Eritrocitai, dar vadinami raudonaisiais kraujo kūneliais, yra esminė kraujo sudedamoji dalis, atsakinga už deguonies pernešimą iš plaučių į visą organizmą ir anglies dioksido pašalinimą. Jie turi hemoglobiną - baltymą, kuris prisiima deguonį. Viename litre kraujo sveikas suaugęs žmogus paprastai turi nuo 4,32 iki 5,72 trilijonų eritrocitų. Tačiau kartais kraujo tyrimai gali atskleisti kur kas didesnį eritrocitų skaičių, o tai gali signalizuoti apie įvairias sveikatos problemas.
Padidėjęs eritrocitų kiekis kraujyje, mediciniškai žinomas kaip policitemija arba eritrocitozė, reiškia, kad kraujyje yra per daug raudonųjų kraujo kūnelių. Tai gali lemti kraujo klampumo padidėjimą, sulėtėjusią kraujotaką ir apsunkinti širdies darbą, nes organai gali būti nepakankamai aprūpinami krauju. Taip pat didėja kraujo krešulių susidarymo tikimybė.
Kada eritrocitų kiekis kraujyje gali padidėti?
Raudonųjų kraujo kūnelių kiekis gali padidėti dėl įvairių priežasčių, kurios skirstomos į pirmines ir antrines.
Pirminė policitemija
Pirminė policitemija (tikroji policitemija) yra reta liga, kuria sergant kaulų čiulpai gamina per daug raudonųjų kraujo kūnelių. Dažniausiai ji yra paveldima patologija, kai įvairios receptorių ir fermentų mutacijos lemia nenormalų raudonųjų kraujo kūnelių kiekio didėjimą. Šiuo atveju patys eritrocitai yra normalūs, tačiau jų skaičius yra padidėjęs.
Antrinė policitemija
Antrinė policitemija atsiranda dėl kitų organizmo būklių, kurios skatina didesnę eritrocitų gamybą. Pagrindinės priežastys gali būti:
- Deguonies koncentracijos sumažėjimas kraujyje: Tai gali sukelti lėtinės plaučių ligos (pvz., plaučių fibrozė), lėtinis širdies nepakankamumas, buvimas dideliame aukštyje (pvz., kalnuose), kur deguonies koncentracija yra mažesnė. Bandydamas prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, organizmas gali imti gaminti daugiau eritrocitų nei įprastai.
- Navikiniai procesai: Kai kurios navikinės ligos, ypač inkstų ląstelių karcinoma (inkstų vėžio rūšis), gali skatinti nenormaliai didelę eritropoetino gamybą. Eritropoetinas yra hormonas, stimuliuojantis raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.
- Rūkymas: Rūkymas taip pat gali prisidėti prie eritrocitų kiekio padidėjimo.
- Dehidratacija: Kai organizmas netenka skysčių, kraujas tampa tirštesnis, o tai gali sukelti santykinę eritrocitozę, kai eritrocitų skaičius yra normalus, bet kraujo plazmos kiekis sumažėjęs.
- Kaulų čiulpų liga: Kai kurios kaulų čiulpų ligos, sukeliantis raudonųjų kraujo kūnelių perprodukciją, gali būti susijusios su genetine mutacija.
Simptomai ir pasekmės
Padidėjusio eritrocitų kiekio simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo policitemijos rūšies bei sunkumo. Dažnai pasireiškia:
- Galvos skausmas
- Svaigulys
- Širdies plakimo pojūtis
- Dusulys
- Nuovargis
- Išblyškimas
- Matymo sutrikimai
- Niežulys, ypač po karštos vonios
- Padidėjęs kraujavimo polinkis (pvz., kraujavimas iš nosies, dantenų)
- Kraujo krešulių susidarymas, galintis sukelti insultą ar širdies infarktą
Padidėjęs kraujo klampumas apsunkina širdies darbą, todėl gali kilti širdies skausmai, ypač senyvo amžiaus pacientams ar turintiems širdies ligų.
Diagnostika ir gydymas
Policitemija diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir bendrojo kraujo tyrimo rezultatais. Svarbiausi rodikliai yra padidėjęs eritrocitų skaičius ir hematokrito vertė (rodiklis, atspindintis, kokį procentą kraujo tūrio sudaro eritrocitai). Papildomi tyrimai gali padėti nustatyti tikslią policitemijos priežastį.
