Kūdikio laukimasis - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Nors daugelis moterų nekantriai laukia mažylio, stebi augantį pilvuką ir šį laikotarpį apibūdina kaip stebuklingą, tačiau dalis nėščiųjų galėtų papasakoti ir apie negalavimus ar sunkumus, kurie jas lydėjo šiuos devynis mėnesius. Daugelio nesklandumų nėštumo metu galima išvengti, tačiau moteris turėtų žinoti keletą svarbių taisyklių ir jų laikytis.
Kiekvienas nėštumas - individuali istorija, todėl vienos moterys šiuo laikotarpiu jaučiasi itin gerai, turi daug energijos, gali nepristabdyti darbų, aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Kitoms, dėl įvairių sveikatos komplikacijų, tenka sulėtinti gyvenimo tempą. Svarbiausia - visus šiuos mėnesius, kol mažylis auga pilvelyje, atidžiai rūpintis savo sveikata, reguliariai lankytis pas gydytojus ir laikytis svarbiausių sveikos gyvensenos taisyklių.
Nėštumas - tai moters organizmo testas: besilaukiant kūdikio gali išryškėti silpniausios jo vietos. Tad, idealiu atveju, kūną nėštumui reikia paruošti iš anksto.
Pokyčiai nėštumo metu ir jų įtaka savijautai
Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie gali turėti įtakos jos fizinei ir emocinei savijautai.
Fiziniai pokyčiai
- Pasikeitęs svorio centras ir didesnis svoris: Nėštumo metu svorio centras pasislenka į priekį, pasikeičia laikysena - dubuo ir pilvas atsikiša, pečiai sugūžia, o nugara nenatūraliai išsiriečia. Tokioje padėtyje sunkiau išlaikyti pusiausvyrą.
- Laisvesni raiščiai: Nėštumo hormonai lemia didesnį raiščių elastingumą, laisvumą. Jis reikalingas, kad vaisius turėtų vietos augti ir gimdymo metu galėtų praslysti gimdymo takais, tačiau dėl tų pačių hormonų atsipalaiduoja ir stuburą bei kūno sąnarius laikantys raiščiai.
- Nuovargis: Visi su nėštumu susiję pokyčiai (tiek fiziniai, tiek ir emociniai) labai išvargina, nėščios moterys skundžiasi suprastėjusia miego kokybe, jos gali jaustis silpniau dėl pasikeitusio apetito ar virškinimo sutrikimų.
- Nugaros skausmas: Nugaros skausmas antrajame ir trečiajame trimestre kamuoja daugelį nėščiųjų. Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.
- Ištinusios kojos: Moteris nemato sau po kojomis.
Nėščioms moterims labai svarbu kritiškai įvertinti savo kūno galimybes ir suprasti, kad šiame gyvenimo etape reikėtų pasisaugoti, elgtis atsargiau, neskubėti.
Emociniai pokyčiai
Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja.
Sveikos gyvensenos svarba nėštumo metu
Judėti nėštumo metu yra būtina, tačiau reikėtų atsisakyti nukritimo riziką turinčios, geros kūno koordinacijos reikalaujančios sportinės veiklos. Pavyzdžiui, net jei fizinė būklė tai leidžia, verčiau nevažinėti dviračiu ar riedučiais, neslidinėti, nečiuožti pačiūžomis, nejodinėti ir pan.
Nėštumas - ne liga, todėl moteriai nėra jokios priežasties saugotis ir sumažinti savo fizinį aktyvumą. Tiesa, gydytojai pataria kiekvieną situaciją įvertinti individualiai. Specialistai rekomenduoja pirmąjį nėštumo trimestrą vengti sunkių fizinių darbų ar didelio nuovargio. Jei jums gresia persileidimas (kamuoja skausmai, kraujuojate), gali būti, kad teks didžiąją dalį praleisti lovoje. Jei nėštumas lengvas ir sklandus, daugeliui moterų, pasitarus su savo gydytoju, jau nuo 20-os nėštumo savaitės leidžiama vėl aktyviau gyventi, sportuoti (tam ypač tinka nėščiosioms skirtos mankštos, padedančios pasiruošti gimdymui).
