Nėštumas, gimdymas ir naujos gyvybės atėjimas į šį pasaulį yra vienas gražiausių ir reikšmingiausių, tačiau kartu daug iššūkių keliančių gyvenimo etapų moteriai. Šis laikotarpis susijęs su dramatiškais kūno formų ir dydžio pokyčiais, kuriuos daugelis moterų suvokia kaip neigiamus. Tyrimai rodo, kad net 63-75 proc. moterų patiria nepasitenkinimą savo kūnu po gimdymo. Šį spaudimą dar labiau apsunkina nerealistiški moterų lūkesčiai, nes daugelis kūno pokyčių po gimdymo yra ilgalaikiai arba net negrįžtami. Todėl moterims, išgyvenančioms šiuos kūno pokyčius, ypač svarbus visapusiškas palaikymas iš aplinkos: emocinė parama, sveikatos specialistų pagalba ir programos, kurios skatina pozityvesnį požiūrį į savo kūną.

Pozityvus kūno vaizdas reiškia daugiau nei vien tik neigiamo požiūrio į savo kūną nebuvimą. Tai - gebėjimas priimti ir vertinti savo kūną, nepaisant jo dydžio, formos ar galimų netobulumų. Asmuo, turintis pozityvų kūno vaizdą, suvokia grožį plačiau, neprisirišdamas prie socialinėje erdvėje nusistovėjusių griežtų standartų. Svarbu pažymėti, kad pozityvaus kūno vaizdo samprata nėra orientuota vien į išvaizdą - ji taip pat apima dėmesį kūno funkcionalumui: tai, ką kūnas gali padaryti, yra ne mažiau svarbu nei tai, kaip jis atrodo. Tokiu laikotarpiu daugelis moterų geba pozityviai priimti kūno pokyčius, laikydamos juos natūralia ir prasminga šio unikalaus proceso dalimi. Nėštumo metu moterims prisitaikyti prie pakitusio kūno vaizdo padeda naujas gyvenimo prasmės pojūtis, kūno funkcionalumo suvokimas, kūdikio judesių jautimas bei teigiami komentarai iš aplinkos. Tyrimai rodo, kad dauguma besilaukiančių ir pogimdyviniu laikotarpiu esančių moterų norėtų dalyvauti programose, orientuotose į kūno vaizdo gerinimą arba valgymo elgesio koregavimą.

Fiziniai pokyčiai po gimdymo

Nėštumo ir gimdymo metu moters kūnas patiria ne tik hormoninius, bet ir anatominius pokyčius. Augantis vaisius nuolat tempia pilvo sieną, todėl ilgainiui pilvo raumenys gali prasiskirti (t. y., išsivysto diastazė), taip pilvo siena praranda stabilumą. Net ir tuomet, jei po nėštumo svoris ir vėl sumažėja, raumenų padėtis bei odos perteklius šioje zonoje ne visada atsistato savaime, todėl pilvo kontūras gali išlikti pakitęs. Tempimą patiria ir oda, o jos elastingumas (tad ir gebėjimas grįžti į pirminę padėtį) priklauso nuo individualių savybių. Krūtų srityje pokyčius lemia liaukinio ir riebalinio audinio svyravimai, vykstantys nėštumo ir žindymo metu. Krūtims didėjant dėl pieno gamybos, oda palaipsniui išsitempia, o pasibaigus žindymui krūtinės tūris sumažėja. Hormoniniai pokyčiai taip pat veikia riebalų pasiskirstymą visame kūne, todėl riebalinės sankaupos gali atsirasti ir šlaunų, sėdmenų, klubų srityse, net jei kūno svoris grįžta į pradinį.

Pogimdyminis laikotarpis prasideda po gimdymo (užgimus placentai) ir trunka 6-8 savaites (iki 56 dienų). Jis dar skirstomas į ankstyvąjį (pirmosios 2-4 val.) ir vėlyvąjį. Vėlyvojo pogimdyminio laikotarpio metu vyksta šie procesai: sparčiai mažėja gimdos svoris (nuo 1000 g iki 60-80 g) ir kinta jos padėtis. Atsinaujina gimdos gleivinė. Iš gimdos skiriasi pogimdyminės išskyros - lochijos. Atsistato makšties sienelių tonusas, išnyksta patinimas. Tarpvietės raumenų tonusas atsistato 10-12-ąją dieną po gimdymo. Sutvirtėja pilvo siena, nėštumo drūžės (strijos) pasidaro blyškios. Išveša krūtys.

