Jėzus Kristus (hebr. יְהוֹשֻׁעַ = Ješua „Jahvė gelbėja“; Kristus hebr. משיח = Mašiah, gr. Χριστός = Christos, lot. Christus - „mesijas“, „pateptasis“) - viena centrinių figūrų krikščionybėje, kurio mokymai ir gyvenimas sudaro jos pagrindą.
Nors tiksli Jėzaus gimimo data nėra žinoma, dauguma šiuolaikinių istorikų sutinka, kad Jėzus buvo istorinė asmenybė. Jis gimė apie 7 ar 4 m. pr. Kr. Judėjos provincijoje, žydas iš Galilėjos.
Šaltiniai apie Jėzaus gyvenimą
Daugiausiai žinių apie Jėzaus gyvenimą ir tarnystę yra pateikiama keturiose kanoninėse evangelijose: Mato, Morkaus, Luko ir Jono. Šie tekstai yra išsamiausi liudijimai, tačiau jų patikimumas pateikiant tikslų istorinį portretą yra ginčytinas. Kita vertus, kitose Naujojo Testamento knygose taip pat yra nuorodų apie reikšmingus Jėzaus gyvenimo epizodus, tokius kaip Paskutinė vakarienė (Pirmajame laiške korintiečiams 11:23-26).
Kai kurios ankstyvųjų krikščionių grupės Jėzaus gyvenimą ir mokymą perteikė kitaip nei parašyta Naujajame Testamente. Tai apokrifinėmis evangelijomis vadinami tekstai - Evangelija pagal Tomą, Evangelija pagal Petrą, Evangelija pagal Judą ir kiti raštai.
Biblijos tyrinėtojai linkę daryti prielaidas, kad anksčiausiai parašyta evangelija - Morkaus (apie 60-75 m.), o vėliau - Mato (65-85 m.), Luko (65-95 m.) ir Jono (75-100 m.). Dauguma mokslininkų sutaria, kad Mato ir Luko evangelijų autoriai kaip šaltiniu naudojosi Morkaus evangelija. Sinoptinės evangelijos linkusios pabrėžti skirtingus Jėzaus asmenybės punktus.
Jėzaus gimimo istorija
Anot Evangelijų, dievobaimingai žydei merginai vardu Marija pasirodė angelas ir paskelbė, kad ji taps nėščia iš Šventosios Dvasios ir pagimdys vaiką. Marijos vyras - Juozapas, priklausęs Dovydo giminei.
Jėzus gimė Betliejaus mieste Judėjoje Erodo Didžiojo ir Romos imperatoriaus Augusto valdymo laikais. Krikščionys tai interpretuoja kaip pranašo Michėjo pranašystę. Vaikelis angelo nurodymu pavadintas Jėzumi.
Nors evangelijos nenurodo tikslios Jėzaus gimimo datos, katalikai ir protestantai švenčia Jo gimtadienį gruodžio 25 dieną. Tyrėjai spėja, kad šios datos pasirinkimas galėjo būti susijęs su žiemos saulėgrįža ir pagoniškomis šventėmis, tokiomis kaip Saturnalijos.
Karaliaus Erodo mirtis ir Jėzaus gimimo metai
Istorikai mano, kad Jėzus gimė tarp 6 ir 4 m. pr. Kr., remdamiesi bibline istorija apie karalių Erodą Didįjį. Erodas, bijodamas naujagimio Jėzaus galios, įsakė Betliejuje išžudyti berniukus iki 2 metų amžiaus. Šis įvykis, žinomas kaip Nekaltųjų žudynės, įvyko netrukus prieš pat Erodo mirtį, dėl kurios datos vis dar ginčijamasi.
Dauguma mokslininkų, remdamiesi Romos istorikais, mano, kad Erodas mirė 4 m. pr. Kr. Tačiau kai kurie istorikai nesutaria dėl tikslių Erodo mirties metų, o masinis kūdikių žudymas laikomas legenda. Reza Aslanas knygoje „Zealot: The Life and Times of Jesus of Nazareth“ teigia, kad Erodo žudynės yra įvykis, apie kurį nėra nė vieno patvirtinančio įrodymo.
Betliejaus žvaigždė
Kiti mokslininkai bandė susieti „Betliejaus žvaigždę“, kuri tariamai skelbė Jėzaus gimimą, su tikrais astronominiais įvykiais, siekdami nustatyti Jo gimimo metus. Pavyzdžiui, astronomas Colinas Humphreysas teigė, kad legendinė žvaigždė buvo lėtai judanti kometa, užfiksuota kinų stebėtojų 5 m. pr. Kr. Vėliau ši teorija buvo paneigta.
Kita teorija teigia, kad Betliejaus žvaigždė galėjo būti Veneros ir Jupiterio susijungimas 2 m. pr. Kr. birželį arba Saturno ir Jupiterio konjunkcija 7 m. pr. Kr. spalį. Kai kurie spėja, kad Jėzus galėjo būti pavasarinis kūdikis.
