Technologiniai sprendimai, palengvinantys mūsų gyvenimą, visada atrodo patrauklūs. Juk laiką, kurį skirtume skalbimui ar indų plovimui dabar galime skirti kitiems dakykams. Tačiau technologijos kartu ir keičia mus. Kūdikių maitinimui pramonė sukuria daug įvairių priemonių ir netgi paruošia mūsų mažiesiems maistą už mus.

Visą laiką valgęs iš krūties ar buteliuko, mažylis pamažu pradeda susipažinti su įvairių skonių pasauliu. Apie 4-6 mėn., jam pradeda nebeužtekti mamos pieno ar mišinuko ir tuomet prasideda naujas etapas jo gyvenime - primaitinimas. Prie sklandžios šio etapo eigos prisideda ir tinkamas maitinimo reikmenų naudojimas.

Kūdikių maitinimo mišiniais ypatumai

Kartais vietoje mamos pieno, kūdikiai maitinami mišiniais. Tokio maitinimo priežastys gali būti kelios: medicininės aplinkybės, kai mamos ar naujagimio sveikatos būklė neleidžia maitinti krūtimi, nepakankamas motinos pieno kiekis, mama negali nuolat būti su kūdikiu, o ištraukto pieno neužtenka arba jei pats vaikas atsisako maitintis krūtimi.

Mišinuko paruošimas ir dozavimas

Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas. Iki 1 mėnesio amžiaus kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą. Toliau kiekvieną mėnesį maisto kiekis palaipsniui didinamas.

Apytikslės mitybos normos:

• 1 mėnuo. Tokio amžiaus kūdikis dar gana daug laiko miega, todėl išlaikomas ir dieninis, ir naktinis maitinimas. Vidutiniškai intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos. Bet jei vaikas nori valgyti dažniau, galite sumažinti intervalą. Tačiau tokiu atveju reikia atitinkamai sumažinti ir vienkartinę porciją, kad išlaikyti tinkamą maisto paros normą.
• 2 mėnesiai. Kūdikis jau pamažu tampa budresnis, tačiau maitinimas vis dar turi būti dažnas. Šio amžiaus vaikus reikia maitinti bent 6-8 kartus per dieną. Tačiau nereikia jaudintis, jei vaikas nesuvalgo visos pasiūlytos porcijos iš karto. Skirtingu paros metu kūdikių apetitas skiriasi, pavyzdžiui, ryte galite pasiūlyti šiek tiek daugiau mišinio, nes vaikas per naktį išalko. Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
• 3-4 mėnesiai. Šiame amžiuje maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Vaikai tampa aktyvesni, o naktimis gali miegoti kiek ilgiau. Todėl naktį galite padaryti maitinimo pertrauką 4-5 valandoms. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.
• 5-6 mėnesiai. Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. O maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną. Sulaukus tokio amžiaus jau galite palaipsniui atsisakyti naktinio maitinimo, kadangi tokio amžiaus vaikai lengviau toleruoja ilgesnes maitinimo pertraukas.
• 6-12 mėnesių. Mityba gali būti palaipsniui papildoma kitais maisto produktais, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių tyrėmis bei košėmis. Šio amžiaus kūdikiams mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio. Pradėjus vartoti papildomus maisto produktus, kūdikis pirmiausia turi gauti tyrelę ar košę, o vėliau - mišinį, kaip priedą.
• 12 mėnesių. Skaičiuojant, kiek mišinio duoti vienerių metų vaikui, reikia atsižvelgti į jo papildomo suvartojamo maisto kiekį. Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio.

Tyrime dalyvavo 50 sveikų motinų - kūdikių porų, kurios buvo tikrinamos 15-ąją ir 25-ąją kūdikio gyvenimo savaitę. Tyrėjai pastebėjo, kad kūdikiai tiek 15, tiek 25 savaitę suvalgydavo daugiau mamos pieno nei nurodoma literatūroje, o suvalgyto pieno kiekis reikšmingai padidėjo per laikotarpį nuo vieno stebėjimo momento iki kito stebėjimo momento, vidutiniškai 61 g per dieną.

Pagrindinės maitinimo mišiniu taisyklės

• Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
• Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
• Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
• Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
• Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
• Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
• Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
• Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
• Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
• Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.
• Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.

Kaip pasirinkti tinkamą buteliuką ir žinduką?

