Nors jauni tėveliai su džiaugsmu laukia pirmųjų savo mažylių kartų, tačiau pirmieji dantukai tėveliams kelia nemažą rūpestį ir baimę. Kūdikis verkia, seilėjasi, kiša viską į burną, karščiuoja arba dantenos patinusios? Tai klasikiniai dantukų dygimo simptomai. Pirmieji dantys pradeda dygti apie 6-10 mėn., o visas procesas trunka iki 3 metų.
Dantų dygimas yra natūralus vaiko augimo procesas, dažniausiai nereikalaujantis specialistų pagalbos. Nors padidintas fluoro kiekis žmonėms gali būti labai kenksmingas, tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad fluoridų vartojimas net 30-40 procentų sumažina ėduonies riziką, todėl pasta su fluoru gydytojai rekomenduojama tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Pirmieji pieniniai dantukai: kada pradeda dygti ir kaip atpažinti simptomus?
Pirmieji dantukai išdygsta 5-8 mėnesį, tačiau nereikia griežtai prisirišti prie šių ribų, nes pasitaiko, kad jie ima rodytis ir 2 mėnesyje, o būna nepasirodo net ir pirmam gimtadieniui. Jei kūdikis sveikas (neturi patologijų ar sutrikimų) dažniausiai tiek ankstyvesnis, tiek vėlyvesnis dantų dygimas nereiškia nieko blogo.
Nors kai kuriems vaikams pirmieji pieniniai dantys išdygsta be išankstinių požymių, yra tam tikrų, nors labai įvairių, požymių, rodančių, kad greitai pasirodys ilgai lauktas dantukas. Neseniai kūdikis tapo dirglesnis ir jautresnis nei įprastai. Jis prasčiau miega naktį, daugiau nei įprastai verkia, per dieną valgo mažiau nei anksčiau. Dantenos paraudusios, patinusios ir labai jautrios. Kūdikis nuolatos laiko į burną įkišęs kelis pirštukus, į burnytę kiša kumštį ar žaislus ir juos kramto. Pastebimai padaugėja seilių, sustiprėja seilėtekis, kūdikis seilėjasi. Kūdikiui gali truputį pakilti temperatūra, parausti skruostai ar užpakaliukas. Glaustymasis ar stipresnis prisirišimas ir dėmesio poreikis taip pat gali reikšti, kad greitai prasikals pirmasis dantukas.
Jei esate pirmą kartą tėvai, apie galimą dantukų dygimą jums gali pasufleruoti - paraudusios, patinusios, jautrios ar skausmingos dantenos. Kurios pasireiškia išaugusiu vaiko irzlumu, sutrikusiu miegu, padidėjusiu verksmingumu, gali net pakilti temperatūra ir dingti kūdikio apetitas. Kai kuriais atvejais galite pastebėti padidėjusį seilėtekį, daiktų ar rankų kišimą į burną, bet tai ir taip įprasta kūdikiams, todėl vien pagal tai vertinti gali būti sunku.
Kaip atrodo dantenos kai dygsta dantukai? Dantenos tampa: raudonos ir patinusios, blizgančios, kartais su mėlynomis hematoomis. Vaikas jas kaso pirštuku. Po danga matosi baltas dantuko kraštelis.
Kada pradeda dygti pirmieji dantukai? (Dantų dygimo schema)
Kiekvienas vaikas skirtingas, bet vidutiniškai:
- 6-10 mėn. - apatiniai priekiniai dantys (centriniai kandžiai)
- 8-12 mėn. - viršutiniai priekiniai dantys
- 9-16 mėn. - šoniniai kandžiai
- 13-19 mėn. - pirmieji krūminiai
- 16-23 mėn. - iltiniai dantys
- 23-33 mėn. - antrieji krūminiai
Iki 3 metų vaikui išdygsta 20 pieninių dantukų. Jei pirmas dantukas vėluoja iki 18 mėn. - dar norma, bet verta pasikonsultuoti su vaikų odontologu.
Kaip palengvinti dantų dygimo skausmą?
