Vasaros karštis vilioja atsigaivinti vandens telkiniuose, tačiau svarbu nepamiršti, kad ne visi ežerai, upės ar tvenkiniai yra saugūs. "Žydint" vandens telkiniams, medikai suskumba perspėti, jog tai gali būti ne vien estetinė ar ekologinė problema. Vandens „žydėjimo“ metu jame pradeda vyrauti melsvadumbliai, kurių dauginimąsi paskatina didelis biogenų (ypač azoto bei fosforo junginių) kiekis vandenyje.
Danguolė Avižiuvienė, Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė, atkreipia dėmesį į tai, kad maudynės žydinčiuose vandens telkiniuose gali sukelti įvairių sveikatos problemų. „Žydintis vanduo dažniausiai sukelia alergines ligas, kadangi dumbliai, kurie yra vandenyje, išskiria toksines medžiagas. O šios atitinkamai veikia žmogaus odą ir visą organizmą.“
Dažniausi alergijos melsvadumbliams požymiai yra odos bėrimas, niežulys, gali prasidėti alerginė sloga. Specialistai teigia, kad Lietuvoje aptinkama daugiau nei 50 toksinių melsvabakterių rūšių, o septyniolika iš jų gausiai vystosi mūsų šalies vandens telkiniuose ir sukelia vandens „žydėjimus“. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, pirmiausiai dėl tiesioginio kontakto su žydinčiu vandeniu gali pasireikšti alerginė reakcija: odos bėrimas, paraudimas, niežėjimas, sloga, akių ašarojimas. Labiau alergiškiems žmonėms pirmieji požymiai gali pasireikšti stipriau, kitiems silpniau. Alergija gali trukti kelias dienas, o išsivysčiusi alerginė sloga net kelias savaites.
Užteršto vandens pavojai
Jei vanduo yra užkrėstas žarninėmis lazdelėmis ar žarniniais enterokokais, gresia žarnyno infekcija, todėl maudantis reikia stengtis, kad į burną nepatektų vandens. Užterštas vanduo taip pat gali sukelti akių bei ausų infekcijas. Vėmimas, pykinimas, viduriavimas - tai tik dalis nemalonių pasekmių, galinčių ištikti paragavus užteršto vandens. G. Tautkevičienė perspėja, kad bet koks užterštas vanduo yra pavojingas sveikatai ir gali sukelti alergines reakcijas, virškinamojo trakto sutrikimus bei uždegimines ligas, kurių gydymas gali užtrukti.
Užterštas vanduo, patekęs į organizmą, jį apnuodija, o apsinuodijimo intensyvumas priklauso nuo to, kiek ir kuo užterštas vanduo, koks jo kiekis pateko ir kokia organizmo būklė. Vieniems tai gali pasireikšti greitai praeinančiu vėmimu, pykinimu, viduriavimu, kitiems - intensyviu, niežtinčiu bėrimu, aukšta temperatūra, stipriu organų uždegimu. Tokiu atveju reikia skubios gydytojų pagalbos.
Kaip išvengti rizikos?
„Nusimaudžius žydinčiame vandens telkinyje turėtų būti nusiprausiama švariu vandeniu, jeigu yra tokia galimybė. Jeigu vizualiai matome, kad telkinys žydintis, jame maudytis nerekomenduočiau. Geriau paieškoti kito, kuris yra švaresnis, kuriame vanduo yra tekantis. Galbūt tai galėtų būti karjeras, kur vanduo atsinaujina.“
Norintiems maudytis nežinomoje vietoje G. Tautkevičienė pataria apsižvalgyti, ar nėra ženklų, nurodančių, kad vanduo nėra tinkamas maudynėms. Kartais jokių įspėjamųjų ženklų gali ir nebūti, bet jei prie vandens jaučiamas prastas kvapas, maudytis nerekomenduojama. Jei vizualiai vanduo atrodo drumzlinas, matomos rudos ir žalios dalelės bei dumblių kilimai, tokiame vandenyje maudytis taip pat nederėtų.
