Maži vaikai jautriai reaguoja į temperatūrų pokyčius, o tai itin būdinga šaltajam metų sezonui, kadangi išėjus iš šiltos patalpos vaiką pasitinka šalto oro banga ir atvirkščiai. Tokios aplinkos sąlygos sukelia nemenką stresą kūdikio odai, ji ima sausėti, šerpetoti, gali atsirasti alerginiai bėrimai. Todėl žiemą ruošdamiesi pasivaikščiojimui lauke, pagalvokite ne tik apie tai, ar pasirūpinote šiltais drabužėliais, tačiau ir tinkamomis odos priežiūros priemonėmis.
Šaltuoju metų laiku, prieš kelionę į lauką su vaiku, labai svarbu tinkamai pasiruošti. Vertėtų pradėti nuo riebaus kremo, sudarančio apsauginę plėvelę ir neleidžiančio šalčiui pažeisti atvirų kūno vietų, tepimo ant skruostų, nosies, lūpų ir rankų. Tai padarykite likus pusvalandžiui iki išėjimo. Kremo sudėtyje gali būti bičių vaško, lanolino, sviestmedžio, skvaleno, svarbiausia - kad vanduo šiame sąraše būtų kuo arčiau pabaigos. Pasirinkus tinkamą kremą, įprastai jo reaplikuoti nereikia, bet jei vaiko odelė labai sausa - galima jo dar užtepti po kelių valandų lauke. Jei vaiko oda visgi sudirgo ir raudonis nepraeina, namų vaistinėlėje pravartu turėti kremo su vitaminu B5, dekspantenoliu, vario ir cinko kompleksu. Šios medžiagos ramina ir padeda greičiau atstatyti hidrolipidinę odos plėvelę, kuri saugo nuo sudirgimo.
Vesti į lauką būtina. Pediatrai sutaria, kad ėjimo į lauką svarba vaiko vystymuisi yra nenuginčijama: vaiko imunitetas turi galimybę susipažinti su įvairiausiais mikroorganizmais, o mažylio organizmui tai puiki proga pabūti kad ir netiesioginiuose saulės spinduliuose ir taip pasigaminti gyvybiškai reikalingo vitamino D. Laikas už namų durų taip pat svarbus vaiko fizinei ir psichomotorinei raidai - lauke juk gausybė stimulų. Fizinis aktyvumas yra viena iš esminių sąlygų, galinčių padėti tėvams lengviau išgyventi ligų sezoną. Kitos efektyvios priemonės: geros emocinės aplinkos užtikrinimas, adekvati mityba, pakankamas skysčių kiekis, vitamino D ir žuvų taukų vartojimas.
Atšalus orams, mažų vaikų tėvams dažnai kyla dilema, kokiomis oro sąlygomis vaikus vesti laukan, o kuriomis - verčiau vengti, taip pat kiek laiko praleisti žaidimų aikštelėje ar vaikštant. Kūdikiai ir vaikai atvėsta maždaug 4 kartus greičiau nei suaugusieji. Taip yra dėl jų sąlyginai didelio kūno paviršiaus ploto ir mažesnio kiekio riebalų. Tam įtakos turi ir ne visiškai brandi termoreguliacinė sistema: mažuliukai dar nemoka drebėti iš šalčio, o tik drebant raumenys pasigamina šilumos. Prieš einant į lauką, reikėtų įvertinti jutiminę temperatūrą. Pavyzdžiui, jeigu lauko temperatūra siekia -15°C, bet jaučiamas stiprus vėjas ir didelė drėgmė, jutiminė temperatūra gali būti ir -25°C. Saugiausia vaikams eiti į lauką - iki -10°C. Jeigu termometras rodo žemiau nei -10°C, jau reikia žiūrėti, kokia yra jutiminė temperatūra. Jei ši žemesnė nei -20°C, rekomenduojama pasilikti namuose.
