Taisyklingas garsų tarimas yra svarbus tinkamai kalbos raidai ir sėkmingam vaiko socialiniam bendravimui. Ikimokyklinis amžius yra kritinis laikotarpis, kai formuojasi kalbos įgūdžiai, todėl labai svarbu laiku pastebėti ir koreguoti galimus kalbos sutrikimus.
Siekiant nustatyti, ar vaikas taisyklingai taria gimtosios kalbos garsus, svarbu atsižvelgti į vaiko amžių ir kalbėjimo bei kalbos raidai būdingus dėsningumus. Daugelis 4,6-5,5 metų vaikų dar nemoka ištarti sunkesnių garsų, tokių kaip š, ž, č, dž, r, ir juos keičia paprastesniais: s, z, c, dz, l arba j. Tėvams reikėtų susirūpinti ir kreiptis į logopedus, jei sulaukęs 3 metų vaikas neištaria k, g, l, v garsų arba jo tariami garsai įgyja neįprastą skambėjimą. Dėl netaisyklingo sukandimo, išlikusio čiulpimo reflekso ar kitų priežasčių kai kurie vaikai taria šiuos garsus iškišę liežuvio galiuką tarp priekinių dantų, išpučia orą pro liežuvio šonus ir pan.
Garsų tarimo mokymasis vyksta tam tikru nuoseklumu. Tėvai dažnai stengiasi vaikui padėti, prašydami pakartoti tam tikru garsu prasidedančius žodžius. Pavyzdžiui, jei vaikas netaria garso r, daugelis suaugusiųjų prašo pakartoti šiuo garsu prasidedančius žodžius (pavyzdžiui, ratas, rožė, rytas ir t. t.). Būtų lengviau pasiekti norimus rezultatus, jei iš pradžių aptartumėte su vaiku (geriausia prieš veidrodį) lūpų ir liežuvio padėtį tariant mokomą garsą. Pavyzdžiui, „Pažiūrėkime, ką daro mūsų lūpos ir liežuvis, kai tariame garsą š. Matai, lūpos „piktos“, aš jas „suraukiu“ ir atkišu į priekį. Liežuvis slepiasi burnoje, už viršutinių dantų. Pamėginkime kartu ištarti š-š-š. Dabar priglauskime delniuką prie burnos. Jei vaikui pavyko ištarti šį garsą (1 etapas), galite pereiti prie skiemenų mokymosi (2 etapas). Sugalvokite žaidimų, kuriuose galėtumėte tarti įvairius skiemenis su šiuo garsu, nes beprasmis kartojimas vaikui greitai nusibos. Galima žaisti su dėlione, kiekvienai detalei suteikiant vis kitokį vardą: ša, šo, šu, šė, ši, aš, oš, statyti kaladėlių ar lego bokštus tariant po vieną skiemenį ir t. Kai vaikas visiškai taisyklingai pakartoja įvairius skiemenis, galima pereiti prie žodžių mokymosi (3 etapas). Sėkmingai įveikę žodžių mokymąsi, mėginkite sugalvoti sakinių (4 etapas), pasakojimų, eilėraščių su šiuo garsu ir tik tada kontroliuokite garso tarimą vaiko kalboje (5 etapas). Visiems nemalonu, kai juos pertraukia, stabdo ar liepia pakartoti žodžius, todėl kartu su vaiku sugalvokite, kaip jam priminsite naujo garso tarimą. Kai kuriems vaikams padeda prisegti ženkliukai su nupiešta raide š, kitiems lengviau išmokti, kai mama ar tėtis taisyklingai pakartoja jų ištartus žodžius. Išmokti tarti naują garsą - nelengva užduotis, todėl nenusiminkite, jei jums nepasisekė taip greitai, kaip jūs norėjote. Būkite kantrūs ir nuoseklūs.
Yra sukurtos įvairios metodinės priemonės, padedančios lavinti ir taisyti garsų tarimą ikimokyklinio amžiaus vaikams. Kai kurios priemonės skirtos konkrečių garsų (pvz., S-Š, L-R, R-R', L-L', Š Ž Č DŽ, S-Z-C-DZ, Š ir Ž, Č ir DŽ) diferencijavimui ir įtvirtinimui. Pavyzdžiui, priemonės "Taisyklingai tariu S, Z, C, DZ" ir "Taisyklingai tariu R-R’" padeda vaikams išmokti taisyklingai tarti ir skirti painiojamus garsus. Metodinė priemonė "Garsų Š ir Ž tarimas" I-II dalys padeda įtvirtinti ir diferencijuoti Š ir Ž garsus. Knygelė"Č, Dž garsų tarimo korekcija" skirta Č ir DŽ garsų artikuliacijai, tarimo sutrikimams ir jų korekcijai.
Kai kurioms garsų grupėms (pvz., K, K‘, G, G‘) lengviausia šiuos sutrikimus pašalinti 3-5 metų amžiuje, nes sutrikimai dar neįsitvirtinę. Bet kokiu atveju, reikalinga sisteminga ir nuosekli logopedinė pagalba. Labai svarbus yra bendradarbiavimas tarp logopedo ir tėvų. Kasdieninėje veikloje kalbėkite su vaiku, o ne vaikui - kalbėkite apie tai, ką veikiate, ką veiksite, kodėl taip darote. Palaukite vaiko atsakymo - pritarimo ar paneigimo, gesto, mimikos.
