Šį straipsnį paskatino parašyti mūsų skaitytoja, kuri per parodą „Vaikų šalis“ „Litexpo“ parodų rūmuose priėjo prie mūsų ir išsikalbėjome apie miegą kartu su kūdikiu.
Vieni tėvai pasisako už miegą su kūdikiu, kiti teigia, kad tai negerai. Iš tikrųjų teisūs ir vieni, ir kiti.
Visų žinduolių naujagimiai miega šalia mamos, nes jaučia, kaip ji alsuoja, kaip plaka širdis. Prie šių garsų buvo pratę gyvendami pilvelyje ir staiga atsidūrę visiškai nepažįstamame pasaulyje įstengia greičiau nusiraminti ir ramiau miegoti. Jeigu kūdikis galėtų rinktis, atsisakytų savo lovelės ir bent keliems mėnesiams persikeltų į tėvų lovą. Bet jis spręsti negali.
7 teiginiai apie miegą su kūdikiu
1. Miegoti su kūdikiu pavojinga.
Išties daug kas tiki, kad mama, mieganti kartu su kūdikiu, gali jį nuskriausti - netyčia nuspausti. Tačiau daugelis pediatrų visame pasaulyje teigia, kad tai netiesa. Kai kurie specialistai netgi pataria taip elgtis toms mamoms, kurios nori ilgai maitinti krūtimi, nes miegas kartu su kūdikiu skatina pieno gamybą. Mama, mieganti su kūdikiu, yra itin jautri ir jaučia kiekvieną jo krustelėjimą, todėl negali netyčia jo nuspausti. Tokių nelaimių pasitaiko, tačiau praktiškai visada moteris būna išgėrusi alkoholio, kuris slopina budrumą. Įprastoje šeimoje augantis kūdikis yra apsaugotas nuo tokio pavojaus, nes maitinanti krūtimi mama nevartoja alkoholio ir nerūko. Vis dėlto verta žinoti, kad nesaugu šalia savęs guldytis kūdikį, jeigu išgėrėte bent stikliuką alkoholio, jeigu rūkote, turite didelį antsvorį arba sergate ligomis, kurios susilpnina miegančios budrumą.
2. Miegoti su kūdikiu nehigieniška.
Prieš keliasdešimt metų kaip tik taip ir buvo manoma, todėl gydytojai naujagimį atskirdavo nuo mamos dar gimdymo namuose. Tais laikais buvo tvirtinama, kad atskiroje lovytėje miegantis kūdikis auga švaresnėmis sąlygomis ir turi mažiau galimybių užsikrėsti nuo mamos įvairiomis ligomis. Šiandien visiems aišku, kad tai netiesa, nes naujagimio kūnelį nusėja bakterijos jau per gimdymą. Vėliau, kai tėtis paima ant rankų, gauna jo bakterijų. Galbūt patalynę verta plauti antialerginėmis priemonėmis, bet tikrai mama ir tėtis nepadarys žalos savo kūdikiui. Netgi priešingai - dažnai besiliesdamas prie nuogo mamos kūno naujagimis stiprina savo imuninę sistemą. Sterilios aplinkos nereikia net ir naujagimiui. Namai turi būti švarūs, bet pernelyg sterili aplinka taip pat gali paskatinti alergijas.
3. Kartu miegodami neišsimiega nei mama, nei kūdikis.
Šis teiginys gali būti teisingas. Žindyvei miegas su kūdikiu gali būti pati geriausia išeitis: nereikia keltis, kai šis suverkia, įsitaisyti kėdėje ir kovojant su savo pačios miegu žindyti. Kai kurie kūdikiai žinda ilgai, todėl išsėdėti valandą vidury nakties gali būti nelengva. Vėliau pamaitinto nereikia migdyti ant rankų ir guldyti į lovytę nuolatos baiminantis, kad prabus. Kartais ši baimė tokia stipri, jog, atrodo, persiduoda kūdikiui ir jis pramerkia akytes vos pajutęs, kad mama paliko lovytėje. Dažnai mamos net nepamena, kiek laiko kūdikis žindo, kada užmigo pačios. Bet jos gali išsimiegoti. Bet yra kūdikių, kurie miega neramiai ir juos pažadina menkiausias garsas. Jie, miegodami kartu su tėvais, dažniau prabunda, nei užmigdyti lovytėje. Prabunda, kai tėtis suknarkia, kai mama apsiverčia ant šono. Todėl visada reikia pasverti, kaip patogiau pačiai mamai, ir tada rinktis, kur - šalia ar atskirai guldyti savo mažylį.