Pirmą kartą išėjus su kūdikiu į lauką, rekomenduojama jame pabūti pusvalandį, vėliau pasivaikščiojimus galima ilginti. Šaltuoju metų laiku su kūdikiu lauke praleidžiame mažiau laiko, negu, pavyzdžiui, vasarą. Kai šilta, patogu mamos pieną valgantį kūdikį pažindinti kad ir gryname ore, pavyzdžiui, parke ant suoliuko. Šaltuoju metų laiku į lauką su kūdikiu galima eiti tada, jei lauke temperatūra ne žemesnė kaip 10 -12 laipsnių šalčio. Taip pat labai svarbu ne tik tai, kiek laipsnių rodo termometras, bet ir koks lauke drėgnumas, ar stiprus vėjas. Įvertinus šias aplinkybes tėvai turi pasirinkti tinkamą pasivaikščiojimo trukmę su naujagimiu. Kūdikiui (beje, ir mamai) reikalingas grynas oras. Po pasivaikščiojimo lauke pagerėja mažylių apetitas, pagerėja kraujotaka, miegas tampa gilesnis ir ramesnis. Grynas oras yra labai svarbi kūdikių grūdinimo priemonė. Kai kūdikis gimsta vasarą, mažylį supažindinti su lauku galima trečiąją jo gyvenimo dieną. Pirmąjį kartą lauke būnama apie 20 min. vėliau laiką ilginame. Kai kūdikis gimsta žiemą, prie lauko pratinama labai pamažu. Pirmiausia šiltai aprengtą kūdikį laikome gerai išvėdintame kambaryje, vėliau apie 5 -7 dieną galime išnešti į įstiklintą balkoną. Tik po dviejų savaičių, jei oro temperatūra yra tinkama, išnešame kūdikį 20 minučių į lauką. Kai vaikui sueina trys mėnesiai, šaltame ore galima laikyti 1-2 val. Ar mažyliui ne karšta, galite patikrinti, užkišdama pirštą po apykakle. Jei ji drėgna ar karšta- mažyliui per karšta, jei šilta - normalu. Paprastai rengiant kūdikį pasivaikščiojimui į lauką, galioja taisyklė “plius vienas”. Prieš išeinant pasivaikščioti į lauką, pakeiskite sauskelnes. Labai svarbu, kad lauke nešaltų vaikučio galva, rankos ir kojos. Veiduko einant pasivaikščioti lauke nereikia uždengti. Šalta vaikučiui ar ne, gali parodyti ir jo veiduko spalva. Jei ji raudonesnė negu įprastai, galimas dalykas, kad jam per karšta. Miegojimas vežimėlyje balkone leidžia mamai nudirbti namų ūkio darbų, kol vaikutis miega. Jei vaikutis gimė vasarą, jau trečią dieną jį galima išvežti į lauką. Žiemą į lauką taip greitai nepatariama lėkti. Ypač sunkiai stresą dėl temperatūrų kaitos įveikia neurologiškai silpnesni naujagimiai. Ir pačiam sveikiausiam mažyliui išėjimas į lauką yra tikras įvykis, trikdo nauji garsai, ūžesiai, kvapai. Nenustebkite, kad apklausėlėje nėra užuominos apie oro temperatūrą. Termometro parodymai nėra labai svarbūs, daug svarbesnė vadinamoji „jutiminė“ temperatūra. Pavyzdžiui, jei lauke apie 0 laipsnių, vėjuota ir drėgna, kūnas jaučiasi taip, tarsi būtų minus 10 laipsnių. Labiau nei į temperatūrą dėmesį reikėtų atkreipti į vėją. Jis daug pavojingesnis už šaltį. Kartais ir esant pliusinei temperatūrai vėjuotą dieną galima nužvarbti ar nušalti. Vėliau, kai vaikutis pripras prie lauko, galima vaikštinėti ilgiau. Mažylius gerai veikia ne tik grynas oras, bet ir raminantys, siūbuojantys vežimėlio judesiai. Vyresni kūdikiai smalsiai stebi aplinką, patiria daug įspūdžių (vien ko verta pirmoji pažintis su sniegu!). Gydytojai neramiai konstatuoja dar vieną žieminių pasivaikščiojimų pavojų - kūdikiai, išvežti į lauką, kartu apkeliauja ir prekybos centrus. Natūralu, kad mamos nori pasižmonėti, galų gale - suderinti du darbus: apsipirkimą ir vaiko išvedimą į lauką. Kita pastaba - pasivaikščiojimo maršrutas. Jei vežimėlį stumsite judriomis miesto gatvėmis, vaikučiui ne padėsite, o pakenksite. Įrodyta, kad dideliuose miestuose kūdikio diena, praleista judrioje gatvėje, prilygsta keliolikos cigarečių surūkymui. Iš bėdos galima vaikutį žiemą migdyti vežimėlyje balkone (jei namas - ne miesto centre, toli nuo