Dažniausiai pasitaikantys fiziniai pokyčiai:

• Gimdos susitraukimai: Iš karto po gimdymo gimda ima trauktis, tai vadinama gimdos involiucija. Praeis 6-8 savaitės kol ji pasieks iki nėštumo buvusį dydį. Pirmomis dienomis po gimdymo gimdos susitraukimai gali būti skausmingi, ypač dėl žindant išsiskiriančio oksitocino.
• Išskyros iš gimdos (lochijos): Vykstant gimdos involiucijai, iš jos išsivalo tam tikras vidinis sluoksnis, iki tol tarnavęs vaikelio augimui, kraujo krešuliai, gleivės. Pirmomis dienomis išskyros gana gausios, kraujingos, vėliau jos pradeda šviesėti, kol tampa balkšvos.
• Raumenų skausmas: Gimdymas pareikalauja labai daug fizinių jėgų, tad po gimdymo dažnai jaučiamas raumenų skausmas (ypatingai rankų, kaklo srityje, nugaroje).
• Tarpvietės jautrumas ir skausmas: Po įprasto gimdymo, ypač jei buvo atlikta epiziotomija ar įvyko tarpvietės plyšimas, gali pasireikšti tarpvietės, makšties jautrumas, skausmas, patinimas.
• Šlapimo nelaikymas ir kiti šlapimo takų pokyčiai: Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas. Dažniausiai šlapimo takų funkcija atsistato per 2-8 savaites po gimdymo.
• Vidurių užkietėjimas ir hemorojus: Tai labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, reikėtų subalansuoti mitybą, gerti daugiau vandens.
• Pilvo srities pokyčiai: Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Pilvo raumenys gali būti išsitampę ar net išsiskyrę (diastazė).
• Krūtų pokyčiai: Nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo krūtys padidėja, pabrinksta. Gaminantis pienui, krūtys būna gerokai didesnės nei prieš nėštumą.
• Plaukų slinkimas: Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.

Emociniai iššūkiai ir savipagalba

Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Praeinančią depresiją sukelia tokie veiksniai kaip emocinė krizė po gimdymo sukelto susijaudinimo ir baimės, diskomfortas ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, nuovargis ir miego trūkumas, baimė atrodyti negražiai. Kai kurioms moterims ši būklė trunka kelias dienas, kitos gali kankintis net ir mėnesį. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus. Pogimdyvinė depresija - vienas dažniausiai pasitaikančių psichikos sveikatos sunkumų pogimdyviniu laikotarpiu.

Labai svarbu nepamiršti kaip viskas susiję: fizinė sveikata daro įtaką emocinei savijautai ir atvirkščiai. O abu šie faktoriai lemia mūsų gebėjimą pasirūpinti mažyliu. Pavyzdžiui, miego trūkumas gali kelti tiek fizinių, tiek emocinių sunkumų.

8 idėjos kaip pasirūpinti savimi:

• Spręsk klausimus čia ir dabar - nepermąstyk dalykų: Būdama čia ir dabar, neleisite panikai jūsų užlieti. Praktikuokite dėmesingumą ir per dienas keliaukite mažais žingsneliais.
• Pamiegok: Dienos miegeliai, kai miega kūdikis. Geriau valanda kokybiško miego, nei dvi nuolat būdraujant prie mažylio. Atraskite tarpą dienotvarkėje, kai galite surinkti kuo daugiau nepertraukto miego valandų.
• Lepink savo kūną: Nepamiršk jam atsidėkoti už sunkų darbą ir apdovanoti savęs! Čia tinka viskas, kur tik nuneša tavo fantazija ir pomėgiai.
• Judėk: Fizinis aktyvumas, net jei tai tik ratas apsuktas rajone su vežimu, gerina emocinę savijautą.
• Paprašyk pagalbos: Vykit bet kokias mintis apie tai, kad paprašyti pagalbos gėda ar reiškia, jog esate blogesnė mama.
• Bendrauk: Naujos mamos dažnai jaučiasi izoliuotos. Būtinai palaikykite ryšį bent su artimiausiais.
• Teik sau pirmenybę: Pagrindinis dalykas ko reikia laimingam mažyliui, tai sveika ir laiminga mama.
• Nepyk ant savęs: Gyvenimiškų pamokų neišvengsim. Svarbu nesuaštrinti situacijų, nesmerkti savęs ir tiesiog sau atleisti ir judėti toliau.

