Ašarojančios ir paraudusios akytės - dažnas tėvų susirūpinimo šaltinis, ypač kai kalbama apie naujagimius ir mažus vaikus. Nors daugelis atvejų praeina savaime, svarbu suprasti galimas priežastis ir tinkamai reaguoti, kad būtų užtikrintas greitesnis komfortas, sumažinta rizika užkrėsti kitus ir, svarbiausia, laiku pastebėtos būklės, reikalaujančios skubios medicininės pagalbos.
Dažniausios ašarojančių ir paraudusių akių priežastys
Nuo pat gimimo gali ašaroti ir viena, ir abi akytės. Ši problema gali būti susijusi su įvairiomis priežastimis, pradedant nuo paprasto ašarų latakų užsikimšimo iki infekcijų ar alergijų.
Ašarų latakų užsikimšimas (dakriocistitas)
Tai viena dažniausių ašarojančių akių priežasčių naujagimiams. Ašaros tinkamai nepasišalina iš akių per ašarų aparatą, todėl intensyviai teka ant veido. Tai gali atsirasti dėl nepakankamai išsivysčiusių ašarų latakų. Šiuo atveju nepadės antibiotikų lašiukai, kuriuos gydytojas išrašo esant infekcijoms. Ašarų latakų užsikimšimas pasireiškia vandeningomis išskyromis, lipniais vokais be ryškaus paraudimo. Naktį reikia nuolat valyti akytes virintu vandeniu arba arbata suvilgytu vatos tamponėliu. Valyti reikia pradedant nuo išorinio akies krašto - vidinio link, stengiantis masažuoti vidinį mažylio akies kampą. Toks masažas padeda atsikimšti akies latakams.
Konjunktyvitas
Ašarojančios ir paraudusios vyresnių vaikų akytės gali būti dėl konjunktyvito - akies junginės infekcijos. Akių junginė - plona, skaidri jungiamojo audinio plėvelė, kuri iškloja viršutinio ir apatinio akies vokų vidinius paviršius ir jungia vokus su akies obuoliu. Paprastai pažeidžiama viena akytė, bet infekcija greitai išplinta ir į antrąją. Konjunktyvito požymiai atsiranda staiga: paprastai peršalus. Parausta, ašaroja akys, jas peršti ir griaužia. Akis erzina ryški šviesa. Po poros dienų pradeda tekėti pūlingos išskyros. Naktį jos sudžiūna ir sulipina vaiko blakstienas, todėl mažylis negali atsimerkti. Junginėje gali susidaryti smulkių kraujosruvų.
Konjunktyvitas gali būti virusinis, bakterinis arba alerginis.
- Virusinis konjunktyvitas: Dažniausiai prasideda vienoje akyje ir per 24-48 val. gali išplisti į kitą. Išskyros dažniau būna vandeningos, bet vėliau gali tirštėti.
- Bakterinis konjunktyvitas: Jam būdingas gausus pūlingas sekretas ir ryškus vokų sulipimas.
- Alerginis konjunktyvitas: Pasireiškia niežuliu, ašarojimu, paraudimu.
Konjunktyvitas yra užkrečiama liga. Sergantis mažylis gali užkrėsti kitus vaikus ir suaugusius šeimos narius. Infekcija perduodama tiesioginio kontakto metu arba per rankšluostį. Būtinai kreipkitės į gydytoją. Jo išrašyti antibiotikų lašai arba tepalai padės vaikui greitai pasveikti nuo konjunktyvito. Taip pat akytes reikia plauti dezinfekuojamaisiais tirpalais.
Sloga ir jos įtaka akims
Sloga kūdikiams yra dažnas reiškinys, ypač pirmaisiais gyvenimo metais. Kadangi kūdikių nosies ertmės yra labai siauros, o nosinis ašarų kanalas - santykinai platus ir trumpas, sloga gali sukelti įvairių komplikacijų, įskaitant akių ašarojimą ir infekcijas. Sloga, arba rinitas, yra nosies ertmės gleivinės uždegimas. Ją gali sukelti įvairūs veiksniai: infekcijos (virusinės, bakterinės), alergija, dirgikliai (tabako dūmai, dulkės, sausas oras), padidėję adenoidai.