Ruodamiesi mažylio primaitinimui pirmiausiai pasirūpinkite šaukšteliu ir dubenėliu. Geriausiai naudoti specialiai kūdikiams skirtas priemones, nes jų dydis, forma yra pritaikyti būtent jiems. Be to tokių priemonių gamybai naudojamos nekenksmingos, saugumo reikalavimus atitinkančios medžiagos. Taip galėsite būti tikri, kad primaitinimo procesas yra visiškai saugus Jūsų mažyliui.

Žinduko pasirinkimas

Dažnai žindukas perkamas atskirai nuo buteliuko, kadangi jis taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Taigi, į ką atsižvelgti renkantis žinduką?

• Amžius. Ant žinduko pakuotės dažniausiai nurodomas amžius, kuriam jis skirtas, tad išsirinkti tinkamą nebus labai sunku. Ką tik gimusiam kūdikiui reikia rinktis žinduką su maža skylute, kad valgydamas jis neužspringtų. Tačiau žinduko skylutė neturėtų būti per maža, kadangi mažyliui gali būti per sunku žįsti, jis greitai pavargs ir gali atsisakyti valgyti.
• Medžiaga. Čia tėvai turi tik dvi galimybes - pirkti žinduką, pagamintą iš latekso arba silikono. Latekso žindukai yra minkštesni, todėl puikiai tinka naujagimiams, tačiau neretai gali sukelti alerginę reakciją. O silikoninis yra elastingesnis, tačiau tai užtikrina jo tvirtumą ir neleidžia jam sulipti. Silikoniniai žindukai yra hipoalergiški, beskoniai ir bekvapiai. Silikoniniai žindukai tinka kūdikiams nuo 1 mėnesio amžiaus.
• Tėkmės greitis. Žindukai taip pat skiriasi pagal tėkmės greitį. Yra žindukai skirti naujagimiams - jie minkšti, lėto tekėjimo. Kiek vyresniems, 3 mėnesių kūdikiams tinka vidutinis tėkmės greitis, o vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams galima rinktis greitos tėkmės žinduką.
• Forma. Geriausias pasirinkimas yra anatominiai žindukai, kurie savo forma primena moters spenelį. Be to, toks žindukas verčia kūdikį kiek pasistengti, kad gautų pieno.
• Apsauga nuo dieglių. Kūdikiui valgant, kartu su pienu į skranduką patenka šiek tiek oro, todėl atsiranda pilvo diegliai. Žindukas su specialiu vožtuvu leidžia orui laisvai cirkuliuoti buteliuke ir taip padeda išvengti pilvo dieglių.

Buteliuko pasirinkimas

• Forma. Buteliuko formą rinktis reikia pagal patogumą. Verta atkreipti dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis, jie puikiai tinka kūdikiams, kurie pradėjo rodyti savarankiškumą valgydami.
• Tūris ir kaklelio dydis. Buteliuko tūris turi būti parenkamas pagal kūdikio amžių ir maisto kiekį, kurį jis gali suvalgyti vieno maitinimo metu. Naujagimiui vienam maitinimui reikia 90-120 ml mišinio, tad puikiai tinka 150ml tūrio Medela buteliukai, o nuo 3 mėnesių maisto kiekis gali būti nuo 120 iki 200 ml. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau maisto jam reikia, todėl su laiku reikia įsigyti vis didesnį buteliuką. Taip pat verta atkreipti dėmesį į buteliuko kaklelį. Buteliukai kūdikiams gali būti su plačiu arba siauru kakleliu. Buteliukams siauru kakleliu lengviau išsirinkti žinduką, tačiau į buteliuką su plačiu kakleliu daug patogiau pilti mišinuką, be to, jį lengviau išplauti.
• Apsauga nuo dieglių. Daugelis tėvų susiduria su kūdikių diegliais, kuomet mažylį kankina pilvo skausmai. Toks skausmas atsiranda dėl netyčia su maistu patekusio oro. Siekiant to išvengti, gaminami specialūs buteliukai kūdikiams su Anti-Colic sistema. Philips Avent buteliukai turi specialų vožtuvą, esantį ties žinduko apačia, tad valgant oras patenka į buteliuką, o ne į kūdikio pilvuką ir taip apsaugo nuo dieglių.
• Medžiaga. Buteliukai kūdikiams gali būti stikliniai, plastikiniai arba silikoniniai. Stikliniai buteliukai naujagimiams laikomi ekologiškiausiais. Jie pagaminti iš karščiui atsparaus stiklo, todėl nereikės jaudintis, kad jie skils, jei skystis bus per karštas. Stiklinius buteliukus lengva valyti ir prižiūrėti. Tačiau yra ir trūkumų - jie yra sunkūs, sunkiai įšyla ir gali dužti. Plastikiniai buteliukai yra, ko gero, populiariausias pasirinkimas. Jie lengvi ir saugūs naudoti, buteliukuose, pagamintuose iš kokybiškų medžiagų, nėra bisfenolio A. Tokie buteliukai gali atlaikyti aukštą temperatūrą ir nesideformuoja, net jei į juos pilamas verdantis vanduo. O silikoniniai buteliukai yra populiarūs, nes yra lengvi ir gali būti naudojami tirštesniam maistui. Į silikoninius buteliukus galite dėti košę ar tyrelę.

