Žuvyse esančios maisto medžiagos (omega-3, 6 riebiosios rūgštys, geležis, fosforas, cholinas, jodas) svarbios vaisiaus, naujagimio nervų sistemos vystymuisi.
Tai baltymų, vitaminų B12, B2, D bei magnio, cinko, kalcio, kalio, seleno šaltinis.
Taigi, valgyti ją būtina.
Nerimą kelia žuvyse aptinkamas gyvsidabris, kenkiantis vaisiaus, naujagimio smegenims.
Gyvsidabris, esantis vandenyse, bakterijų paverčiamas į metilgyvsidabrį, kuris mintant žuvims patenka į jų organizmą.
Jis negali būti pašalintas, todėl čia kaupiasi.
Pagal metilgyvsidabrio kiekį žuvys suskirstytos į kategorijas.
Didžiausią pavojų kelia alkoholio vartojimas nėštumo metu.
Per kraujotakos sistemą jis greitai pasiekia vaisių ir net vieno gėrimo per dieną pasekmės gali būti skaudžios.
Taip pat venkite nepasterizuoto pieno ir sulčių, gėrimų, į kurių sudėtį įeina kiaušiniai.
Yra nedidelė tikimybė, kad šiuose gėrimuose bus žarninių lazdelių (lot. Escherichia coli).
Kiti gėrimai, pavyzdžiui gazuoti, grėsmės nėštumui nekelia, ypač jei juos vartojate saikingai.
Galbūt girdėjote, kad kavos nėštumo metu gerti negalima.
Greičiausiai girdėjote, kad medus nerekomenduojamas vaikams iki vienerių metų amžiaus dėl botulizmo rizikos.
Mėsa (taip pat ir paukštiena) turi būti gerai iškepta (vidutiniškai ar mažai keptų kepsnių geriau atsisakyti).
Maisto produktų, kurių reikėtų vengti nėštumo metu, sąrašas gali pasirodyti gana ilgas, tačiau daugiausia jis susijęs su tinkamais maisto saugumo įpročiais.
Neplautas ar nepakankamai termiškai apdorotas maistas gali turėti bakterijų ir parazitų, sukeliančių apsinuodijimą maistu.
Escherichia coli (E. coli): dalis padermių nepavojingos, tačiau kai kurios gali sukelti sunkų apsinuodijimą.
Listeria: aptinkama dirvožemyje, vandenyje ir gyvūnuose.
Toxoplasma gondii: parazitas, sukeliantis toksoplazmozę.
Salmonella: randama žaliuose kiaušiniuose, žalioje tešloje ir kituose produktuose.
Gera žinia? Šių rizikų galima išvengti.
Žalia mėsa ir žuvis: žalia, rūkyta ar nepakankamai kepta mėsa bei žuvis (pvz., suši, sašimis) gali turėti listerijos, salmonelių, toksoplazmų ir E. coli.
Žuvis su dideliu gyvsidabrio kiekiu: karališkasis skumbrė, marlinas, rykliai, kardžuvės, didžioji tuno rūšis ir kt.
Mėsos gaminiai iš delikatesų: šaltai rūkyta mėsa, dešros, dešrainiai gali būti užkrėsti listerija.
Alkoholis: nėra saugaus alkoholio kiekio nėštumo metu.
Jūros gėrybės su mažu gyvsidabrio kiekiu: rekomenduojama ne daugiau kaip ~340 g per savaitę (pvz., lašiša, menkė, upėtakis).
Kofeinas: iki 200 mg per parą (maždaug 1 puodelis kavos).
Nors gali būti sunku atsisakyti tam tikrų įpročių, verta prisiminti, kad viskas daroma dėl būsimo kūdikio ir savo sveikatos.
Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad kiekvienas žmogus žuvį turėtų valgyti bent 2 kartus per savaitę.
O nėščiosios turėtų užtikrinti, kad jos kiekvieną savaitę suvartoja apie 300 gramų žuvies, o ypač riebios.
Žuvies nauda nėštumo metu
Būtent riebioje žuvyje yra nesočiųjų riebalų rūgščių omega-3.
O štai Amerikos dietologų asociacija kartu su Kanados dietologais rekomenduoja visiems sveikiems suaugusiems, įskaitant nėščias ir žindančias motinas, suvartoti mažiausiai 500 miligramų omega-3 per parą.
O ką jos turi bendro su nėščiosios ir vaisiaus sveikata?