Metodinės priemonės ir žaidimai garsų tarimo lavinimui
Yra sukurtos įvairios metodinės priemonės ir žaidimai, kurie padeda ugdyti kalbos įgūdžius ikimokyklinio amžiaus vaikams. Kai kurios priemonės skirtos konkrečių garsų (pvz., S-Š, L-R, R-R', L-L', Š Ž Č DŽ, S-Z-C-DZ, Š ir Ž, Č ir DŽ) diferencijavimui ir įtvirtinimui. Pavyzdžiui, priemonės "Taisyklingai tariu S, Z, C, DZ" ir "Taisyklingai tariu R-R’" padeda vaikams išmokti taisyklingai tarti ir skirti painiojamus garsus. Metodinė priemonė "Garsų Š ir Ž tarimas" I-II dalys padeda įtvirtinti ir diferencijuoti Š ir Ž garsus. Knygelė "Č, Dž garsų tarimo korekcija" skirta Č ir DŽ garsų artikuliacijai, tarimo sutrikimams ir jų korekcijai.
Logopedinių priemonių rinkinyje yra 6 atskiri stalo žaidimai tokiems garsams: S-S', Š-Š', Ž-Ž', L-L', R-R', K-K'. Visi žaidimai turi skirtingą tematiką. Kiekvienoje priemonėje pateikta apie 40-50 paveikslėlių su mokomais garsais (kietosios ir minkštosios fonemos) įvairiose žodžių vietose. Paeiliui metant kauliuką, keliaujama per tiek langelių, kiek iškrito taškelių ant kubelio. Eidamas paveikslėlių takeliu, taisyklingai taria jų pavadinimus. Atsistojus ant langelio su rodykle reikia judėti nurodyta kryptimi. Laimi tas, kuris greičiausiai nukeliauja iki pabaigos. Priemonę galima panaudoti kūrybiškai, atsižvelgiant į užsiėmimo tikslus.
Rinkinį sudaro 20 spalvotų žaismingų kortelių, kuriose pavaizduoti populiariausi artikuliacinio aparato mankštos pratimai, skirti kalbos padargų - liežuvio, lūpų, žandikaulių, skruostų raumenų lavinimui, judesių tikslinimui, pūtimo stiprinimui. Kortelės paįvairins ir palengvins logopedines pratybas. Galima paruošti atskirus rinkinukus - susidėlioti reikalingus paruošiamuosius pratimus norimam garsui mokyti.
Kalėdinė priemonė skirta formuoti gramatinį kalbos taisyklingumą, rišliąją kalbą, lavinti erdvinį suvokimą, įtvirtinti sąvokas aukštai, žemai, virš, kairė, dešinė. Žaidimo eiga: vaikas turi įvardinti kur yra Kalėdų senelis, šuniukas, dramblys, sniego senis besmegenis, elniukas, laputė. Kalėdinis loto tinka naudoti per logopedines pratybas šventiniu laikotarpiu. Šis loto nepaprastas- skirtingi paveikslėliai pavadinami vienodai. Žaidžiant vaiko žodyas praturtės naujais, su gražiausiomis metų šventėmis susijusiais žodžiais.
Priemonė skirta įtvirtinti prielinksnių vartojimo įgūdžius, formuoti gramatinį kalbos taisyklingumą, lavinti orientaciją erdvėje. Užduotis - atrasti ir pasakyti, kur slepiasi Velykų zuikis. Tinka ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Žaisminga užduotis ir spalvingi paveikslėliai lavins dėmesį ir pastabumą, įtvirtins taisyklingą žodžių tarimą, turtins žodyną. Tinka rišlios klabos lavinimui, įvairių garsų tarimo įtvirtinimui, prielinksnio „ant“ mokymui, skaitvardžio ir daiktavardžio derinimui (du angelai, dvi eglės...).
Priemonė skirta mokyti diferencijuoti L-R garsus įvairiose žodžių vietose, skirti L-R raides. Žaisminga užduotis lavins foneminę klausą, dėmesį ir pastabumą, mokys sieti garsą su raide, įtvirtins taisyklingą žodžių tarimą, turtins daiktavardinį žodyną. Tinka vaikams, turintiems fonologinių kalbos sutrikimų.
Dėl nepakankamai išlavėjusios foneminės klausos daugelis vaikų patiria sunkumų automatizuojant ir diferencijuojant panašiai skambančius garsus. Šios priemonės pagalba vaikai išmoks taisyklingai tarti ir skirti S-Š garsus (izoliuotai, skiemenyse, žodžiuose, sakiniuose, rišlioje kalboje). Reikės palyginti painiojamų garsų artikuliaciją, skambėjimą, raides. Tai padės suformuoti tikslius šių garsų ir juos atitinkančių raidžių ryšius.
Leksinės plėtros žaidimas "Kas šliaužia?". Vaikas pasako, kas moka šliaužti ir uždengia tą gyvūną žetonu. Po to klausiame, kas moka šokinėti ir vaikas uždengia žetonu.
DAINELĖ, KURI SKATINA KALBĄ
Principai ir strategijos ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos ugdyme
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp šių principų yra ugdymo(si) ir priežiūros vienovė, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermė, žaismės principas, sociokultūrinio kryptingumo principas, integralumo principas, įtraukties principas, kontekstualumo principas, vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas, lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas, reflektyvaus ugdymo(si) principas ir šeimos bei mokyklos partnerystės principas.
Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
Esminiai gebėjimai:
- A1. Maisto ir mitybos įgūdžiai: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
- A2. Savarankiškumo ir higienos įgūdžiai: Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
- A3. Saugaus elgesio įgūdžiai: Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
Esminiai gebėjimai:
- B1. Judėjimo ir motorikos įgūdžiai: Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
- B2. Smulkiosios motorikos įgūdžiai: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #garsu #tarimo #lavinimas