gatvės). Jei vaikutis serga nesunkiai, jaučiasi guvus, galima eiti į lauką. Sloga ir net nežymi temperatūra neturėtų būti kliūtis eiti į lauką. Buvimas lauke, ir kvėpavimas grynu oru daug geriau veikia vaiko gleivines nei sausas patalpų oras. Pasivaikščiojimai lauke yra labai svarbi kūdikio dienotvarkės dalis bet kuriuo metų laiku. Tačiau žiemą situacija sudėtingesnė, ypač jeigu vaikelis gimė šį šalčiausią metų periodą. Kada pirmąkart naujagimį galima išvežti į lauką, kiek turėtų trukti pirmasis pasivaikščiojimas? Viskas priklauso nuo oro ir kūdikio sveikatos. Šaltuoju metų laiku einant pasivaikščioti su naujagimiu reikia būti atsargiems. Dažniausiai, jei kūdikis visiškai sveikas, pirmą kartą žiemą pasivaikščioti lauke galima praėjus maždaug 2 savaitėms po gimimo, tačiau tada, kai oras nėra labai šaltas ir žvarbus. Į lauką einama tik tą dieną, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip 5 laipsniai šalčio. O kai lauke temperatūra žemesnė nei 10 laipsnių šalčio, nepatariama vežti į lauką visų kūdikių iki vienerių metų. Dar reikėtų atsižvelgti į tai, kad pagal temperatūrą ne visada galima spręsti apie oro sąlygas. Jeigu lauke drėgna, pučia stiprus vėjas ar siaučia pūga, nors ir termometras rodys 0 laipsnių, jausime gerokai didesnį šaltį. Pratindami kūdikį prie lauko šaltuoju metų periodu, galite jį pamigdyti įstiklintame balkone arba šiltai aprengę palaikyti kambaryje atvėrę langus. Pirmasis pasivaikščiojimas su kūdikiu žiemą turi trukti ne ilgiau kaip 10-15 minučių. Vėliau šį laiką kasdien laipsniškai ilginkite dar po 5-10 minučių. Pasivaikščiojimams reikėtų rinktis ramias vietas, kuriose nedaug žmonių, toliau nuo kelių, kur oras nėra užterštas. Geriausia mažylį vežioti miške arba parke.
Prausdami kūdikį palaikykite vidutinę vandens temperatūrą. Dažniausia klaida, kurią daro tėvai žiemos metu - karštos vonelės kūdikiui. Karštesnis nei įprasta vanduo žiemos metu ne padeda vaikui sušilti, o pirmiausia sausina jo odą. Todėl A. Urbutienė pataria pasirūpinti tinkama vonios kambario temperatūra maudynių metu ir vaiką maudyti ne karštose, o šiltose vonelėse. Naudokite švelnius, specialiai kūdikiams pritaikytus prausiklius. Taip pat kaip ir kitu metų laiku maudant kūdikį tėvams patariama rinktis tik švelnius, specialiai vaikams skirtus prausiklius. Tai pirmoji priemonė, kuri padės paruošti kūdikio odelę prieš einant į lauką. Svarbu atkreipti dėmesį į tokios kosmetikos sudėtį, vengti kvapių ar turinčių alkoholio produktų. Maitinkite kūdikio odą. Laikas po vonios procedūrų - tinkamiausias pamaitinti kūdikio odą. Medikė pataria po maudynių švelniai nusausinti vaiko odą ir masažuojamais judesiais ją įtrinti specialiai kūdikių odai pritaikytu losjonu. Tai padės apsaugoti odą nuo paraudimų bei išsausėjimų, kurie žiemos metu gali atsirasti netgi ir drabužiais pridengtose kūno vietose, kadangi šaltame ore oda gamina mažiau drėgmės ir tampa sausesnė. Saugokite kūdikio veidą nuo nušalimų. Vaiko veidas žiemos metu lieka mažiausiai apsaugotas. Tėvams, norintiems tinkamai pasirūpinti vaiko veido oda esant šaltam orui, patariama pasirinkti intensyviai maitinantį, specialiai vaikams skirtą balzamą. Svarbiausia juo tinkamai patepti skruostus, nosį bei kaktą. Specialios priemonės padada apsaugoti kūdikio odą ne tik nuo išsausėjimo, tačiau ir nuo streso, patiriamo esant dideliems temperatūrų skirtumams. Nepamirškite vaiko lūpų. Mažyliams, taip pat kaip ir suaugusiems, žiemos metu gali suskeldėti lūpos. Itin plona lūpų oda nėra atspari šaltam orui bei žiemos vėjui. Pasak A. Urbutienės, geriausia kūdikio lūpas reguliariai tepti apsauginiu lūpų balzamu, gelbstinčiu žiemos metu.