4. Kūdikiui nenaudinga miegoti su mama.
Visiška netiesa. Kūdikis, jausdamas mamos kūną, galėdamas prie jos prisiglausti, geriau vystosi. Aišku, ne vien miegojimas kartu su mama skatina kūdikį vystytis, apskritai buvimas jai ant rankų. Kai kuriose šalyse patariama guldyti šalia savęs neišnešiotukus, kad nuolatos jaustų mamą, o naktį galėtų žįsti krūtį ne tik tada, kai nori pavalgyti, bet ir nusiraminti. Saugiau miegoti kartu su kūdikiu tada, kai šis serga, nes galime jausti, kada jam pakyla temperatūra arba jis pasijunta blogiau. Kartu girdime, kaip kvėpuoja, ir pačios ramiau miegame. Mamai taip pat naudinga miegoti su savo mažyliu, nes jo kvapas teigiamai veikia nuotaiką. Yra teorija, kad mama, mieganti su kūdikiu, yra laimingesnė ir geriau nusiteikusi.
5. Miegas su kūdikiu žalingas moters ir vyro santykiams.
Tai priklauso nuo sutuoktinių požiūrio. Miegamojo lova nėra vienintelė vieta, kurioje vyras ir moteris gali pabūti vieni du. Jeigu mama nusprendžia įsikelti į bendrą lovą kūdikį, tėtis gali kaip tik pasijusti laimingas, nes galės jaustis reikalingas, nenustumtas į šalį. Vis dėlto, ko gero, sutuoktiniams reikėtų pasitarti, kur migdysite kūdikį, kad tai nebūtų vien mamos sprendimas. Nors ir kokį kūdikio auginimo būdą pasirinksite, jis turi suartinti sutuoktinius - ne išskirti.
6. Bus labai sunku paaugusį vaiką išprašyti iš tėvų lovos.
Iš tiesų miegas su mama arba tėvais yra laikinas, kaip laikinas čiuptukas, maitinimas krūtimi ir t. t. Maždaug tarp 10 ir 16 gyvenimo mėnesio mažyliai pradeda vertinti savarankiškumą, kai kurie jau bando patys valgyti, laikyti buteliuką, bet kartu yra dar sukalbami. Be to, daugelis kūdikių apie 10 gyvenimo mėnesį jau neprabudę išmiega visą naktį. Todėl daugeliui tėvų būna visai nesunku šiuo metu mažylį užmigdyti jo lovelėje. Gerai, kai būna jau suformuoti miego ritualai: maudynės, pasaka ar dainelė.
7. Mieganti su kūdikiu mama užmegs geresnį ryšį su juo.
Šis teiginys nėra teisingas, nors jį mėgsta kartoti miego su kūdikiu šalininkai. Būsite savo kūdikiui ne mažiau artima, jeigu glausite, nešiosite, su juo žaisite, vakarais padainuosite. Jeigu apsisprendėte nemiegoti kartu su kūdikiu, nemiegokite. Kad ir kaip patogu būtų mamai ir mažyliui miegoti kartu, vis dėlto patys tėvai geriausiai žino, kas priimtiniausia kaip tik jų šeimai. Todėl elkitės taip, kaip jums patiems atrodo, kartu nesibaiminkite: nieko baisaus, jei su kūdikiu miegosite kartu.

Kūdikio miego ypatumai pagal amžių
| Amžius | Būdravimo laikas | Paros miegas | Poguliai |
|---|---|---|---|
| 0-1 mėn. | 45-60 min. | 15-18 val. | 4+ |
| 1-2 mėn. | 60-80 min. | 14,5-18 val. | 4+ |
| 2-3 mėn. | 60-90 min. | 14,5-18 val. | 4+ |
| 3-4 mėn. | 1,25-2 val. | 14,5-16 val. | 3-4 |
| 4-5 mėn. | 1,5-2,25 val. | 14-16 val. | 3-4 |
| 5-6 mėn. | 2-2,5 val. | 14-15,5 val. | 3 |
| 6-7 mėn. | 2,25-2,75 val. | 14-15,5 val. | 2-3 |
| 7-8 mėn. | 2,25-3 val. | 14-15,5 val. | 2-3 |
| 8-9 mėn. | 2,25-3 val. | 14-15,5 val. | 2-3 |
| 9-10 mėn. | 2,5-3 val. | 14-15 val. | 2 |
| 10-11 mėn. | 3-3,5 val. | 14-15 val. | 2 |
| 11-12 mėn. | 3-4 val. | 14-15 val. | 2 |
| 12-13 mėn. | 3-4 val. | 13-14 val. | 1-2 |
Ankstyvaisiais mėnesiais natūralu, jei mažylis nori būti fiziškai prisiglaudęs prie mamos, geriausiai jaučiasi migdomas ant rankų. Kol formuojasi dienos ir nakties ritmas (maždaug iki 2 mėn. vidurio), būdravimo laiką leiskite dienos šviesoje, poguliams migdykite taip pat šviesiame kambaryje. Nenustebkite, jei mažylio naktis prasidės gana vėlai, apie 23-24 val. Tai gana įprasta formuojantis dienos ir nakties ritmui. Šiuo metu mažylio miego ciklą sudaro tik 2 fazės: gilaus ir negilaus miego. Negilaus miego fazėje mažyliai gali raukytis, judėti, leisti įvairius garsus, šypsotis ar net prasimerkti. Tai yra visiškai natūralu ir dėl to nereikia nerimauti.
