Danielius Dolskis (tikroji pavardė - Brojdes) (1891 m. balandžio 13 d., Vilniuje - 1931 m. gruodžio 3 d., Kaune) - dainininkas, aktorius, režisierius, rašytojas. Vienas iš Lietuvos estrados pradininkų.
Ankstyvieji metai ir karjera Sankt Peterburge
Danielius Dolskis gimė Vilniuje, žydų verslininkų šeimoje. Jo tėvai gyveno įvairiose Vilniaus vietose. Nėra tiksliai aišku, kada Danielius atsikraustė į Sankt Peterburgą, tačiau žinoma, kad 1909 m. jis jau ten gyveno. Sankt Peterburge D. Dolskis universitete studijavo teisę, lankė vaidybos studiją. Jis mokėjo lotynų, prancūzų, vokiečių, ispanų, italų, hebrajų bei rusų kalbas. 1911 m. jis debiutavo Sankt Peterburgo vasaros estradoje. D. Dolskio karjera greitai pasuko į prabangius Sankt Peterburgo restoranus. Nuo 1914 m. jis pradėjo koncertuoti vasaros estradoje kartu su Aleksandru Vertinskiu. Reklaminiuose leidiniuose D. Dolskis buvo apibūdinamas kaip Sankt Peterburgo ir Maskvos publikos numylėtinis. Danielius Dolskis savo scenos karjerą Sankt Peterburge pradėjo kaip kupletininkas. Kupletininkų programą dažniausiai sudarydavo komiški pasakojimai, lengvo turinio dainelės pritariant fortepijonui ar orkestrui, humoristinės miniatiūros bei įvairių asmenų parodijavimas. D. Dolskis dainavo ir caro šeimos numylėtinio Grigorijaus Rasputino pamėgtame prabangiame Sankt Peterburgo restorane „Villa Rode“.
Kelionės po Europą ir atvykimas į Kauną
Po Spalio revoliucijos D. Dolskis pradėjo savo keliones po Rytų Europą. 1917 m. Danielius Dolskis lankėsi Rygoje, kur rodė savo humoristinę programą. 1918 m. jis vaidino Odesoje, o 1919 m. pasirodė Charkovo teatre. Galiausiai 1923 m. Danielius Dolskis pasiekė Berlyną. Ten jis dainavo bei vaidino rusų emigrantų restoranuose ir vakaronėse. Berlyne D. Dolskis ilgai neužsibuvo - jau 1923 m. rugsėjį su trupe vaidino Serbijoje, o vėliau vėl grįžo į Vokietiją. Gyvendamas Vokietijoje, artistas išbandė jėgas ir kaip teatro režisierius. Tuo laikotarpiu jis daug gastroliavo: lankėsi Paryžiuje, Rygoje. Esama žinių, kad Berlyne D. Dolskis vedė vokiečių aktorę Olgą Čechovą, buvusią rusų aktoriaus Michailo Čechovo žmoną.
Atvykti į Kauną D. Dolskį paskatino pokalbis su tuo metu Berlyne studijavusiu kauniečiu smuikininku Danieliumi Pomerancu. Nors literatūroje įsitvirtinusi nuomonė, kad atlikėjas į Kauną atvyko 1929 m., tačiau, remiantis kai kuriais šaltiniais, D. Dolskis Kaune ir Šiauliuose lankėsi dar 1926 m. Su buvusiais kolegomis iš Kauno miesto muziejaus suorganizuotas atminimo vakaras pritraukė dėmesio.
Danielius Dolskis Kaune: šlagerių adaptacija ir lietuviškas turinys
Atvykęs į Kauną, tuometinę Lietuvos sostinę, D. Dolskis ėmėsi pritaikyti populiarius to meto pasaulio šlagerius Lietuvos klausytojams. Jis ne tik suteikė populiariems šlageriams lietuvišką turinį, bet ir savo eilėmis išaukštino lietuvaitės grožį. Lyriniuose, švelniai erotiškuose dainų tekstuose atsirado lietuviški moterų vardai: Onytė, Marytė, Katrytė. Jis pirmasis užsieniniams šlageriams suteikė lietuvišką turinį, kūrė šmaikščius monologus, anekdotus, parodijas. Publikai tai patiko, nes galėjo išgirsti savo kalba apie savo kiemo gyvenimą, kas suteikdavo solidesnius sentimentus, negu klausyti atlikėjo pasirodymus rusų kalba apie europinius dalykus. D. Dolskis puikiai perprato naujos kartos lietuvio būdą, savo šmaikščiais monologais ir parodijomis taikliai atsiliepė į to meto aktualijas.
D. Dolskis dainavo Kauno „Versalio“ ir „Metropolio“ restoranuose, „Konrado“ kavinėje, kino teatruose „Triumfas“ ir „Saturn“. Jo dainos „Leisk man”, „Lietuvaitė“, „Palangos jūroj“, „Aš myliu vasaros rugiagėlės“, „Onyte, einam su manim pašokti“ ir kitos tapo lietuviškos estrados klasika. Tai buvo mažųjų scenų atstovas, žinomoms melodijomis pritaikęs lietuviškus žodžius. To meto klausytojai džiaugėsi pagaliau galėdami suprasti artisto atliekamus kūrinius.
Sceninės komedijos pradininkas
Danielius Dolskis laikomas sceninės komedijos pradininku Lietuvoje. Jis buvo vienas iš stand-up'o pirmtakų, pionierių, pradininkų. D. Dolskis „darė“ estradinę komediją ant scenos ir jam puikiai tai sekėsi. Jo pasakojimo būdas, mimika, veido transformacija, išmonė patraukė publiką. Jis gebėjo valdyti save, iššaukti natūralų juoką ir užkrėsti juo visą auditoriją. Sovietmečiu šis žanras buvo išvis numarintas.
Palikimas ir atmintis
D. Dolskis mirė Kaune 1931 m. gruodžio 3 d., būdamas vos 41-erių, nuo plaučių uždegimo. Jo mirtis buvo didelė netektis Lietuvos kultūrai. Atlikėjas paliko neįkainojamą savo meno liudijimą - šešiolika Berlyno „Homocord“ ir Londono „Columbia“ įrašytų plokštelių. 1993 m. D. Dolskio kapas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. 2007 m. Laisvės alėjoje, priešais „Metropolio“ restoraną, atidengta skulptoriaus Romas Kvinto sukurta skulptūra D. Dolskiui.
Daugelis Lietuvos operos solistų kartais pasirodo atlikdami D. Dolskio kūrinius savo programoje. Vytautas Kernagis buvo didelis D. Dolskio fanas, ir jo dėka turime legendinio atlikėjo skulptūrą Kaune.
Šlagerių kultūra ir restoraninė scena tęsėsi ir sovietmečiu. Tarpukariu daugiausiai dėmesio susilaukė ir Antanas Šabaniauskas, kurį kartais painiodavo su D. Dolskiu.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1891 | Gimė Vilniuje |
| 1909 | Gyveno Sankt Peterburge |
| 1911 | Debiutavo Sankt Peterburgo vasaros estradoje |
| 1923 | Atvyko į Berlyną |
| 1926 | Gastroliavo Kaune ir Šiauliuose |
| 1929 | Atvyko gyventi į Kauną |
| 1929-1931 | Įrašė 16 plokštelių Berlyne ir Londone |
| 1931 | Mirė Kaune |
| 1993 | Kapas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą |
| 2007 | Atidengta skulptūra Kaune |
