Larisa Kalpokaitė-Braškienė (iki 1981 m. Kolpašnikova, g. 1958 m. sausio 27 d.) - žymi lietuvių aktorė, kurios kūrybinis kelias ir asmeninis gyvenimas įkvėpė daugelį.
Jos talentas atsiskleidžia ne tik teatro scenoje, bet ir kine, televizijoje, koncertinėse programose bei rusų romansų vakaruose.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Larisa Kalpokaitė gimė 1958 m. sausio 27 d. Jos tėvai kilę iš Rževo. Šeimoje ji buvo antroji duktė iš trijų. 1966-1975 m. mokėsi rusakalbėje Vilniaus 6-oje vidurinėje mokykloje. 1975-1977 m. lankė LTSR valstybinės konservatorijos Solinio dainavimo katedros parengiamuosius kursus, o 1981 m. įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją.
Operos dainininke svajojusi tapti L. Kalpokaitė įstojo į Valstybinę konservatoriją - mergina pasirinko dainavimo specialybę. Tačiau sekėsi sunkiai - ji teigia įstojusi labai jauna, kai dar nebuvo susiformavęs balsas. Studijuojant dėstytojo buvo paskatinta stoti į aktorinį - L. Stojamieji egzaminai ją privertė kaip reikiant paprakaituoti ir raudonuoti. Būsimiesiems aktoriams teko daug skaityti ir kalbėti lietuviškai. Rusaitei L. Kalpokaitei tai nebuvo lengva, tačiau iššūkių ji nepabijojo ir visus egzaminus atsiskaitė lietuvių kalba. Tik rusiška pavardė [Kolpašnikova] vis kam nors kliuvo. Priimti galutinį sprendimą pasikeisti pavardę L. Kalpokaitę paskatino kurso vadovės I. „Būdavo koks nors kurso pasirodymas, mus išrikiuoja ir kurso vadovė pristato: vardas, pavardė, vardas, pavardė. Mane pristato Larisa Skrybėlaitė. Mane tai labai žemindavo ir skaudindavo. Pagalvojau, pasikeisiu ir bus ramu. Visų pirma atsiklausiau tėvo, nenorėjau jo įžeisti.
Visą laisvalaikį ji skirdavo dainoms ir vaidinimams mokykloje: skaitydavo eilėraščius, ruošdavo įvairias kompozicijas, dėl to būdavo netgi atleidžiama nuo pamokų. „Užsigeidė mergaitė groti pianinu ir nupirko pianiną. Tais laikais tai buvo deficitas, baisūs pinigai. Mokykloje berniukų dėmesio netrūko, tačiau L. Kalpokaitė jų neprisilesdavo.
Karjera teatre ir kine
1981-1991 m. Larisa Kalpokaitė vaidino LTSR valstybiniame akademiniame dramos teatre. Nuo 1991 m. ji dirba Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre, kur sukūrė daugybę įsimintinų vaidmenų. Debiutavusi jaunatviška energija tryškusiame spektaklyje „Dvigubas nepastovumas“, Larisa vėliau dalyvavo kuriant legendinį spektaklį „Čia nebus mirties“, laikomą Vilniaus mažojo teatro pradžia, ir, žinoma, „Vyšnių sodą“, kur ji sukūrė du visiškai skirtingus vaidmenis - Varią ir Šarlotę.
Larisą galima išvysti daugelyje Vilniaus mažojo teatro spektaklių: „Maskaradas“, „Revizorius“, „Trys seserys“, „Palaukit, kieno čia gyvenimas“. Tiesa, tai nepagrindiniai, tačiau ryškūs, dažnai net ekscentriški vaidmenys, kuriuos aktorė kuria pasitelkdama ugningą temperamentą ir emocinį ekspresyvumą. Ji nepakeičiama tose įvairių spektaklių scenose, kur reikia sodraus, stipraus balso - ryškaus epizodų bruožo. Nepakeičiama ji ir spektaklyje apie emigracijos skaudulius „Bedalis ir labdarys“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), kur sukūrė vieną naujausių savo vaidmenų.
Prasidėjus aktorės karjerai, L. Tačiau vien su tokiomis piršlybomis neišsisuko - L. Kalpokaitės rankos teko prašyti ir tėvų: „Paskambino, pasakė, kad ateis. Galvoju, kažko užeis. Mano tėvas stovėjo užsilipęs ant taburetės ir suko lemputę. Su mama sėdime ant sofos ir jis įeina. Išima iš sakvojažo mamai baltų rožių puokštę, man - baltų gvazdikų. Priklaupia prieš mane ir mamai sako: noriu jūsų dukrą… Tėvas nespėjo nulipti nuo taburetės. Taip jaunų aktorių pora sukūrė šeimą, o 1985 m. pasaulį išvydo jųdviejų sūnus Jonas.