Primaitinimo būdai: tradicinis ir BLW

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikio primaitinimą pradėti nuo 6 mėnesio. Šio amžiaus kūdikio virškinimo sistema jau subrendusi priimti naują maistą. Pradėti primaitinimą rekomenduojama nuo daržovių tyrės (pvz., bulvių, morkų) arba grūdų be glitimo košės (pvz., ryžių, kukurūzų). Primaitinimas pradedamas nuo mažo šaukštelio. Kiekį reikėtų didinti palaipsniui, pridedant kasdien po truputį (iki pilnos - 150 ml - porcijos). Nuo 6-7 mėnesių vienas maitinimas pienu pakeičiamas daržovių arba kruopų koše (pasirinktinai). Maždaug nuo 8 mėnesių pakeičiami 3 maitinimai pienu: duodama pasirinkta kruopų košė pusryčiams ir vakarienei, o pietums - daržovės su mėsa. Vaisių tyrelė gali būti kaip desertas arba užkandis priešpiečiams arba pavakariams.

Tradicinis primaitinimas tyrelėmis

Šį primaitinimo būdą renkasi daugelis, jį taip pat dažniausiai rekomenduoja šeimos gydytojai.

BLW (Baby-led weaning) primaitinimo metodas

Terminą „baby led weaning“ sukūrė sveikatos specialistė, akušerė Gill Rapley. Šį metodą taip pat galima pavadinti kūdikio primaitinimu gabaliukais smulkintu kietu maistu. Jį taikant, vaikui leidžiama valgyti pačiam nuo pat primaitinimo pradžios.

Kada pradėti? Primaitinimą BLW metodu rekomenduojama pradėti tada, kai kūdikis pradeda domėtis maistu ir jau tvirtai sėdi. Nemažai atliktų medicininių tyrimų rodo, kad dauguma vaikų pradeda siekti maisto būdami 6 mėnesių amžiaus. Tokiu metu pradėti primaitinti rekomenduoja tiek Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), tiek dauguma sveikatos priežiūros specialistų.

Kaip tai vyksta? Mažylis sodinamas prie stalo kartu su visa šeima ir prisijungia tuomet, kai yra pasiruošęs. Kai tik vaikas susidomi maistu, ima jį į rankas ir pradeda tyrinėti, tėvai skatina jį tai daryti. Visai nėra svarbu, ar pradžioje vaikas kažką suvalgys, ar ne. Maistas siūlomas tokio dydžio ir formos gabaliukais, kad būtų patogūs paimti kūdikiui į ranką. Pirmiesiems bandymams geriausia kūdikiui siūlyti garintas ar virtas daržoves. Nuo pat pradžių kūdikis valgo pats, niekas jo nemaitina šaukšteliu. Vėliau kūdikiui siūlomas ir tirštas maistas. Jis juo ne maitinamas, o skatinamas pats kabinti šaukštu ar pirštais. Tik nuo mažylio priklauso, kiek maisto bus suvalgyta vieno valgymo metu, ir kaip greitai išsiplės mėgstamų produktų sąrašas. Kūdikis ir toliau maitinamas motinos pienu arba mišinuku, kai tik yra poreikis.

