Vaiko globa Lietuvoje yra sudėtinga ir daugialypė sistema, siekianti užtikrinti, kad vaikai, netekę tėvų globos, augtų saugioje ir palaikančioje aplinkoje. Ši sistema turi ilgą istoriją, nuolat keitėsi ir tobulėjo, atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir tarptautinius standartus.
Istorinė vaikų globos apžvalga
Pirmosios vaikų globos institucijos Lietuvoje pradėtos kurti dar 17-18 amžiuje. Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 m. jos iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai, kuriuose vienuolės prižiūrėjo apie 400 vaikų. Vėliau, 19 amžiuje, panašios įstaigos atsirado Kaune, Gruzdžiuose ir kituose miestuose. Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams Rusijos miestuose.
1918-1940 m. vaikų globos institucijas daugiausia išlaikė bažnytinės labdaros organizacijos. 1922 m. Kaune įsteigta kūdikių prieglauda „Lopšelis“, kurioje glaudėsi apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus. Nuo 1928 m. pradėta taikyti vaikų patronavimo praktika, kai vaikai už atlyginimą atiduodami auklėti šeimoms.
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla buvo nutraukta, o vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, vaikų namuose ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 m. veikė 48 vaikų globos institucijos, kuriose glaudėsi 7000 vaikų. Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai ir mokykliniai vaikų namai. 20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas.
Reforma ir deinstitucionalizacija
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vaikų ir kūdikių namai buvo pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus. 2015 m. pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kurios pagrindinis tikslas - sumažinti institucinės globos priklausomybę ir skatinti bendruomenines bei šeimos (šeimyna) pagrindu teikiamas paslaugas. T. p. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių.
Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas procesas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000, įsigaliojo 2001) pakeitimai (įsigaliojo 2018 07 01), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-2018 m. duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2018 m. pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose.
2018 m. pabaigoje globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 10-14 metų (32 %) ir 15-17 metų (36 %) amžiaus grupes. Vaikų globos institucijoje vaikas apgyvendinamas tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje.
Globos formos ir paslaugos
Lietuvoje egzistuoja kelios vaikų globos formos:
- Globa (rūpyba) šeimoje: tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje.
- Globa (rūpyba) šeimynoje: tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.
- Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje: likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais.
- Įvaikinimas: tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais.
Vaiko globos (rūpybos) tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą.
Globos centras koordinuoja pagalbos teikimą šeimoms, kuriose yra globojamų (rūpinamų), įvaikintų vaikų. Taip pat vykdomi projektai, skirti vaikų globos sistemos tobulinimui, pavyzdžiui, projektas „Jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą“, kurio tikslas - vystyti palydėjimo paslaugas jauniems žmonėms, besiruošiantiems palikti ar neseniai palikusiems socialinės globos įstaigas. Taip pat vykdomas projektas „Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje, vystymas“.
Parama globėjams ir finansavimas
Valstybė teikia finansinę paramą globėjams. Išmokos priklauso nuo vaiko amžiaus ir specialiųjų poreikių:
- Išmoka už vieno vaiko priežiūrą: 0,5 MMA (jeigu prižiūrimas vaikas iki 3 metų ar paauglys nuo 12 metų, ar vaikas turintis negalią - atlygis didinamas po 1MMA už prižiūrimą vaiką).
- Pagalbos pinigai: už vieną vaiką 4 bazinių socialinių išmokų (toliau - BSI) dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį, už du vaikus - 6 BSI dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį, už tris ir daugiau vaikų - 9 BSI dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį ir už kiekvieną vaiką iki 3 metų didinti papildomai 1 BSI dydžiu mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį.
- Vienkartinė įsikūrimo išmoka: kai budintis globotojas sudaro sutartį su Globos centru ne trumpiau nei 12 mėnesių, skiriama vienkartinė 10 BSI (700 Eur) išmoka vaiko apgyvendinimo vietai įkurti.
- Savivaldybės administracija skiria ir moka pagalbos pinigus (2 BSI) vaiko globėjui (rūpintojui), kuris nesusijęs artimais giminystės ryšiais su globotiniu.
Budintiems globotojams ir centro darbuotojoms rengiamos paskaitos, pvz., apie „Vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimus“. Siekiama užtikrinti, kad Lietuvoje globos centrų teikiamos paslaugos būtų kokybiškos ir atitiktų paslaugų gavėjų lūkesčius. Tam labai svarbi klientų nuomonė, todėl kviečiama užpildyti anoniminę anketą.
Išsklaidyti mitai apie vaikų globą Lietuvoje: įvardijo, kaip vyksta procesas
Bendradarbiavimas ir ateities perspektyvos
Džiugu, kad vyksta susitikimai, kurių pagrindinis tikslas - aptarti sudėtingesnius atvejus, stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, mokytis iš patirčių bei kartu ieškoti geriausių sprendimų. Tokie susitikimai, kaip Panevėžio miesto globos centre, kur dėmesys skiriamas paslaugų kokybei ir bendradarbiavimui, turi tęstinumą. Jie primena, kad socialinių paslaugų sėkmė prasideda nuo ryšio su žmogumi.
Iniciatyva „Vaikai yra vaikai“ pristato fotografo Artūro Morozovo parodą-manifestą „Tada, kai pamačiau Tave“, kurios metu keliamas klausimas, kad kiekvienas vaikas turi augti šeimoje. Tai raginimas pagalvoti, ką kiekvienas galėtume duoti mūsų visų vaikams.
Kovo 31 d. vykęs susitikimas tarp socialinių paslaugų įstaigų, globos centrų, savivaldybių socialinės paramos skyrių atstovų bei paslaugų gavėjų, įvertino globos koordinavimo praktiką, aptarė poreikių vertinimo ir paslaugų registravimo aspektus. Po pusmečio planuojama susitikti dar kartą ir aptarti pritaikytus sprendimus bei pasiektus rezultatus.
tags: #vaiku #globos #organizacija #llietuvoje
