės (2012 m. g.) varžybose čempionais tapo „Taikos“ progimnazijos mergaičių ir berniukų komandos.

2023 m. gegužės-birželio mėn. vyko Vilniaus miesto mokyklų žaidynių lengvosios atletikos keturkovės varžybos. Vilniaus čempionai Palaimintojo T. Matulionio gimnazijos merginų ir A. Puškino gimnazijos vaikinų komandos Lietuvos mokyklų žaidynėse atitinkamai iškovojo V ir IV vietas. Taip pat vyko Vilniaus miesto mokyklų žaidynių plaukimo (2012 m. g.) varžybos. Vilniaus čempionai „Lokiukas“ darželis-mokykla mergaičių ir J. Basanavičiaus progimnazijos berniukų komandos dalyvavo Lietuvos mokyklų žaidynių plaukimo finalinėse varžybose, kuriose atitinkamai iškovojo aštuntą ir pirmą vietas. Vilniaus miesto mokyklų žaidynių lengvosios atletikos kroso estafečių varžybose 2004-2007 m. g. komandų tarpe S. Daukanto gimnazijos komanda iškovojo I vietą, o 2008 m. g. ir jaun. komandų tarpe nugalėtojais tapo VGTU inžinerijos licėjaus komanda. Šios komandos dalyvavo Lietuvos kroso estafečių finalinėse varžybose ir atitinkamai iškovojo I ir IV vietas. Lietuvos mokyklų žaidynių krepšinio 3x3 finalinėse varžybose Gabijos gimnazijos merginų komanda užėmė IV vietą, o Pilaitės gimnazijos vaikinų komanda iškovojo II vietą. Vilniaus miesto mokyklų žaidynių virvės traukimo varžybose Vilniaus čempionais tapo Palaimintojo T. Matlionio gimnazijos komanda, kuri respublikinėse finalinėse varžybose pateko į šešioliktuką. Vilniaus miesto mokyklų žaidynių lengvosios atletikos trikovės varžybose čempionais tapo „Taikos“ progimnazijos mergaičių ir berniukų komandos, kurios respublikinių varžybų finaluose atitinkamai iškovojo aštuntą ir dvyliktą vietas. Vilniaus miesto mokyklų žaidynių orientavimosi sporto varžybose čempionais tapo Vilniaus jėzuitų gimnazijos merginų ir vaikinų komandos. Jos varžėsi Lietuvos mokyklų žaidynių finalinėse varžybose ir abi komandos tapo Lietuvos čempionais. Lietuvos mokyklų žaidynių šaškių (2007 m. g.) finalinėse varžybose Šv. Kristoforo progimnazijos komanda iškovojo II vietą. Lietuvos mokyklų žaidynių merginų tinklinio finalinėse varžybose S. Daukanto gimnazijos komanda iškovojo III vietą. Vilniaus miesto mokyklų žaidynių lengvosios atletikos atskirų rungčių varžybose čempionais tapo M. Biržiškos gimnazijos merginų ir S. Daukanto gimnazijos vaikinų komandos.

Šie pavyzdžiai rodo, kad Vilniaus miestas aktyviai dalyvauja Lietuvos mokyklų žaidynėse ir pasiekia puikių rezultatų įvairiose sporto šakose.

Moksleivių Pasiekimai 2025 metais

2025 m. kovas buvo kupinas iššūkių ir pergalių jauniesiems sportininkams iš įvairių Lietuvos mokyklų. Moksleiviai aktyviai dalyvavo Lietuvos ir Vilniaus mokyklų žaidynių varžybose, varžydamiesi dėl aukščiausių apdovanojimų įvairiose sporto šakose: šaškėse, šachmatuose, futbole, krepšinyje, lengvojoje atletikoje ir plaukime.