Kūdikių nosies ašarų kanalas yra trumpas ir platus, todėl infekcija ar uždegimas iš nosies lengvai gali patekti į akis. Tai gali sukelti akių junginės uždegimą - konjunktyvitą. Jeigu kūdikis ar vaikas serga sloga, tikėtina, kad gali pasireikšti ir konjunktyvitas. Svarbu atskirti, kas sukėlė slogą, nes nuo to priklauso gydymas:
- Peršalimas: Nosies gleivės iš pradžių būna skaidrios, vėliau gelsvos ar žalsvos. Gali būti čiaudulys, pakilusi temperatūra, kosulys, pakimęs balsas, paraudusi gerklė, galvos ir kūno skausmai, apetito pablogėjimas.
- Alerginė sloga: Skaidrios, vandeningos išskyros, čiaudulys, sausas kosulys, švokštimas, bėrimai, ašarojančios ir perštinčios akys.
- Dirgikliai: Skaidrios išskyros, čiaudulys, apsunkintas kvėpavimas, šnopavimas.
Nosies priežiūra slogos metu yra labai svarbi: drėkinkite orą, duokite kūdikiui daugiau skysčių, plaukite nosį fiziologiniu tirpalu ar jūros vandeniu, naudokite nosies aspiratorių, jei kūdikis nemoka išpūsti nosies.
Kitos akių problemos
- Sausos ir paraudusios akytės: Jos taip pat turi būti apžiūrėtos gydytojo.
- Priekinis uveitas: Tai akies gyslainės priekinės dalies uždegimas. Jis prasideda staiga. Vaikas skundžiasi šviesos baime, akies skausmu, pablogėjusiu regėjimu. Lėtinio uveito požymiai: akis parausta, ant vidinio ragenos paviršiaus atsiranda nuosėdų, gali pakisti rainelės spalva ir atsirasti plėvelė vyzdžio plote. Akies labai neskauda. Sergant lėtiniu uveitu gali prasidėti katarakta, glaukoma. Priekinis uveitas - rimta liga, nes pablogėjęs regėjimas gali likti visam gyvenimui. Todėl būtinai reikia kreiptis į akių gydytoją.
- Svetimkūnis: Atsargiai kilstelėkite mažylio akies voką ir pastebėję svetimkūnį, jį pašalinkite vatos tamponėliu.
- Ragenos erozija: Jeigu spustelėjus akytę ji parausta ir skauda, reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Tai gali būti ragenos erozijos (ragenos paviršinio sluoksnio epitelio defektas dėl traumos, nudegimo, uždegimo) požymis. Rageną galima susižeisti žaislu, medžio šakele, nagu, aštriu metaliniu daiktu. Labai pavojingi cheminiai nudegimai.
- Alergija: Ašarojančių ir paraudusių akyčių priežastis gali būti alergija. Paprastai atsiranda smėlio pojūtis (šiuo atveju - be aiškios priežasties) abiejose akyse. Vyresniems vaikams pavasarį gali prasidėti šienligė - alergija žiedadulkėms. Kitas šios ligos požymis - sloga. Rūpinkitės, kad vaikas nekontaktuotų su galimais alergenais.
- Miežis: Tai ūmus pūlingas uždegimas, kurį sukelia į akies voke esančias riebalų liaukutes ar blakstienų folikulus patekę stafilokokai. Staiga parausta, ištinsta ir pradeda skaudėti viršutinis vokas. Po kelių dienų uždegimo vietoje gali susidaryti pūlinga viršūnė, kuri pratrūksta į vidinį akies voko paviršių arba voko odos pusę. Šaltasis miežis - akies voko liaukučių lėtinis uždegimas. Ūmus miežis gydomas antibiotikų lašais, vokas tepamas specialiu akims skirtu antibiotikų tepalu, padeda sausas šiltas kompresas ant akies.
