Priežastys ir simptomai
Viduriavimo priežasčių spektras yra labai įvairus. Tai gali būti žarnyno infekcijos, netinkamas maistas, alergija tam tikriems produktams, stresas, vaistai (pvz., antibiotikai ar vaistai nuo vėžio) ar kitos ligos. Kai į organizmą patenka virusas ar bakterija, sukeliamas infekcinis uždegimas. Tokiu atveju viduriavimas laikomas kaip apsauginė organizmo reakcija į ligos sukėlėją. Suaugusiųjų infekcinės kilmės viduriavimas gali trukti iki 7 dienų, vaikų - kiek ilgiau.
Rotavirusas - labai užkrečiamas virusas, kuriuo dažniausiai serga vaikai iki 5 metų. Šiuo virusu užsikrečia daugiau nei 90 proc. kūdikių ir vaikų. Jis sukelia pilvo skausmą, dažną gausų viduriavimą skystomis išmatomis, vėmimą bei karščiavimą (karščiuoja apie 90 proc. sergančiųjų). Didžiausią grėsmę vaikams kelia gausus organizmo skysčių netekimas dėl pasireiškiančių ligos simptomų (dehidratacija). Dėl nedidelio kūno svorio, skysčių ir elektrolitų trūkumas šiai amžiaus grupei atsiranda greičiau nei suaugusiems. Susirgus rotavirusine infekcija vaikams pirmiausia paprastai pasireiškia karščiavimas, vėmimas ir pilvo skausmai, kiek vėliau atsiranda viduriavimas, galintis trukti 5-7 dienas.
Kūdikio viduriavimas - pakankamai dažnas negalavimas. Jūsų mažylis dar tik pradeda pažinti maistą ir vis dar prie jo pratinasi. Nėra vieno būdingo bruožo, kaip turėtų atrodyti kūdikio išmatos. Atsegus sauskelnes gali pasirodyti spalvų ir tekstūrų vaivorykštė. Kodėl taip yra? Kai kurių kūdikių kakutis gali būti itin vandeningas, kitų - panašus į viduriavimą: kūdikio išmatų spalvą ir tekstūrą lemia jo amžius ir skirtingi vystymosi etapai. Kūdikio viduriavimo priežasčių yra daugybė. Dauguma jų yra įprastos ir praeina savaime.
Taip pat žr. Dažniausios viduriavimo priežastys kūdikiams.
Viduriavimą gali sukelti pasikeitusi mamos mityba. Pavyzdžiui, jei vieną dieną valgote daug aštraus maisto ar saldžių desertų, tai gali pakeisti pieno sudėtį. Jei, pvz., vartojate antibiotikus, jie gali patekti į pieną ir sukelti kūdikio viduriavimą. Kol maitinate krūtimi, turėkite galvoje, kad beveik viskas, ką vartojate, gali pakeisti jūsų pieną. Jūsų kūdikis staiga pradėti viduriuoti gali ir dėl „skrandžio gripo“ (gastroenterito). Šis negalavimas taip pat gali sukelti kitus simptomus, pvz., vėmimą ir nedidelį karščiavimą. Jei jūsų kūdikis serga „skrandžio gripu“, jis gali viduriuoti ir kiti simptomai gali būti ryškūs net kelis kartus per 24 val. Jūsų mažyliui retkarčiais gali prireikti vaistų, jei jis negaluoja. Kai kurie vaistai gali laisvinti kūdikio vidurius ir sukelti viduriavimą. Jei kūdikiui reikia antibiotikų, nes gydoma bakterinė infekcija, ar kitų vaistų, nes gydoma parazitinė infekcija, - ko gero, tai bus jo viduriavimo priežastis.
Mažyliui sulaukus maždaug 6 mėn., jis tikriausiai labai domisi tuo, ką valgote. Šis mitybos pokytis gali paveikti kūdikio virškinimo sistemą: jai gali prireikti šiek tiek laiko prisitaikyti. Naudojant tam tikrą vienos rūšies mišinį ar juos kaitaliojant, kūdikiui gali pasireikšti viduriavimas. Kai kuriuos mišinius kūdikis gali sunkiau virškinti, nors tai nėra įprasta. Gali prireikti šiek tiek laiko, kol kūdikis pripras prie naujo mišinuko. Alergija pienui gali sukelti viduriavimą, vėmimą ar kitus simptomus iškart po maitinimo ar net po kelių valandų ar dienų. Mažylis pradeda netoleruoti pieno, kai jo virškinamasis traktas nesugeba virškinti laktozės (pieno cukraus). Jei jūsų kūdikis viduriuoja ilgėliau, atkreipkite dėmesį į rimtus šalutinius poveikius, pvz., dehidraciją.
