Motinos pienas yra vertinamas kaip optimaliausias kūdikių maistas, teikiantis ne tik mitybines, bet ir apsaugines funkcijas. Nors ilgalaikis žindymas yra pripažįstamas kaip naudingas, kyla klausimų dėl jo reikšmės ir rekomendacijų po 6 mėnesių amžiaus, ypač atsižvelgiant į didėjantį alergijų skaičių tarp vaikų.
Pasaulio ir Europos rekomendacijos: skirtumai ir pritaikymas
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir UNICEF rekomenduoja išimtinai žindyti kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus. Tačiau docentas V. Urbonas atkreipia dėmesį, kad šios rekomendacijos yra bendros visam pasauliui ir gali būti nevisiškai tinkamos Lietuvai bei Europai. Jis pabrėžia, kad Europoje turėtų būti vadovaujamasi regionui pritaikytomis rekomendacijomis.
Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija (ESPGHAN) 2017 m. paskelbė papildomo maitinimo rekomendacijas, kuriose nurodoma, kad išimtinis žindymas turėtų būti skatinamas mažiausiai 4 mėnesius (17 savaičių), o siektinas tikslas - išimtinis ar vyraujantis žindymas apie 6 mėnesius (26 savaites). Doc. dr. V. Urbonas teigia, kad vis daugiau duomenų rodo, jog vaikų primaitinimą reikėtų pradėti tarp 4-6 mėnesių amžiaus, nes tai yra moksliškai pagrįsta. Jis mini, kad kai kurie gydytojai, dirbantys ilgiau, prisimena, jog anksčiau sultys būdavo duodamos nuo mėnesio, varškė nuo trijų mėnesių, o kiaušinis nuo trijų su puse, ir tai nesukeldavo alergijų. Dabartinė Europos rekomendacija - pradėti primaitinti nuo 4 mėnesių.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras 2022 m. išleido papildytas Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijas Lietuvos gyventojams, kurios remiasi PSO rekomendacijomis: pirmus šešis gyvenimo mėnesius kūdikius tik žindyti, o sulaukus 6 mėnesių pradėti duoti papildomą maistą, tęsiant žindymą iki 2 metų ar ilgiau. Tačiau SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vyr. specialistė Ieva Gudanavičienė pabrėžia, kad kūdikius papildomu maistu reikėtų pradėti maitinti anksčiau siekiant išvengti alergijos maistui, tačiau tam turi būti aiškios medicininės indikacijos ir sprendžiama individualiai. Sveiki vaikai papildomai turėtų būti pradėti maitinti tik nuo 6 mėn. amžiaus.
Motinos pieno nauda po 6 mėnesių
Motinos pienas ir po 6 mėnesių išlieka svarbiu maisto šaltiniu. Jis gali patenkinti pusę ar daugiau energijos poreikio 6-12 mėnesių kūdikiui ir trečdalį energijos poreikio bei kitų maistinių medžiagų poreikio 12-24 mėnesių vaikui. Motinos pienas ir toliau teikia geresnės kokybės maistines medžiagas nei papildomas maistas, taip pat susijęs su apsauginiais veiksniais. Jis yra pagrindinis energijos ir maistinių medžiagų šaltinis ligos metu ir mažina nepakankamai maitinamų kūdikių mirtingumą.
Be to, žindymo metu patiriamas artimas fizinis kontaktas stiprina mamos ir vaiko ryšį. Mokslininkai nustatė, kad maitinimas krūtimi skatina oksitocino išsiskyrimą. Jūsų pieno kvapas skatina jūsų mažylį ieškoti krūties. Motinos piene gaminasi antikūnai, kurie kovoja su įvairiais mikrobais.
Alergijų priežastys ir motinos pieno kokybė
Pastaruoju metu pastebimas didelis alergiškų vaikų skaičius, beveik kas antras vaikas turi didesnę ar mažesnę alergiją. Nors ne visada aišku, kodėl taip nutinka, tyrimai rodo, kad vaikams, kurie buvo primaitinti keturių-penkių mėnesių amžiaus, alergingumas buvo mažesnis nei tiems, kurie buvo primaitinti sulaukus 6 mėnesių amžiaus. Tai viena iš priežasčių, kodėl Europos rekomendacijos siūlo pradėti primaitinti anksčiau.
Taip pat keliamas klausimas dėl motinos pieno kokybės. Mokslininkai tiria žmogaus pieno polisacharido skaidulas, kurios gali turėti įtakos žarnyno bakterijų sudėčiai, imuninei funkcijai ir nervų sistemos vystymuisi. Paaiškėjo, kad kai kurių motinų piene šių skaidulų yra daugiau, o kitų - per mažai. Tai verčia susimąstyti, kad ne visos motinos pienas yra vienodai kokybiškas ir idealiai geras. Gydytojai pastebi, kad kartais motinos, maitinančios vaikus savo pienu dvejus metus, vaikai vis tiek yra labai alergiški, ir nėra pakankamai įrodymų, kad motinos pienas apsaugo nuo alergijų, nepriklausomai nuo maitinimo trukmės.
1000 dienų programa ir individualus požiūris
Devyni mėnesiai nėštumo ir pirmieji dveji metai gyvenimo laikomi kritiniu periodu, vadinamu „1000 dienų programa“, per kurį gali būti nulemta žmogaus ateitis. Kaip medis auga kreivas, jei yra netinkamai pririštas, taip ir vaiko vystymasis gali būti paveiktas šiuo laikotarpiu. Specialistai pabrėžia, kad kiekvienas atvejis yra individualus, ir sprendimai dėl primaitinimo turėtų būti priimami atsižvelgiant į konkretaus vaiko sveikatą ir vystymąsi.
Papildomo maisto įvedimas
Kietą maistą vaikams reikia duoti kramtyti tada, kai jie yra tam pasirengę - vidutinis vaiko amžius yra 6-7 mėnesiai. Jei tuo metu jie negauna kieto maisto, vėliau jie gali sunkiai jį priimti, nesugebėti kramtyti, atsisakyti kieto maisto arba vemti. Lietuvos dietologų draugija teigia, kad jei sklandžiai augantis išimtinai žindomas kūdikis nuo 4 iki 6 mėn. amžiaus aktyviai domisi maistu, jam gali būti pradėtas duoti papildomas maistas.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į komercinių kūdikių maisto produktų sudėtį. Kai kuriuose produktuose gali būti per daug sočiųjų arba transriebalų, laisvųjų cukrų ir druskos, dirbtinių saldiklių ir kitų maisto priedų. Saldūs vaisių skoniai gali užgožti daržovių skonį, todėl svarbu rinktis produktus, kurie padėtų kūdikiams priimti ir pamėgti įvairesnius skonius.