Sumaniai sluoksniuokite drabužius. Medikės teigimu, praktika rodo, jog šaltuoju metų laiku tėvai persistengia ruošdami vaiką pasivaikščiojimui lauke - aprengia jį itin šiltai, klysta pasirinkdami tinkamos medžiagos drabužius. Itin svarbu rinktis natūralių medžiagų žieminę aprangą, kurią būtų patogu sluoksniuoti ir lengva nuimti, ypač vaikui sušilus. Tėvams taip pat patariama turėti atsarginį drabužių komplektą, kuris pravers, jei ruošiamasi aktyvioms pramogoms lauke ant sniego. Žiemai naujagimiui reikia nusipirkti šiltą kombinezoną su pėdutėmis ir rankyčių movomis ar vokelį, po kuriais jį renkite laisvesniais kelių sluoksnių drabužiais. Ant medvilninio ar vilnonio siaustinuko užvilkite šliaužtinukus, jeigu oras šaltesnis - dar ir megztinį. Žvarbiu oru uždėkite mažyliui gerai prie galvos priglundančią šiltą kepurę, kakliuką apriškite šaliku. Tik neuždenkite juo veido, nes šiltas iškvepiamas oras sudrėkins audinį ir šalikas sušaldys vaiko veidelį. Kūdikį renkite keliais sluoksniais. Pirmam jų tinka medvilninis arba vilnonis siaustinukas, po to aprengiate šliaužtinuką, o esant šaltesniam orui dar reikės megztinio. Viršutiniam sluoksniui tinka vėjui atsparus kombinezonas su pirštinėmis, būtina šilta kepurėlė, galite pasiimti ir antklodę. Stebėkite, ar kūdikiui lauke ne per šalta ir ne per karšta. Kai mažyliui šalta, oda išbąla, pamėlynuoja, sukaitęs jis išrausta. Mažiems vaikams būdingas ne tik sušalimas, bet ir perkaitimas, kuris dažniausiai ištinka pernelyg šiltai aprengtus vaikus. Jei vaiko odelė pasidengė raudonais, smulkiai spuogeliai - vadinasi tai prakaitinis bėrimas. Todėl svarbus didelis dėmesys aprangai. Geriausiai tinka drabužiai, kurie sulaiko šilumą, bet leidžia odai kvėpuoti.
Stebėkite drėgmės lygį vaiko kambaryje. Vienas iš nepastebimų, tačiau svarbių veiksnių, galinčių lemti vaiko odos sveikatą - kambario oras. Esant itin sausam arba pernelyg drėgnam orui, kūdikio oda neigiamai reaguoja į aplinkos poveikį. Jei vaiko kambarys itin sausas, tai yra papildomas dirgiklis, kuris žiemos metu skatina vaiko odos sausėjimą, šerpetojimą, paraudimus.
Pratinkite vaiką gerti daugiau vandens. Kasdienis vandens gėrimas - įprotis, labai svarbus ir patiems mažiausiems. Tėvai dažnai nepagalvoja, jog kūdikio odos būklę lemia ne tik išorės veiksniai, tačiau ir pakankamas skysčių kiekis organizme. Žiemos metu jis itin svarbus, kadangi padeda odai palaikyti natūralią drėgmę.
Naudokite apsauginę dangą kūdikio vežimui. Specialūs vežimo apdangalai padeda apsisaugoti nuo netikėto sniego ar lietaus, todėl patariama pasirūpinti tokiomis priemonėmis, ruošiantis žiemos pasivaikščiojimui. Apsauginė vežimėlio danga taip pat gali apsaugoti kūdikio odą nuo tiesioginio vėjo bei šalčio.