„Jei vanduo atrodo įtartinas, rekomenduojama maudynes atidėti - ypač vaikams, nėščiosioms, alergiškiems ar turintiems nusilpusią imuninę sistemą. Visų vandens telkinių baimintis tikrai nereikia. Bet jei vanduo kelia įtarimą ir neteko toje vietoje anksčiau mėgautis vandeniu, vertėtų pasidomėti, ar tame telkinyje tikrai galima maudytis.“
Vaistininkė Giedrė Tautkevičienė pabrėžia, kad kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie švaresnių telkinių išlaikymo. "Tuštintis ir šlapintis gamtoje reiktų tik nurodytose vietose ir toliau nuo vandens telkinių. Su išmatomis ir šlapimu iš mūsų organizmo pašalinamos bakterijos, kurias paskleidus vandenyje ar šalia jo, galima užkrėsti kitus." Paliekamos šiukšlės taip pat išskiria aplinkai nedraugiškas medžiagas, o cheminių priemonių (muilai, šampūnai, indų plovikliai) naudojimas vandens telkiniuose sutrikdo įprastą jų mikroflorą, kas vėliau sąlygoja vandens užterštumą.
Šistosominis cerkarinis dermatitas ir kiti pavojai
Metelių regioninio parko atstovai pernai pranešė apie tai, kad Dzūkijos jūra vadinamą Dusios ežerą užpuolė šistosomų lervos, dėl kurių poilsiautojus ištiko šistosominis cerkarinis dermatitas. „Svarbu tokio vandens negerti, jame neplauti maisto produktų, o išsimaudžius - išsivalyti ausis, nusisausinti veidą, energingais judesiais rankšluosčiu apsivalyti kūną. Šios lervos gali patekti per odą ir sukelti odos niežulį, bėrimus. Lervos gali patekti gali ir per sveiką odą, bet kur kas greičiau, jei natūralus odos barjeras yra pažeistas, oda sausa, turi žaizdelių. Odos sudirginimas dažniausiai praeina po kelių valandų ar dienų“, - aiškina G. Tautkevičienė.
Didelis oro ir vandens temperatūros skirtumas gali sukelti ne tik peršalimo simptomus, bet ir mėšlungį. Ypač reikėtų saugotis tiems, kurių organizme sutrikusi elektrolitų pusiausvyra - trūksta magnio, kalio, kalcio. Taip pat neretai moteris ir vaikus užklumpantis su maudynėmis susijęs sutrikimas - šlapimo pūslės uždegimas, kuris paūmėja dėl šalto vandens, sėdėjimo ant šalto paviršiaus. Po savaitgalio pramogų kurortuose ar sodybose pacientai skundžiasi ir ausų problemomis - maudynių metu į ausis gali patekti vandens, jos užsikemša.
Vandens taršos priežastys ir pasekmės - Tvarumas | ACCIONA
Pirmosios pagalbos priemonės ir rekomendacijos
Jei atsiranda stiprus niežulys, svarbu stengtis nesikasyti, naudoti šaltus kompresus, kurie mažina alerginę reakciją, jei reikia, galima naudoti antihistamininius preparatus ir į tokį vandens telkinį nebelysti. Ypač svarbu, kad vaikams nardant ir pliuškenantis, vandens nepatektų į burną.
„Pastebėjus bėrimus, niežėjimą, pakilusią temperatūrą, kurie po dienos nepraeina, ar atsiradus intensyviam viduriavimui, skausmingam ar su krauju šlapinimuisi - būtina kreiptis į gydytoją. Svarbu pasakyti, kur vyko maudynės prieš atsirandant simptomams“, - pažymi vaistininkė.
„Dažniausia klaida - stengimasis slopinti vėmimą ar viduriavimą. Kaip tik turi būti leidžiama organizmui natūraliai išvalyti toksinus. Norint padėti organizmui, reikia pacientui duoti aktyvintos anglies ar diosmektito, kurie sugeria toksinus ir organizmui lengviau juos pašalinti.“
Išsimaudžius abejotiname vandenyje, rekomenduojama kruopščiai nusiprausti su muilu, o atsiradus negalavimui - kreiptis į specialistus. „Karštomis dienomis patarčiau vengti vandens telkinių, kurie atrodo įtartinai ar žinome, kad tuo metu dažniausiai žydi, prieš važiuojant reikėtų pasidomėti vandens telkinio būkle. Patarčiau turėti pakankamą kiekį geriamo vandens visiems šeimoms nariams, taip pat ir keturkojams, o vaikams būtinai papasakoti, kodėl svarbu negerti vandens iš ežero.“