Pasirodo, kad pasaulyje kasmet per anksti gimsta net 15 milijonų kūdikių.
Daugumos nėštumų trukmė yra nuo 38 iki 42 savaičių - ankstukais laikomi tie kūdikiai, kurie gimė anksčiau nei 37-a savaitė.
Kuo anksčiau gimsta vaikas, tuo didesnė prastos sveikatos ar net mirties rizika.
O štai tyrimai rodo, kad pakankamas šių riebalų rūgščių vartojimas gali sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką.
Pakankamas omega-3 kiekis organizme gali 11 proc. sumažinti riziką, kad vaikas gims iki 37 savaitės ir 42 proc., kad gims iki 43 savaitės.
Be to, omega-3 gali 10 proc. sumažinti galimybę, kad vaikas gims mažas - iki 2500 gramų.
Taip pat tyrimai atskleidžia, vartojant omega-3 gali sumažėti rizika, kad kūdikis gims negyvas, neišgyvens pirmosios savaitės ar pateks į naujagimių priežiūros skyrių.
Svarbios sveikam kūnui.
Tačiau tai - ne viskas.
Omega-3 yra ne mažiau svarbios vaisiaus vystymosi metu, mat šios riebalų rūgštys kaupiasi tam tikruose audiniuose, kurių labai reikia vaikui gimus.
Tai yra smegenyse, akyse, kepenyse, raumenyse.
Omega-3 yra labai svarbios vaiko regėjimui, mąstymui ir imuninei sistemai.
Statistika rodo, kad moterys, kurios nėštumo metu vartojo omega-3, ne tik turi mažiau priešlaikinių nėštumų.
Pasirodo, kad kūdikiai, vystymosi stadijoje gavę pakankamai šių nesočiųjų riebalų rūgščių, anksčiau patiria regėjimo ir mąstymo raidą.
Kiti tyrimai atskleidžia, kad omega-3 vartojimo nėštumo metu nėra svarbios vien smegenų ar regos vystymuisi.
Yra įrodymų, kad omega-3 gali turėti įtakos vaiko kūno ir sumažėjusiai rizikai turėti alergijų.
Būtent šios problemos yra itin svarbios šiuolaikiniam jaunimui, mat daugėja alergiškų žmonių.
Viename tyrime buvo stebimi vaikai, kurių motinos nėštumo metu valgė žuvį ir anksčiau turėjo įvairių disfunkcijų, tokių kaip alergijos.
Šie vaikai turėjo žymiai mažesnį jautrumą dulkių erkutėms, taip pat žemės riešutams ir anakardžiams.
Be to, vis didesnis žmonių skaičius turi antsvorio.
Vaikams, turintiems didelį KMI, yra didesnė grėsmė turėti medžiagų apykaitos problemų - pavyzdžiui, cukraus disbalansą kraujyje ar ligų, kilusių dėl riebių kepenų.
Keli tyrimai rodo, kad nėštumo ir maitinimo metu reikia vartoti omega-3, mat jos yra susijusios su mažesniu riebalinio sluoksnio susidarymu ir didesne raumenų mase.
Viename tyrime nustatyta, kad moterų, kurios nėštumo ir maitinimo metu valgė pakankamai žuvies, vaikai iki ketverių metų turėjo žymiai mažesnį riebalinį sluoksnį, nei tų motinų, kurios maitindamos arba besilaukdamos jų nevartojo.
Riebi žuvis nėštumo metu
Besivystančiam kūdikiui omega-3 reikia visą nėštumo laikotarpį, tačiau trečiajame trimestre šios nesočiosios riebalų rūgštys yra tiesiog būtinos.
Vidutiniškai nuo 35 iki 40 savaitės vaisius priauga net 45 proc. savo svorio, o per šį laikotarpį omega-3 kaupiasi net iki 840 proc.
Apskaičiuota, kad nuo 35 iki 40 nėštumo savaitės 450 proc. omega-3 kaupiasi skeleto raumenyse, 570 proc. smegenyse, 680 proc. kepenyse ir net 840 proc. riebaliniame audinyje.
Vis dėlto, kai padidėja vaisiaus omega-3 įsisavinimas, jį praranda pati motina.
Tai reiškia, kad pačiai nėščiajai ima grėsti omega-3 trūkumas, kuris gali turėti rimtų pasekmių.
