Konkursas „Visa mokykla šoka“ sulaukė didelio susidomėjimo ir sėkmingai baigtas net 83 ugdymo įstaigų. Tai rodo, kad tradiciniai šokiai vis labiau populiarėja tarp vaikų ir jaunimo. Nors nerimauta dėl galimo aktyvumo sumažėjimo, dalyvių skaičius viršijo lūkesčius, o organizatorius maloniai stebina dalyvių kūrybingumas, išradingumas ir plati veiklų įvairovė.
Konkurso statistika ir tendencijos
Per penkerius konkurso metus dalyvaujančių ugdymo įstaigų skaičius svyravo, tačiau visada išliko aukštas. Pirmajame konkurse dalyvavo 108 mokyklos, o penktajame - 98. Sėkmingai konkursą baigusių įstaigų skaičius taip pat augo, pasiekęs 83 penktajame konkurse.
Galima pastebėti tendenciją, kad vis daugiau mokyklų aktyviai įtraukia tradicinius šokius į savo ugdymo programas. Tai atsispindi ne tik konkurso ataskaitose, bet ir mokyklų organizuojamuose renginiuose, festivaliuose ir kitose iniciatyvose.
Konkursų statistika (pageidavimas dalyvauti / sėkmingai baigė):
- I konkursas: 108 / ~70
- II konkursas: 75 / 50
- III konkursas: 138 / 89
- IV konkursas: 87 / (nežinoma)
- V konkursas: 98 / 83
Kūrybingumas ir veiklų įvairovė
Konkurso organizatorius džiaugiasi ne tik skaičiais, bet ir dalyvių iniciatyvumu. Mokyklos neapsiriboja vien šokių mokymusi, bet aktyviai ieško naujų būdų populiarinti tradicinius šokius, organizuoja įvairius renginius ir festivalius. Stebimas gerėjantis šokimo kokybė ir plati šokių sklaida mokyklose, bendruomenėse, miestuose ir rajonuose.
Vis dažniau organizuojami renginiai, vienijantys visą rajoną, regioną ar net Lietuvos mokyklas. Tai etnokultūros naktys, naktišokiai, gegužinės, kurios skatina bendruomeniškumą ir tautinio paveldo puoselėjimą.
Ugdymo įstaigų grupavimas ir konkurencija
Konkurso nuostatų pakeitimai, skirstant ugdymo įstaigas į keturias atskiras grupes (ikimokyklinio ugdymo, pradinių, pagrindinių ir vidurinių mokyklų), palengvina vertinimą ir leidžia objektyviau palyginti rezultatus. Didžiausia konkurencija šį kartą vyko ikimokyklinio ugdymo (25 dalyviai) ir progimnazijų bei pagrindinių mokyklų (23 dalyviai) grupėse.
Savivaldybių vaidmuo ir geriausios praktikos
Nusprendus pagrindiniu prizu apdovanoti daugiausiai tradicinių šokių sklaidai nuveikusią savivaldybę, pastebimas didesnis įstaigų įtraukimas. Pirmajame konkurse išsiskyrė Šilalės rajonas, įtraukęs 11 iš 16 ugdymo įstaigų. Vėliau pirmavo Varėnos ir Prienų rajonai. Nors didmiesčiai, kaip Vilnius ir Kaunas, turi daug ugdymo įstaigų, procentiškai įtraukimas būna mažesnis.
Penktojo konkurso atradimas - Mažeikių rajono savivaldybė, o tiksliau, Mažeikių „Ventos“ progimnazija. Jie surengė tradicinių šokių festivalį „Gegužinė“, subūrusį 48 šokių grupes iš 17 rajono ugdymo įstaigų. Šis renginys išsiskyrė mastu, kokybe ir prasmingumu.
Panašia patirtimi dalijasi ir kitos ugdymo įstaigos, suprasdamos, kad bendradarbiavimas ir partnerių paieška yra svarbi sėkmės sąlyga. Paminėtinos Šilalės r. savivaldybė, Garliavos lopšelis-darželis, Kėdainių lopšelis-darželis „Pasaka“, Šilutės lopšelis-darželis „Pušelė“, Rokiškio darželis-lopšelis „Nykštukas“, Kelmės „Aukuro“ pagrindinė mokykla, Mažeikių pradinė mokykla „Žiburėlis“, Ukmergės Užupio pagrindinė mokykla, Kauno lopšelis-darželis „Girinukas“ ir kitos.
Bendradarbiavimas ir socialinių partnerių įtraukimas
Mokyklos aktyviai bendradarbiauja su kitomis įstaigomis, socialiniais partneriais - bibliotekomis, muziejais, nevyriausybinėmis organizacijomis. Dalyvaujama gerumo akcijose, kalendorinėse šventėse, kur ne tik šokama ir dainuojama, bet ir bendraujama su senoliais, dalinamasi prisiminimais.
Džiugu, kad konkurso dalyviai savo šokiais pralinksminti ir tuos, kuriems gyvenimo džiaugsmai jau neįmanomi, pavyzdžiui, Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos mokiniai, dalyvavę gerumo akcijoje Veiverių senelių namuose.
Tradicinių šokių sklaida tarptautiniu mastu
Mokyklos vis drąsiau plečia tradicinių šokių sklaidą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Dalyvaujama „Erasmus“ programose, organizuojami tarptautiniai projektai, kurių metu pristatomi ir mokomi lietuvių liaudies šokiai.
Pavyzdžiui, Panevėžio lopšelis-darželis „Gintarėlis“ vykdė projektą su Estijos ir Islandijos ugdymo įstaigomis, organizavo muzikinę veiklą „Žolynai lietuvių liaudies rateliuose“. Taip pat vyko susitikimas su partneriais iš Italijos, Lenkijos, Kroatijos, kur buvo šokama „Žemaičių polka“. Šiaulių „Juventos“ progimnazija dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kurių metu moko tradicinių šokių partnerius.
Mažeikių „Ventos“ progimnazija priėmė svečius iš Lietuvos ir užsienio, su kuriais dalinosi tradiciniais šokiais. Taip pat paminėtinas etnokultūrinis projektas „Kūma susieda“ tarp Mažeikių „Žiburėlio“ pradinės mokyklos ir Latvijos Ežerės mokyklos, kuris parodė, kaip tradiciniai šokiai gali suartinti žmones ir sustiprinti kultūrinę tapatybę.
Gyvos muzikos svarba ir ansamblių indėlis
Konkurso vertintojus džiugino tai, kad dauguma dalyvių grojo tradicinę muziką. Tačiau pasitaikė ir pasirinkusių stilizuotus ar „supopsintus“ įrašus, kas kertasi su konkurso nuostatais. Ypač sėkmingai konkursas vyko mokyklose, kuriose veikia vaikų folkloro ansambliai.
Dėkojama daugybei folkloro ansamblių ir instrumentinių kapelų, kurie savo gyva muzika prisidėjo prie renginių sėkmės. Gyvos muzikos svarba tradicinių šokių atlikime yra neįkainojama.
Tradiciniai šokiai vienija, padeda pažinti vienas kitą, susidraugauti, stiprina tapatybės jausmą, fizines jėgas bei ištvermę. Konkursas „Visa mokykla šoka“ yra svarbi platforma šių vertybių sklaidai ir puoselėjimui.
tags: #lankstinukas #panevezio #vaiku #darzelio #pagrindukas