Jėzaus gyvenimas ir tarnystė
Jėzus turėjo brolius: Simoną, Jokūbą, Judą ir Juozapą. Vienas jų, Jokūbas, tapo pirmuoju Jeruzalės bažnyčios vyskupu. Tarnystę Jėzus pradėjo nuo pasikrikštijimo pas Joną Krikštytoją. Po 40 dienų pasninko dykumoje apsigyveno Kafarnaume.
Kristus surinko 12 mokinių, žinomų kaip apaštalai. Visose evangelijose rašoma, kad Jėzus savo gyvenimo žemėje metu mokė žmones ir darė antgamtinių stebuklų, nors stebuklų darymas mažiau akcentuojamas Jono evangelijoje.
Jėzus buvo mylimas ir turėjo daug pasekėjų. Vienas Jo artimiausių mokinių, Judas Iskarijotas, už 30 sidabrinių mokestį išdavė Jėzų. Naktį Jėzus buvo suimtas ir išniekintas, tačiau nesipriešino.
Krikščionybėje manoma, jog Jėzus Kristus išpildė Senojo Testamento pranašystes, kurių svarbiausia buvo jo nukryžiavimas. Kristaus mokinių - apaštalų - misijos metu, jo pasekėjai imti vadinti krikščionimis.
Visas Jėzaus gyvenimas žemėlapyje
Kristologinis tikėjimas
Krikščionims Jėzus yra esminė figūra. Tikima, kad Jo mirtimi kiekvienas tikintysis gauna išgelbėjimą. Jėzus Kristus pažadėjo grįžti antrą kartą. Naujajame Testamente Jėzui taikomi titulai: Dievo Sūnus, Alfa ir Omega, Pranašas, Gelbėtojas, Išganytojas, Dievas, Viešpats.
Bažnyčios Tėvai ir susirinkimai kovojo su erezijomis, gindami tikrą tikėjimą į Jėzų Kristų. Nikėjos I susirinkimas (325) pabrėžė Kristaus ir Tėvo prigimties vienumą ir patvirtino Jėzaus dievystę. Konstantinopolio I susirinkimas (381) teigė, kad Kristus turėjo tikrą žmogaus sielą. Efeso susirinkimas (431) teigė, kad Jėzaus Kristaus dievystė ir žmogystė yra suvienytos viename asmenyje.
Chalkedono susirinkime (451) buvo išdėstytas mokymas, kad Jėzus Kristus yra dviejų integralių prigimčių (tobula dievystė ir tobula žmogystė), suvienytų vienintelėje hipostazėje.
Jėzus kitose religijose
Islame Jėzus yra pranašas, ruošęs kelią Mahometui. Musulmonai tiki, kad Jėzus buvo Alacho gyvas paimtas į dangų ir išties nukryžiuotas nebuvo.
Krikščioniškame gnosticizme Jėzus buvo laikomas siųstu iš dangiškojo pasaulio, kad perduotų slaptąjį žinojimą (gnozę). Judaizme, išskyrus mesijinį judaizmą, ir mandeizme, Jėzus nėra laikomas svarbia figūra.
Kai kurie induistai laiko Jėzų avataru ar sadhu. Paramahansa Jogananda mokė, kad Jėzus buvo Eliziejaus reinkarnacija. Kai kurie budistai, tarp jų Dalai Lama XIV, Jėzų laiko bodisatva.
Naujojo Amžiaus judėjime požiūris į Kristų yra labai įvairus. Teosofai Jėzų laiko dvasiniu reformatoriumi. Urantijos knyga skelbia Jėzų esant vienu iš 700 000 dieviškųjų Dievo sūnų.
Ateistai atmeta Jėzaus dieviškumą, tačiau požiūris į jį kaip asmenybę skiriasi. Kai kurie tvirtina, kad Jėzaus moralė prieštarauja žmogaus prigimčiai, kiti suabejoję Jo psichine sveikata, o dar kiti pripažinę Jo „moralinį pranašumą“.
| Pavadinimas | Metai (apytiksliai) | Šaltinis |
|---|---|---|
| Evangelija pagal Morkų | 60-75 m. | Naujasis Testamentas |
| Evangelija pagal Matą | 65-85 m. | Naujasis Testamentas |
| Evangelija pagal Luką | 65-95 m. | Naujasis Testamentas |
| Evangelija pagal Joną | 75-100 m. | Naujasis Testamentas |
| Tacito „Analuose“ | ~116 m. | Romėnų istorija |
| Plinijaus Jaunesniojo ataskaita Trajanui | ~112 m. | Romėnų istorija |
| Svetonijaus „Cezarių Gyvenimas“ | ~121 m. | Romėnų istorija |
| Juozapo Flavijaus raštai | I a. pabaiga - II a. pradžia | Žydų istorija |