Kovo 4 d. Vilniaus mokyklų žaidynių lengvosios atletikos keturkovės varžybose varžėsi mokiniai lengvosios atletikos manieže. Kovo 6 d. Vilniaus A. Taip pat skaitykite: Gyvenimas Islandijoje 2010 m. Kovo 7 d. Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos vaikinų futbolo komanda dalyvavo varžybose. Kovo 10 d. Vilniaus NBA krepšinio aikštelėje vyko Vilniaus mokyklų žaidynių krepšinio 3x3 finalinės varžybos, kuriose susitiko 4 merginų ir 4 vaikinų komandos. Kovo 13 d. Vilniaus NBA krepšinio aikštelėje vyko Lietuvos mokyklų žaidynių krepšinio 3x3 zoninės varžybos, kuriose dalyvavo 4 merginų ir 7 vaikinų komandos. Kovo 14 d. Kovo 18 d. Alytuje vyko Lietuvos mokyklų žaidynių šaudymo finalinės varžybos. Kovo 19 d. Lengvosios atletikos manieže vyko lengvosios atletikos trikovės (2014 m. Kovo 20 d. Panevėžyje vyko Lietuvos mokyklų žaidynių šachmatų (2014 m. g.) finalinės varžybos, o Lazdynų baseine - Vilniaus mokyklų žaidynių plaukimo (2014 m. g.) varžybos. Kovo 21 d. Vilniaus sporto mokykloje „Sostinės tauras“ susirinko stipriausios Vilniaus mokyklų tinklinio 4 merginų ir 4 vaikinų komandos. Kovo 22 d. Tauragėje vyko Lietuvos mokyklų žaidynių badmintono finalinės varžybos. Kovo 28 d. Vilniaus Savanorių prospekto arenoje vyko Lietuvos mokyklų žaidynių tinklinio zoninės varžybos, kuriose varžėsi 7 merginų ir 7 vaikinų komandos. Vilnių atstovavo Vytauto Didžiojo gimnazijos merginų komanda ir Žirmūnų gimnazijos vaikinų komanda.

Balandžio 4 d. Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos mergaičių ir berniukų komandos dalyvavo Širvintose Lietuvos mokyklų žaidynių plaukimo (2014 m. g. ir jaun.) finalinėse varžybose. Balandžio 8 d. Vingio parke rinkosi kroso estafečių dalyviai. Dalyvavo 11 komandų 2006-2009 m. g. ir 13 komandų 2010 m. g. bėgikų. Komandą sudarė 4 merginos ir 4 vaikinai. Vyresniųjų 2006-2009 m. g. tarpe I vietą iškovojo Vilniaus Ozo gimnazijos komanda, II vietą užėmė Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos komanda ir III vietą Vilniaus Žirmūnų gimnazijos komanda. Balandžio 11 d. Mažeikiuose vyko Lietuvos mokyklų žaidynių šaškių (2014 m. g.) finalinės varžybos, kuriose dalyvavo Vilniaus čempionai Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos komanda, kuri tarp 27 dalyvavusių komandų iškovojo Lietuvos čempionų vardus. Taip pat tą pačią dieną Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos merginų komanda dalyvavo Lietuvos mokyklų žaidynių tinklinio tarpzoninėse varžybose Alytuje. Balandžio 13 d. Vyko Vilniaus mokyklų žaidynių turizmo varžybos, kuriose savo įgūdžius demonstravo ir patys mažiausi „Vilijos“ darželio-mokyklos auklėtiniai. Balandžio 16 d. Vyko Vilniaus mokyklų žaidynių virvės traukimo varžybos. Balandžio 30 d. Vilniaus kroso estafečių varžybų čempionai vyko į Jurbarką dalyvauti Lietuvos mokyklų žaidynių kroso finalinėse varžybose. Vilniaus Ozo gimnazijos komanda tapo Lietuvos čempionais 2006-2009 m. g. amžiaus grupėje.