Pamažu vis anksčiau migdykite nakčiai. Geriau pažindami savo mažylį, pastebėsite ankstyvuosius nuovargio ženklus, rodančius, kad mažyliui laikas ilsėtis. Palengva pradėkite kurti vakaro miego ritualą. Jis neturi būti sudėtingas.
Tikėtina, kad pastebėsite nusistovint preliminarią dienotvarkę, kuri prasideda nuo pastovesnio rytinio kėlimosi laiko. Įprastai šiame amžiuje nuspėjama ir pogulių trukmė. Kai kuriems mažyliams vis dar sunku sujungti miego ciklus ir jų poguliai trumpi - 20-30 min., šiame amžiuje tai gana įprasta, todėl nerimauti nereikia. Vadovaukitės mažyliui tinkamu būdravimo laiku ir migdykite dažniau. Mažylis vis labiau domisi įvairiomis veiklomis, tačiau dar labai greitai pervargsta, todėl turime atidžiai stebėti nuovargio ženklus. Nusistovėjus dienos ir nakties ritmui, poguliams pradėkite migdyti pritemdytame kambaryje.
Tėvai neretai nerimauja dėl šį mėnesį vykstančios miego regresijos. Svarbu prisiminti, kad šie miego pokyčiai rodo, jog jūsų mažylis tiesiog auga ir pasiekė būtiną raidos etapą - jo metu pasikeičia miego ciklo struktūra. Dėl šio pokyčio mažyliai sunkiau užmiega, gali dažniau prabusti naktį, gali sutrumpėti dienos miegas, todėl mažylis norės miegoti dažniau. Šiuo laikotarpiu neretai mažyliai išgyvena ir raidos šuolį - ima verstis, taip pat ir augimo šuolį. Todėl dažnai šis laikas pasižymi ir bendru padidėjusiu irzlumu.
Dažniausiai tai vienas ramesnių mėnesių miego prasme. Pasibaigus 4 mėn. miego regresijai, galima grįžti prie pastovesnės dienotvarkės. Priklausomai nuo pogulių trukmės, kai kurie mažyliai jau ima miegoti 3 kartus per dieną, tačiau vis dėlto dauguma dar miega 4 kartus.
Šį mėnesį nusistovėjusį mažylių miegą neretai sutrikdo raidos šuolis bei pradedamas primaitinimas. Dėl pasikeitusios mitybos kartais gali neraminti pilvelio skausmai, kietėjantys ar laisvesni viduriai. Gana dažnai šiuo laikotarpiu mažyliai ima tuštintis paryčiais, o tuomet nebegali užmigti. Įprastai tai laikina ir praeina organizmui prisitaikius prie pakitusios mitybos. Taip pat dažnai ši mėnesį pasirodo pirmieji dantukai, todėl mažylis gali būti neramus, iš miego pabusti verkdamas.
Kai kurie kūdikiai jau miega tik 2 kartus, tačiau vis dėlto dauguma dar miega 3 kartus. Gana įprasta, kad užmigti trečią kartą mažyliui yra sunkiau, reikia daugiau mūsų pagalbos. Trečio pogulio reikėtų atsisakyti tuomet, kai jis tampa gana vėlus ir pamiegojęs mažylis nakčiai užmiega gana vėlai ir miega mažiau nei 10,5 val.
Šį mėnesį galima miego regresija. Ji siejama su sparčia kūdikio neurologine ir fizine raida, taip pat su atsiskyrimo nerimo periodu. Neretai tėvai pastebi, kad dieną mažylis nori būti arčiau mamos, nuliūsta jai išėjus iš kambario. Taip pat gali dažniau prabusti naktį, norėti miegoti šalia mamos, net jei iki šiol miegojo lovelėje. Visi kūdikiai unikalūs, todėl atsiskyrimo nerimas gali pasireikšti skirtingu metu.
Sulaukę 9 mėn. dauguma kūdikių dieną miega 2 kartus, išskyrus tuos mažylius, kurie miega trumpai (30-40 min.). Tokie mažyliai dieną miega 3 kartus. Nusistovėjusį mažylio miegą gali sutrikdyti raidos šuoliai, nes šiame tarpsnyje vaikai aktyviai mokosi: ir ropoti, ir stotis. Nenustebkite, jei kūdikis naktį pabus ir ims ropoti ar stotis. Tai visiškai natūralu. Taip pat gali pasitaikyti būdravimų nakties metu, kurie siejami su aktyvia raida.
Miego požiūriu tai gana ramus laikotarpis. Dauguma mažylių turi nuspėjamą ir gana pastovią dienotvarkę. Stenkitės, kad bendra dienos pogulių trukmė neviršytų 3 val. Ilgas dienos miegas - viena dažnesnių neramaus nakties miego priežasčių. Mažyliui sulaukus 10 mėn., pamažu galima pradėti mokyti užmigti savarankiškai.
