Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (angl. Convention on the Rights of the Child) buvo priimta 1989 metais ir įsigaliojo 1990 metais. Šis svarbus tarptautinis dokumentas, kurio tekstas priimtas anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis, siekia užtikrinti kiekvieno vaiko teises ir apsaugą visame pasaulyje. Prie konvencijos gali prisijungti bet kuri valstybė. 2023 metais prie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos buvo prisijungusios 196 valstybės, nors Jungtinės Amerikos Valstijos neprisijungė prie šios Konvencijos. Lietuvos Respublikos Seimas šią konvenciją, saugančią vaiko teises, ratifikavo 1995 m.
Konvencijoje suformuluotas bendras vaiko apibrėžimas: vaiku laikomas kiekvienas žmogus iki 18 metų, jeigu pagal nacionalinį įstatymą jo pilnametystė nėra pripažįstama anksčiau. Ši konvencija išplėtoja 1959 m. Generalinės Asamblėjos Vaiko teisių deklaracijoje įtvirtintas vaiko teises ir jų apsaugos principus, formalizuodama valstybių teisinius įsipareigojimus vaiko teisių apsaugos srityje.
Pagrindinis konvencijos principas - užtikrinti kiekvieno vaiko teises neatsižvelgiant į jo, jo tėvų ar teisėtų globėjų rasę, odos spalvą, lytį, kalbą, religiją, politines ar kitas pažiūras, tautybę, etninę ar socialinę kilmę, turtą, sveikatą, luomą ar kitas aplinkybes. Valstybės dalyvės įsipareigoja teikti vaiko gerovei reikalingą apsaugą ir globą. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, valstybinėms ar privačioms socialinės rūpybos įstaigoms, teismams, administracijos ir įstatymų leidybos institucijoms svarbiausi turi būti vaiko interesai.
Konvencijoje įtvirtintos šios vaiko teisės ir laisvės:
- Vaikas neturi būti atskirtas nuo savo tėvų prieš jo norą.
- Turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę.
- Turi teisę į mokslą, poilsį, laisvalaikį.
- Turi minties, sąžinės, religijos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę.
- Nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimos gyvenimą, buto neliečiamybę, susirašinėjimo paslaptį arba neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją.
- Jam turi būti užtikrinama teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokios reikalingos jo fizinei, protinei, dvasinei, dorinei ir socialinei raidai.
- Turi teisę būti apsaugotam nuo ekonominio išnaudojimo, nuo bet kokio darbo, kuris gali būti pavojingas jo sveikatai ar trukdyti jam mokytis, gali kenkti jo sveikatai ir fizinei, protinei, dvasinei, dorinei bei socialinei raidai.
- Valstybės dalyvės įsipareigoja ginti vaiką nuo visų seksualinio išnaudojimo ir seksualinio suvedžiojimo formų.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ratifikavusi valstybė prisiima įsipareigojimą ją įgyvendinti. Įgyvendinimas - tai procesas, kurio metu valstybės dalyvės imasi veiksmų, siekdamos užtikrinti visas Konvencijoje numatytas teises visiems jų jurisdikcijai priklausantiems vaikams, pagal tarptautinę teisę. Konvencija nustato, kad valstybės dalyvės imasi visų reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių šioje Konvencijoje pripažintoms teisėms įgyvendinti. Ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms įgyvendinti valstybės dalyvės naudoja savo turimus išteklius, prireikus gali pasitelkti ir tarptautinį bendradarbiavimą. Pagal Konvenciją valstybės dalyvės turi sukurti nepriklausomą Konvencijos garantuojamų teisių įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą.
Prie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos yra 3 fakultatyviniai protokolai:
- 2000 m. priimtas Fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos. Konvencijos dalyvės, Lietuva ratifikavo 2004 m., o šiuo metu jį yra ratifikavusios 178 valstybės.
- 2000 m. priimtas Fakultatyvinis protokolas dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose. Konvencijos dalyvės, Lietuva ratifikavo 2002 m., o šiuo metu jį yra ratifikavusios 173 valstybės.
- 2011 m. priimtas Fakultatyvinis protokolas dėl pranešimų procedūros. Jis įsigaliojo 2014 m., o šiuo metu jį yra ratifikavusios 52 valstybės.
Ratifikavus ir įgyvendinus Fakultatyvinį protokolą dėl pranešimų procedūros, vaikams sudaromos sąlygos pateikti skundus dėl konkrečių jų teisių pagal Konvenciją ir jos pirmuosius du fakultatyvinius protokolus pažeidimų.
Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetas, įsteigtas 1989 m., kontroliuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimą. Jis nagrinėja valstybių konvencijos dalyvių pranešimus apie priemones konvencijoje nustatytoms vaiko teisėms įtvirtinti ir pažangą šių teisių apsaugos srityje. Komitetas gali teikti Generalinei Asamblėjai ir valstybėms dalyvėms siūlymus ir rekomendacijas, kaip pasiekti Konvencijos tikslus. Komiteto nariai renkami slaptu balsavimu iš valstybių dalyvių pasiūlytų ir į sąrašą įtrauktų asmenų; valstybė gali siūlyti vieną savo pilietį. Komitetas posėdžiauja 3 savaitines sesijas per metus Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje.
Siekdamas kokybiškesnės vaiko teisių apsaugos ir norėdamas padėti valstybėms narėms įgyvendinti jų prisiimtus įsipareigojimus, Komitetas leidžia aiškinamuosius Konvencijos nuostatų dokumentus, vadinamus bendraisiais komentarais. 2014 m., įsigaliojus Fakultatyviniam protokolui dėl pranešimų procedūros, Komitetas taip pat stebi kaip yra įgyvendinami šio protokolo nuostatai.
Vaiko teisių konvencijos paaiškinimas
Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas yra nepriklausomų ekspertų institucija, kuri stebi, kaip kiekvienoje šalyje yra įgyvendinama Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir trys jos papildomi protokolai.