Vasarą, esant sąlygoms, kūdikis lauke gali praleisti nors ir visą dieną. Protingiausia einant pasivaikščioti su kūdikiu mamai pirmiausia apsirengti pačiai, o tada jau rengti kūdikį. Prieš nešant mažylį į lauką reikia gerai patepti veiduką. Žiemos metu kūdikių ir vaikų veidukai tepami specialiu kremu, kuris skirtas naudoti šaltu oru, šių kremų sudėtyse neturi būti vandens. Mažų vaikų negalime vesti į lauką jei ore tvyro didesnė nei -10°C temperatūra. Taip pat reikėtų atsižvelgti ar laukia nėra žvarbaus vėjo. Net jei oro temperatūra tinkama, vėjas gali pakenkti kūdikio odelei. Kūdikio odelė labai plona, jos riebalinis sluoksnis perpus plonesnis nei suaugusio žmogaus, todėl gali lengvai nušalti. Mažylio lūpytes taip pat būtina patepti balzamu, nes jos dažniausiai būna drėgnos nuo bėgančių seilyčių.
Šaltuoju metų laikotarpiu vaistininkė rekomenduoja vaikų mitybą papildyti multivitaminais, kurių sudėtyje būtų vitamino C ir D, cinko, o omega-3 rūgštis ji siūlo vartoti atskirai, kad organizmas gautų didesnį jų kiekį. Stebuklingi papildai neegzistuoja, tačiau išties gerų rezultatų ir juos įrodančių mokslinių tyrimų galima rasti apie betagliukaną ir juoduogio šeivamedžio preparatus. Pastarieji, priklausomai nuo formos, tinkami vartoti nuo vienerių metų, o betagliukanas - nuo trijų. Taip pat nuo virusų sukeliamų ligų apsisaugoti gali padėti į nosį purškiami preparatai su karboksimetilbetagliukanu ir jota-karageninu - šios priemonės atlieka nuo išorinio poveikio saugančio fizinio barjero funkciją ir drėkina gleivinę. Taip pat žr Vitaminas C taip pat yra nepamainomas žiemos palydovas. Jaunesniems nei 1 metų vaikams per parą reikia suvartoti 25-40 mg, o vyresniems kaip 1 metų, bet jaunesniems negu 11 metų - 50-200 mg. Kadangi vitamino C mes gauname ir su maistu - vaisiais, daržovėmis - ne mažiau svarbu jo neviršyti: 1-3 metų amžiaus vaikams negalima daugiau nei 400 mg, 4-8 metų - 650 mg, o 9- 13 metų - 1200 mg. Pasak vaikų gydytojos, didžiausias vitamino D poreikis yra kūdikystėje - šiuo laikotarpiu jo trūkumas daro didžiausią žalą organizmui, dėl to šis vitaminas paskiriamas naujagimiams jau nuo 2-3 savaičių amžiaus. Vitaminas D palaiko normalią kalcio ir fosforo koncentraciją kraujyje, reguliuodamas jų pasisavinimą žarnyne ir išskyrimą per inkstus, o taip pat skatina kaulinio audinio metabolizmą ir kaulo mineralizaciją. Naujausi tyrimai įrodė, kad vitaminas D atlieka ir kitas svarbias fiziologines funkcijas: daro teigiamą įtaką autoimuniniams procesams, turi poveikį imuninei sistemai, mažina uždegimą.