Nors primaitinant BLW metodu nėra nurodomas produktų sąrašas su laipsnišku jų įvedimu į valgiaraštį, tačiau rekomenduojama vengti šių produktų: druskos - nes kūdikiai negali apdoroti druskų ir dideli jų kiekiai gali pakenkti; cukraus - vaikams nereikia papildomų tuščių kalorijų ir dantukų gadinimo dar jiems net neišdygus; medaus - vengti iki pirmojo gimtadienio dėl botulizmo rizikos; neskaldytų riešutų - dėl springimo pavojaus; liesų produktų - iki 2 metų amžiaus vaikams vystytis labai reikalingi riebalai; perdirbto maisto - jame yra per daug druskos; kaulingų žuvų - kaulai kelia pavojų springti (vaikui reikia duoti gerai išdarinėtą žuvį be ašakų); žalių ir neparuoštų kiaušinių - dėl salmoneliozės rizikos.

Svarbu abiem primaitinimo atvejais: saugumas ir žiaugčiojimas

Kūdikiai gali springti ne tik maisto gabaliukais, bet ir košele ar net pienu. Kūdikiai turi labai stiprų žiaugčiojimo refleksą, kuris ir apsaugo juos nuo per didelių maisto gabaliukų patekimo į gerklę. Jei pats vaikas valdo valgymo procesą, tikimybė springti yra nė kiek ne didesnė, nei tada, kai maitinama šaukštu košele.

Iš pradžių, ragaudamas kietą maistą, Jūsų kūdikis tikrai žiaugčios. Taip jis mokysis ir atpažins, kokio dydžio kąsnį gali nuryti, o koks jam yra per didelis. Taigi labai svarbu atskirti, kada vaikas žiaugčioja, o kada jau springsta, nes nuo to priklausys ir Jūsų veiksmai.

Žiaugčiojimas:

• Vaikas pravėręs burną ir stumia liežuvį į priekį. Jo veidas gali kiek paraudonuoti.
• Vaikas spjaudosi ir kosti. Tai geras ženklas - vadinasi, jis viską kontroliuoja pats.
• Netrukdykite žiaugčiojančiam vaikui. Būtent jūsų įsikišimas gali lemti tikrąjį užspringimą.
• Jokiu būdu netraukite maisto gabaliuko vaikui iš burnos.

Springimas:

• Vaikas ima mėlynuoti.
• Vaikas nutyla, negali išleisti jokio garso.
• Jei springimas dalinis, vaikas gali pradėti kosėti.

Specialisto komentaras

LSMU ligoninės Kauno klinikų Naujagimių intensyvios terapijos skyriaus gydytoja neonatologė Eglė Lysovienė:

„Šis primaitinimo būdas yra gana naujas Lietuvoje. Nedaug gydytojų apie jį žino, domisi, todėl tėvams gana dažnai tenka susidurti su skeptišku požiūriu. Apie BLW primaitinimą sužinojau ne iš kolegų, o iš savo sesers, kai ji augino jau antrąjį sūnų. Ji paklausė mano, kaip vaikų gydytojos, nuomonės apie tokį primaitinimo metodą. Nieko nebuvau apie jį girdėjusi, tad pirmiausiai teko pasidomėti ir pasigilinti. Pastudijavus daugiau, tai pasirodė itin natūralus metodas primaitinti kūdikius. Neįžvelgiau neigiamų aspektų ar galimų pavojų kūdikio sveikatai. Susilaukusi savo pirmagimės, jau žinojau, kad primaitinsiu BLW būdu. Iš arti pamačiau, kaip tobulėja vaiko įgūdžiai, kiek džiaugsmo jam suteikia savarankiškas valgymas. Įsitikinusi BLW būdo pranašumais, drąsiai rekomenduoju šį primaitinimą sveikiems kūdikiams. Tėveliai gali klausti ir diskutuoti kylančiais klausimais. Šiais metais pasaulį išvydo ir pirmasis internetinis puslapis apie BLW: www.blw.lt. 2020 m. vasario mėnesį drauge su asociacija „Padedu augti - šeimos gerovės specialistai“ išleisime metodo autorės Gill Rapley knygą „Baby led weaning“ lietuvių kalba. Kviečiame ir jus prisidėti prie šios knygos leidybos. Tikiu, kad kuo daugiau žinių apie BLW turėsime, tuo lengviau bus priimti ir palaikyti tėvus, pasirinkusius šį kelią.“

tags: #kudikiu #koseliu #kaitaliojimas

• „Vedęs ir turi vaikų“: istorija
• Medžiotojo gimtadienio tradicijos
• Tobulas derinys krikštynoms
• Servetėlių lankstymo instrukcijos vaikų šventėms
• Ką daro darželio ugdytojai?