Knyga „Laimingi vaikai: iššūkis tėvams“, parašyta dr. Rudolfo Dreikurso ir Vicki Soltz, yra pasaulinis bestseleris, išverstas į daugybę kalbų. Ši knyga, pirmą kartą išleista dar 1964 metais, iki šiol išlieka aktuali ir naudinga tėvams, norintiems auginti vaikus pozityviai, be fizinių bausmių. Ji skirta tėvams, auginantiems vaikus nuo gimimo iki paauglystės, ir siūlo demokratinius auklėjimo principus.
Pagrindinis autorius R. Dreikursas, individualiosios psichologijos pradininko A. Adlerio pasekėjas, knygoje pateikia paprastu stiliumi parašytą tekstą, pagyvintą realistiškais gyvenimiškais pavyzdžiais. Tai leidžia lengvai ir greitai skaityti net ir storą knygą. Autoriai siūlo auklėjimo metodus, grįstus demokratiniais principais, ir moko, kaip bendrauti su neklusniais vaikais, kaip juos auklėti ir lavinti.
Knygoje išsamiai apžvelgiamos vaikų padėtys šeimoje, brolių ir seserų santykiai, paaiškinti natūralių ir loginių vaiko elgesio pasekmių bei vienos valties principai. Pabrėžiama, jog būtina atskirti vaiko elgesį nuo jo paties asmenybės. Tačiau, nepaisant šių pozityvių principų, knygoje yra daugybė pavyzdžių, kuriuose prieš vaikus naudojamas smurtas. Autoriai teigia, jog fizinės bausmės yra nehumaniškos ir beprasmiškės.
Vienas iš pagrindinių knygos teiginių - tai, kad bet koks žmogaus elgesys turi tikslą. Kartais jį nuspėjame, kartais - ne. Visi esame patyrę būseną, kai sakome sau: „Kodėl aš taip padariau?“. Tokią nuostabą galima pateisinti: mus veikti pastūmėjo priežastis, slypinti pasąmonėje. Tas pats tinka ir mūsų vaikams: jei norime padėti vaikui keisti savo elgesį, turime suprasti, kas lemia jo veiksmus. Vaiką išmokysime elgtis kitaip tik pakeitę jo elgesio motyvaciją.
Knygoje nagrinėjama, kodėl tėvams dažnai sunku pasakyti vaikui „NE“. Dažniausia priežastis yra pačių tėvų nuovargis ir nenoras leistis į ilgą kovą „noriu-negalima“ su vaiku. Kitos priežastys yra kaltės jausmas, atsirandantis dėl negalėjimo kažko suteikti, ir noras tai kompensuoti. Meilės dydis kartais bandomas parodyti per materialinių dalykų prizmę.
Kaip reikėtų tinkamai pasakyti vaikui „NE“? Neretai 1-2 kartų neužtenka, nes vaikas dažniausiai tokį pasakymą linkęs ignoruoti. Svarbu suprasti, kad tėvai niekaip neskriaudžia vaiko pasakydami jam savo „ne“. Vaiko ir tėvų santykius galima laikyti lygiaverčiais, siekiančiais bendradarbiavimo, nes visi dirba tam pačiam tiksliui - vaiko asmenybės augimui. Vaikas yra ta komandos dalis, kuri augs greičiau ir efektyviau, kai tėvai bus drąsesni, nesijaus menkesni už jį.
Knygoje pabrėžiama, kad negalima apibrėžti konkretaus vaiko amžiaus, kada jis pajėgus manipuliuoti tėvų veiksmais. Kiekvieno vaiko raida labai skirtinga ir net 1,5 metų vaikas gali manipuliuoti. Tai, ką dažnai vadiname manipuliacija tėvų atžvilgiu, tėra vaiko noras išbandyti ribas ir išmoktos elgesio reakcijos į norimą gauti rezultatą. Jeigu vaikui pavyksta išsireikalauti tam tikro daikto ar veiklos savo ašaromis, kritimu ant žemės, jis tokį elgesį taikys visą laiką, kol tėvai į jį reaguos. Jis sąmoningai suvokia, kad taip gali paveikti tėvų sprendimą.