Daugeliu atvejų kūdikis viduriuoti nustoja savaime ir jam nereikia jokio gydymo. Tačiau svarbu atskirti įprastus virškinimo pokyčius nuo tikrojo viduriavimo, kuris pasižymi vandeningomis, dažnomis išmatomis ir gali rodyti infekciją ar kitą sveikatos sutrikimą.
Derėtų susirūpinti, jeigu tuštinamasi daugiau negu 3 kartus per parą skystesnėmis išmatomis. Išimtis - tik kūdikiai, kurie įprastai tuštinasi 5-6 kartus per parą. Kūdikiai dažnai viduriuoja sirgdami virusinėmis ligomis, pavyzdžiui, bronchitu ar gripu. Laisvi viduriai - nebūtinai ligos požymis. Gali viduriuoti dirbtiniu maistu permaitintas kūdikis, per daug prisivalgęs vaikas.
Infekcinį viduriavimą gali sukelti virusai ( rotavirusas, noravirusas) ir bakterijos. Infekcinis viduriavimas paprastai prasideda staiga: pradeda skaudėti pilvą, mažylis verkia, neramus, trypia kojytėmis. Išmatos gali būti su kraujo, gleivių priemaišomis, žalsvos spalvos. Viduriuojantis vaikas kartais vemia, netenka apetito, gali pakilti temperatūra.
Kada kreiptis į gydytoją?
Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei:
- Pasireiškia dehidratacijos požymiai. Dehidratacija yra viena rimčiausių komplikacijų, kuri gali atsirasti dėl viduriavimo, ypač jei kūdikis praranda daug skysčių per trumpą laiką. Jei kūdikis rečiau šlapinasi ir jo sauskelnės išlieka sausos ilgiau nei 6 val., tai gali būti ženklas, kad jis prarado per daug skysčių. Taip pat atkreipkite dėmesį, jei kūdikio burna atrodo sausa. Dėl dehidratacijos kūdikis gali verkti be ašarų, o taip pat gali atrodyti vangus arba atvirkščiai - labai neramus ir suirzęs. Jeigu pastebimi bet kurie iš šių požymių, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes dehidratacija kūdikiams yra itin pavojinga.
- Jei išmatose matomas kraujas. Jei išmatose pastebimas kraujas, tai gali reikšti rimtesnę infekciją, kaip bakterinė infekcija, žarnyno uždegimą ar net alerginę reakciją į maistą.
- Jei viduriavimas užsitęsia. Jei viduriavimas trunka ilgiau nei 1-2 dienas ir kūdikio būklė blogėja, būtina kreiptis į gydytoją. Ilgalaikis viduriavimas gali sukelti didelį skysčių ir elektrolitų netekimą, o tai gali lemti dehidrataciją.
- Jei vaikas karščiuoja. Jei viduriavimą lydi karščiavimas (aukštesnis nei 38 °C), tai gali rodyti infekciją.
- Jei vaikas vemia. Jei viduriavimą lydi dažnas vėmimas, tai gali reikšti rimtesnį virškinimo sistemos sutrikimą, tokį kaip rotavirusinė infekcija.
- Jei pasireiškia stiprus pilvo skausmas ir pilvo pūtimas. Jeigu kūdikis atrodo labai neramus, riečia kojas ar stipriai verkia, gali būti, kad jis jaučia stiprų pilvo skausmą ar pūtimą.
- Jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti. Jei kūdikis atsisako valgyti arba gerti ilgesnį laiką, tai taip pat yra priežastis susirūpinti.
Jei viduriavimas tęsiasi daugiau nei 4 savaites, tuomet rekomenduojama kreiptis į gydytojus. Ilgai trunkantis viduriavimas gali būti tokių ligų kaip Krono, dirgliosios žarnos sindromo, opinio kolito ar net vėžio požymis.
Pirmosios pagalbos ir gydymo principai
Kai kūdikis viduriuoja ir vemia, svarbu laikytis tų pačių higienos normų, kaip ir sergant mamai - plautis rankas, valyti paviršius, skalbti karštu vandeniu suterštus drabužius, vengti kontakto su kitais asmenimis.
Pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų. Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam. Dažnai paklausus tėvų, kurie atvyko į vaikų priėmimo skyrių su vemiančiu ar viduriuojančiu vaiku, kiek vaikas per dieną išgėrė skysčių, jie nežino arba žino netiksliai. Tad pirmas dalykas pradėjus vaikui vemti ar viduriuoti - girdyti jį skysčiais ir būtinai užsirašyti kiek vaikas skysčių išgėrė: imti lapą ir rašyti, kiek kartų vaikas vėmė, viduriavo, karščiavo, kiek išgėrė skysčių, ar šlapinosi.
Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas pagal vaiko svorį. Tai turėtų žinoti visi tėvai (idealu: lentelę atsispausdinti ir turėti vaistinėlėje, nes vaikai auga ir jų skysčių poreikis keičiasi), nes labai dažnai vaikai netenka daug skysčių ir nesirgdami.
1 lentelė. Orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal svorį (kai vaikas sveikas)
| Svoris (kg) | Skysčių poreikis (ml/parą) |
|---|---|
| 3-10 | 100 ml/kg |
| 10-20 | 1000 ml + 50 ml/kg už kiekvieną virš 10 kg |
| >20 | 1500 ml + 20 ml/kg už kiekvieną virš 20 kg |
Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų, laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti. Sunki dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoja visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą.
Po kiekvieno vėmimo ir viduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui, pvz., „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan. Kiekvieną kartą viduriuojant, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą vemiant, reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį. Galima skysčių gėrimą padaryti ir pakankamai linksmu - šiaudeliai su ūsais, piešimas ant vienkartinių puodelių, kad vaikui būtų smagu gerti ir pan.
Jei auginate darželinuką, reikia būti pasiruošus, kad anksčiau ar vėliau vienokia ar kitokia žarnyno infekcija jį gali užklupti - todėl vaistinėlėje reikėtų turėti druskinio tirpalo miltelių ir lentelę su fiziologiniu paros skysčių poreikiu.
Pavyzdys: turime vaiką, kurio svoris 16 kilogramų, jis naktį pradėjo vemti (vėmė per parą 3 kartus) ir viduriuoti (viduriavo 4 kartus per parą). 16 kilogramų vaikas per dieną turi išgerti (žr. lentelėje) 1300 ml skysčių (visi įprasti ir mėgstami vaiko skysčiai, tik netinka sultys, vaisvandeniai, pienas ir jo produktai). Po kiekvieno vėmimo, praėjus dviem valandoms, vaikas po truputį turi išgerti po 5 ml kilogramui kūno svorio druskinio tirpalo (vaikas sveria 16 kg x 5 ml = 80 ml), o po kiekvieno viduriavimo turi išgerti po 10 ml kilogramui kūno svorio druskinio tirpalo (vaikas sveria 16 kg x 10 = 160 ml).
Žindomam viduriuojančiam kūdikiui kaip įprastai maitinamas mamos pienu. Dirbtinai maitinamam kūdikiui duodami adaptuoti mišinukai pagal jo amžių. Įprastinį maistą valgančiam vaikui neduokite keptų ir riebių produktų, sulčių, saldumynų ir vaisių. Ligoniuką gausiai girdykite arbatėlėmis: tinka juodoji, ramunėlių, kmynų arbatos. Vaikas gali valgyti košes, daržovių sriubas, džiūvėsėlius.
Traukiančiam viduriuojančiam kūdikiui reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių. Žindomam kūdikiui kaip įprastai maitinamas mamos pienu. Dirbtinai maitinamam kūdikiui duodami adaptuoti mišinukai pagal jo amžių.
Kūdikiui, kuris be žindymo jau valgo ir kitą maistą, galima pasiūlyti keptą obuolį, keptą bananą, morkų ar bulvių tyrės be karvės pieno, džiūvėsėlių, ryžių košės, miltinių produktų.
Bado dieta nėra sveikiausias pasirinkimas, paprastai ligoniai, kurie nors šiek tiek valgo, sveiksta greičiau, jiems rečiau atsiranda antrinis laktozės netoleravimas ar jautrumas baltymams.