Mažas omega-3 kiekis organizme siejamas su padidėjusiu jautrumu, nuotaikų svyravimų ir net pogimdyvinės depresijos rizika, tad reikia pasirūpinti ne tik vaisiumi, bet ir savimi.
Riebioje žuvyje yra ne tik omega-3, bet ir vitamino D.
Štai 100 gramų lašišos yra 66 proc. kasdienės rekomenduojamos vitamino D normos.
Taip pat puikus šio vitamino šaltinis - silkė.
100 gramų silkės turi 27 proc. rekomenduojamos kasdienės vitamino D normos.
Panašiai turi ir sardinės - 22 proc.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vitaminas D atlieka svarbų vaidmenį kaulų sistemoje, reguliuodamas kalcio ir fosfatų pusiausvyrą.
Pastebėta, kad vitamino D trūkumas nėščiųjų organizme gali būti susijęs su padidėjusia nėščiųjų cukrinio diabeto, priešlaikinio gimdymo ir kitų audinių ligų rizika.
Viename tyrime buvo stebimi 775 vaikų nuo gimimo iki 18 metų.
Tyrėjai ištyrė kraujo mėginius, surinktus iš dalyvių virkštelės vos jiems gimus, taip pat kraujo mėginius, paimtus ankstyvoje vaikystėje.
Mokslininkai įvertino medicininius duomenis, surinktus atliekant įprastas patikras, įskaitant duomenis apie dalyvių svorį, ūgį ir kraujospūdį.
Iš viso 44 proc. dalyvių gimimo metu virkštelės kraujyje buvo mažas vitamino D kiekis.
Ankstyvoje vaikystėje 23 proc. dalyvių organizme turėjo per mažą vitamino D kiekį.
6-18 metų amžiaus vaikų, kurių virkštelės kraujyje buvo per mažas kiekis vitaminas D, kraujospūdis buvo padidėjęs maždaug 60 proc.
Kokią žuvį valgyti yra saugu?
Vis tik, nors žuvis nėščiosioms yra ne tik reikalinga, bet ir būtina, pirmiausia reikia įvertinti, kokias jūros gėrybes valgyti yra saugu.
Kai kuriose didelėse plėšriose žuvyse, tokiose kaip ryklys, kardžuvė ir panašiai, gali būti didelis gyvsidabrio kiekis.
Dažnai valgant žuvį, turinčią daug gyvsidabrio, rizikuojama, kad ši medžiaga imsis kauptis kraujyje.
Per didelis gyvsidabrio kiekis gali pakenkti besivystančio kūdikio smegenims ir nervų sistemai, sako mokslininkai.
Tad kokią žuvį valgyti - saugu?
Jums nereikės jaudintis, jei pasirinksite vieną iš šių žuvų ir jūrų gėrybių: lašiša, ančiuviai, silkė, sardinės, menkė, skumbrė, krevetės, tuna ir panašiai.
Dar geriau, jei rinksitės riebias žuvis - lašišą, silkę, skumbrę ar kitas, mat jos turi daugiausia nesočiųjų riebalų rūgščių omega-3.
Geriausias pasirinkimas: ungurys, ančiuviai, Atlanto skumbrė, lydeka, silkė, sardinės, stintos, gėlo vandens upėtakis, konservuotas tunas, lašiša.
Rekomenduojama valgyti 2-3 kartus per savaitę, viso 340g.
Galite naudoti delno taisyklę, 2-3 delno dydžio žuvies gabalėliai per savaitę.
Riboti iki 170g per savaitę karpį.
Vengti turėtumėte: ryklio, kardžuvės, didžiaakio tuno, karališkos skumbrės.
Svarbu nepamiršti, kad žuvis, kaip ir kitos jūrų gerybės (krevetės, krabai, omarai, vėžiai, moliuskai, austrės, kalmarai, šukutės, ikrai) turi būti termiškai apdoroti.
Temperatūra produkte turi pasiekti 145°.
Netinka rūkyta, sudyta žuvis.
Teisingai pasirinkta ir paruošta žuvis ne tik sveika, bet ir rekomenduojama valgyti nėštumo, žindymo metu.
Rinkitės mažiausiai metilgyvsidabrio turinčias žuvis.
Mažesnės t. y. jaunesnės žuvys bus sukaupusios jo mažiau.
Būtinai apdorokite termiškai, kad išnaikintumėte bakterijas, virusus.
Geriau virti, o ne kepti, kad išliktų kuo daugiau omega-3 rūgščių.
