Kramtukai kūdikiams tampa aktualūs tuomet, kai prasideda pirmųjų dantukų dygimas. Nors su nekantrumu laukiamas, šis laikotarpis tuo pačiu į kasdienybę įneša daug nerimo ir bemiegių naktų. Tai natūralus procesas, kurį išgyvena kiekvienas kūdikis, dažniausiai su mažesniais ar didesniais niežtinčių dantenų periodais, kurių metu tėveliai deda daug pastangų kūdikiui nuraminti ir jam pagelbėti. Net jeigu esate įpratę prie neramių kūdikio periodų, pirmųjų dantų dygimas gali atrodyti kaip visiškai naujas reiškinys. Vienam kūdikiui dantys išdygsta gan lengvai, o kitas būna neramus kelias dienas, ar net savaites.
Ieškodamas palengvėjimo nuo dantenų perštėjimo ir skausmo, kūdikis nenumaldomai kiša pirštus į burnytę, kandžiojasi, viską kramto, graužia, kad tik skausmas atlėgtų. Kramtukai kūdikiams yra puiki ir saugi alternatyva įvairiems namuose esantiems buities daiktams, kuriuos kūdikis gali bandyti įsidėti į burnytę, kai nori numalšinti dygstančių dantukų sukeltą diskomfortą. Klaidinga manyti, kad kramtukai kūdikiams labiausiai reikalingi, kai dygsta pirmieji kūdikio dantukai. Krūminių dantukų dygimas gali būti ne mažiau skausmingas. Nenustebkite, jeigu mažylis kramtukus mielai naudos pagal paskirtį ir būdamas metukų ar vyresnis.
Šiais laikais yra daugybė efektyvių būdų kaip palengvinti/sumažinti pirmųjų dantų dygimo skausmą, tačiau reikia būti atidiems ir kramtukus kūdikiui rinkti labai atsakingai. Prieš duodant kramtuką kūdikiui, visuomet jį patikrinkite ir apžiūrėkite ar gaminys nėra pažeistas, yra švarus ir saugus kramtyti. Pastebėję bet kokius, nors ir minimalius kramtuko pakitimus, nebenaudokite jo.
Svarbu žinoti renkant kramtukus
SVARBU. Pirkdami kramtukus kūdikiams visuomet tikrinkite, ar ant pakuotės yra CE ženklas, kuris reiškia, kad produktas laikomas atitinkančiu Europos Sąjungos saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Šiuo ženklu turi būti pažymėti bet kurioje pasaulio vietoje gaminami produktai (ne išimtis ir kramtukai kūdikiams), kuriais prekiaujama ES ir Lietuvoje.
Vėsus kramtukas gali būti tikra atgaiva suirzusioms kūdikio dantenoms. Tačiau ekspertai pataria, kad kramtuką reikia atvėsinti šaldytuve, o ne šaldiklyje. Užšalęs kramtukas gali būti per kietas ir pažeisti jūsų kūdikio dantenas. Užšaldymas taip pat gali pakenkti žaislo kokybei bei ilgaamžiškumui.
Rinkdami kramtuką savo mažyliui, venkite žindymo karolių, kramtukų ir čiulptukų laikiklių, kurie yra pagaminti iš karoliukų. Nors žindymo karolių, kramtukų ir čiulptukų laikiklių kategorijos yra mėgiamos mamų, specialistai rekomenduoja jų vengti, nes maži karoliukai ir aksesuarai, sudarantys karolius, apyrankes ir įvairius kitokius papuošalus, gali sukelti užspringimo pavojų.