Šiame amžiuje dienotvarkė nusistovi, tad dienos tampa vis nuspėjamesnės. Jei mažylis pakankamai valgo kieto maisto ir jo svoris auga, galima mažinti naktinio žindymo skaičių, pamažu jo atsisakant. Tačiau tai jokiu būdu nėra būtina.
Artėjant pirmajam gimtadieniui, neretai sulaukiame miego pokyčių, vadinamosios 12 mėn. miego regresijos. Dieną mažylis gali sunkiau užmigti arba miegoti labai trumpai. Vis dėlto tai gali būti laikina ir nebūtinai yra ženklas, jog laikas pereiti prie vieno pogulio. Stebėkite savo mažylio nuotaiką, jei jis dienos metu neužmiega antrą kartą. Didesnis nei įprasta irzlumas rodo, kad jam trūksta miego. Todėl bent kelias savaites bandykite užmigdyti mažylį ir antrą kartą, kad suprastumėte, ar jam tikrai to nereikia.

Miegojimo kartu su kūdikiu privalumai ir trūkumai
Privalumai:
- Šalia mamos dažniausiai užmiega net ir labai neramūs kūdikiai.
- Artimas fizinis ryšys padeda formuotis artimam emociniam ryšiui tarp mamos ir vaiko.
Trūkumai:
- Didesnė staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizika. Būtina paisyti saugumo taisyklių.
- Kai kurie kartu miegantys tėvai blogiau išsimiega.
Esmė: kūdikis miega tėvų lovoje šalia mamos.
Kaip tai daroma? Jeigu jūsų šeimai priimtinos prieraišios tėvystės idėjos (tai vaikų auginimo stilius, kai vertinamas artimas fizinis ryšys - žindymas, kūdikių nešiojimas ir t.t.), galite nuspręsti miegoti kartu su kūdikiu. Tačiau esti ir tokių kūdikių, kurie, atvirkščiai, miegodami kartu su mama, taip įsijaudrina, kad gali tapti neramūs. Tokiu atveju reikėtų ieškoti kitokių būdų fiziniam artumui išlaikyti.
Vis dėlto reikia nepamiršti, kad kartu su tėvais miegantiems kūdikiams padidėja staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS). Amerikos pediatrijos akademijos (APA) duomenimis, maždaug 50 procentų nuo SKMS mirusių kūdikių miegojo kartu su tėvais vienoje lovoje. APA rekomenduoja geriau šalia tėvų lovos pastatyti lovytę ar lopšį.
Lova turi būti visiškai saugi kūdikiui. Idealu - lygus ir tvirtas čiužinys ant grindų. Neturi būti laisvų paklodžių kraštų, užklotų, kuriuose kūdikis gali įsipainioti, taip pat pagalvių, kurios galėtų ant mažylio užkristi. Jeigu lovos kraštai tokie, kad kūdikis nuo lovos galėtų nusiristi - būtinai paklokite ką nors minkšto ant grindų. Kūdikiai turėtų miegoti tarp mamos ir sienos arba mamos ir lovos krašto. Tėtis, broliai ir seserys, seneliai ir auklės neturi tokio instinktyvaus kūdikio pajutimo, kokį turi mama, todėl neturėtų miegoti šalia naujagimio. Atkreipkite dėmesį, ar jautriai miegate, ar nubundate nuo menkiausio kūdikio pajudėjimo ir niurzgimo. Jūsų naktiniai drabužiai neturi turėti raištelių ar kaspinų.
Saugiai ir sėkmingai miegoti drauge - tai daug daugiau, nei plati patogi lova bei švari patalynė. Kaip teigė "Pradžių pradžia" žindymo kursų vadovė Daiva Šniukaitė-Adner, ypatingai natūralu ir patogu miegoti kartu žindančiai mamai ir kūdikiui. Jei nuolatos miegate su vyru, būtinai kartu patarkite ir nuspręskite, kad dalinsitės lova ir su vaiku. Jei kuris iš judviejų jaučiasi neužtikrintai, skirkite daugiau laiko apmąstymui.
Miegoti kartu siauroje ir nepatogioje lovoje tikrai nebus malonu. Nors tai nėra labai svarbu, bet jums bus patogiau ir maloniau sekti ir liesti mažylį, jei lovų čiužiniai bus vienodame aukštyje. Tačiau labai svarbu, kad vaiko lovelę pritvirtintumėte prie savosios, kad jos negalėtų atsiskirti ir vaikas netikėtai neįkristų į tarpą. Ar migdytumėt kūdikį bendroje lovoje, ar jo atskiroje lovelėje, pritvirtintoje prie jūsų bendros lovos, čiužinys visuomet turi būti stangrus. Miegodamas minkštuose pataluose, tarp pagalvių, kūdikis gali uždusti. Jei čiužinys jūsų lovoje įtaisytas į rėmą.
