Vienų-trejų metų amžiaus vaikų organizmas smarkiai keičiasi, formuojasi, tad jam reikalingos kuo įvairesnės maisto medžiagos. Šis amžiaus tarpsnis yra ne tik kupinas atradimų vaikui, bet ir iššūkių tėvams formuojant sveikos mitybos pagrindus. Laimei, laikantis kelių pagrindinių principų, galima ne tik užtikrinti visavertę vaiko mitybą, bet ir paversti valgymą maloniu šeimos ritualu.
Dauguma 1-3 metų vaikų išgyvena „išrankaus valgytojo“ etapą. Tai normalu, tačiau reikalauja iš tėvų kantrybės. Patikėkite - jei vaikas pastūmė lėkštę, jis jau sotus. Antraip išmokysite jį valgyti tada, kai jis nealkanas - tai slidus kelias. Taip pat svarbu suprasti, kad po pirmojo gimtadienio vaiko augimas sulėtėja apie 30 proc., panašiai ir apetitas. Kūdikiams reikia suvartoti apie 70-100 kalorijų vienam kilogramui svorio, o štai išaugusiam iš kūdikystės mažyliui jau pakanka 70-80.
Mitybos ritmas ir šeimos pavyzdys
Mažiems vaikams labai svarbi rutina - ji suteikia saugumo jausmą. Tai galioja ir valgymui:
- Reguliarūs valgymai: Stenkitės laikytis panašaus valgymo grafiko kasdien - 3 pagrindiniai valgiai (pusryčiai, pietūs, vakarienė) ir 2-3 sveiki užkandžiai tarp jų (priešpiečiai, pavakariai, kartais - lengvas užkandis prieš miegą). Reguliarus ritmas padeda vaikui geriau jausti alkį ir sotumą.
- Valgykite kartu: Kai tik įmanoma, valgykite kartu su vaiku prie bendro stalo. Vaikai mokosi stebėdami jus - jei matys, kad noriai valgote daržoves, didesnė tikimybė, kad ir patys jų paragaus. Net jei negalite valgyti to paties maisto, tiesiog prisėskite šalia su puodeliu arbatos ar vaisiumi - svarbiausia bendrystė ir rodomas pavyzdys.
Visavertė lėkštė: ką ir kaip siūlyti?
Šiame amžiuje svarbiausia ne tai, kiek tiksliai gramų ar porcijų vaikas suvalgo, o tai, kad jo racionas būtų kuo įvairesnis ir subalansuotas. Vietoj sudėtingų skaičiavimų, galite vadovautis „sveikos mitybos lėkštės“ principu kaip gaire:
- Pusė lėkštės - vaisiai ir daržovės: Tai turėtų būti mitybos pagrindas. Siūlykite kuo įvairesnių spalvų: morkas, brokolius, agurkus, pomidorus, paprikas, cukinijas, obuolius, kriaušes, bananus, uogas (atsargiai dėl užspringimo rizikos - smulkesnes uogas perpjaukite). Tinka tiek švieži, tiek virti ar troškinti variantai.
- Ketvirtadalis lėkštės - grūdiniai produktai/krakmolingos daržovės: Rinkitės viso grūdo produktus - avižų, grikių, sorų, perlinių kruopų košes, viso grūdo duoną, ruduosius ryžius, viso grūdo makaronus. Čia tinka ir bulvės. Tai pagrindinis energijos šaltinis.
- Ketvirtadalis lėkštės - baltyminis maistas: Augančiam organizmui būtini baltymai. Siūlykite liesą mėsą (vištieną, kalakutieną, triušieną, veršieną), žuvį (bent 1-2 kartus per savaitę, ypač riebią - lašišą, upėtakį), kiaušinius, ankštines daržoves (lęšius, pupeles, avinžirnius - gerai išvirtus ir sutrintus ar smulkintus).
Baltyminių produktų svarba
Šiai produktų grupei priklauso mėsa, žuvis, ankštinės daržovės, riešutai ir kiaušiniai. Jų mažylis turėtų gauti 1-2 kartus per dieną. Nebūtina, kad vaikas mėsą valgytų kasdien: pakanka jos duoti 3-5 kartus per savaitę po 40-60 gramų per dieną. Kartais mėsą galite pakeisti žuvimi (be kaulų), pupelėmis, lęšiais ar avinžirniais (pastarieji produktai tinka ir vegetarams bei mėsos kategoriškai nevalgantiems vaikams).
Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausia virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama. Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.
Pirmam kartui pateikite visai mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite.
Svarbu: Palyginus su suaugusiaisiais, vaikams reikia 5,5 kartų daugiau geležies, 4 kartus daugiau kalcio, 3 kartus daugiau nepakeičiamųjų riebalų rūgščių ir 7 kartus daugiau vitamino D vienam kilogramui kūno masės. Štai kodėl vaikams kartu su įprastu maistu būtina duoti jų amžiaus poreikiams pritaikyto įvairiapusio maisto bei vengti saldumynų, užkandžių, saldintų gėrimų ir produktų, kurių sudėtyje yra per daug baltymų ir riebalų.
Pieno produktai
Nuo vienerių metų vaikui galima duoti nenugriebto karvės pieno (sūrį vaikas turėjo pradėti valgyti 8-10 mėn., jogurtą - dar anksčiau). Be baltymų, piene yra ir kaulų augimui reikalingo kalcio, taip pat kitų naudingų medžiagų (fermentų, vitaminų, mineralinių medžiagų). Kalcį iš pieno ir jo produktų organizmas įsisavina žymiai lengviau, nei iš kitų gyvulinių ir ypač augalinių produktų. Jei vaikas yra labai išrankus maistui, galite vietoj pieno duoti jam pieno mišinuko, sukurto specialiai tokio amžiaus vaikams.