Kineziterapeutė Kristina Grinevičienė teigia, kad tinkamai atliekamas judėjimas reikalingas tam, kad stiprėtų liemuo, būtų tolygiai varinėjamas kraujas, nebūtų pakenkta laikysenai, stiprėtų stuburo padėtis ir juosmeninės dalies paslankumas, būtų išlaikyta tinkama dubens ir pilvo raumenų jėga, stiprėtų nugaros ir pečių juostos, mažojo dubens ir sėdmenų raumenys ir būtų išlaikyta koordinacija.
Jogos mokytoja Gabija Jonaitė rekomenduoja apie 30 minučių vidutinio aktyvumo judesio per dieną, šalia kasdienių įprastų veiklų. Judėjimo metu išskiriami laimės hormonai, kurie perduodami ir kūdikiui.
Svarbu vengti pavojingų veiklų
Nėščiai moteriai labai svarbu kritiškai įvertinti savo kūno galimybes ir suprasti, kad šiuo gyvenimo etapu reikėtų pasisaugoti, elgtis atsargiau, neskubėti. Judėti nėštumo metu yra būtina, tačiau reikėtų atsisakyti nukritimo riziką turinčios, geros kūno koordinacijos reikalaujančios sportinės veiklos. Pavyzdžiui, net jei fizinė būklė tai leidžia, verčiau nevažinėti dviračiu ar riedučiais, neslidinėti, nečiuožti pačiūžomis, nejodinėti ir pan.
Mankštos nėštumo metu
Mankštos nėščiosioms yra specialiai pritaikomos - atliekama tik tai, kas tinka mamai, jokių judesių, kas galėtų pažeisti pilvo erdvę. Būsimų mamyčių mankštose naudojamas savo kūno svoris, nekilnojami jokie sunkesni svoriai. Dažniausiai atliekami tempimo pratimai, dubens, kaklo, rankų, krūtinės atvėrimai, pratimai ištvermei ir raumenims stiprinti. Apskritai, didžiausias dėmesys skiriamas apatinei kūno daliai - dubeniui, šlaunų, kojų raumenims, bet atliekama pratimų ir rankoms.
Kineziterapeutė K. Grinevičienė priduria, kad reikia vengti staigių judesių, pratimų, kai reikia greitai keisti kūno padėtį. Judėjimo pobūdis priklauso nuo nėštumo laikotarpio. Iki 16-os savaitės fiziniai pratimai turi būti paprasti, skirti visoms raumenų grupėms. Tuo metu gali būti mokomasi kvėpuoti diafragma, tai gerina kraujo apytaką, medžiagų apykaitą, atliekami Kėgelio pratimai, stiprinami makšties raumenys. Nuo 17 iki 25 savaitės stiprinamas pilvo presas, dubuo, kintant svorio centrui, koreguojama laikysena. Nuo 26 iki 32 savaitės pradedama įveikti galimus nugaros skausmus, atliekami pratimai kraujotakai gerinti, mažinti kojų tinimą. Nuo 33 iki 40 savaitės moters svoris padidėja 10-13 kg. Didelis krūvis tenka raiščiams, atramos sistemai, o dėl pakeltos diafragmos ir suspaustų plaučių pasunkėja kvėpavimas ir pablogėja kraujo bei limfos apytaka apatinėse galūnėse, todėl patariama pratimus atlikti gulint ir sėdint.
Be vaikščiojimo, kasdienių darbų, nėščios moterys gali rinktis ir specialias mankštas, tačiau dar dažnai būsimos mamos jų privengia, ypač tos, kurios iki šiol nėra sportavusios. Judėjimo galimybės nėštumo metu visiškai nepriklauso nuo to, ar moteris anksčiau buvo aktyvi, ar judėjo mažiau.
Jogos mokytoja G. Jonaitė sako, kad rekomenduojama pradėti aktyviau judėti nuo antro nėštumo trimestro, bet jei mama jaučiasi gerai, turi energijos, jos nepykina ir svarbiausia - gydytojai leidžia, tuomet galima drąsiai pradėti mankštintis anksčiau. Ji pati darė jogą iki paskutinės nėštumo dienos.
