Kraujas kūdikio išmatose gali tėvus sukelti didelį nerimą, tačiau svarbu žinoti, kad tai ne visada reiškia rimtą sveikatos problemą. Suprasti galimas priežastis, kaip atpažinti kraują ir kada būtina kreiptis į gydytoją yra labai svarbu.

Viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių naujagimio išmatose pastebimas kraujas, yra tiesiosios žarnos įtrūkimai. Tokie įtrūkimai gali atsirasti dėl vidurių užkietėjimo, kai kūdikio išmatos tampa kietesnės. Jei vaiko žarnynas nebūna nuolat perpildytas, šie įtrūkimai sugyja savaime. Dėl vidurių užkietėjimo taip pat gali atsirasti mažų išangės plyšimų (įtrūkimų), dėl kurių ant išmatų paviršiaus galima pastebėti kraujo pėdsakų. Kartais įtrūkimai matomi atidžiai žiūrint į išangę, tačiau kartais įtrūkimų gali atsirasti ir išangės viduje. Tai irgi labai dažna kraujo atsiradimo kūdikių išmatose priežasties. Dėl šios priežasties kraujas bus ryškiai raudonos spalvos (t. y. šviežias). Daugeliu atvejų kraujas kūdikio išmatose nereiškia kažkokios patologijos ir nekelia grėsmės. Dažniausiai išangės įtrūkimai sugyja savaime per 4-6 savaites. Jei numanote, kad kūdikiui galėjo užkietėti viduriai, bandykite koreguoti mitybą. Kelios rekomendacijos - atsisakyti karvių pieno produktų; į kasdienį racioną įtraukti daugiau skaidulų turinčio maisto; užtikrinti, kad kūdikis gautų daugiau skysčių (tačiau svarbu prisiminti, kad jeigu dar nepradėjote primaitinimo, papildomų skysčių kūdikiui duoti nereikėtų. Viduriai kūdikiams pradeda kietėti pradėjus primaitinti kietu maistu. Dar neprimaitinamiems kūdikiams gali tekti keisti pieno mišinį ar pasiūlyti dažniau žįsti.

Galimos kraujavimo priežastys

Kitos galimos kraujo priežastys išmatose apima:

• Alergija maistui: Alerginės virškinimo trakto ligos, ypač maisto baltymų sukeltas proktitas, yra gana dažna kraujo gyslelių priežastis 2-8 savaičių kūdikiams. Šiam susirgimui kaip tik ir būdingos kraujo gyslelės išmatose. Pagrindiniai alergenai - karvės pienas, sojos, kiaušiniai, kviečiai (jų glitimui), riešutai. Nuspėti, kad išmatos tapo kraujingos dėl alergijos, padeda ir kiti simptomai - odos bėrimas, vėmimas ir / ar viduriavimas.
• Virškinamojo trakto infekcija: Kraujingas viduriavimas dažniausiai būna dėl infekcijos - salmoneliozės arba anaerobinių bakterijų, patekusios į organizmą su maistu. Dar viena priežastis - dizenterija. Apie infekciją gali įspėti ir viduriavimas, gleivės išmatose.
• Nurytas mamos kraujas: Naujagimis per gimdymą gali praryti mamos kraujo, o po kurio laiko kraujas pasišalina per virškinamąjį traktą.
• Žarnų invaginacija: Tai susirgimas, kurio metu vienas žarnos segmentas įlenda į kitą. Užsikimšus žarnynui, pasireiškia stiprus ir staigus skausmas, vėmimas, išmatos tampa gleivėtos, kraujingos, atrodo tarsi želė. 4 -10 mėnesių kūdikiams dažnai būna žarnų invaginacija. Priepuolio metu vaikas verkia, o vėliau tampa tylus ir išblyškęs. Vaikas gali vemti, jo pilvukas įtemptas ir išpūstas. Reikia skubiai kreiptis į gydytoją.
• Uratų kristalai: Uratai yra šlapimo rūgšties druskos. Jos atsiranda, nes naujagimio šlapimas yra itin koncentruotas. Šlapime esant uratų, naujagimio sauskelnėse galima pastebėti rausvų ar raudono-oranžinio atspalvio dėmių, kurias galima supainioti su kraujo dėmėmis. Tai viena iš vadinamųjų pereinamųjų naujagimių būklių.
• Mamos sutrūkinėję speneliai: Jei krūtimi maitinančios mamos speneliai yra sutrūkinėję, kraujuoja, žįsdamas kūdikis dalį kraujo nuryja, todėl išmatose susiformuoja tamsiai raudonos arba juodos dėmės. Pabandžius pakoreguoti žindymo padėtį, pasistengus kūdikiui krūtį paduoti taisyklingai, galima sumažinti spenelių traumavimą, skausmą ir kraujavimą.