Gegužės 2 d. Kauno rajone vyko Lietuvos mokyklų žaidynių krepšinio 3x3 finalinės varžybos, kuriose dalyvavo Vilniaus Ozo gimnazijos merginų ir Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos vaikinų komandos. Gegužės 6 d. Vilniaus miesto mokyklų žaidynių lengvosios atletikos atskirų rungčių varžybos vyko Vingio parke. Dalyvavo 2006-2009 metų gimimo 10 merginų ir 14 vaikinų komandų, kurios rungtyniavo 100 m, 400 m, 1000 m bėgimuose, šuolio į tolį ir šuolio į aukštį sektoriuose, rutulio stūmimo rungtyje. Taip pat tą pačią dieną Utenoje vyko Lietuvos mokyklų žaidynių lengvosios atletikos trikovės 2014 m. g. varžybos, kuriose dalyvavo Vilniaus „Taikos“ progimnazijos mergaičių ir Vilniaus „Atžalyno“ mokyklos-darželio berniukų komandos. Gegužės 7 d. Alytuje vyko Lietuvos mokyklų žaidynių lengvosios atletikos keturkovės tarpzoninės varžybos, kuriose Vilnių atstovavo „Taikos“ progimnazijos mergaičių ir berniukų komandos. Gegužės 9 d. Vilniaus Didžiojo gimnazijos merginų tinklinio komanda dalyvavo Lietuvos mokyklų žaidynių finalinėse varžybose Alytuje. Taip pat tą pačią dieną Klaipėdos rajone vyko Lietuvos mokyklų žaidynių finalinių turizmo varžybų dalyviai, kuriose dalyvavo Vilniaus Levo Karsavino mokyklos merginų ir vaikinų komandos. Gegužės 13 d. Prie Sietuvos progimnazijos vyko Vilniaus miesto mokyklų žaidynių orientavimosi sporto varžybos, kuriose čempionais tapo Vilniaus Jėzuitų gimnazija. Gegužės 15 d. Vilniaus „Taikos“ progimnazijos mergaičių ir berniukų keturkovės komandos dalyvavo Lietuvos mokyklų žaidynių varžybose Alytuje. Gegužės 21 d. Šiauliuose rinkosi Lietuvos mokyklų žaidynių lengvosios atletikos atskirų rungčių varžybų dalyviai, kuriose dalyvavo Vilniaus čempionai Ozo gimnazijos merginų ir vaikinų komandos. Gegužės 22 d. Prienuose finišavo 2024-2025 m. m. Lietuvos mokyklų žaidynės, kurias užbaigė orientavimosi sporto varžybos. Vilnių atstovavo Jėzuitų gimnazijos merginų ir vaikinų komandos.

Šie rezultatai rodo Vilniaus moksleivių atkaklumą ir norą siekti aukštų rezultatų įvairiose sporto šakose.

Šakių Rajono Mokyklų Krepšinio Varžybų Nuostatai: Pagrindiniai Aspektai

Nors konkretūs Šakių rajono krepšinio varžybų nuostatai nėra pateikti, galima apibrėžti pagrindinius aspektus, kurie turėtų būti įtraukti į tokius nuostatus, remiantis bendrais principais ir Vilniaus miesto mokyklų žaidynių pavyzdžiu:

• Tikslai ir uždaviniai: Nuostatuose turėtų būti aiškiai apibrėžti varžybų tikslai (pvz., populiarinti krepšinį tarp moksleivių, skatinti sveiką gyvenseną) ir uždaviniai (pvz., atrinkti geriausias komandas dalyvavimui aukštesnio lygio varžybose).
• Dalyviai: Nurodoma, kurios mokyklos ir amžiaus grupės moksleiviai gali dalyvauti varžybose. Svarbu apibrėžti dalyvių amžiaus cenzą ir reikalavimus komandos sudėčiai.
• Varžybų sistema: Aprašoma, kaip vyks varžybos (pvz., grupių etapas, atkrintamosios varžybos, finalas). Būtina nurodyti, kiek komandų patenka į kitą etapą ir kokie kriterijai taikomi esant lygiosioms. Pagal naują varžybų pravedimo formatą krepšinio 3x3 varžybos vyko vieną dieną ir tarpzoninės bei finalinės varžybos.
• Taisyklės: Nurodomos krepšinio taisyklės, pagal kurias vyks varžybos. Galima naudoti oficialias krepšinio taisykles arba pritaikyti jas pagal dalyvių amžių ir lygį.
• Data ir vieta: Aiškiai nurodomos varžybų datos, laikas ir vieta. Jei varžybos vyksta keliuose etapuose, būtina pateikti visų etapų tvarkaraštį.
• Apdovanojimai: Aprašoma, kokie apdovanojimai bus įteikti nugalėtojams ir prizininkams (pvz., taurės, medaliai, diplomai).
• Organizacinis komitetas: Nurodomi asmenys, atsakingi už varžybų organizavimą ir vykdymą.
• Finansavimas: Aprašoma, kaip finansuojamos varžybos ir kokie yra dalyvių mokesčiai (jei taikoma).

Atrankos Kriterijai 2010 m. Gimusiems Berniukams

Atrankos kriterijai yra esminis elementas, užtikrinantis sąžiningą ir objektyvų geriausių žaidėjų pasirinkimą į krepšinio rinktinę. Šie kriterijai turėtų būti aiškūs, pamatuoti ir orientuoti į perspektyvius jaunuosius talentus. Žemiau pateikiami pagrindiniai atrankos kriterijai, kurie gali būti naudojami atrenkant 2010 m. gimusių berniukų krepšinio rinktinę.

Techniniai Įgūdžiai

Kamuolio valdymas

Gebėjimas kontroliuoti kamuolį driblinguojant, perduodant ir atliekant metimus yra vienas svarbiausių techninių įgūdžių. Žaidėjas turi mokėti greitai ir tiksliai valdyti kamuolį įvairiose situacijose.

Metimai

Metimų tikslumas ir įvairovė yra būtini norint sėkmingai atakuoti krepšį. Žaidėjai turėtų mokėti atlikti metimus iš skirtingų pozicijų ir atstumų, įskaitant metimus iš toli (trijų taškų zona) ir iš arti.

Perd...

Tarptautinės krepšinio federacijos Europos padalinys (FIBA-Europe) teisę rengti 2010 metų Europos jaunių (iki 18 metų) vaikinų krepšinio čempionatą patikėjo Vilniui, skelbiama Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) interneto svetainėje. Turnyras Lietuvos sostinėje vyks liepos 22 - rugpjūčio 1 dienomis. Planuojama, kad čempionato rungtynės vyks "Siemens" ir "Lietuvos ryto" arenose.

Iš viso įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinės kitais metais dalyvaus septyniuose čempionatuose. Vaikinų ir merginų komandos varžysis Europos jaunimo, jaunių ir jaunučių (iki 16 metų) čempionatuose. Visų čempionatų burtai bus traukiami 2010 metų sausio 16 dieną Vokietijoje.

2010 m. Europos jaunių iki 18 m. krepšinio čempionatas - 27-tas FIBA Europos jaunių iki 18 m. krepšinio čempionatas. Jis vyko nuo liepos 22 iki rugpjūčio 1 d. Vilniuje, Lietuvoje. Šiame čempionate dalyvavo 16 komandų, o nugalėtojų titulą gynė Serbijos rinktinė. Naujaisiais čempionais, pelniusi visas 9 pergales, tapo Lietuvos jaunių rinktinė. Pirmą kartą šalies istorijoje toks čempionatas buvo rengiamas Lietuvoje.

Prieš kelias savaites vienas buvęs Lietuvos vaikinų U18 rinktinės narys paklausė manęs, kokie yra jo šansai žaisti Lietuvos rinktinėje. Tradicinis atsakymas - priklauso, kiek daug dirbsi - man tokiose situacijose niekada neatrodė tikslus, tad atlikęs įvairius skaičiavimus pateikiau jam atsakymą procentine išraiška. Žaidėjams, manantiems, kad nuėjo didžiąją kelio link vyrų rinktinės dalį, tai gali nusverti rankas.

