Aleksandras III Makedonietis, labiau žinomas kaip Aleksandras Didysis, buvo Makedonijos karalius nuo 336 iki 323 m. pr. m. e. Jis gimė 356 m. pr. m. e. liepos 21 d. Peloje, Makedonijoje, ir mirė 323 m. pr. m. e. birželio 10 d. Babilone. Būdamas vos 32 metų, Aleksandras Didysis užkariavo imperiją, kuri tęsėsi nuo Balkanų iki dabartinio Pakistano, tapdamas vienos didžiausių senovės pasaulio imperijų valdovu.
Aleksandro Didžiojo gyvenimas prasidėjo sudėtingu politiniu laikotarpiu. Jo tėvas, karalius Pilypas II, buvo gabaus karvedžio ir reformatoriaus, kuris suvienijo daugumą senovės Graikijos miestų-valstybių ir sukūrė stiprią Makedonijos karalystę. Pilypas II taip pat planavo didelį žygį prieš Persijos imperiją, tačiau 336 m. pr. m. e. jis buvo nužudytas. Šiuo metu Aleksandrui tebuvo 20 metų, tačiau jis sėkmingai perėmė sostą ir tęsė tėvo darbus.
Ankstyvasis Aleksandro gyvenimas ir išsilavinimas
Aleksandras buvo karaliaus Pilypo II ir Epyro princesės Olimpijos sūnus. Jo vaikystė ir ankstyvieji metai apipinti legendomis. Pasak Plutarcho, jo tikrasis tėvas buvęs dievas Dzeusas, o jo motina, Olimpija, sapnavo pranašingus sapnus. Viena iš žymiausių legendų pasakoja, kaip jaunas Aleksandras sutramdė sunkiai valdomą žirgą Bucefalą, kuris vėliau lydėjo jį visose kelionėse.
Nuo 343 iki 340 m. pr. m. e. Aleksandro mokytoju buvo garsus filosofas Aristotelis. Aristotelio dėka Aleksandras susidomėjo medicina, filosofija ir literatūra, o jo mokymai padarė įtaką būsimojo karvedžio požiūriui į nugalėtas tautas.
Jau jaunystėje Aleksandras demonstravo karinius talentus. 340 m. pr. m. e., kol tėvas kariavo su Bizantija, Aleksandras numalšino sukilimą Trakijoje. Jo karvedžio gabumai ypač išryškėjo 338 m. pr. m. e. Chaironėjos mūšyje.
Didieji kariniai žygiai
Po tėvo mirties Aleksandras greitai įtvirtino savo valdžią Graikijoje ir 334 m. pr. m. e. pradėjo savo garsųjį žygį prieš Persijos imperiją. Nors jo armija buvo gerokai mažesnė už persų pajėgas, Aleksandras pasiekė didžiulių pergalių dėka savo genialaus karvedžio talento, puikiai apmokytos armijos ir asmeninės drąsos.
Mažosios Azijos, Sirijos ir Egipto užkariavimas (334-332 m. pr. m. e.)
334 m. pr. m. e. mūšyje prie Graniko upės Aleksandras sumušė persų kariuomenę. Vėliau jis žygiavo per Mažosios Azijos aukštumas, pasiekė Kilikijos Vartus ir 333 m. pr. m. e. lapkričio mėnesį prie Iso susitiko su pačiu Persijos karaliumi Darijumi III. Iso mūšis baigėsi triuškinančiu persų pralaimėjimu, o Darijus III buvo priverstas bėgti. Aleksandras perėmė jo šeimą ir didžiulį iždą.
Po Iso mūšio Aleksandras tęsė žygį į pietus, užkariaudamas Finikijos miestus. Sunkiausiai pasidavė Finikijos miestas Tiras, įsikūręs saloje. Po septynių mėnesių apgulties, 332 m. pr. m. e., miestas buvo užimtas. Po Tiro pergalės Aleksandras be didesnio pasipriešinimo užkariavo Egiptą, kur įkūrė garsųjį miestą Aleksandriją ir buvo vainikuotas faraonu.
Persijos užkariavimas ir žygiai į rytus
331 m. pr. m. e. Gaugamelų mūšyje Aleksandras galutinai sutriuškino persų kariuomenę ir užėmė Babiloną, Sūzus ir Persepolį - pagrindines Persijos sostines. Darijus III buvo nužudytas savo pareigūnų, o Aleksandras tapo visos Persijos imperijos valdovu.
Nepaisant milžiniškos imperijos užkariavimo, Aleksandro užkariavimų troškulys nebuvo numalšintas. Jis tęsė žygius į Vidurinę Aziją (dabartinio Afganistano, Tadžikistano ir Uzbekistano teritorijas) ir vėliau į Indiją (326-325 m. pr. m. e.). Žygis į Indiją buvo ypač sunkus. Prie Hidaspo upės Aleksandras susikovė su vietiniu valdovu Poru, kurį nugalėjo, tačiau jo armija buvo išvarginta ir atsisakė vykti toliau į rytus.
Aleksandro mirtis ir imperijos žlugimas
Po dvylikos metų nuolatinių karinių veiksmų Aleksandras mirė 323 m. pr. m. e. birželio 10 d. Babilone, būdamas vos 33 metų. Tiksli jo mirties priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad tai galėjo būti maliarija, virusinis encefalitas ar kitos ligos, kurias galėjo sąlygoti sunkūs sužeidimai, dizenterija ir besaikis alkoholio vartojimas.
Aleksandras nebuvo įvardijęs aiškaus įpėdinio, todėl po jo mirties prasidėjo arši kova dėl valdžios tarp jo generolų. Imperija greitai suskilo į kelias karalystes, kurias valdė vadinamieji diadokai. Vienas iš jo generolų, Ptolemėjas, perėmė Aleksandro kūno kontrolę ir pervežė jį į Memfį Egipte, vėliau į Aleksandriją. Nepaisant daugelio bandymų, tiksli Aleksandro Didžiojo kapavietė iki šiol nėra rasta ir išlieka paslaptimi.
Aleksandro Didžiojo palikimas
Nepaisant greito imperijos žlugimo, Aleksandro Didžiojo užkariavimai turėjo didžiulę įtaką pasaulio istorijai. Jis paskleidė graikų kultūrą ir kalbą didžiulėse teritorijose, sujungdamas Rytų ir Vakarų civilizacijas. Jo įkurti miestai, ypač Aleksandrija Egipte, tapo svarbiais mokslo, kultūros ir prekybos centrais. Aleksandro žygiai praplėtė senovės pasaulio akiratį, suteikė naujos medžiagos mokslui ir menui, o helenizmo epocha, sekusi po jo mirties, paveikė Romos imperijos ir vėlesnių civilizacijų raidą.
Aleksandras Didysis žinomas ne tik kaip genialus karvedys, bet ir kaip intelektualas, kuris vertino mokslą ir meną. Jo karjera ir asmenybė žavėjo daugelį amžių, o jo palikimas tebeveikia iki šiol.
tags: #kur #kada #aleksandras #gime