Šiandien dažnai kalbama apie tolerantišką auklėjimą ir mokymąsi būti vaiko draugu. Daugeliui tėvų gali atrodyti, kad griežtas elgesys ir draudimai yra žalingi vaiko psichikai. Tačiau viskas turi būti saikinga. Jeigu nebus draudimų, aiškių ribų, taisyklių ir susitarimų, nebus ir vaiko atsakomybės, brandumo augimo. Bet lygiai taip pat, prieš vaikui ką nors draudžiant, turi būti aptartos aiškios taisyklės ir susitarimai, už ką jis gali būti baudžiamas arba kokia bausmė gali laukti už susitarimo nevykdymą. Visose situacijose, kuriose vaikas nesilaiko jūsų aptartų susitarimų, jam gali būti taikomas atitinkamas draudimas, bausmė.
Viena dažniausių konfliktiškų situacijų pasitaiko dėl vaiko melavimo. Tėvams reiktų atkreipti dėmesį, su kuriomis sritimis vaiko melas dažniausiai susijęs. Tai gali padėti suprasti ne tik melo priežastis, bet ir sritis, kuriose jam kyla sunkumų. Bausti už kiekvieną melą tikrai nereikėtų. Kartais tai tėra vaiko savo naujo elgesio atradimas ir išbandymas. Tokį melą galima ignoruoti nesuteikiant didelės reikšmės ir jo neakcentuojant, kuomet matome, kad vaikas tokiu būdu tesiekia dėmesio. Jeigu toks melas pasitaiko retai ir telieka tik vaiko sukurta pasaka, galima pagirti jį už tokį kūrybiškumą. Taip nukreipiame vaiką teigiamesne linkme. Bet kuriuo atveju su vaiku turi būti aptariama, kas yra melas, fantazija ir kuo tai skiriasi. Tačiau, kai melas atsiranda sukeldamas rimtesnes pasekmes, pirmiausiai turime leisti vaikui pasitaisyti. Galima duoti šiek tiek laiko pačiam vaikui pasakant: „Dabar aš einu iki parduotuvės, o kai grįšiu, tavęs dar kartą paklausiu apie tą situaciją, kas gi ten nutiko?“ Ir priklausomai nuo buvusios situacijos rimtumo, tėvai turėtų pagalvoti apie pasėkmes, laikinas - pavyzdžiui, telefono atėmimas valandai ar papildomų namų ruošos darbų atlikimas.
Suaugusieji, kuriems vaikystėje ar paauglystėje iš tėvų pusės buvo nuolaidžiaujama nuolat nedrįstant pasakyti „NE“, gali jautriau reaguoti, kai kiti žmonės nepritaria jų nuomonei arba negali skirti laiko susitikimui.
Kaip nustatyti sveikas asmenines ribas
Išnagrinėkime pagrindinius demokratinio auklėjimo principus, kuriuos siūlo knyga:
- Lygybė ir pagarba: Vaikas yra lygus suaugusiems, jį reikia gerbti ir klausytis.
- Bendradarbiavimas: Vaiko ir tėvų santykiai siekia bendradarbiavimo, nes visi dirba tam pačiam tiksliui - vaiko asmenybės augimui.
- Natūralios ir loginės pasekmės: Vaikas turi suprasti savo elgesio pasekmes.
- Konstruktyvus elgesys: Būtina suprasti, kas lemia vaiko veiksmus, ir pakeisti jo elgesio motyvaciją.
- Aiškių ribų nustatymas: Draudimai, taisyklės ir susitarimai yra būtini vaiko atsakomybei ir brandumui augti.
Knyga siūlo tėvams ne nuolaidžiauti vaikams, bet ir nebausti, o tapti jų draugais, remiantis demokratiniais principais. Tai padeda ugdyti laimingus ir atsakingus vaikus.
Nors knyga buvo parašyta prieš kelis dešimtmečius, jos principai išlieka aktualūs ir šiandien. Ji padeda tėvams geriau suprasti savo vaikus, efektyviau bendrauti su jais ir ugdyti juos kaip savarankiškas, atsakingas ir laimingas asmenybes.
