Pakilus kūno temperatūrai, tėvai skuba ją mažinti, nes galvoja, kad taip bus geriau jų vaikui. Tačiau tai viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų. Karščiavimas yra natūrali ir reikalinga organizmo reakcija į ligos sukelėją, padedanti pasigaminti reikalingoms medžiagoms sukelėją pašalinti. Aukštas karščiavimas nebūtinai reiškia, kad vaikas serga sunkia liga. Sergant ūmia infekcine liga karščiavimas dažniausiai nėra žalingas, o padeda kovoti su infekcija, tad jį pravartu mažinti tik tada, kai vaikas dėl to jaučiasi blogai.
Kada laikomas karščiavimas ir kokia normali temperatūra?
Normali vaiko kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje iki 37,4°C. Karščiavimu laikoma kūno temperatūra ≥38,0 °C, matuojant tiesiojoje žarnoje ar ausyje su tinkamai kalibruotu termometru. Pažastyje gautos reikšmės dažniausiai būna 0,3-0,5 °C mažesnės ir ne tokios tikslios. Temperatūra 38,0-38,5 °C - vidutinė, 38,6-39,4 °C - aukšta, ≥39,5 °C - labai aukšta. Vaikų kūno temperatūra nebūna visada vienoda. Jei mažylis sveikas, jo temperatūra gali keistis nuo 36,6 iki 37 laipsnių. Tačiau kai kuriems labai judriems vaikučiams po audringų švenčių, aktyvių žaidimų kieme vasarą ji gali pakilti ir iki 38 laipsnių. Termometro stulpelis gali šoktelėti į viršų vaikui susijaudinus, per karštai jį prirengus, sočiai pamaitinus, kai jis ilgai pabūna saulėje ar pernelyg šiltoje patalpoje.
Karščiavimu laikoma kūno temperatūra nėra vienoda visiems mažiesiems pacientams: „Karščiuojantiems kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus būdinga aukštesnė nei 38 °C kūno temperatūra, vaikams nuo 3 mėn. iki 3 m. - 38,1 °C, dar vyresniems - 38,4 °C. Karščiavimas nėra susirgimas, o ligos, su kuria kovoja vaiko organizmas, požymis.
Vienas mažiukas bus judrus nors termometro stulpelis sieks 39 laipsnius, o kitas gulės lyg lapas net ir esant 37,5 laipsnio. Jei vaiko kakta karšta, bet jis aktyvus ir žvalus, gerai miega, geriau išvis nieko nedaryti. Jei mažylis jaučiasi blogai, jam silpna, per miegus muistosi, reikėtų temperatūrą mažinti.
Kūdikiams ir mažiems vaikams aukšta temperatūra padidėja kur kas dažniau nei vyresniems. Taip yra todėl, kad mažylių termoreguliacija dar nėra sklandi. Antra vertus, jie kur kas dažniau serga, lengviau užsikrečia infekcinėmis ligomis. Kai kurie ligų sukėlėjai vyresnio amžiaus vaikų imuninei sistemai jau nepavojingi, o kūdikių apsaugos reakcijoms jie yra visai nepažįstami. Taigi dažnai pakylanti temperatūra reiškia, kad imuninė sistema energingai „treniruojasi“. Gerai, kad mažiukai gana nesunkiai pakelia tokius karščiavimo „šuolius”. Netgi 39 laipsnių temperatūrą dauguma jų pakelia nesunkiai.
Kada temperatūra be simptomų kelia nerimą?
Jeigu vaikui temperatūra be simptomų (iki 38,5°C) ir jis jaučiasi gerai, temperatūros paprastai mažinti nereikia. Tačiau jei vaikas net su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir anksčiau. Nėra aiškios ligos priežasties.
Vienas iš galimų karščiavimo sukėlėjų gali būti "tridienis karščiavimas" (ūminė eritema). Manoma, kad pusę nepaaiškinamų kūdikių ir mažų vaikų karščiavimo atvejų gali sukelti ūminės eritemos virusas. Praėjus 3-4 dienoms nuo karščiavimo pradžios, ant vaiko kūno atsiranda raudonų dėmių, primenančių raudonukę. Bėrimas, kuris išnyksta po 2-3 dienų, dažniausiai atsiranda ant veido, nugaros, krūtinės. Vaikas pasveiksta ir tampa atsparus virusui visam gyvenimui. Tačiau, kai jaunesnio nei 36 mėnesių amžiaus kūdikio besimptomis karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas arba kūdikis silpnai reaguoja į karščiavimą mažinančius vaistus, tėvai turėtų kreiptis į gydytoją.
Didelis karščiavimas be kitų simptomų neretai yra šlapimo takų infekcijos arba pavojingo sepsio pasekmė. Tokiu atveju būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija.