„Kiek save pamenu, visą laiką nemėgau sirgalių tapatinimosi su komanda, ypač klubine - kai palaikai kokį Anglijos ar Ispanijos futbolo klubą, bet niekas su juo tavęs nesieja, o vis tiek kalbi apie jo sėkmes ir nesėkmes daugiskaitos pirmu asmeniu, atrodai mažų mažiausiai juokingai. Bet prieš kelerius metus patyriau nušvitimą - tie, kurie žaidžia aikštelėje yra išrinkti iš mūsų pačių. Iš visų, kurie bent kartą paėmę kamuolį metė jį į krepšį, kurie leido savo paauglystės vakarus kiemo aikštelėse, bumbsėdami kamuoliu ir erzindami vyresnio amžiaus kaimynus. Iš visų, kurie galiausiai suprato, kad neužtenka nei duomenų, nei talento, nei darbo, kad taptų aukšto lygio krepšininku arba tiesiog krepšininku. Iš visų, kurie kada nors svajojo apsivilkti savo rinktinės marškinėlius ir atstovauti savo šaliai. Iš visų mūsų galiausiai liko dvylika geriausių. Ir tai esam mes.

Žinoma, į įvairaus amžiaus Lietuvos vaikinų rinktines patenkantys talentingiausi savo kartos žaidėjai yra realiausi pretendentai tapti naujais rinktinės Mantais, Renaldais ir Pauliais ir šios analizės tikslas - statistiškai pamatuoti, kokie yra vaikinų rinktinėms priklausančių ir atitinkamus rezultatus demonstruojamų žaidėjų galimybės ateityje. Pirmoje dalyje atsakysiu į klausimus, susijusius su 1993-2012 metais Europos U16, U18 ir U20 rungtyniavusiomis Lietuvos vaikinų komandomis. Šie klausimai-atsakymai dabartiniams ir būsimiems vaikinų rinktinių nariams turėtų parodyti tai, kad net ir būdamas vienas geriausių savo kartoje nesi garantuotas dėl vietos vyrų rinktinėje. Kitiems tai gali tapti demotyvacija - taip, ilgas kelias nueitas, daug žaidėjų palikta už nugarų, tačiau daugumai vaikinų rinktinės narių šansai yra vis dar negailestingi.

