Pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašas numato, kad šios paslaugos kompensuojamos nevaisiems partneriams, kurie neturi nei vieno bendro biologinio vaiko, taip pat, vaiko, pagimdyto po pagalbinio apvaisinimo procedūros.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė nustatė, kad pagalbinio apvaisinimo kompensavimo tvarka yra diskriminacinė. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai teigė, kad moters amžiaus riba numatyta vadovaujantis Nevaisingumo diagnostikos ir gydymo metodikos rekomendacijomis. Jas parengė Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos sudaryta darbo grupė. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai išanalizavus teisės aktus ir tvarkas, pastebėta, kad šiose rekomendacijose amžiaus riba minima tik keliais atvejais - kalbant apie į gimdą perkeliamų embrionų skaičių bei apie specifinę IVF procedūrą (tai vienas iš pagalbinio apvaisinimo būdų).
Amžiaus cenzas teikiant paslaugas (įskaitant ir sveikatos apsaugos) yra teisėtas tik tuomet, jei jį numato įstatymas, pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) reprodukcinio amžiaus žmonėmis laiko 15-49 metų amžiaus asmenis. Moterų vaisingumas mažėja joms senstant, tad akivaizdu, kad amžius yra svarbus aspektas poroms, norinčioms susilaukti kūdikio.
Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė pabrėžia, kad amžius yra tik vienas iš vertinimo pagrindų, nulemiančių pagalbinio apvaisinimo būtinumą, efektyvumą ir sėkmę. „Prieš taikant pagalbinio apvaisinimo procedūras atliekama daugybė tyrimų, vertinami sveikatos sutrikimai, patologijos, įpročiai, genetika ir kiti faktoriai. Vyresnės nei 42 metų amžiaus moterys netenka teisės į valstybės kompensuojamą gydymą, net neatlikus tokių tyrimų, todėl realiai nėra įvertinamos jų galimybės sėkmingai pastoti ir išnešioti kūdikį.“
B. Sabautauskaitė kreipėsi į SAM siūlydama pakeisti pagalbinio apvaisinimo taikymą reglamentuojantį aprašą. Ji rekomenduoja sudaryti galimybę vyresnėms nei 42 metų amžiaus moterims gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugą, apmokamą iš valstybės biudžeto.
Nevaisingumo gydymo paslaugos ir kompensavimas
Teikiame nevaisingumo gydymo paslaugas, kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. SVARBU: jeigu pora kreipiasi į vaisingumo specialistą dėl nevaisingumo priežasčių diagnostikos ar gydymo, esant kitoms, nei anksčiau paminėtoms indikacijoms, taip pat jei jie neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 20 d. įsakyme Nr. 42 m. pagal kiaušintakių patologiją - nekoreguojami kiaušintakių defektai ar kiaušintakių nebuvimas, kai chirurginis gydymas būtų neefektyvus ar taikyta kiaušintakių sąauginės patologijos chirurginė operacija buvo neveiksminga, t. y. I ar II laipsnio endometriozė ir gydymas ar laukimo taktika buvo neveiksmingi per 24 mėn.
Įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, kuriems nustatytas nevaisingumas (moters, vyro arba abiejų) turi teisę į kompensuojamą dirbtinį apvaisinimą. Valstybė šioms poroms kompensuoja reikiamus tyrimus, medikamentus, gydymo stebėseną bei pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF).
Amžiaus apribojimai ir diskusijos
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai išanalizavus teisės aktus ir tvarkas, pastebėta, kad šiose rekomendacijose amžiaus riba minima tik keliais atvejais - kalbant apie į gimdą perkeliamų embrionų skaičių bei apie specifinę IVF procedūrą (tai vienas iš pagalbinio apvaisinimo būdų). Amžiaus cenzas teikiant paslaugas (įskaitant ir sveikatos apsaugos) yra teisėtas tik tuomet, jei jį numato įstatymas, pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė pabrėžia, kad amžius yra tik vienas iš vertinimo pagrindų, nulemiančių pagalbinio apvaisinimo būtinumą, efektyvumą ir sėkmę. Vyresnės nei 42 metų amžiaus moterys netenka teisės į valstybės kompensuojamą gydymą, net neatlikus tokių tyrimų, todėl realiai nėra įvertinamos jų galimybės sėkmingai pastoti ir išnešioti kūdikį.
B. Sabautauskaitė kreipėsi į SAM siūlydama pakeisti pagalbinio apvaisinimo taikymą reglamentuojantį aprašą. Ji rekomenduoja sudaryti galimybę vyresnėms nei 42 metų amžiaus moterims gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugą, apmokamą iš valstybės biudžeto.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Vyriausybei teikiamame Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte siūlo, kad vyrai galėtų tapti lytinių ląstelių donorais, tuo metu moterų kiaušialąsčių donorystė būtų draudžiama. Projekte taip pat teigiama, kad pagalbiniam apvaisinimui panaudojus ne partnerio lytines ląsteles ir gimus penkiems gyviems vaikams, likusios lytinės ląstelės turi būti sunaikintos. Numatyta, kad pagalbinis apvaisinimas atliekamas tik tuo atveju, kai moteris ir (ar) jos partneris yra nevaisingi ir kai to negalima išgydyti jokiais kitais gydymo metodais arba juos taikant nėra jokios realios sėkmės galimybės. „Žmogus turi galimybę išsaugoti savo lytines ląsteles, jei dėl esamos sveikatos būklės ar galimų sveikatos sutrikimų abejoja dėl savo vaisingumo ateityje.
Pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo projektą Vyriausybė jau teikė Seimui 2003 metais, tačiau 2008 metais jis grąžintas tobulinti.
Statistika ir visuomenės nuomonė
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. Anot eksministro A.Čapliko, ši statistika rodo, kad apie 15-20 proc. Tik mažiau nei pusė šių porų tiriasi, ketvirtadalis jų ieško specializuotos pagalbos ir tik maždaug 2 proc.
Siekiant sužinoti Lietuvos gyventojų požiūrį į pagalbinį apvaisinimą, SAM savo ruožtu užsakė visuomenės nuomonės tyrimą. 2009 metų kovą bendrovė RAIT atliko reprezentatyvią gyventojų apklausą, kurios rezultatai parodė, kad 48 proc. Perpus mažiau - 24 proc. respondentų - pritartų pagalbiniam apvaisinimui ir tuo atveju, jei moteris gyvena be vyro ir nori vaiką auginti viena. Pagalbiniam apvaisinimui nepritaria 12 proc.
Nevaisingomis laikomos poros, kurios gyvendamos aktyvų lytinį gyvenimą nepastoja per vienerius metus. Jei pora yra įteisinusi savo santykius, t. y. jei vienas iš partnerių palikuoniui gali perduoti sunkią genetinę ligą. Tokiais atvejais reikalinga preimplantacinė genetinė diagnostika (PGD). Pacientas pageidauja gauti paslaugas ne eilės tvarka (t. y. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad kiekvienas atvejis - individualus, taigi konsultacijų, tyrimų, procedūrų ir gydymui reikiamų medikamentų kiekiai skiriasi. Nuo to priklauso ir bendra pagalbinio apvaisinimo kaina.
tags: #ivf #kompensavimo #salygos #1 #vaikas