Pirmiausiai - svarbiausia nepakenkti. Nors tėveliai iš meilės siekia kuo greičiau padėti kūdikiui, tačiau dantų dygimas ne liga ir jo nereikėtų skubėti gydyti temperatūra mažinančiais, skausmą malšinančiais vaistais. Jei tai tikrai dantų dygimas, pirmoji pagalba - kramtukai. Specialūs guminiai kramtukai, ypatingai šiek tiek atvėsinti šaldytuve (jokių būdų ne šaldyti kameroje), padės nuraminti suirzusias dantenas. Guminius kramtukus gali padėti pakeisti kietesni vaisiai, ar padžiūvęs riestainis ar duonos pluta, kuriuos taip pat galima pavėsinti šaldytuve.
Kaip palengvinti dantų dygimo skausmą? (Saugūs būdai)
- Šalti kramtukai - įdėkite į šaldytuvą (ne į šaldiklį!)
- Dantenų masažas - švariu pirštu švelniai masažuokite 1-2 minutes
- Šalti šaukšteliai ar obuolio gabaliukas (vyresniems)
- Homeopatiniai geliai (pvz., Dentinox, Pansoral, Baby Orajel) - be cukraus ir lidokaino
- Paracetamolis arba ibuprofenas kūdikiams - tik pagal amžių ir svorį, pasitarus su gydytoju
- Naktį pakelta galvutė - mažiau spaudimo dantenoms
Skaičiuojama, kad apie 70% vaikų susiduria su negalavimais dantukų dygimo metu. Nėra vienos taisyklės kaip dygsta dantukai ir kas gali padėti. Pasitaiko istorijų, kai, atrodo, dantukas pasirodė vos per naktį, o kartais dygimas gali išbalansuoti visos šeimos gyvenimą ir kelioms savaitėms.
Pieninių dantų priežiūra
Klaidinga manyti, kad pieniniais dantimis nebūtina rūpintis, nes išaugs kiti (tikimai geresni). Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad nuolatinių dantų mazgeliai formuojasi po pieniniais, todėl neprižiūrėtų pieninių dantų ligos gali “nusileisti” ir iki nuolatinių. Todėl paprastai kalbant - kiek pastangų įdėsite į pieninius, tokių galite tikėtis ir nuolatinių dantų.
Net ir tik motinos pienu maitinamų kūdikių burnytėse gali pradėti kauptis bakterijos. Todėl kol dantukai tik formuojasi ir nėra prasikalę, o kūdikis nėra primaitinamas užteks švelnaus skudurėlio ar marlės. Pasirodžius pirmajam baltam kauburėliui - įsigykite specialų kūdikiams skirtą dantų šepetėlį. Jis turi būti itin minkštas, švelnus, maža galvutė ir storu koteliu. Dantukus valykite tik vandeniu sudrėkintu šepetėliu. Pilnai išdygus pirmam dantukui, galima pradėti naudoti mažyliams skirtą dantų pastą (ne daugiau, kaip ryžio dydžio lašelį).
Vaikų dantų pastos su fluoru rekomendacijos:
- 0 - 3 metų amžiaus vaikams (su mažesne ar didesne ėduonies rizika) - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Šepetėlio šerelių galiukus tik suvilgyti su dantų pasta.
- Jei jūsų gyvenamojoje vietoje geriamajame vandenyje yra didelis fluoridų kiekis, vaikams su maža dantų ėduonies rizika naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm flluoridų.
- 3 - 6 metų amžiaus vaikams (su maža ėduonies rizika) - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio.
- Vyresniems nei 6 metų vaikai ir suaugusiems (su maža ėduonies rizika) - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm.
Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Taip pat nuo 7 metų į priežiūros rutiną galima įtraukti ir papildomas priemones, tokias kaip skalavimo skystis, tarpdančių siūlas, tarpdančių šepetėliai ir pan.
Nuolatiniai dantys ir protiniai dantys
Nuolatiniai dantys pasirodo, kai ima kristi pieniniai dantys ir tai prasideda apie 6 vaiko gyvenimo metus. Pirmieji formuotis ir dygti pradeda krūminiai dantys, esantys dantų lanko gale. Sekantys dygsta kandžiai ir iltiniai dantys esantys dantų lanko priekyje. Trečiuoju etapu dygsta kapliai - dantys esantys tarp krūminių ir iltinių dantų. Paskutiniame etape dygsta protiniai dantys.