Svarbu pasirūpinti mityba ir vengti žalingų įpročių
Nėštumo metu mityba yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
Būtina keisti mitybą. Jei iki nėštumo moters mityba nebuvo pavyzdinė, šiuo jos gyvenime itin svarbiu periodu teks atsisakyti nesveiko maisto: pusfabrikačių, majonezo, įvairiose užkandinėse pagamintų patiekalų (pavyzdžiui: kebabų, dešrainių, mėsainių), vaisvandenių, alkoholio. Tačiau tai tik dalis maisto produktų, kurių reikia vengti. Nėštumo metu nerekomenduojama valgyti kepenėles (nes jose yra per daug vitamino A), pusžalės mėsos ar žuvies (sūdytų, vytintų ar šaltai rūkytų gaminių, sušių, krevečių, moliuskų, vėžiagyvių ir t.t.). Visada įsitikinkite, kad patiekale nėra pusžalio ar žalio kiaušinio. Taip pat reikia atsisakyti produktų, pagamintų iš nepasterilizuoto pieno (pavyzdžiui, pelėsinio sūrio ir daugelio kitų sūrių). Sumažinti teks ir per dieną išgeriamų kavos puodelių skaičių (jei tai daugiau nei 1-2), taip pat nepiktnaudžiaukite žolelių arbatomis.
Nutukimas: valgyti „už du” nereikia. Itin daug svorio iki nėštumo ar jo metu priaugusios moterys turėtų žinoti, kad jos kelia pavojų ne tik savo sveikatai, tačiau ir vaiko. Taip pat ši rizika gali apsunkinti gimdymą ir laikotarpį po gimdymo. Nutukimas siejamas su ankstyvaisiais persileidimais, kuriuos galimai nulemia labai didelis estrogenų kiekis. Gestacinis diabetas yra dažna diagnozė nutukusioms nėščiosioms, tačiau neretai tai gali būti iki nėštumo nediagnozuotas antro tipo cukrinis diabetas. Nereikalingų kilogramų turinčioms moterims taip pat yra didesnė priešlaikinio gimdymo ir širdies ligų rizika, tikimybė, kad kūdikis svers itin daug ir jį bus sunku natūraliai pagimdyti.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.
Dažnos nėštumo problemos ir kaip jas spręsti
Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie gali sukelti įvairių nepatogumų ir sveikatos problemų.
Pykinimas ir vėmimas
Pirmųjų mėnesių sunkumai. Gali būti, kad jus, kaip ir daugelį kitų moterų, pirmaisiais mėnesiais smarkiai pykins ir vemsite (šie simptomai paprastai išnyksta 12-16 nėštumo savaitę). Kuo ši būsena pavojinga? Jūsų organizmas gali nusilpti, o bendra savijauta būti itin sunki. Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Taip pat, gali pradėti erzinti kvapai, kurie anksčiau nesukeldavo jokios reakcijos. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį.
Patarimas: Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.). Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą). Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai). Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono. Stengtis nekilnoti sunkių daiktų. Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių. Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą. Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.
Atkreipti dėmesį: Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.
Dantų priežiūra
Bloga dantų priežiūra - itin pavojinga. Tikra tiesa, kad dantų priežiūra laukiantis mažylio yra labai svarbi. Kodėl? Hormoniniai pokyčiai organizme pirmiausia atsiliepia dantenoms - jos nėštumo metu dažnai būna paburkusios ir greičiau pradeda kraujuoti. Kad jautrių dantenų dar labiau nedirgintų, dauguma nėščiųjų šiuo laikotarpiu vengia reguliarios ir kruopščios dantų priežiūros (ypač, jei moterį smarkiai pykina). Kokios pasekmės? Ant dantų susikaupia daug apnašų, kurios tampa terpe ėduonį sukeliančioms bakterijoms, gali tapti gingivito ir periodontito priežastimi. Moksliniai tyrimai net įrodė, kad įsisenėjusių periodontito atveju kraujotakoje aptinkama tam tikrų bakterijų toksinų, kurie trukdo normaliam vaisiaus vystymuisi ir stipriai didina priešlaikinio gimimo riziką.
Patarimas: Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms. Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus. Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu. Taip dantys bus mažiau pažeisti.
Cheminių priemonių vengimas
Venkite kontakto su cheminėmis priemonėmis. Visiškai išvengti kontakto su cheminėmis medžiagomis beveik neįmanoma, tačiau reikėtų pasistengti kuo labiau sumažinti jų poveikį savo organizmui. Venkite įkvėpti benzino, klijų, valiklių ir ploviklių garų, buityje naudojamų aerozolių. Atidžiai perskaitykite buityje naudojamų cheminių priemonių etiketes, rinkitės ekologiškas priemones.