Prieš migdydami, lengvai parenkite ar suvyniokite vaiką, nes kiti kūnai, miegantys netoliese, padidins aplinkos temperatūrą. Pasinaudokite taisykle: jei patogu ir šilta jums, tikriausiai taip pat jaučiasi ir jūsų vaikas. Niekuomet nemigdykite vaiko ant didelės pagalvės, nes jis gali nuo jos nuriedėti ir užtrokšti minkštose raukšlėse. Nuolatos tikrinkite, ar jis nenusislinko po antklode ir jo galva neuždengta.
Jūs galite miegoti lovoje kartu su keliais vaikais ar kūdikiais, tik vaikai neturi miegoti greta. Vaikai negali apsisaugoti nuo uždusimo, o didesnis vaikas, gali miegodamas užgulti mažesnįjį, netyčia uždėti ranką ant mažiuko veido ar kaip kitaip jį prispausti. Maži vaikai dažnai muistosi per miegus, todėl gali užgauti mažiuką. Dėl tų pačiu priežasčių neleiskite migdyti kūdikio ir paaugusio vaiko vienoje lovoje.
Pagaliau išvydusios savo 9 mėnesius lauktą mažylį mamos nori kuo ilgiau būti su juo. Tačiau akušeriai bei neonatologai pataria miegoti atskirai, kūdikį paguldant į savo lovelę. Medikai įsitikinę, kad pirmosiomis naujagimio gyvenimo savaitėmis reikėtų vengti bet kokios rizikos, be to, tėvų lova mažyliui yra tiesiog per minkšta.
Akušerė ginekologė Diana Ramašauskaitė atskleidė, jog ką tik gimęs naujagimis yra padedamas mamai ant krūtinės. „Kai perkeliame mamą iš gimdymo palatos į tą, kurioje ji praleis dar dvi-tris paras, paprastai rekomenduojame, kad vaikas miegotų naujagimio lovytėje. „Tikrai neretai randame naujagimius mamų lovose. Jei mama nemiega - gal dar nieko tokio, tačiau tokiu atveju bent jau turėtų būti ant atskiro patiesaliuko, ne paguldytas tiesiai į jos patalus“, - sakė D.
„9 mėnesius nešiotas mamos ir buvęs nedidelėje erdvėje, po gimimo jis taip pat geriau jaučiasi mažesnėje erdvėje. Kodėl reikia kietesnio čiužinuko? Tiesiog minkštesnėje lovoje didesnė tikimybė, jog ištiks staigios kūdikių mirties sindromas. Be to, kol kūdikis dar nesėdi, jo stuburas yra visiškai lygus. Būtent dėl šios priežasties kūdikiams nereikia pagalvės - jų stuburas neturi tų linkių, kurie susiformuoja atsisėdusi ar atsistojus, pradėjus vaikščioti“, - sakė V.
Tai kartu yra viena iš priežasčių, kodėl medikai nerekomenduoja mamoms miegoti kartu su kūdikiu - suaugusiųjų lova jiems yra tiesiog per minkšta. Antra, kūdikiai dažniausiai tėvų lovoje būna šlapi, prakaituoja. „Jie įsmunka į tas „duknas“ ir jiems ten negerai. Tikrai negerai. Jei jau kūdikis yra neramus ir tampa per sudėtinga prie jo kaskart keltis naktį, rekomenduoju „Kūdikėlio lizdo“ dėžutę tiesiog pasidėti į lovą. Jei kūdikis miega dėželėje, jam nereikia ir apkloto, nes tarp nedidelės dėžės sienelių susiformuoja reikiamas mikroklimatas. Dėžutė naudojama mažiausiai 3 mėnesius.
Gana naują Lietuvoje iniciatyvą - kūdikio dėželes-kraitelius, kai vienu ypu įsigyjama ir dėžutė saugiam mažylio miegui, ir visi jam reikalingi daiktai, drabužiai, akušerė ginekologė R. Liutkevičienė. „Taupydami lėšas žmonės neretai skolinasi loveles iš draugų - tačiau jos jau gali būti nesaugios naudoti, - kalbėjoR. Liutkevičienė. - Šios dėželės labai išplito Suomijoje- ten žmonėms svarbu saugumas ir praktiškumas.
R. Liutkevičienė taip pat pabrėžė, kad naujagimiai guldomi į loveles be pagalvių, nėrinukų, kaspinėlių - pagražinimus pataupykite vyresniam amžiui.„Naujagimių stuburo fiziologiniai linkiai turi susiformuoti. Įvairūs nėrinukai, kiti pagražinimai - nesame tikri, ar jie saugūs, nes mažylis visus daiktus pažįsta juos kišdamas į burnytę. Jei lovytėje yra raištelių, kaspinėlių, vaikui žaidžiant vėlgi gali įvykti nelaimingas atsitikimas“, - perspėjo akušerė ginekologė.