Mažyliai yra labai smalsūs ir judrus, jie dar nežino visų galimų pavojų todėl drąsiai leidžiasi į žaidimus ir naujus atradimus. Angelo sargo darbą dažniausiai turi atlikti pati mama, nuolat stebėti auganti ir žaidžiantį vaiką ir užbėgti įvykiams už akių. 3-6 mėn. Kūdikiai tiesia rankas, griebia žaislus, kišasi juos į burnytė. Tuomet prasideda etapas kai vaikutis gali pasprigti smulkiais daigtais. 5-6 mėn. Kūdikiai bando verstis. Kartais jie bandymai irgi baigiasi traumomis. Tėvai paguldę mažylį ant sofos ar lovos ir jį palikę be priežiūros, gali rasti vaikutį nusiritusį ant žemės. 8-14 mėn. Mažyliai pradeda vaikščioti. Jie gali ant savęs užsiversti, užsipilti ar įsikišti į burną viską, ką gali pasiekti. Pradėjas vaikščioti vaikas griūna šimtus kartų, todėl mažylį būtina saugoti, kai jis eina kietu pagrindu, ypač lauke. Taip sukurti saugę aplinką ir nepalikti pavojingų daigtų pasiekiamose vietose. Vengti gerti karštus gėrimus, nes net sėdint vaikui ant kelių yra didelė tikimybė išpilti. Nes vaikas greitai čiumpa tai kas jį sudomino. Nuo 2-5 metų vaiko smalsumas ir fizinis pajėgumas didėja. Vaikai mokosi lipti, šokinėti, bėgioti, važinėtis dviračiu. Jie viską daro bėgdami, tarsi pasaulis jiems suktusi per lėtai. Šiuo metu traumos taip pat dažnos, nes vaikas mokosi savarankiškumo, nori viską padaryti pats. Todėl mamų akys turi būti dar budresnės, nes vaikas paprašys daugiau erdvės ir nuo mamos laikysis vis didesnio atstumo. Lauke nenuleiskite nuo vaiko akių įnygdamos žurnalus ar telefonus. Eidami su vaikais pradėkite aiškinti pagrindines eismo taisykles, kad per gatvę nebėgama, einama užsidegus žaliai šviesai ir pan. 5-7 metų vaikai. Tai metas kai vaikai gali bėgioti nepavargdamis visą dieną. 7-11 metų vaikai jau mokiklinukai, kurie dažniausiai pakliūna po automobilio ratais. Tai laikas, kai vaiką turite paleisti. Jūs negalėsite būti kiekviename žingsnyje ir nuspėti galimus pavojus. 12-15 metų vaikams pradeda formuotis visuomeninis socialinis elgesys. Jiems ypač svarbus draugų pripažinimas ir jie yra labai pažeidžiami. Šio amžiaus vaikai ūmūs, įžeidūs, greitai puola muštis. Konfliktus linkę spręsti mūštinėmis ir tai dažnai baigesi įvairiomis traumomis.
Internete šia tema pradėta kalbėti, kai danų muzikantė Amalie Bruun „Instagram“ paskelbė nuotrauką, kurioje ji su savo 4 mėnesių sūnumi Otto tyrinėja savo sodą. Nuotraukoje Otto buvo prabudęs, tačiau A. Bruun pasidalijo, kad jos sūnus „didžiąją laiko dalį miega lauke“. Miegojimas lauke turi ir pliusų, ir minusų Sausį, šalčiausią Danijos mėnesį, žemiausia vidutinė temperatūra siekia apie 3 laipsnius šalčio. Suomijoje, kur tokia praktika taip pat paplitusi, tėvai paguldo kūdikius miegoti lauke, kai temperatūra nukrenta iki maždaug 9 laipsnių šalčio. Po A. Bruun „Instagram“ įrašo nemažai tėvų iš Šiaurės šalių parašė, kad jie taip pat leidžia savo kūdikiams miegoti lauke ir kodėl. Kūdikiai lauke gali miegoti ilgiau, jų miegas yra kokybiškesnis ir jie susiduria su mažiau mikrobų, palyginti su tais, kurie miega patalpoje, „Business Insider“ sakė Londone dirbanti miego konsultantė Katie Palmer. Tačiau ši praktika neapsieina be rizikos. Žiemą miegodamas lauke kūdikis gali peršalti. Vasarą yra rizika nudegti saulėje ir perkaisti. Bet kuriuo metų laiku nerimą kelia pagrobimai, o miestuose - oro tarša. Šiaurės šalių tėvai dažnai palieka miegantį kūdikį lauke, kol eina į restoraną ar tvarko reikalus. Ar vertėtų kūdikį palikti miegoti vieną? Šiaurės šalyse tėvai paprastai yra labiau pasitikintys nei JAV, todėl gali nesukti galvos, ar palikti miegantį kūdikį vežimėlyje lauke, kol eina į restoraną ar užkąsti. Daugeliui tėvų geriau palikti kūdikį