Mėgaukimės jūrų gėrybėmis ir nėštumo žindymo metu.
NĖŠTUMAS. MITYBA NĖŠTUMO METU. VITAMINAI IR PAPILDAI. GRĖSMĖS | ASTA KETURKIENĖ | PAŠNEKESIAI SIELAI
Kiaušiniai, mėsa ir kiti produktai
KIAUŠINIAI: Jeigu jie gerai termiškai apdoroti, nieko blogo, tačiau jeigu žali, kurie naudojami naminiam majonezui ruošti, tiramisu ir kitiems desertams, įvairiausiems plakiniams, tarkime, sveikatingumo kokteiliams, dėl salmoneliozės (salmonelės bakterijos sukelia plonosios žarnos uždegimą, todėl liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais) grėsmės nėščiajai itin pavojingi.
Kiaušinius, prieš vartojant kepimui ar virimui, būtina gerai nuplauti tekančiu vandeniu, geriausia su soda ir šepetėliu.
VAISIAI IR DARŽOVĖS: Jie turi būti labai kruopščiai nuplauti, nes galima užsikrėsti listerioze, ant prastai nuplautų vaisių gali būti pesticidų liekanų, todėl, pavyzdžiui, vynuoges patariama mirkyti ir plauti kelis kartus.
Plauti viską, kas turi luobelę, privaloma - net jei ji yra skutama ar lupama.
Nėščioji suvalgo, tarkime, neplautą morką ir užsikrečia askaridėmis, o šios - tai lyg jūsų pilve apsigyventų dar vienas vaisius - ryja viską.
Vaisių ir daržovių nėščiajai patartina suvalgyti apie 7 porcijas ir kuo daugiau žalių, neapdorotų.
Maisto racione kasdien turi būti vaivorykštė: daug spalvotų vaisių, daržovių, uogų.
Pastarųjų stenkitės valgyti kiekvieną dieną ir įvairių: šilauogių, mėlynių, braškių, juodųjų serbentų.
Patartina rinktis šviežias arba šaldytas, ne uogienę ir ne kompotą.
Uogos užtikrina reikiamą vitaminų ir antioksidantų kiekį, kuris reikalingas imunitetui stiprinti.
PIENAS: Nepasterizuotas pienas gali būti listeriozės ar encefalito (pažeidžiančio galvos smegenis) šaltinis.
Karvės ūkiuose paprastai šeriamos hormonais, kurie skatina laktaciją, natūraliai auginama žaloji tikrai neduoda tiek pieno.
Nuo nuolatinio melžimo ir spenių tampymo jos serga mastitu, todėl nuolat gauna antibiotikų.
Parduotuvėse esantį pieną geriausiu atveju galime vadinti pieno gėrimu, kuris kažin ar toks jau sveikas.
Iš patikimų šaltinių gautą pieną, pavyzdžiui, močiutės karvytės, vis tiek būtina užvirinti ir tik tada gerti.
Atsiminkite, kad pieno puodelyje yra apie 130 kalorijų.
Tai labai daug!
Kalorijos dabar jau ne taip svarbu, bet svarbus yra paties pieno poveikis, o jis nėščiajai nepageidautinas dėl įvairių minėtų ir nepaminėtų priežasčių, tokių kaip galimas autoimuninių procesų skatinimas, diabeto grėsmė vaisiui ir pan.
Geriau rinktis avižų, ryžių, migdolų, nemodifikuotų sojų pieną.
Nėštumo metu patartina vartoti tik raugintus pieno produktus be dirbtinių priedų, dažų, skonio stipriklių ir cukraus.
ŽUVIS IR VĖŽIAGYVIAI: Juos reikėtų vartoti itin atsargiai, nes yra linkę kaupti gyvsidabrį.
Žuvį patariama valgyti ne dažniau kaip du-tris kartus per savaitę po 140 g.
Karališka skumbrė, kardžuvė, ryklys ir kitos didelės žuvys nėščiajai griežtai nerekomenduojamos dėl gyvsidabrio kaupimo.
Tuno taip pat geriau vengti - nors turi daug riebiųjų rūgščių, jis kaupia gyvsidabrį, gali sukelti vaisiaus vystymosi sutrikimų.
Tunas skardinėse, mano nuomone, nėščiosioms iš viso turėtų būti uždraustas, nes tai perdirbtas maistas.
Dėl jo vartojimo, tikėtina, nėščioji nesuvalgys žymiai vertingesnio ir saugesnio maisto.