1. Vidutiniškai tik vienas iš 15 (6,8 proc.) U16 rinktinės narių ateityje apsivelka Lietuvos rinktinės marškinėlius, tad vien patekimas į jaunučių rinktinę - mažai ką reiškia. Geresni šansai žaisti rinktinėje atsiveria prisijungus prie U18 ir U20 rinktinių. Statistiškai, 16,2 proc. U18 rinktinės ir 16,3 proc. U20 rinktinės narių ateityje žaidžia vyrų rinktinėje.
2. Vaikinų rinktinėje žaidžiu su metais vyresniais. Šios kategorijos žaidėjus galima klasifikuoti dvejais būdais. Itin reti atvejai kai metais jaunesni žaidėjai yra kviečiami į U16 rinktinę - iki 2008 metų tokių buvo tik trys. Pirmuoju metais jaunesniu U16 rinktinės nariu 2003 metais tapo Martynas Gecevičius, kuris Europos čempionate startavo būdamas 15 metų ir 63 dienų amžiaus. 2007 metais Lietuvos U16 rinktinei atstovavo penkiolikmetis Jonas Valančiūnas, kuris aikštelėje praleisdavo 8 minutes ir vidutiniškai rinkdavo 2,3 taško ir 2,9 atkovoto kamuolio.
3. Atsižvelgiant tik į U16, U18 ir U20 rinktines, 30 procentų dukart jaunesni į vaikinų rinktines pakviestų žaidėjų pravėrė vyrų rinktinės duris. Tokiais tapo Martynas Gecevičius ir Donatas Motiejūnas. Donatas Motiejūnas iki pat šių dienų yra vienintelis U16, U18 ar U20 rinktinėse rungtyniavęs žaidėjas, tai padaręs būdamas dvejais metais jaunesnis.
4. Priklauso, kuriai rinktinei atstovauji - kuo vyresnė komanda, tuo šansai geresni. 39 proc. U18 rinktinės narių ir 49 proc. U20 rinktinės narių ateityje žaidžia vyrų rinktinėje.
5. Šansai didėja iki 63 proc., t.y. du iš trijų vidutiniškai dviženklį taškų skaičių dvejose rinktinėse pelniusių žaidėjų vėliau žaidžia Lietuvos vyrų rinktinėje.
6. Iki 1992 metų kartos, tokių buvo keturi ir visi keturi atstovavo vyrų rinktinei.
7. Kai Lietuvos vyrų rinktinė patyrė vieną skaudžiausių pralaimėjimų istorijoje, 2004 metais Atėnų olimpinėse žaidynėse pusfinalyje nusileidus Italijai, tais pačiais metais suformuotoje U20 rinktinėje žaidė net penki vėliau vyrų komandą reprezentuosiantys atletai - Linas Kleiza, Artūras Jomantas, Paulius Jankūnas, Marius Prekevičius ir Jonas Mačiulis.
8. Tokių žaidėjų - net 11.
9. Būsimi vyrų rinktinės nariai U16, U18 ir U20 Europos čempionatuose iš viso žaidė 60 kartų ir vidutiniškai rinko 12,3 taško.
10. 4-6 vietas dalinasi Tomas Rakauskas (U16, 1997 m.), Andrius Aleksandrovas (U18, 2004 m.) ir Deividas Pukis (U18, 2010 m.), kurie rinko 15,4 taško. Trečias - šiuo metu Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) rungtyniaujantis Marius Valukonis, U18 rinktinėje 2006 metais vidutiniškai pelnydavęs 15,5 taško. Rezultatyviausio ir niekad vyrų rinktinėje nežaidusio žaidėjo titulas priklauso 2000 metais Europos U18 čempionate vidutiniškai 16,5 taško pelnydavusiam Vytautui Daneliui, kuris tame pačiame turnyre taip pat sugriebdavo 9,1 kamuolio.

Jie šluodavo iš kelio visus varžovus tiek Europoje, tiek pasaulyje. Jie gynė Lietuvos garbę ir laimėjo visus turnyrus, kuriuos buvo įmanoma laimėti. Juos liaudyje praminė auksine rinktine. Tai auksinė jaunimo karta, Jono Valančiūno vedama rinktinė, kuri neturėjo lygių visame pasaulyje. Paskutinis jų laimėjimas buvo pasiektas 2012 metų vasarą. Buvo kalbama, kad ši karta atėjus laikui pakeis dabartinę Lietuvos vyrų rinktinę, tačiau kol kas Lietuvos rinktinės duris pavyko praverti tik dviem žaidėjams Jonui Valančiūnui ir Vyteniui Čižauskui, nors pastarasis į galutinę rinktinės sudėtį ir nepateko.

Ką dabar veikia ir kur rungtyniauja buvę talentingiausi jaunieji Lietuvos krepšininkai. Kodėl tik kelių žaidėjų pavardes girdime dažnai, o likusieji lyg užgeso. Kelių žaidėjų keliai patraukė į užsienį, vis dėlto, dažniausiai šie krepšininkai žaidžia LKL vidutiniokų gretose, nes yra paskolinti didžiųjų klubų.