Neonatologė bei vaikų kardiologė doc. dr. „Miegoti kartu - nėra draudžiama. Tačiau naujagimis juk pats nereikalauja miegoti su mama. „Dėžė yra sukurta tikrai tobulai. Dabar vienintelė likusi problema - tai mūsų visuomenė požiūris, - priduria akušerė ginekologė R. Liutkevičienė.
Naujagimio ir kūdikio miegas - daug klausimų kelianti tema tėvams. Juk ne kartą girdėjome „Miega - tai auga“ ir aplink snaudžiantį mažylį vaikščiojome ant pirštų galiukų. Kad tik nepabustų, kad tik ilgiau pasiilsėtų ir paaugtų… Ar iš tiesų tos miego valandos visada į naudą? O ką daryti, jei mažylis vis dėlto nemiega? Bėgti pas gydytojus ir ieškoti sveikatos problemų? Į klausimus atsako dr. Naujagimis - tikras miegaliukas. Per parą miega apie 18 valandų, bet gali išmiegoti net ir 22! Tačiau jo miego - būdravimo periodai keičiasi kas 3 - 4 valandas kiaurą parą: lygiai taip pat dieną ir naktį. Neretas mažylis neišmiegos ir tiek: vienas miego ciklas trunka tiek, kiek virškinamas mamos pienas (apie 40 - 50 minučių). Taigi nusnūdęs nepilną valandą jis ir vėl pradeda muistytis, raukytis, kaišioti liežuvį, čiulpti kumštuką. Tai pats geriausias laikas paimti vaikutį ir pažindyti. Verkimas - vėlyvas alkio požymis, o įsiaudrinusį mažylį bus sunku priglausti prie savęs, įduoti krūtį ir pamaitinti. Pažindytas, vos tik pastebėjus pirmuosius alkio ženklus, vaikutis pasisotins ir greičiau vėl panirs į saldų miegą. O ką daryti, jeigu vaikutis miega ir neprabunda? Naujagimio skrandis yra labai nedidelis (vos vyšnios dydžio pirmąją parą ir vištos kiaušinio dydžio po mėnesio), todėl jam būtina valgyti dažnai, kad gautų pakankamai pieno ir puikiai augtų. Išalkęs mažylis pasidaro mieguistesnis, jį sunkiau pažadinti ir, žinoma, pamaitinti. Ilgas ir nepertraukiamas miegas nesuderinamas su sėkmingu žindymu!
Per pirmuosius tris gyvenimo mėnesius kūdikio miegas ženkliai pasikeičia. Pagaliau susiformuoja mažylio paros ritmas: jis jau pradeda skirti dieną ir naktį, ilgiau būdrauja šviesiuoju paros metu ir ilgiau miega tamsiuoju. Įdomu, kad vaikučiai pirmiausiai išmoksta pabusti kartu su šeima ir tik vėliau - užmigti kartu su šeima. Neretai šiuo periodu mamos džiaugiasi: pagaliau vaikutis leidžia naktį ilgiau pamiegoti, ryte mama jaučiasi geriau pasiilsėjusi. O kaipgi mažylis? Jeigu vaikutis per pirmąjį mėnesį puikiai priaugo svorio (ne mažiau kaip 500 g nuo mažiausios po gimimo svorio ribos), dienos metu neduodate jam jokių motinos pieno pakaitalų (mišinuko, vandenuko ir pan.), čiulptuko, tuomet galite leisti miegoti. Kad būtumėte tikra, jog vaikučiui pakanka per parą gaunamo pieno, stebėkite pasišlapinimų skaičių (ne mažiau kaip 6 kartai bespalviu ir bekvapiu šlapimu), tuštinimąsi (ne mažiau kaip 3 - 4 kartai iki 4 - 6 gyvenimo savaitės, vėliau mažylis gali tuštintis tik kartą per 10 dienų). Kilus įtarimų, kad pieno mažoka, žindykite dažniau: dieną ir naktį mažylį pažadinkite ne rečiau kaip kas 3 - 4 val, kol pieno gamyba vėl susireguliuos.