Policitemijos gydymo taktika priklauso nuo jos rūšies ir sukėlusios priežasties. Jei nustatoma pagrindinė liga, lėmusi antrinės eritrocitozės atsiradimą, pradedamas tos patologijos specifinis gydymas. Kartais, jei kraujo klampumas yra labai didelis ir gydymas nėra veiksmingas, gali būti atliekama flebotomija (kraujo nuleidimas) siekiant sumažinti eritrocitų kiekį ir sumažinti kraujo krešulių susidarymo riziką.
MCV rodiklis ir jo svarba
MCV (vidutinis eritrocitų tūris) yra svarbus hematologinis rodiklis, padedantis nustatyti anemijos tipus ir kitus sveikatos sutrikimus. Jo normos yra 78-96 fl. Tiek MCV rodiklio padidėjimas, tiek sumažėjimas reiškia nukrypimą nuo normos.
- Padidėjęs MCV rodiklis gali rodyti įvairias anemijos formas, kepenų ir skrandžio gleivinės pažeidimus, lėtinį alkoholizmą, skrandžio vėžį, žarnyno parazitus, Krono ligą ar net genetinius sutrikimus.
- Sumažėjęs MCV rodiklis dažniausiai rodo mažakraujystę dėl geležies stokos, kuri yra pavojinga ir gali peraugti į lėtinius uždegimus ar onkologinius susirgimus. Nėštumo metu ar žindant kūdikį, sumažėjęs MCV gali reikšti būtinybę papildyti mitybą.
MCV tyrimai yra atliekami ne tik profilaktiškai, bet ir siekiant anksti nustatyti tokias ligas kaip kepenų cirozė, diabetas, geležies stokos anemija, kraujo vėžys ir kt. Tyrimo rezultatai, vertinami kartu su kitais kraujo rodikliais, padeda gydytojui sudaryti visapusišką vaizdą apie paciento sveikatos būklę.
Kada eritrocitų kiekis kraujyje gali sumažėti?
Jei kraujo tyrimas rodo priešingą rezultatą, t. y. eritrocitų turite per mažai, akivaizdu, kad jums trūksta hemoglobino. Tai lemia daug priežasčių, tačiau dažniausios:
- Anemija (mažakraujystė): Viena dažniausių ligų, kurios vienas iš simptomų - eritrocitų sumažėjimas kraujyje. Pacientai, kuriems sumažėja eritrocitų skaičius, dažniausiai jaučia nuovargį ir energijos stoką. Jeigu eritrocitų skaičius sumažėja reikšmingai, greta minėtų simptomų pasireiškia išblyškimas, širdies plakimo pojūtis, dusulys, galvos svaigimas.
- Kaulų čiulpų nepakankamumas: Sutrikusi kaulų čiulpų funkcija gali lemti nepakankamą kraujo kūnelių gamybą.
- Eritropoetino trūkumas: Tai pagrindinė lėtinėmis inkstų ligomis sergančių pacientų anemijos priežastis.
- Hemolizė: Eritrocitų sunaikinimas dėl transfuzijos, kraujagyslių pažeidimo ar kitų priežasčių.
- Kraujo ligos: Sergant kraujo ligomis (mieloproliferacinėmis ligomis, limfomomis, leukemijomis ir kt.) dažnai anemija atsiranda dėl to, kad liga tiesiogiai pažeidžia kaulų čiulpus arba jų pažeidimas atsiranda dėl taikomo gydymo.
- Mitybos trūkumas: Anemija gali atsirasti dėl tam tikrų medžiagų stokos, tokių kaip vitaminas B12, folio rūgštis, geležis.
Bendras kraujo tyrimas, apimantis eritrocitų, leukocitų ir trombocitų rodiklius, yra itin svarbus sveikatos stebėjimui. Tačiau svarbu atsiminti - pavieniai rodikliai nevertinami atskirai. Gydytojai analizuoja bendro kraujo tyrimo rezultatus kompleksiškai, įvertindami simptomus ir papildomus tyrimus.
tags: #kudikiui #per #daug #eritrocitu #kraujyje