Tamsiai raudonos, juodos arba deguto atspalvio išmatos rodo kraujavimą virškinimo trakte. Nors kraujas kūdikio išmatose dažniausiai nėra itin pavojingas simptomas, apie tai visuomet reikėtų informuoti gydytoją.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors daugeliu atvejų kraujas išmatose nėra pavojingas, yra situacijų, kai būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją:

• Jei kraujavimas yra gausus.
• Jei kartu su krauju išmatose pasireiškia kiti nerimą keliantys simptomai: karščiavimas, vėmimas, stiprus pilvo skausmas, vangumas, išblyškimas, kvėpavimo sutrikimai.
• Jei vaikas blogai priauga svorio, būna labai neramus, gausiai atpylinėja.
• Jei kraujas išmatose nepraeina arba atsiranda dažnai.

Tikslią priežastį gali nustatyti tik gydytojas. Bet kuriuo atveju, jeigu vaiko išmatose pastebėjote kraujo, kreipkitės į gydytoją.

Diagnostika ir gydymas

Diagnostika apima klinikinius tyrimus, laboratorinius kraujo tyrimus ir vaizdinius tyrimus, tokius kaip ultragarsas arba MRT. Ultragarsas gali padėti nustatyti kraujavimus vaisiaus organizme, o kraujo tyrimai gali atskleisti kraujo krešėjimo sutrikimus. Išmatų pasėlis gali padėti atmesti infekcinį susirgimą, jei pagal kliniką jį įtariame. Alerginiai mėginiai, provokaciniai oraliniai mėginiai ir eliminacinė dieta taip pat gali būti naudojami diagnozei nustatyti.

Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus.

• Nemedicininiai sprendimai:
• Specializuota priežiūra ir stebėjimas.
• Palaikomoji terapija.
• Mitybos pokyčiai (pvz., atsisakymas tam tikrų maisto produktų, jei įtariama alergija).
• Jei įtariamas vidurių užkietėjimas, bandoma koreguoti mitybą, pasiūlyti dažniau žįsti.
• Medicininiai sprendimai:
• Kraujo perpylimai (esant dideliam kraujo netekimui).
• Vaistai, kurie padeda sureguliuoti kraujo krešėjimą.
• Chirurginės procedūros (jei kraujavimas yra rimtas, pvz., esant žarnų invaginacijai).
• Antibiotikai (esant infekcijai).
• Išangės įtrūkimų skausmo malšinimas.

Naujų gydymo galimybių paieška, įskaitant genų terapiją, taip pat yra aktyvi mokslinių tyrimų sritis, siekiant sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gydymo rezultatus.

Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos kraujavimus, nes jie gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko sveikatai. Kiti vaisiaus ir naujagimio kraujavimai yra rimta liga, kuri gali pasireikšti tiek nėštumo metu, tiek po gimimo. Ši liga apima kraujavimus, kurie gali atsirasti įvairiose kūno vietose, ir gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip anemija, hipoksija ar net mirtis. Pagrindinės šios ligos priežastys gali apimti kraujagyslių pažeidimus, kraujo krešėjimo sutrikimus, infekcijas ar traumas. Kraujo krešėjimo sutrikimai, tokie kaip hemofilija, gali sukelti didesnį kraujavimų pavojų. Be to, infekcijos, pavyzdžiui, sepsis, gali padidinti kraujavimo riziką. Traumos, kurių metu gali būti pažeistos kraujagyslės, taip pat gali sukelti kraujavimus. Kiti vaisiaus ir naujagimio kraujavimai gali paveikti įvairias anatomines struktūras, ypač kraujagysles ir organus, kurie yra susiję su kraujo cirkuliacija. Pagrindiniai organai, kurie gali būti paveikti, yra smegenys, plaučiai, kepenys ir inkstai. Smegenyse gali susidaryti hematomos, o kraujavimai plaučiuose gali sukelti kvėpavimo problemas. Kepenys ir inkstai gali būti paveikti dėl didelio kraujo praradimo, kuris gali sukelti organų funkcijos sutrikimus.

Nors dauguma atvejų kraujo pėdsakai išmatose yra nekenksmingi, svarbu atidžiai stebėti kūdikio būklę ir, kilus abejonių, visada pasikonsultuoti su gydytoju.

tags: #naujagimio #ismatose #kraujas

• Priežastys, eiga ir kada nerimauti dėl kales išskyros
• Vadovo kompetencijos darželyje
• Kaip prižiūrėti 8 mėnesių kūdikį
• Lankstus režimas kūdikiui
• Kaip lavinti atmintį ir loginį mąstymą