Kūdikių karščiavimo priežastys gali būti įvairios: kartais jis susijęs su perkaitimu, stipriu verksmu, ausies uždegimu, angina, peršalimu, skiepais, virusinėmis ar bakterinėmis infekcijomis. Kiti kūdikių karščiavimo simptomai apima slogą, kosulį, gerklės ir galvos skausmą, blogą savijautą, vėmimą, viduriavimą, išbėrimą ir kitus odos pokyčius.
Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas >38°C ir:
- Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn.
- Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti).
- Neblykštantis bėrimas - galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu.
Kaip matuoti temperatūrą?
Termometras: rinkitės skaitmeninį; ausies termometrą naudokite tik teisingai įstatę į ausies kanalą. Matavimo vieta: kūdikiams iki 3 mėn. Kada matuoti: prieš vaistą ir praėjus 30-60 min. Europos Sąjunga neberekomenduoja naudoti tradicinių stiklinių ir gyvsidabrio pripildytų termometrų.
Temperatūrą geriausia matuoti visada tuo pačiu termometru - ryte vos prabudus ir vakare apie 18 ar 19 val. Jei vaikas serga, dar dažniau - tris, keturis kartus per dieną tomis pačiomis valandomis. Užsirašykite dienas, valandas ir termometro parodymus. Kintanti temperatūra pagelbės gydytojui nustatant tikslią vaiko ligos priežastį.
Vyresniam vaikučiui temperatūrą matuokite pažastyje. Kūdikiams mamos matuoja karštį įkišusios termometro galiuką į užpakaliuką ar burnytę. Bet tai labai pavojingas būdas, mat mažylis gali netikėtai suspurdėti, įtempti raumenukus. Todėl mažyliams temperatūrą matuokite kirkšnyje.
Gydymas namuose | Rekomendacijos
1. Gerti Pakankamai Skysčių
Reguliariai girdyti vaiką vandeniu arba maitinti krūtimi žindančius. Būtina sugirdyti dienos skysčių normą ir papildomą apskaičiuotą skysčių kiekį esant skysčių trūkumui. Tinkamam karščiavimo valdymui BŪTINAS pakankamas skysčių kiekis organizme. Skysčiai: siūlykite dažnai ir po truputį - vanduo, geriamieji rehidratacijos tirpalai. Vaikui karščiuojant tėveliai turi pasirūpinti, kad jų atžala jaustųsi kuo komfortiškiau. Jeigu būklė darosi sunkiai pakeliama, o kūno temperatūra viršija 38,5 °C, galima vartoti karščiavimą mažinančius ir skausmą malšinančius vaistus (antipiretikus) - paracetamolį arba ibuprofeną.
2. Nepakrauti Skrandžio
Vaikui atsisakant valgyti - duoti saldintų skysčių. Dažnai bet mažais kiekiais, kad nedirgintų virškinamojo trakto. Visus skysčius duoti po nedaug, bet dažnai (2-5 ml kas kelias minutes), o jei nėra virškinamojo trakto simptomų - tiesiog neperkrauti vaiko skrandžio.
3. Stebėti Vaiką (Ir Naktį)
Stebėjimas: kas 3-4 val. Bendrą būklę - vangumas net temperatūrai nukritus, blogėjanti būklė → reikalinga rekonsultacija. Stebėkite vaiką kaip visumą, ne vien skaičių termometre.
Stebėjimo kriterijai:
- Dėl skysčių trūkumo - lūpos ir liežuvis nesausi, šlapinasi gausiai, skaidriai.
- Dėl bėrimo - atpažinti neblykštantį bėrimą.
- Bendrą būklę - vangumas net temperatūrai nukritus, blogėjanti būklė → reikalinga rekonsultacija.
4. Malšinti Karščiavimą
Rekomenduojama mažinti kūno temperatūrą, jei ji viršija 38,5 °C, arba jei vaikas jaučiasi prastai, jaučia skausmą ar diskomfortą dėl karščiavimo. Tikslo - „36,6 °C“ - nėra. Svarbiausia - vaiko komfortas: jei jis vangus, skauda galvą, skauda raumenis - duokite karščiavimą mažinančių vaistų pagal amžių ir svorį. Dažniausiai jie trumpi ir praeinantys, bet pirmą kartą patyrus būtina apžiūra.
a. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas):
Vienkartinė dozė - 7-10 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti ne anksčiau kaip po 4 valandų. Didžiausia paros dozė - 40 mg/kg (iki 4 dozių per parą). Netinka vaikams iki 6 mėnesių arba sveriantiems mažiau nei 5 kg - prieš vartojimą būtina gydytojo konsultacija. Ibuprofenas nerekomenduojamas sergant inkstų ligoms ir esant dehidratacijai. Jeigu vaikas serga vėjaraupiais, ibuprofenas taip pat nerekomenduojamas.