Reikėtų vengti rūkytos žuvies, kuri patiekiama iš šaldytuvo, dėl listeriozės (pirmiausia pasireiškia nervų sistemos pažeidimu, sukeldama meningitą) pavojaus.
Labiausiai užterštos žuvys: lašiša, dryžuotasis ešerys, upėtakis.
Vėžiagyviai gali turėti įvairiausių parazitų.
Šie maisto produktai nėra būtini, todėl per nėštumą geriau jų vengti.
Be to, jie visi atvežtiniai - galėjo būti kelis kartus užšaldyti, atšildyti, o tai sumažina jų vertę ir padidina pavojų.
Patartina vartoti jūros dumblių (jūržolių).
Norite sušių? Valgykite tuos, kurie be žalios žuvies, krevečių ir kitų vėžiagyvių.
Pakentėkite devynis mėnesius be austrių, krevečių, midijų ir sraigių.
Galima valgyti gėlavandenių žuvų iš patikimų telkinių.
Lietuvoje dabar pilna dirbtinių vandens telkinių, kuriuose auginama žuvis ir jų gyvenimas buvo trumpas, t. y. nespėjo prisirinkti įvairiausių teršalų.
Atkreipkite dėmesį į tai, kuo jos šeriamos, ar nėra higienos centro draudimų ar apribojimų dėl vartotino kiekio, ar nedraudžiama vaikams ir nėščiosioms.
ŽALIA MĖSA IR PAUKŠTIENA: Griežtai nerekomenduojama dėl listeriozės, salmoneliozės ir toksoplazmozės (sukelia nervų sistemos pažeidimų, kepenų ir blužnies padidėjimą ir t. t.).
Bet kokią mėsą, prieš apdorojant termiškai, būtina nuplauti.
Jokių vidutiniškai keptų, „su kraujuku“, karpačio, totoriškų bifšteksų, jei tai ne iš sojos mėsos.
Bet ir jos geriau nevartoti - tai perdirbtas produktas.
ARBATĄ: Negalima gerti šalavijų (didina kraujospūdį, gali sukelti persileidimą), petražolių (gali sukelti persileidimą, skatina gimdos susitraukimus), čiobrelių, medetkų, senų lapų, pelyno ir gulsčiosios serenojos (sabalpalmės) arbatų.
Rekomenduojama: aviečių lapų (nuo 24 savaitės, puikus kalcio ir magnio šaltinis), imbiero (gelbėja nuo pykinimo ir vėmimo), mėtų (lengvina pykinimą, atpalaiduoja skrandį, raumenis), raudonoji (mažina refliuksą), dilgėlių lapų (gausi geležies, kalcio ir magnio, tik negerkite kartu su pienu), kiaulpienių (nuo antro nėštumo trimestro, truputį varo šlapimą, aktualu, kai prasideda tinimai), melisos (mažina nuovargį ir įtampą, padeda užmigti), ramunėlių (gausi kalcio ir magnio, ramina skrandį, gerina virškinimą) arbatos.
Pirkite tik tas, dėl kurių kokybės esate tikros, ir geriausia birias, o ne pakeliuose.
KAVA: Nėščiajai rekomenduojama neviršyti 200 mg kofeino.
Viename kavos puodelyje (priklauso nuo stiprumo) gali būti 30-90 ml kofeino.
Reikėtų nepamiršti, kad arbata, tonizuojamieji gėrimai, šokoladas taip pat turi kofeino.
Kodėl padauginti kavos yra blogai? Kofeinas veikia kaip diuretikas, t. y. norisi dažniau šlapintis ir prarandama daug skysčių, su jais - ir kalio, todėl, išgėrus kavos, reikia gerti daug vandens.
Besaikis kavos vartojimas gali lemti priešlaikinį gimdymą, nėštumo komplikacijas, mažą naujagimio svorį.
Reikėtų paklausti savęs, kodėl norisi kavos: ar nepakanka poilsio, ar nėra energijos, ar patinka saldžios pieno putos skonis?
Jeigu nepakanka poilsio, reikia peržiūrėti dienotvarkę, o kava, kuri padeda paslėpti problemą, yra tikrai pavojinga.
Jeigu nėra energijos, gal kalta netaisyklinga mityba ar stresas, tuomet kava vėlgi sprendžia problemą laikinai ir nepilnavertiškai.