Protiniai dantys - tai paskutiniai nuolatiniai krūminiai dantys, kurie paprastai dygsta nuo 17 iki 25 metų. Jie vadinami „protiniais“, nes pasirodo vėliau - kai žmogus jau turėtų būti pasiekęs brandą. Nors pavadinimas skamba kiek ironiškai, procesas dažnai nėra labai „protingas“ ir gali sukelti dantenų skausmą, tinimą, apsunkinti kramtymą ar net sukelti uždegimą.
Protiniai dantys yra vėliausiai burnoje dygstantys dantys. Protiniais dantimis yra vadinami tretieji krūminiai dantys. Dažniausiai jie dygsta nuo 17 iki 25 metų amžiaus, tačiau kartais jie gali išdygti vėliau arba neišdygti visai.
Protinio danties dygimo sutrikimai ir priežiūra
Nemažai atvejų, kai protinis dantis yra susiformavęs, tačiau, dėl vietos trūkumo žandikaulyje, visai neišdygsta, išdygsta dalinai arba auga netaisyklingai. Toliau pateikti dažniausiai pasitaikantys protinių dantų dygimo sutrikimai. Nors dalis jų nesukelia jokio diskomforto, kartais gali būti reikalingas terapinis dantų gydymas ar net sudėtingesnės procedūros.
Neišdygęs protinis dantis įprastai reiškia, jog žandikaulyje jam tiesiog nepakanka vietos. Pagrindinė to priežastis - faktas, jog, dėl pasikeitusių mitybos (apdirbto maisto vartojimas, nereikia graužti, stipriai kramtyti) įpročių, žmogaus žandikaulis natūraliai mažėja. Tokia situacija - ne išskirtinė. Remiantis tyrimų duomenimis, net 20-25 proc. žmonių.
Kodėl protiniai dantys gali dygti skausmingai? Protiniai dantys gali dygti skausmingai dėl kelių priežasčių. Skausmingas dygimas gali pasireikšti dėl per mažo žandikaulio. Jeigu žandikaulyje protiniams dantims nepakanka vietos, atsiranda spaudimas ir skausmas. Skausmą gali sukelti ir netaisyklingas protinio danties dygimas. Jei protinis dantis dygsta kreivai arba kampu, jis stumia greta esančius dantis, o tai skatina skausmo atsiradimą. Skausmą gali sukelti ir nepilnas danties išdygimas.
Kada protinio danties rovimas nėra būtinas?
Protinio danties rovimas nėra būtinas, jei jis išdygsta taisyklingai ir nekelia rimtesnių nepatogumų. Savybės, būdingos protiniams dantims, kurie nereikalauja rovimo:
- Gera būklė. Dantis yra visiškai sveikas ir nesusiduria su jokiais pažeidimais.
- Tinkamas išdygimas. Dantis yra pilnai išdygęs, tinkamoje pozicijoje, stabiliai įsitvirtinęs žandikaulyje.
- Patogi priežiūra. Jį kasdien galima patogiai valyti, prižiūrėti.
- Jokių komplikacijų. Nėra danties skausmo, infekcijos, gretutinių dantų spaudimo ir kitų komplikacijų.
Kada protiniai dantys turi būti šalinami?
Protiniai dantys turi būti šalinami dėl skirtingų priežasčių. Kelios priežastys, dėl kurių juos būtina šalinti:
- Netinkamas dygimas. Dantis užstringa dantenose, nepilnai išdygsta arba dygsta kreivai.
- Uždegimai ir infekcijos. Dantenomis uždengta protinio danties dalis - ideali bakterijų kaupimosi terpė. Bakterijos gali sukelti pasikartojančius uždegimus ir infekcijas, todėl tokiu atveju rekomenduojama atlikti protinio danties šalinimo procedūrą.
- Gretimų dantų skausmas ir spaudimas. Protinį dantį būtina rauti, jei dėl jo pasireiškia greta esančių dantų skausmas ar spaudimas. Ilgalaikis spaudimas gali pakenkti dantų padėčiai, todėl jie gali tapti kreivais.