Ką daryti, jei kūdikiui ar vaikui ašaroja akys?
Pirmiausia, svarbu atkreipti dėmesį į akių būklę ir tinkamai jas prižiūrėti.
Higienos svarba
Plaukite rankas prieš bet kokį kontaktą su vaiko akimis ir po jo. Tai ypač svarbu, jei įtariama infekcija.
Kompresai ir praplovimas
Šiltos ar drungnos kompresijos: sudrėkinkite marlę/medvilninį vatos diską virintu atvėsintu vandeniu ir 2-3 min. priglauskite ant užmerktų vokų. Kartokite 3-4 k./d. Jei per 24-48 val. simptomai nepagerėja, kreipkitės į gydytoją.
Valykite akis: Kiekvieną dieną valykite kūdikio akis švariu vatos tamponėliu ar diskeliu, suvilgytu kambario temperatūros vandeniu, braukiant nuo išorinio akies kampo link vidinio. Naudokite atskirą diskelį kiekvienai akiai.
Vaistinės priemonės
- Dirbtinės ašaros: Jei akys labai ašaroja, galite naudoti dirbtines ašaras, kurios drėkina akis ir padeda pašalinti dirgiklius. Kartais konjunktyvitui gydyti pakanka tiesiog kruopščiai praplauti akis vadinamomis dirbtinėmis ašaromis bent kelis kartus per dieną.
- Homeopatiniai lašai: Galima lašinti homeopatinius lašus, parduodamus be recepto.
- Antibiotikų lašai ar tepalai: Reikalingi bakteriniam konjunktyvitui arba kai gydytojas įtaria bakterinę kilmę pagal simptomus (gausios pūlingos išskyros, stiprus vokų sulipimas, nėra virusinių simptomų). Jei paskiriami antibiotikai, laikykitės dozavimo ir trukmės (dažniausiai 5-7 d.), valykite sekretą prieš lašinimą, kad vaistas pasiektų gleivinę. Keli vaistai - laikykite 5-10 min. tarp jų lašinimo.
- Antihistamininiai vaistai: Jei slogą ar akių ašarojimą sukėlė alergija, gydytojas gali skirti antihistamininių vaistų.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis akių problemų praeina savaime, yra situacijų, kai būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją:
- Jei naujagimis ar kūdikis (<3 mėn.) turi ašarojančias akis.
- Jei simptomai ryškėja, atsiranda skausmas ar regėjimo pokytis.
- Jei akys parausta arba ima traiškanoti.
- Jei atsiranda stiprus vokų patinimas, skausmas.
- Jei pastebimi pablogėjusio regėjimo požymiai.
- Jei sloga trunka ilgiau nei 10 dienų, arba jei kartu su sloga atsiranda akių paraudimas ar traiškanojimas.
- Jei kūdikis atsisako gerti skysčius, tampa sudirgęs ar mieguistas, sunkiai kvėpuoja.
- Jei karščiavimas >38,4 C trunka ilgiau kaip 3 dienas.
Būtina atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus simptomus ir, kilus abejonių, visada pasitarti su gydytoju.
Prevencija
Nors ne visas akių problemas galima išvengti, tam tikros priemonės gali padėti sumažinti riziką:
- Mokykite vaiką „neliesti akių“ taisyklės ir dažnai plauti rankas.
- Alergijų sezono metu - plaukite veidą ir plaukus, keiskite pagalvės užvalkalą dažniau.
- Rūpinkitės, kad vaikas nekontaktuotų su galimais alergenais.
- Užtikrinkite tinkamą patalpos drėgmę, ypač šildymo sezonu.
Paruoškite „akių greitosios“ rinkinį: vienkartinės servetėlės, dirbtinės ašaros be konservantų, gelinis kompresas, atskiras rankšluostis.