Kiek pieno ir pieno reikėtų vaikui duoti? Vieningų nuomonių šiuo klausimu nėra. Orientuokitės į apytiksliai 700 ml turį. Pradžioje pusę šio turio turėtų sudaryti geriamas pienas, kitą - kiti pieno produktai: jogurtas, sūris, varškė.
Pieno produktai (ar jų alternatyvos): Svarbus kalcio ir baltymų šaltinis kaulams ir dantims. Rekomenduojamos 2-3 porcijos per dieną. Tai gali būti pienas (po metų amžiaus - dažniausiai įprastas karvės pienas, jei nėra alergijos), natūralus jogurtas be pridėtinio cukraus, kefyras, varškė, nesūrus sūris. Jei vaikas nevartoja pieno produktų, būtina pasitarti su gydytoju dėl kalciu praturtintų augalinių alternatyvų ir kitų kalcio šaltinių.
Sveikieji riebalai
Jų reikia smegenų vystymuisi. Naudokite augalinius aliejus (alyvuogių, rapsų), siūlykite avokado, riešutų sviesto (plonu sluoksniu ant duonos), maltų sėklų (į košes), riebios žuvies.
Gėrimai
Vanduo - geriausias pasirinkimas
Geriausias troškulį malšinantis gėrimas yra paprastas vanduo. Siūlykite jo gerti reguliariai visą dieną, ypač tarp valgymų.
Stipriai ribokite sultis: Net ir 100% natūralios sultys turi daug cukraus ir mažai skaidulų. Jas reikėtų vartoti labai saikingai (pvz., ne daugiau 120 ml per dieną) arba geriau visai jų vengti, o vitaminus gauti iš šviežių vaisių. Neduokite sulčių prieš valgį.
Venkite saldintų gėrimų: Vaisvandeniai, limonadai, saldintos arbatos, kakava su cukrumi neturėtų būti kasdienėje vaiko mityboje.
Pienas: Svarbus maisto produktas, bet ne gėrimas troškuliui malšinti. Ribokite kiekį iki maždaug 2-3 porcijų pieno produktų per dieną.
Vengtini ir ribotini produktai
Nors kartais sunku atsispirti vaiko prašymams, stenkitės kuo labiau riboti ar visai vengti produktų, kurie neturi didelės maistinės vertės ir gali pakenkti sveikatai:
- Perdirbti mėsos gaminiai (dešrelės, rūkyti kumpeliai).
- Gruzdintas maistas (fri bulvytės, kepti mėsos gabaliukai tešloje).
- Sūrūs užkandžiai (traškučiai, sūrios lazdelės).
- Saldumynai (saldainiai, šokoladas, tortai, pyragaičiai, saldūs sausainiai).
- Saldūs pieno produktai (saldinti jogurtai, varškės sūreliai).
- Saldūs pusryčių dribsniai.
- Greitas maistas.
- Gėrimai su kofeinu (kava, stipri arbata, energetiniai gėrimai).
- Maisto produktai su daug maisto priedų, dažiklių, konservantų.
Vengtini produktai ne tik mažina vertingo maisto apetitą, bet ir skatina pripratimą prie sūraus ar saldaus skonio, kenkia dantims ir gali prisidėti prie nutukimo bei kitų sveikatos problemų vystymosi ateityje. Gaminkite vaikui maistą namuose, naudodami kuo mažiau druskos ir cukraus.
Kaip efektyviai formuoti įpročius?
Išrankus valgymas: misija įmanoma?
Siūlykite pakartotinai: Naują maistą vaikui gali tekti pasiūlyti 10-15 kartų, kol jis sutiks paragauti. Nenuleiskite rankų po pirmo „ne“.
Mažos porcijos: Naują produktą patiekite labai maža porcija šalia įprasto, mėgstamo maisto.
Patrauklus pateikimas: Kartais padeda įdomesnis maisto pateikimas (pvz., iš daržovių sudėliotas veidukas).
Įtraukite į gaminimą: Leiskite vaikui padėti paprastuose gaminimo procesuose (plauti daržoves, maišyti) - tai skatina norą paragauti.
Valgykite kartu: Matydamas jus valgantį tą patį maistą, vaikas gali susigundyti.
Negaminkite atskirai: Stenkitės negaminti vaikui „specialaus“ meniu, jei jis atsisako šeimos maisto. Siūlykite tai, ką valgote patys (pritaikytą vaikui). Jei nevalgo - nevalgo, sulauks kito valgymo ar užkandžio.
Išlikite ramūs: Nesureikšminkite nevalgymo, venkite spaudimo ar derybų.
Pozityvi valgymo aplinka: raktai į sėkmę
Kaip vaikas jausis prie stalo, priklauso nuo jūsų. Stenkitės kurti ramią ir malonią atmosferą:
- Jokios prievartos: Niekada neverskite vaiko valgyti, nebaiginėkite lėkštės už jį. Pasitikėkite jo gebėjimu pajausti alkį ir sotumą.
- Valgykite prie stalo: Pratinkite valgyti tam skirtoje vietoje.
- Be ekranų: Valgymo metu televizorius, telefonas ar planšetė turėtų būti išjungti. Susitelkite į maistą ir bendravimą.
- Vaikiški įrankiai: Naudokite vaikui patogaus dydžio lėkštę, stalo įrankius, puodelį.
- Leiskite tyrinėti: Ypač mažesniems vaikams leiskite liesti maistą, valgyti rankomis (jei nori). Netvarka yra neišvengiama mokymosi dalis.
- Ribokite valgymo laiką: Jei vaikas pradeda žaisti maistu ar akivaizdžiaianori valgyti, baikite valgymą (pvz., po 20-30 min.).