b. Kitas karščiavimą mažinantis preparatas (pvz., paracetamolis):
Vienkartinė dozė - 10-15 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti kas 4 valandas. Kūdikiams iki 3 mėn. didžiausia paros dozė - 60 mg/kg, vyresniems - iki 80 mg/kg per parą. Netinka kūdikiams iki 3 mėnesių - prieš vartojimą būtina gydytojo apžiūra.
c. Vaistų derinimas ir kartojimas:
Jei 2 valandos po vieno vaisto pakankamos dozės temp. nekrenta/vaikas jaučiasi blogai - skirti kitą vaistą. Vaistą išvėmus iškart (iki 15 min.) vaisto dozę galima kartoti, tačiau rekomenduotina skirti kitą vaistą. Išvėmus po 15 - 60 min., dozės nekartoti, po 2 valandų skirti kito vaisto dozę. Visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju.
Vaikams iki 12 metų amžiaus negalima duoti vaistų, kurių sudėtyje yra acetilsalicilo rūgšties, nes tai gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant kepenų pažeidimą.
Svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl vaisto dozės ir vartojimo dažnio. Vaistus galima įsigyti tiek kaip sirupą, tiek kaip žvakutes. Reikia atsiminti, kad dozę būtina koreguoti pagal vaiko svorį.
5. Leisti Vaikui Ilsėtis
Leisti vaikui daug ilsėtis, apsirengti ar užsikloti pagal norą: jei šalta - daugiau, jei jaučia karštį - mažiau.
6. Tradicinės priemonės nuo karščiavimo
Trumpa šilto (ne šalto) vandens vonia ar dušas gali padėti komfortui, bet tai nėra būtinas karščiavimo mažinimo metodas. Galima naudoti vėsios vandens kompresus - tai vienas populiariausių ir efektyviausių kūno temperatūros mažinimo būdų. Tiesiog sušlapinkite audeklą ir uždėkite ant kūdikio kaktos arba pilvo. Vėsinamoji vonelė - vandens temperatūra turi būti beveik tokia pati kaip kūno, t. y., jeigu kūno temperatūra yra 38,5 °C, geriausia, kad vanduo būtų 0,2 laipsnio žemesnis. Greitas vėsinimas gali sukelti traukulius, todėl rekomenduojama tai daryti palaipsniui. Drėgna paklodė - tai dar vienas kūdikio temperatūrą padedantis mažinti būdas. Suvyniokite kūdikį į lengvai sudrėkintą paklodę ir trumpai atvėsintą kūną nušluostykite ir įvyniokite į sausą ploną antklodę.
Kaip matote, kūdikio vėsinimas yra veiksmingiausias būdas norint sumažinti karščiavimą. Taip pat verta prisiminti apie tinkamą hidrataciją, geriausia vaikui duoti atvėsinto virinto vandens. Tokiu atveju organizmas nepraras vandens.
7. Pakartotinė Konsultacija
Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei:
- Tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą.
- Būklė negerėja 2 paros po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje.
- Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.
Jei aukšta temperatūra užsitęsia ilgiau nei 5 dienas arba prastėja bendra būklė, reikalinga pakartotinė konsultacija. Ilgai besitęsiantis vaiko karščiavimas be kitų simptomų yra įspėjimas skubiai kreiptis gydytojo konsultacijos. Be to, kuo greičiau reikėtų pasikonsultuoti su pediatru, jeigu kūdikis neišnešiotas, kenčia nuo imunodeficito ar turi įgimtų ydų.
Pastebėjus, jog pasikeitė - išblyško, pamėlynavo, papilkėjo - vaiko odos spalva, ji pasidarė tarsi marmurinė, mažylio neįmanoma pažadinti, jis nuolat miega, verkia, dūsta ar sunkiai kvėpuoja, taip - reikia kuo skubiau kreiptis į gydytojus. Apsilankyti pas vaikų sveikatos priežiūros specialistus reikėtų ir tuomet, jeigu karščiuodamas kūdikis prastai valgo, sumažėjo šlapinimasis, išsausėjo gleivinė, iš burnos jaučiamas acetono kvapas.
Visada turėkite sergančio vaiko atmintinę po ranka. Paruoškite „mini planą“: patikimas termometras, skysčiai pagal amžių, karščiavimą mažinantis vaistas su doze pagal svorį, užrašų lapas laikams ir temperatūroms, šeimos gydytojo kontaktai.
tags: #kudikiui #ilgai #laikosi #temperatura