Buvusių Jaunimo Rinktinių Žaidėjų Karjera

• Jonas Valančiūnas, 21 m., Toronto „Raptors“ klubas: Jau seniai Lietuvoje tapęs krepšinio žvaigžde, neabejotinai talentingiausias jaunas Lietuvos krepšininkas Jonas Valančiūnas seniai išsiskyrė iš bendraamžių rato, buvo penktu numeriu pašauktas NBA naujokų biržoje ir dabar džiaugiasi užsitarnavęs vietą Toronto „Raptors“ klubo starto penkete bei Lietuvos vyrų rinktinėje. Praėjusiame Europos čempionate Slovėnijoje krepšininkas aikštelėje praleisdavo po 16 minučių, per jas pelnydavo po 6,5 taško, atkovodavo po 5,2 kamuolio. Lietuvos krepšininkai tapo Europos vicečempionais.
• Vytenis Čižauskas, 21 m., Kauno „Žalgiris“: Krepšininkui praėjusi vasara buvo įsimintina ne tik dėlto, kad jis pirmą kartą sulaukė kvietimo į Lietuvos vyrų rinktinės treniruotes, nors ir nepateko į galutinę komandos sudėtį, bet ir dėl to, kad persikėlė į „Žalgirio“ klubą. Dabar V. Čižauskas išbando savo jėgas Lietuvos čempionų gretose. Nors kurį laiką krepšininkas sėdėjo ant suolo, treneriu tapus Sauliui Štombergui, jis gauna daugiau žaidybinio laiko. Šį sezoną Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) V. Čižauskas aikštėje praleidžia po 15 min., pelno po 2,8 taško, atkovoja po tris kamuolius, atlieka po 3,8 rezultatyvaus perdavimo. Eurolygos rungtynėse krepšininkas aikštelėje praleidžia po 2,31 min., pelno po tašką.
• Dovydas Redikas, 20 m., Pasvalio „Pieno žvaigždės“: Skandalų virtinėje atsidūręs krepšininkas neseniai Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubo buvo paskolintas „Pieno žvaigždėms“. Krepšininkas ir pateko į muštynes, ir susipyko su komandos treneriais. Su Vilniaus klubu žaidėjas sutartį pasirašė dar 2011 metais, deja, laimės ji jam neatnešė - visus tuos metu krepšininkas tiesiog sėdėjo ant suolo. Su „Pieno žvaigždžių“ komanda krepšininkas per trejas rungtynes LKL lygoje praleisdavo net 28 minutes, per kurias pelnydavo po 10 taškų, atkovodavo po 2,7 kamuolio.
• Tautvydas Sabonis, 21 m., Malagos „Clinicas Rincon“ klubas: Legendinio krepšininko sūnus nusprendė žaisti Ispanijoje. Šiuo metu jis atstovauja antrame pagal padėjimą Ispanijos čempionate žaidžiančiai komandai. Nors jam ten sekasi neblogai, tai yra tik antroji Ispanijos lyga. Geriausias krepšininko karjeros rezultatas Ispanijoje - 18 taškų ir 17 naudingumo balų per rungtynes.
• Deividas Pukis, 21 m., Šilutės „Šilutė“: Nesunku prisiminti, kaip kadaise pilnos arenos skandavo jo vardą; „Puki, Puki.“ Nesunku prisiminti kaip jis vesdavo į pergales Lietuvos komandą ir kaip smeigdavo vieną tritaškį po kito į varžovų krepšį. Tačiau kur šis krepšininkas yra dabar? Jis grįžo ant žemiausio laiptelio - į Nacionalinę krepšinio lygą (NKL), kuri yra antra pagal pajėgumą Lietuvoje. Į gimtąją Šilutę grįžęs krepšininkas aikštėje praleidžia po 24 minutes, per jas pelno po 7,7 taškus, atkovoja po 4,6 kamuolio.