Tačiau Nepriklausomybės metais L. Kalpokaitės gyvenimas pasikeitė. Ji su kolegomis ryžosi išeiti iš Valstybinio akademinio dramos teatro ir prisijungė prie režisieriaus Rimo Tumino aktorių komandos ką tik įkurtame Vilniaus mažajame teatre. „Tai buvo įvykis, nes mes buvome pirmi, atsisakę gero gyvenimo ir išėję iš prestižinio teatro. Paėmėme ir išėjome į visišką nežinią be algų. Buvo labai sunkūs laikai, gyvenome sunkiai, bet mus jungė svajonė, idėja ir jaunystė, begalinė meilė Tuminui. Labai jį gerbėme ir mylėjome. Labai tikėjome viskuo, ką jis daro. Bet vien tik idėja gyvas nebūsi. Aktoriams teko pasiieškoti ir papildomų darbų, kad galėtų bent jau išmaitinti šeimas.
2002 m. L. Kalpokaitę žiūrovai išvydo ir kino ekranuose: ji suvaidino pagrindinį vaidmenį Kristijono Vildžiūno filme „Nuomos sutartis“, kuris buvo išrinktas geriausiu metų Baltijos šalių filmu. Juostoje galima išvysti ir pikantiškų meilės scenų: „Viskas atrodė erotiška, o dabar pasižiūri - nieko ten nėra. Ten nėra erotikos, bet yra kažkas daugiau už nuogą kūną.
Svarbiausi vaidmenys teatre
- Justinas Marcinkevičius, „Prometėjas. Ikaras“
- Friedrich von Schiller, „Klasta ir meilė“ (Ledi Milford)
- William Shakespeare, „Karalius Lyras“ (Regana)
- Aleksandras Vampilovas, „Praėjusią vasarą…“ (Kaškina)
- Michailas Bulgakovas, „Moljeras“ (Nepažįstamoji su kauke)
- Antonas Čechovas, „Vyšnių sodas“ (Šarlota Ivanovna)
- Bertold Brecht, „Galilėjus“ (Gatvės Madona)
- Michailas Lermontovas, „Maskaradas“ (Balų šeimininkė)
- Nikolajus Gogolis, „Revizorius“ (Miestelio moteris)
- Antonas Čechovas, „Trys seserys“ (Choro dalyvė ir Anfisa)
Filmografija (pasirinktinai)
- „Nuomos sutartis“ (2002)
- „Lietuviškas tranzitas“ (Литовский Транзит) (2003)
- TV serialas „Nekviesta meilė“ (2006)
- TV serialas „Namai, kur širdis“ (2012)
- TV serialas „Baisiausia mano gyvenimo savaitė“ (2013)
- TV serialas „Laisvės kaina. Partizanai“ (2017)
15min studijoje — aktorė Larisa Kalpokaitė
Romansų ir poezijos programos
Be teatro ir kino, Larisa Kalpokaitė rengia romansų ir poezijos programas, kuriose jos kūrybinės galios atsiskleidžia visa jėga. Jos sudarytoje programoje: senoviniai ir šiuolaikiniai rusų romansai, žinomos dainos, kurias kadais atliko Antanas Šabaniauskas, Edita Piaf, Vytautas Kernagis. Vakaro metu skamba ne tik romansai, dainos, bet ir Jurgio Baltrušaičio, Osipo Mandelštamo, Aleksandro Bloko eilės. Kaip tikra profesionalė, Larisa sukaupė visas jėgas ir į savo vakarą atvyko energinga ir plačiai besišypsanti - o dar ką tik lovoje gydėsi gripą.
„Mano atliekami romansai - tai lyg atskiros pjesės, pasakojimai, vilties kupinos meilės istorijos, kurias papasakoju žiūrovui. Čia svarbu mintis. Aš dainuoju ir pasakoju istorijas, o jas pasakodama turiu galimybę suvaidinti daug vaidmenų per vieną vakarą“, - savo 60 metų jubiliejinį vakarą pristato L.Kalpokaitė.