vieną lauke, nei vežti jį į triukšmingą aplinką, kur jis gali būti trikdomas. Tačiau kai kurie miego ekspertai teigia, kad kūdikio niekada nereikėtų palikti miegoti vieno, nesvarbu, ar jis miega patalpoje, ar lauke. „Mano rūpestis yra priežiūra“, - „Business Insider“ sakė Atlantoje (Džordžijos valstija) dirbanti pediatrė daktarė Jennifer Shu. Pasak jos, jei tėvų nebus šalia, jie nesužinos, pavyzdžiui, ar kūdikis nustojo kvėpuoti. Norėdami apsisaugoti, tėvai kūdikius deda į miegmaišį arba vežimėlyje laiko termometrą. Būtina užtikrinti kūdikių saugumą Tėvai, kurie savo kūdikius miegoti guldo lauke, paprastai įgyvendina keletą priemonių, kad užtikrintų kūdikių saugumą. Kai kurie tėvai naudoja vežimėlius su užfiksuojamais ratais ir pleištais, kurie neleidžia vežimėliui nuvažiuoti, sakė J. Shu. Viena motina iš Suomijos, komentavusi A. Bruun „Instagram“ įrašą, sakė, kad į vaiko vežimėlį įdeda termometrą, kad galėtų stebėti temperatūrą lauke. Tėvai eina taip toli, kad prie vežimėlio pritvirtina vaizdo monitorių, kad galėtų stebėti kūdikį iš tolo, sakė J. Shu. Jie taip pat gali suvynioti savo kūdikius į vilnonius drabužėlius, sukišti juos į miegmaišį ir naudoti apšiltintus vežimėlius, pridūrė daktarė J. Shu. Tai dalis šiauriečių kultūros Danijoje vaikų darželiuose dažnai yra net miegui lauke skirta vieta. „Tai jų paprotys, - pasakojo J. Shu „Business Insider“ apie Šiaurės šalių tėvus, kurie savo vaikus migdo lauke. - Jie, matyt, yra pasiruošę“. Šiaurės šalių kultūroje vaikai skatinami kuo daugiau laiko praleisti lauke. Šiaurės šalyse tėvai teikia prioritetą kuo ilgesniam vaiko buvimui lauke, dažnai remdamiesi šūkiu: „Nėra tokio dalyko kaip blogas oras, yra tik bloga apranga“, - pažymėjo pediatrė. Remiantis šia filosofija, kūdikiai ir vaikai gali eiti į lauką bet kuriuo metų laiku, jei tik yra tinkamai aprengti. Danijos ir Švedijos pedagogai tą pačią koncepciją taiko ir mokydami. Daugelis ten esančių mokyklų vadovaujasi miško mokyklos modeliu, pagal kurį skatinama lauko aplinką naudoti kaip klasę. JAV situacija - kitokia Šiaurės šalių miego ir žaidimų praktika labai skiriasi nuo JAV. Amerikiečių tėvams daromas spaudimas kiekvieną dieną tuo pačiu metu guldyti kūdikius miegoti ant tvirto lygaus paviršiaus ir laikytis Amerikos pediatrų akademijos nustatytų standartų. Šis kultūrų susidūrimas išryškėjo žinomoje 1997 m. byloje, kai danų motina Anette Sørensen buvo suimta Niujorke už tai, kad paliko savo kūdikį miegoti prie restorano, rašė „Guardian“. Anot „New York Post“, A. Sørensen buvo apkaltinta pavojaus vaikui sukėlimu ir 36 valandas praleido kalėjime. Kai kurie tėvai sako, kad norėtų, jog JAV nebūtų taip sugriežtinti miego standartai. Viena amerikietė mama komentavo A. Bruun įrašą ir sakė, kad norėtų, jog miegojimas lauke būtų labiau priimtinas, ir apgailestavo, kad JAV tėvai „taip griežtai“ žiūri į miegą. Kūdikiai neprisitaiko prie šalto oro taip gerai, kaip suaugusieji Visgi, rizika, susijusi su miegojimu lauke, greitai nusveria naudą, kai temperatūra nukrenta žemiau nulio, nes kūdikiai negali reguliuoti kūno temperatūros taip gerai kaip suaugusieji. „Kūdikio temperatūra gali nukristi keturis kartus greičiau nei suaugusiųjų, ir jis gali patirti hipotermiją“, - sakė J. Shu. Gydytoja rekomendavo tėvams namuose palaikyti maždaug 21 laipsnio temperatūrą. K. Palmer sakė, kad ji neragintų savo klientų guldyti kūdikių miegoti lauke, tačiau ji nedraudžia tėvams to daryti, jei jie yra tam pasiryžę. „Jei jie elgiasi saugiai, protingai ir prižiūri savo kūdikį, - sakė K. Palmer, - man nekiltų jokių problemų, jei jie bandytų tai daryti“.
Patarimai, kaip prižiūrėti kūdikio odelę iki 6 mėnesių