- Sutrikusi kramtymo funkcija. Netinkamas protinių dantų dygimas arba nepilnas išdygimas neleidžia pilnavertiškai kramtyti. Sutrikusi kramtymo funkcija ilgainiui gali pakenkti žandikaulių sąnarių būklei, todėl šią problemą būtina spręsti kuo skubiau.
- Cistos ir augliai. Aplink protinį dantį susiformavusios cistos ar augliai gali pakenkti žandikaulio kaului.
- Prevencija. Protinius dantis galima pašalinti ir dėl prevencinių priežasčių. Prevenciškai protinius dantis rekomenduojama šalinti tuomet, kai simptomai dar nėra jaučiami, bet odontologas, įvertinęs dantų būklę, jau įžvelgia tam tikrus pavojaus signalus. Juos šalinti galima ir jauniems žmonėms, kurie ateityje nori išvengti protinio danties skausmo, uždegimų ar sudėtingesnių chirurginių procedūrų.
Protiniai dantys gali sukelti stiprų skausmą. Su tam tikromis priemonėmis protinio danties skausmas gali būti kontroliuojamas namuose. Skausmą gali numalšinti nereceptiniai vaistai nuo skausmo. Kartais skausmą galima nuslopinti ir visiškai paprastais būdais - ant išorinės žando pusės dedamu kompresu ar, pavyzdžiui, burnos skalavimu šiltu sūriu vandeniu. Visgi svarbu suprasti, kad namuose naudojamos skausmo malšinimo priemonės dažniausiai suteikia tik laikiną palengvėjimą. Jeigu skausmas stiprėja ir nepraeina ilgiau kaip 5 dienas, reikia kuo skubiau kreiptis į specialistą.
Protiniai dantų priežiūra nesiskiria nuo kitų krūminių dantų priežiūros. Jų būklę reguliariai turėtų patikrinti odontologas. Svarbu ne tik reguliarios apžiūros odontologo kabinete, bet ir kasdienė priežiūra. Kaip ir likusius, protinius dantis derėtų valyti du kartus per dieną. Valymo metu reikia naudoti ne tik dantų šepetėlį, bet ir kitas priemones, kurios padeda pasiekti sunkiai prieinamas vietas. Jų sveikatą efektyviai puoselėja ir profesionali higiena pas burnos higienistą, kurią reikėtų atlikti bent du kartus į metus. Profesionalios higienos metu yra išvalomos sunkiai pasiekiamos vietos aplink protinius dantis. Kai vyksta protinių dantų dygimas, galima atlikti ir rentgeno nuotrauką. Ji padeda įvertinti dantų dygimo kryptį ir padėtį.
Kada kreiptis į vaikų odontologą?
- Pirmas vizitas rekomenduojamas išdygus pirmam dantukui arba iki 1 metų.
- Jei karščiavimas aukštesnis nei 38,5 °C.
- Dantenos labai kraujuoja ar pūliuoja.
- Dantukas vėluoja ilgiau nei iki 18 mėn.
Vargina dygstantis protinis dantis? Tai, kaip atrodo šis arba greta esantys dantys, kelia nerimą? Galiausiai, nesuprantate, ar tai, kas vyksta Jūsų burnoje, tikrai - protinio danties dygimas? Kai klausimų daugiau nei atsakymų, registracija pas odontologą - vienintelis protingas sprendimas. Patyrę IMI klinikos odontologai apžiūros metu įvertins Jūsų burnos ertmės būklę ir nuspręs, ar tai - normalus protinio danties dygimas. O gal bus reikalingas gydymas ar protinio danties šalinimas - procedūra, kuri proto tikrai „neatima“.
Atsargi rekomendacija: Jei kūdikis karščiuoja aukščiau 38,5 °C, labai viduriuoja, vemia ar atrodo labai silpnas - nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją ar greitąją pagalbą, nes tai gali būti ne dantų dygimas, o infekcija. Vaistus nuo skausmo ir karščiavimo duokite tik pagal gydytojo ar vaistininko rekomendaciją, tiksliai laikydamiesi dozės pagal svorį ir amžių.