Vaikutis darosi tikras gudruolis: mokosi vartytis, pirmą kartą atsisėda. Jį domina supantis pasaulis, jis atranda naujus daiktus, patiria daug įspūdžių. Kiekviena diena - tai didelis nuotykis. Su tiek naujovių ir įspūdžių sunkiai pavyktų susitvarkyti net ir suaugusiam žmogui, o ką jau kalbėti apie mažąjį! Nenuostabu, jog šiuo metu vaikutis vėl pradeda dažnai keltis naktį, ieškoti krūties. Įgijus naujų įgūdžių, išmokus naujų dalykų, smegenys šią informaciją turi užtvirtinti. Tokiu laikotarpiu vaikutis daugiau laiko praleidžia miegodamas paviršiniu miegu: iš jo kur kas greičiau pabundama net nuo mažiausių stimulų. O kur dar atsiradęs suvokimas, jog aš ir mama - ne vienas ir tas pats kūnas. Ar mama bus šalia, kai man reikės? Ar manimi bus pasirūpinta? Priežasčių pabusti daugybė ir tai yra normalus vaiko raidos etapas. Gaila, kad neretai manoma, jog vienintelė priežastis - alkis, o mamai tiesiog trūksta pieno. Ką reiškia žindymas naktį šiuo laikotarpiu? Tai nusiraminimas ir atsipalaidavimas po sunkios dienos (taip taip, tiek išmokti naujų dalykų - darbas). Tai šiluma ir jaukumas, pajautimas, jog mama šalia tuomet, kai reikia. Tokie aukščiau aprašyti raidos šuoliai kartojasi apytiksliai kas tris mėnesius ir juos atpažinsite nesunkiai: patyręs daug įspūdžių (išvyka, apsilankę svečiai), nemalonių potyrių (apsilankymas pas gydytoją, atskyrimas nuo mamos), išmokęs naujų įgūdžių (sėdėti, stovėti), vaikutis pradeda dažnai keltis. Paprastai pirmąją nakties pusę išmiega ramiai, o paryčiui keliasi net kas valandą. Jeigu mama atsiliepia į vaikučio poreikius ir juos patenkina, vaikas galiausiai nusiramina ir po savaitės - dviejų vėl viskas grįžta į įprastas vėžes arba atsiranda naujas ritmas. Jeigu atsisakome žindyti ir bandome pritaikyti įvairias savarankiško migdymosi teorijas, galime sulaukti priešingo poveikio: mažylis nesugeba susidoroti su užgriuvusiais potyriais, mama jam nepadeda - pasaulis darosi nesuprantamas ir nesaugus. Ilgainiui gali kilti tikrų miego (ir ne tik) problemų. Man labiausiai patinka psichologės A. Jeigu vis dėlto situacija darosi nepakeliama, o kūdikio miegas kelia daug klausimų, nereikia kentėti - verčiau viską aptarti su miego konsultantu. Pokalbio metu svarbu aptarti, kas vyksta vaiko gyvenime, koks būtų įprastas kūdikio miegas esamame raidos etape ir ką tėvai gali padaryti, kad vaikas miegotų geriau. Dr. Paslaugas teikia dr. Audronė Mulevičienė, Holistic Sleep Coaching programos absolventė, turinti daugiau nei 7 m. patirtį.
Miegojimas kartu su kūdikiu turi aršių kritikų ir oponentų. Ar migdote kūdikį jo kambaryje, ar statote jo lovelę savo miegamajame, ar miegate toje pačioje lovoje su kūdikiu, jūsų pasirinkimas turės pasekmių kitoms jūsų šeimyninio gyvenimo sritims - ir ne tik joms. Neretai sprendimą miegoti kartu su kūdikiu mamos priima dėl nuovargio. Kūdikiui miegant kitoje lovoje, tenka vidury nakties atsikelti juo pasirūpinti: išimti iš lovytės, pamaitinti, paguldyti atgal, užliūliuoti, grįžti į savo lovą, o po kelių valandų vėl iš naujo atsikelti, paimti kūdikį iš lovytės, pamaitinti... Tai išties vargina, todėl nemažai mamų vertina miegojimo kartu su kūdikiu teikiamą patogumą. Taip lengviau: užtenka ištraukti krūtį ir pamaitinti kūdikį arba paduoti jam buteliuką. Taip pat svarbi ir galimybė greitai reaguoti į kūdikio poreikius: miegant kartu, kūdikiui nereikia pakankamai garsiai verkti, kad pažadintų kitame kambaryje miegančią mamą. Tačiau miegojimo su kūdikiu saugumas yra diskutuotina tema. Tuo tarpu miegojimo su kūdikiu oponentai teigia, kad miegodami vienoje lovoje patys tėvai tampa grėsme savo vaikams. Net jei minima kampanija gerokai perdeda, visgi dėl dviejų dalykų negalima ginčytis. Visų pirma, miegant kartu su kūdikiu būtina atitinkamai pritaikyti erdvę, kad jam būtų saugu tėvų lovoje. Kad kūdikis neiškristų iš lovos, jis turėtų miegoti prie sienos arba tarp tėvų. Be to, kad kūdikis neuždustų, rekomenduojama miegoti ant kieto čiužinio, o lovoje neturėtų būti storų antklodžių ir minkštų