NEPASTERIZUOTOS SULTYS, t. y. tokios, kurios spaudžiamos kur nors kavinėje ar pan.
Tomis pačiomis rankomis maigo kasos aparatą, tomis pačiomis ima vaisius ir spaudžia sultis.
Stebėkite sulčių paruošimo procesą, prašykite išspaustų, naudojant lėtaeigę sulčiaspaudę, gerkite su tirščiais.
Stenkitės gerti daržovių sultis, truputį paskanintas vaisių sultimis, o ne atvirkščiai.
Norite šviežių sulčių? Išsispauskite pačios namuose patikimai ir švariai.
Spauskite agurkų, salierų, kopūstų, burokėlių sultis.
Vaisių sultys lengvai pakelia cukraus kiekį kraujyje, nors ir šviežiai išspaustos, todėl vis tiek rekomenduočiau geriau pagraužti obuolį ar morką, kuriose gausu ląstelienos.
Naudos bus tikrai daugiau.
ĮVAIRŪS DAIGINTI KVIEČIAI, PUPELĖS IR KITI ŪGLIAI: Vartojami tik plikyti arba apvirti.
Taip pat žr.
KONSERVUOTAS MAISTAS: Konservuotas maistas jau yra netekęs didžiosios dalies maistinės vertės, antioksidantų, vitaminų, yra itin perdirbtas, todėl nerekomenduojamas.
Nitratai ir kiti konservantai, kurių gausu apdirbtuose mėsos produktuose, gali sukelti vaisiaus vystymosi sutrikimų.
Jei nesate alergiškos, RIEŠUTAI labai naudingi.
Prieš vartodamos, pasitarkite su savo gydytoju.
6 graikiniai riešutai, suvalgyti kasdien nėštumo metu, padidina šansą, kad vaikas mokysis universitete.
Kuri motina to nenori?.. Migdolai turi daug kalcio, kasdien patartina suvalgyti 12 vienetų per naktį pamirkytų migdolų.
Pistacijos naudingos dėl magnio ir vitamino A, tik reikėtų valgyti nesūdytas.
Paprastieji lazdyno riešutai naudingi dėl magnio, kalcio, B grupės vitaminų ir geležies.
Bertoletijų riešutai unikalūs ne tik dėl magnio ir kalcio, bet ypač naudingi dėl seleno, pasižymi priešuždegiminiu, reguliuojančiu cukraus kiekį kraujyje efektu, tereikia 2 vienetų per dieną.
SALDUMYNAMS: Saldumynų griebiamasi bet kokiais atvejais: išlipus ne ta koja iš lovos, kad vyras ne taip pažiūrėjo, kad už lango lyja, o pilvas didelis ir pan.
Jokių savo norų ar kaprizų tenkinti produktais, kuriuose yra daug cukraus, negalima.
Porcijos ledų kaloringumas prilygsta normalaus ir sveiko patiekalo kaloringumui.
Nėščiosios perteklinis cukraus vartojimas skatina nuotaikų nepastovumą, alkio priepuolius, didina įvairių ligų pavojų ne tik jai pačiai, bet ir vaisiui.
RIEBUS MAISTAS: Riebus maistas gali būti naudingas, jeigu tai sveiki riebalai: alyvuogės, avokadai, riešutai, sėklos, humusas.
Sotieji riebalai ypač dideliais kiekiais negalimi vartoti, nes didina cholesterolio kiekį kraujyje, skatina nutukimą, širdies bėdas.
Jeigu jau labai norisi kokio nors lašinuko, tai pačiulpėkite jo, o ne rykite gabalais.
Derinkite su žaliomis lapinėmis daržovėmis, raugintais agurkais, raugintais kopūstais.
Riebus maistas lėčiau virškinamas, bet ilgiau suteikia sotumo.
Svarbu maisto derinimas ir saikingas vartojimas.
VITAMINAI: Jokių vitaminų be gydytojo rekomendacijos!
Visos besiruošiančiosios pastoti gali saugiai vartoti 400 mcg per dieną folio rūgšties.
NAMINIAI KEPINIAI, pavyzdžiui, naminė duona, gaminami kildinant mieles, nerekomenduojami, nes gali būti netinkamai paruošti, sukelti virškinimo sutrikimų.
Apskritai, kepinius palikite kaip šventinius patiekalus - retoms progoms - ir vartokite saikingai.
Pagalvokite, kiek torto ar picos leistumėte suvalgyti savo vaikui.