Hipertenzinės nėščiųjų būklės
Dažniausiai jos pasireiškia padidėjusiu kraujo spaudimu, kuris itin pavojingas ir būsimai mamai, ir jos kūdikiui. Būtent dėl šios priežasties kiekvieno vizito pas gydytoją metu pacientei matuojamas kraujo spaudimas ir atliekami šlapimo tyrimai (tikrinama, ar nėra baltymo).
Galvos svaigulys
Daugelis mano, kad nėščiai moteriai visiškai normalu nuolat jaustis silpnai, tačiau taip nėra. Jei jums dažnai akyse mirguliuoja ar temsta, svaigsta galva, kuo greičiau kreipkitės į jus prižiūrintį gydytoją, nes tai gali būti anemijos (hemoglobino kiekis kraujyje yra žemiau ribos) požymiai.
Kojų tinimas
Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių, kaupia skysčius.
Patarimas: Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto. Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas. Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.
Atkreipti dėmesį: Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinimosi metu, sėdimas darbas.
Patarimas: Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi. Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.). Norint tuštintis nekentėti. Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles. Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus. Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.
Mėšlungis
Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos.
Patarimas: Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti. Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti. Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti. Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.
Pilvo raumenų išsiskyrimas (diastazė)
Nėščioms moterims būdingas nugaros tiesiamųjų raumenų aktyvumas, įtempimas siekiant kompensuoti padidėjusią pilvo masę, tuo tarpu pilvo raumenys yra linkę nusilpti. Tiesusis pilvo raumuo yra atsakingas už nugaros lankstumą juosmens dalyje. Dėl silpno pilvo preso gali kilti įvairaus masto problemų: pradedant pogimdyvinių strijų tikimybe (dėl nėštumo laikotarpiu stipriai įsitempusios nugaros, kuri stumia pilvą į priekį, labai išsitempia jo sienos poodinė ląsteliena) baigiant negrįžtamu tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimu. Tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas - diastazė - paskutinį nėštumo trimestrą būdingas daugeliui moterų. Tai lemia gimdoje augantis vaisius. Įprastai po gimdymo prasiskyrusi pilvo siena turi grįžti į pradinę padėtį. Visgi ne visoms pagimdžius prasiskyrę pilvo raumenys suauga, gali prireikti chirurginės intervencijos. Stuburo gydymo centro specialistai rekomenduoja nelaukti šios trauminės patirties ir imtis prevencijos - prieš nėštumą stiprinti pilvo priekinius ir šoninius raumenis.
Gaktinė sąvarža (simfizė) ir jos disfunkcijos
Nėštumo metu hormonai (relaksinas ir estrogenas) atpalaiduoja dubens kaulus jungiančius raiščius bei padidina dubens kaulus jungiančių sąnarių laisvumą. Tuo pačiu, augantis vaisius padidina spaudimą į dubens dugną. Formuojasi palankios sąlygos gaktinės sąvaržos disfunkcijai, jos nestabilumui, dubens kaulų išsiskyrimui. Šios traumos riziką padidina silpni pilvo, dubens dugno bei itin elastingi šlaunies pritraukiamieji raumenys. Taigi, nėštumo metu, dėl augančio vaisiaus padidėjus spaudimui į dubens dugną, - pilvo, dubens dugno ir šlaunies pritraukiamieji raumenys turi būti pakankamai stiprūs, kad tą spaudimą kompensuotų ir užtikrintų dubens kaulų stabilumą.
Dažni mitai apie nėštumą
Mitas: Nėštumo metu negalima kelti rankų į viršų. Moksliniai straipsniai rodo, kad tai tikrai negali pakenkti vaisiui. Mokslininkai niekaip nėra įrodę, kad rankų kėlimas susijęs su virkštelės kryptimi ar kitomis galimomis pasekmėmis.
Mitas: Nėštumo metu reikia vengti fizinės veiklos. Vengti judėjimo gali būti patartina nebent tik dėl išskirtinių atvejų, kai moteris yra rizikos grupėje, bet visgi ir gydytojai sako, kad judesį būtina išlaikyti, tai susiję ne tik su fizine, bet ir emocine būsena.
Mitas: Nėštumo metu mama būtinai turi jaustis blogai. Galimi įvairūs negalavimai, bet jie tikrai nėra „norma“ ar neatsiejama nėštumo laikotarpio dalis. Nėštumas - ne liga.
Pirmojo trimestro nėštumo pratimai | 30 minučių nėštumo treniruotė pirmąjį trimestrą
Svarbu kreiptis pagalbos
Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgstamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime.
tags: #lankstymasis #nestumo #metu