pagalvių. Anksčiau dažnas argumentas prieš miegojimą vienoje lovoje su kūdikiu buvo tas, kad kūdikiui miegoti vienoje lovoje su tėvais yra nehigieniška. Dabar populiaresni su „arčiau gamtos“ filosofija suderinami miegojimą kartu paremiantys argumentai, kuriuos ypač palaiko „žalieji“ ir prieraišumu pagrįstos tėvystės filosofija besivadovaujantys tėvai. Jie pabrėžia faktą, kad žmonės yra vieninteliai žinduoliai, nemiegantys kartu su savo jaunikliais, ir kad šis elgesys yra nenatūralus, atsiradęs vystantis civilizacijai. Akivaizdu, kad mažiems vaikams reikia tėvų, jiems patinka būti šalia jų, prisiglausti. Tada jie jaučiasi saugūs. Šių poreikių, ypač saugumo poreikio, patenkinimas suteikia vertingos patirties ateičiai, moko jį pasitikėti pasauliu ir žinoti, kad jo poreikiai yra svarbūs ir bus patenkinti. Žinoma, miegas kartu su kūdikiu nėra vienintelis veiksnys, padedantis vaikui įgyti saugumo jausmą. Taip pat svarbu patenkinti kūdikio poreikius dieną, kai jam liūdna, jis užsigauna, kai rodo ženklus, kad jam reikia artumo ir švelnumo. Tačiau mokymasis miegoti savo lovoje gali stipriai supurtyti vaiko pasitikėjimą. Todėl neturėtumėte galvoti, kad pirmasis žingsnis į suaugusiojo gyvenimą - išmokimas miegoti savo lovoje. Kūdikiui dar per anksti to mokytis, tad turite užtikrinti, kad pokytis vyksta nuosekliai, bet švelniai. Nerekomenduojame naudoti metodų, kurie paremti vaiko sugebėjimu pačiam nusiraminti. Šie metodai gal ir suteikia norimą rezultatą - verkiantis išsekęs kūdikis galiausiai nutyla ir užmiega.
Grįžkime prie pagrindinio klausimo: miegoti su kūdikiu ar ne. Siūlome sprendžiant šį klausimą pirmiausia atsakyti sau, ar visi jūsų šeimos nariai to nori. Negalite leisti, kad šis klausimas sukeltų ginčų ar taptų jūsų, kaip partnerių, santykių griūties pradžia. Kalbėkitės apie tai. Analizuokite galimus sprendimus, iš kurių geriausias tas, kuriam jūs abu pritariate. Gal nuspręsite savo miegamajame pastatyti kūdikio lovelę ir patogų fotelį žindymui. Gal geriausias sprendimas jūsų šeimai yra tėčiui išsikraustyti miegoti ant sofos, o mamai ateiti pas jį, kūdikiui užmigus.
Šeimos, kurios nusprendžia dalintis lova su kūdikiu, neretai klausia savęs, kiek laiko reikia miegoti su vaiku. Atsakymas į šį klausimą labai paprastas: tol, kol tai priimtina jums ir, svarbiausia, vaikui. Tiesa ta, kad mažą vaiką lengviau perkelti į atskirą lovelę. Vyresnis vaikas gali protestuoti, reikalauti grįžti į tėvų lovą, ir miegojimo su kūdikiu priešininkai dažnai teisūs sakydami, kad vaiką „iškraustyti“ iš tėvų lovos yra sunku. Tad turėtumėte paskatinti vaiką žengti šį žingsnį ir nepraleisti akimirkos, kai jis tam pasiruošęs. Leiskite vaikui apsiprasti su savo lova, paaiškinkite jam, kad jis jau didelis, guldykite jį į jo lovytę dieną ir, jam ten gulint, skaitykite knygas, glostykite ar dainuokite. Galiausiai ateis diena, kai vaikas poguliui pasirinks savo lovytę, o vėliau pasiims savo antklodę ir nueis miegoti vienas. Kartais gali nutikti taip, kad vaikas yra pasiruošęs miegoti savo lovoje anksčiau, nei tam pasiruošia mama.
Baigdami norime pabrėžti, kad nėra jokio mokslinio pagrindo tvirtinimui, jog kartu miegančių tėvų ir vaikų ryšys yra stipresnis nei tėvų ir vaikų, kurie miega savo lovose atskiruose kambariuose. Kiekvienas pokytis yra iššūkis, o naujo ir labai daug priežiūros reikalaujančio šeimos nario atsiradimas yra toks pokytis, kuris apverčia gyvenimą 180 laipsnių kampu. Taip, tai sunkiau, nei galėjote įsivaizduoti. Jūs ką tik pagimdėte. Žiūrite į save veidrodyje ir matote riebalų klostes ant klubų, atsipalaidavusius pilvo raumenis ir strijas. Tai natūralu, nes devyni nėštumo mėnesiai pakeičia moters kūną. Skyrybos yra skaudžiausios, kai besiskiriantys asmenys yra ne tik sutuoktiniai, bet ir tėvai. Neįmanoma išsiskirti taip, kad vaikui tai neturėtų įtakos. Daugelis sutiktų su teiginiu, kad kol vaikas sulaukia amžiaus, nuo kurio galima lankyti darželį, geriausia jam augti namie su mama ir tėčiu. Tačiau ne visi tėvai gali ir nori trejus metus nedirbti.