Maitinimo rekomendacijos
Į maisto racioną įtraukite daugiau baltymų turinčio maisto, pavyzdžiui: virta jautiena, kalakutiena, vištiena, virtais kiaušiniais, ryžiais. Mėsa turi būti ruošiama be odelės. Jei viduriuojate nestipriai, galima valgyti ir jogurtą.
Patariama išgerti 8 - 10 stiklinių skysčių, tačiau karšti ir šalti gėrimai nerekomenduojami. Svarbu žinoti, jog viduriuojant sutrinka elektrolitų, t.y. natrio ir kalio balansas. Dėl šios priežasties gali kilti komplikacijos, kurios pasireiškia širdies sutrikimais bei sąmonės netekimu.
Kai vaikas vemia ir viduriuoja, jis gali valgyti ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas. Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.
Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai. Tėvai labai išsigąsta, kad vaikas nevalgo ir neretai padaro meškos paslaugą vaikui ir sau, pasiūlydami jam maisto, kurį jis labai mėgsta ir dažniausiai tai būna nelabai sveikas maistas pvz. pica, bulvytės fri, pyragėliai, sūreliai ir pan.
Trūkstant laktazės reikėtų vienu metu vartoti mažiau pieno produktų.
Prevencija ir higiena
Teigiama, kad dažniausiai užsikrečiama per nešvarias rankas. Vyresni vaikai ir suaugusieji užsikrečia per maisto produktus, kūdikiai ir maži vaikai - per nešvarias rankas. Žaidžiantys vaikai liečia nešvarius daiktus, glosto gyvūnus, kūdikis įsikiša į burną nuo žemės pakeltą čiulptuką ar žaislą, ant kurių gali tūnoti virusai ar bakterijos. Galima užsikrėsti nuo sergančio žmogaus, nes vemiant ir viduriuojant į aplinką patenka daug virusų.
Rankų plovimas - tai pagrindinė profilaktikos priemonė, padedanti sumažinti viruso plitimo riziką. Rankas reikėtų plauti šiltu vandeniu ir muilu. Muilas leidžia pašalinti beveik 95 proc. žmogui pavojingų bakterijų ir virusų. Plautis rankas būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet grįžus iš parduotuvės ar kitos viešos vietos, po važiavimo visuomeniniu transportu, taip pat visada prieš valgant ir gaminant maistą.
Sergančio vaiko nevedimas į darželį. Ikimokyklinukai yra labai imlūs rotavirusinei infekcijai. Todėl jei vaikas suviduriavo ar pradėjo vemti, rekomenduojama jo neleisti į darželį ar kitas susibūrimo vietas. Sergantysis virusą platina vidutiniškai 7 dienas.
Ligonio izoliavimas. Sergančiam namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį arba bent jau jo dalį. Patalpa, kurioje būna ligonis, turėtų būti gerai vėdinama.
Tinkama higiena. Tualetas ir kambarys, kuriame būna ligonis, turėtų būti valomas atskirais įrankiais, šluostėmis. Rekomenduojama naudoti dezinfekcines medžiagas, kurių sudėtyje yra chloro. Taip pat svarbu saugiai šalinti sergančio kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio drabužius, rankšluosčius. Prieš tai juos patariama 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais, o išdžiovinus išlyginti karštu lygintuvu.
Kad apsaugotumėte kūdikio odelę nuo sudirginimo, tepkite užpakaliuko priežiūrai skirtais tepalais kiekvieną kartą, kai keičiate vystyklus. Keiskite vystyklus vos tik mažylis pasituština, plaukite po tekančiu vandeniu ir nepamirškite po to nusiplauti rankų ir išplauti vonios ar kriauklės bei čiaupo.
Dideliam skysčių kiekiui sugerti gali padėti medžiaginio įdėkliuko, merliuko įdėjimas į vienkartinį vystyklą.
Priešingai nei kai kurie mitai, vėmimą ir viduriavimą sukeliantys virusai nepatenka į mamos pieną, todėl nutraukti žindymą nėra priežasties. Priešingai, mamos piene esančios medžiagos aktyviai kovoja su rotavirusu ir yra labai svarbios kūdikiui.
Pagrindinė specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika yra skiepai, pagrindinė nespecifinė žarnyno infekcijų ir kitų virusinių infekcijų profilaktika yra kruopštus rankų plovimas, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, parduotuvės, poliklinikos, kitos viešos įstaigos, prieš valgant.
tags: #kudikiu #maitinimas #viduriuojant #ir #vemiant