Pristačiusi savo knygą L.Kalpokaitė susirinkusiai publikai padainavo vieną savo rusiškų romansų. Staiga vidury aktorės dainos užgrojus muzikai, moteris nustojo dainuoti ir greitai išrėžė, kad „čia ne tas romansas“. Išjungus muziką ir juokantis publikai, L.Kalpokaitė tęsė savo dainą.
Asmeninis gyvenimas
Larisa Kalpokaitė yra ištekėjusi už aktoriaus Jono Braškio (g. 1950). Pora susitiko dar Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jie susituokė 2008 m. Aktorė turi sūnų Joną (g. 1985).
Portalui tv3.lt kalbėdama apie ilgalaikę santuoką L. Kalpokaitė neslėpė, kad nors laimingo santuokos recepto nėra, gyvenimas turi susidėlioti taip, kad dviejų žmonių santykiai būtų sėkmingi. „Mes juokaujame, kad mums pasisekė, kad per visus pavojus mes pračiuožėme, praslydome. Turbūt kiekvieno gyvenime būna įdomesnių ir ne tokių įdomių laikotarpių, tačiau kalbėdama apie sunkumus pati pagalvoju - kas būtų, jei mano vyras nebūtų aktorius? Turbūt būtų daug sunkiau.“
Sutuoktiniai vienas kitam išmokė labai švelniai patarinėti. Žinodami vienas kito jautrumą, pastabas vienas kitam išsakome labai atsargiai. Galbūt panašūs esame tuo, kad abu mes - sangvinikai, galintys greitai užsiplieksti ir greitai atsileisti. Laimė, iš prigimties esame nelinkę ilgai laikyti pykčio. Tačiau daugeliu kitų atvejų esame gana skirtingi. Tarkime, Jonas gali ilgai būti vienas, susitelkęs į savo darbus, knygas. Dabar jau laikas vienumoje nebegąsdina ir manęs, tačiau anksčiau buvau labai bendraujantis žmogus ir nuolat norėdavau kalbėtis. Matyt, kai kurie dalykai pasikeičia su laiku.“
Aktorė tikina, kad yra daugybė dalykų, kurie sutvirtino jų santuoką, - ir sūnaus gimimas, ir bendras darbas, ir bendras tikslas - teatras. „Vaikas šeimą sujungia, kartais net santuoką išgelbsti nuo skyrybų. Mūsų sūnus, būdamas dar mokykloje, buvo mus pasodinęs rimtam pokalbiui ir privertė pažadėti, kad niekada nesiskirsime. Mums atvipo žandikauliai, tačiau šiaip ne taip pasakėme, kad tą padaryti pasistengsime, - šypteli ji. - Stengiamės iki šiol tą pažadą tęsėti.“
Knyga „Pasivaikščiojimas su Larisa Kalpokaite“
Neseniai pasirodė Larisos Kalpokaitės biografija „Pasivaikščiojimas su Larisa Kalpokaite“, kurioje aktorė atvirai pasakoja apie savo gyvenimą, karjerą ir iššūkius. Knygos autorė - žurnalistė Meilė Jančorienė. Knygos pristatyme Larisa prisipažino, kad iš pradžių neliko sužavėta mintimi rašyti apie save knygą.
„Niekada nemaniau, kad prisiminti yra taip sunku. Atrodo, kad blogi dalykai įsimena ilgiau: geri įvykiai įvyksta ir praeina. Jos talentas ir atsidavimas darbui buvo įvertinti daugybe apdovanojimų ir pripažinimo.
„Visa, kas liečia mano labai labai asmeniškus dalykus, pavyzdžiui, mano meilės istorijas, niekam nesakiau ir nesakysiu“, - prisipažino L.Kalpokaitė. Tačiau aktorės draugė I.Keidošiūtė juokaudama sakė, kad už didelius pinigus galėtų paparacams išduoti adresą poilsiavietės Druskininkuose, į kurią su L.Kalpause kartu važiuoja kiekvieną vasarą.
Pasveikinti susirinko kolegos. Adolfas Večerskis vakaro šeimininkei atnešė puokštę baltų gėlių. „Flowers for Lithuanian idol“, - sakė S.Večerskis. „Perskaičiau knygą visą, nuo pradžių iki galo. Aš visada džiaugiuosi leidiniais, kuriuose yra mano nuotraukos. Šiame radau net keletą ir raginu išleisti dar keletą tomų“, - šmaikštavo A.Večerskis.
tags: #larisa #kalpokaite #gime