Nėštumo metu moterims prisitaikyti prie pakitusio kūno vaizdo padeda naujas gyvenimo prasmės pojūtis, kūno funkcionalumo suvokimas, kūdikio judesių jautimas bei teigiami komentarai iš aplinkos. Svarbu nepamiršti kaip viskas susiję: fizinė sveikata daro įtaką emocinei savijautai ir atvirkščiai. O abu šie faktoriai lemia mūsų gebėjimą pasirūpinti mažyliu. Pranešimo spaudai nuotr. „Baby blues“ - pirmųjų dienų nuotaikų kaita, liūdesys ar nerimas (trunka iki poros savaičių); Nepasitikėjimas savimi ir gebėjimu prižiūrėti naujagimį, net jei tai nėra jūsų pirmasis vaikas; Nusivylimas ar gėdos jausmas, jei gimdymas vyko ne taip, kaip tikėjotės; Nerimas ar gėda dėl neatsirandančios staigios milžiniškos į kosmosą išnešančios meilės kūdikiui.

Medicininė pagalba ir procedūros

Kai kurioms moterims kūno pokyčiai po gimdymo gali sukelti didelį diskomfortą ir nepasitenkinimą. Tokiais atvejais, kai sveika mityba, fizinis aktyvumas ir kitos priemonės nepadeda atstatyti kūno formų, galima apsvarstyti medicininės pagalbos galimybes. Vienas iš tokių sprendimų - "Mommy Makeover" operacijų kompleksas, skirtas moters kūno pokyčiams po nėštumo ir gimdymo koreguoti. Tokios plastinės operacijos dažniausiai atliekamos gimdžiusioms moterims, kurių kūnas po nėštumo negrįžo į ankstesnes formas - pavyzdžiui, pakito krūtinės forma, susilpnėjo pilvo raumenys ar atsirado riebalinių sankaupų tam tikrose kūno srityse.

"Mommy Makeover" gali apimti įvairias procedūras, tokias kaip pilvo plastika (abdominoplastika), riebalų nusiurbimas (liposakcija), krūtų pakėlimas (mastopeksija) ar didinimas. Pilvo plastika po gimdymo yra viena dažniausių procedūrų, nes būtent pilvo sritis nėštumo metu patiria didžiausius pokyčius. Riebalų nusiurbimo operacija (liposakcija) atliekama, kai po gimdymo lieka riebalinių sankaupų, kurių nepavyksta sumažinti sportu ar mityba. Krūtinės didinimas dažniausiai rekomenduojamas tuomet, kai po nėštumo ir žindymo sumažėja krūtinės apimtis ar pakinta jos forma.

Svarbu suprasti, kad "Mommy Makeover" operacija - tai kompleksinė grožio chirurgija, kurios metu siekiama ne tik estetinio rezultato, bet ir pagerinti moters savijautą bei sustiprinti pasitikėjimą savimi. Prieš apsisprendžiant dėl operacijos, būtina pasikonsultuoti su patyrusiu plastikos chirurgu, kuris įvertins individualią situaciją ir pasiūlys tinkamiausią sprendimą.

Taip pat svarbu žinoti, kad pogimdyvinė depresija yra rimta būklė, reikalaujanti profesionalios pagalbos. Jei jaučiate nuolatinį liūdesį, nerimą, neturite energijos ar kyla mintys apie savižudybę, nedelsdami kreipkitės į specialistus. Yra sukurta ir veikia įvairios savipagalbos programos, skirtos moterims pogimdyviniu laikotarpiu, pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros mokslininkai planuoja sukurti ir išbandyti pozityvaus kūno vaizdo savipagalbos programą, skirtą moterims pogimdyviniu laikotarpiu.

tags: #kuno #pasikeitimai #po #gimdymo

• Picasso gyvenimo apžvalga
• Apie Joanne Rowling
• Vilnonės antklodės vaikams
• Harmoningas ugdymas per ritmą
• Kaip ugdyti socialinius įgūdžius ikimokykliniame amžiuje