• Egidijus Mockevičius, 21 m., „Evansville Aces“ klubas, NCAA: „Auksinės rinktinės“ vidurio puolėjas nusprendė didesnį prioritetą skirti mokslams, taigi išvyko studijuoti už Atlanto, į Jungtines Amerikos Valstijas, ten NCAA lygoje jis gina savo universiteto garbę. Praeitą sezoną jis per rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 5,8 taško, atkovodavo po 5 atšokusius kamuolius ir blokuodavo po 1,8 kamuolio.
• Edgaras Ulanovas, 21 m., Klaipėdos „Neptūnas“: Sutartį su Kauno „Žalgiriu“ turintis krepšininkas šio klubo marškinėlių taip ir neapsivilko, jis buvo paskolintas Klaipėdos „Neptūno“ klubui. LKL lygoje krepšininkas sužaidė penkerias rungtynes, aikštėje praleisdavo 22 minutes, per jas pelnydavo po 6,4 taško, atkovodavo po 3,4 kamuolio.
• Žygimantas Skučas, 21 m., Kauno r. „LSU-Atletas“: Ilgą laiką NKL lygoje žaidęs Ž. Skučas jau antrą sezoną gina Kauno rajono „LSU-Atleto“ garbę ir rungtyniauja LKL lygoje. Šį sezoną krepšininkas sužaidė 8 rungtynes, aikštelėje praleido 27 minutes, per jas pelnė po 9,9 taško, atkovojo po 5 kamuolius.
• Arnas Butkevičius, 21 m., Klaipėdos „Neptūnas“: „Žalgirio“ klubo Klaipėdos „Neptūnui“ paskolintas krepšininkas LKL lygoje spėjo sužaisti tik kelerias rungtynes, po to krepšininkas patyrė traumą ir šiuo metu nerungtyniauja. Jis spėjo sužaisti vos dvejas rungtynes, per kurias pelnė po 10 taškų, atkovojo po 1,5 kamuolio.
• Rolandas Jakštas, 21 m., Kėdainių „Nevėžis“: R. Jakštas kilstelėjo laipteliu aukščiau - iš NKL lygos persikėlė į vieną iš LKL klubų - Kėdainių „Nevėžį“. Šį sezoną krepšininkas per šešerias rungtynes pelnė po 3 taškus, atkovojo po 2,8 kamuolio.
• Rokas Giedraitis, 21 m., Šiaulių „Šiauliai“: NKL lygoje jis buvo vienas geriausių krepšininkų, todėl nenuostabu, kad ilgai užsibūti ten jam neteko ir krepšininkas pradėjo rungtyniauti „Šiaulių“ ekipoje. Šį sezoną R. Giedraitis per trejas rungtynes pelnė po 9,3 taško, atkovojo po 4,3 kamuolio.
• Renaldas Simanavičius, 21 m., Šakių „Zanavykas“: Praėjusiame Nacionalinės krepšinio lygos 2012-2013 metų (NKL) sezone Renaldas Simanavičius sužaidė 19 rungtynių, kuriose vidutiniškai pelnė po 5,3 taško. Šį sezoną jis pratęsė sutartį su „Zanavyko“ klubu.
• Kazys Maksvytis, rinktinės treneris: Lietuvos jaunimo rinktinę nuo mažumės treniravęs ir išugdęs K. Maksvytis jau antrą sezoną dirba su Klaipėdos „Neptūno“ klubu, kuriame žaidžia net keli tos rinktinės nariai. Klubas rungtyniauja ne tik LKL pirmenybėse, bet ir VTB Vieningoje lygoje ir Europos taurės turnyre.

TIK FAKTAI

Rinktinė yra laimėjusi penkis iš penkių čempionatų: Europos jaunučių olimpinį festivalį (2007 m.), Europos jaunučių čempionatą (2008 m.), Europos jaunių čempionatą (2010 m.), pasaulio jaunimo čempionatą (2011 m.), Europos jaunimo čempionatą (2012 m.).

tags: #2010 #metu #gimimo #berniuku #atranka #i

• Lietuvos Mokyklų Žaidynių Reikšmė
• Kaip pasirinkti vaikišką kėdutę
• Kaip pradėti primaitinti kūdikį
• Dažų užsiėmimai mažiesiems
• Edgaro Eidėjaus kelias