Kai renkate kramtuką savo kūdikiui, greičiausiai norite, kad jis tarnautų per visą dantų dygimo laikotarpį - nuo pirmųjų išdygusių dantukų, iki paskutinio krūminio danties išdygimo. Kūdikiai nuo pat gimimo yra asmenybės, todėl kramtukas, kuris patinka draugų kūdikiui ar vyresniam vaikui - nebūtinai patiks jūsų kūdikiui. Niekas nenori pirkti kramtukų, kuriuos reiks keisti po mėnesio ar greičiau. Ieškokite kramtukų, pagamintų iš tvirto silikono, gumos, plastiko ar medžio, kurių pakaks visam dantukų dygimo laikotarpiui, ir kuriuos bus galima naudoti ilgą laiką. Atminkite, kad kūdikiai norėdami nuraminti perštinčias dantenas, kramtukus gali kramtyti labai intensyviai ir netgi šiurkščiai. Atsižvelgiant į tai, kad kramtukai daug laiko praleidžia vaiko burnoje, rinkitės tokius, kuriuos lengva valyti, plauti ir prižiūrėti. Atkreipkite dėmesį, ar kūdikiui patogu suimti kramtuką, ar kramtukas turi pakankamai skirtingų tekstūrų, kad būtų galima nuraminti perštinčias dantenas, ar nėra per sunkus mažyliui laikyti, ar kūdikis neužsigaus juo mosuodamas tarp kramtymų.
Kūdikių elgesys ir pasaulio pažinimas
Jūsų kūdikis kiša viską į burną? 3-4 mėnesių kūdikiai jau sugeba pakankamai tiksliai koordinuoti judesius ranka-burna, t.y. jie gali sučiupti įvairius daiktus rankytėmis ir geba juos „įtaikyti“ į burnytę. Specialistų teigimu, kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus labai didelę dalį informacijos apie juos supantį pasaulį gauna būtent per burną (suaugusiems daugiausiai informacijos suteikia rega). Atliekant tyrimus pastebėta, kad vos 10-12 savaičių vaisius esantis gimdoje ima čiulpti savo pirštukus ir delniukus. Leiskite kūdikiui tyrinėti pasaulį burna. Palaikykite švarą. Įvertinkite springimo riziką. Įvertinkite apsinuodijimo riziką.
Kūdikiai savo elgesiu nuolatos stebina tėvus. Burna, kaip ir rankos, yra vienas iš kūdikio aplinkos tyrimo instrumentų. Dėl to mažylis kiša į burną viską, kas tik jam pakliūva į rankutę. Bet kokį daiktą kūdikis seilėja, juo pamosuoja, pačiupinėja, ir vėl kiša… Daiktų kišimas į burną yra vienas iš kūdikio vystymosi etapų. Kai tik mažylis pradės gerai suvokti aplinką ne vien tik ją ragaudamas, įprotis kišti daiktus, pirštus, kumštuką į burną išnyks. Todėl nedrauskite mažyliui tyrinėti daiktų burna, juos čiulpti ir kandžioti. Kadangi vaikutis žaislus mėto ir su jais atlieka įvairiausius veiksmus (stuksena, lupinėja, krapšto), žaislus nuolat tikrinkite dėl jų saugumo.
Kai kūdikis kiša pirštus ar kumštį į burną, juos graužia, seilėjasi, nemanykite, kad jis ieško dantų. Tai tiesiog yra pirštų, kumščio studijavimas bei savęs raminimas. Su pirštų, kumščio čiulpimu intensyviai nekovokite, nekiškite į burną čiulptuko, nes prie jo greitai pripranta, o atpratinti būna labai sunku. Pirštukų ir kumščio kišimas į burną nėra blogas elgesys.
Jeigu kūdikis mėgaujasi krūties žindimu, mėgsta žįsti šiaip sau (kelis žindymo judesius padaręs sustoja, ir vėl juos tai intensyviau, tai mažiau intensyviai pakartoja), leiskite jam tai daryti. 6-12 mėnesių kūdikiai gausiai seilėjasi. Seilės lašiukais, varvekliukais drimba ant drabužėlių, žaislų iš šlapios, nuolat praviros burnos. Šis reiškinys yra normalus, nes gausiai besigaminančių seilių mažyliai nemoka nuryti. Seilėsimasis baigsis, vos tik kūdikis išmoks užsičiaupti ir jas nuryti. Gausus seilėjimasis ne visada yra dantų dygimo pranašas. Nepykite ant apsiseilėjusio kūdikio - seilėjimasis yra naudingas, nes iš burnos seilės išplauna įvairius mikroorganizmus, kurie pakliūva į burną čiulpiant, graužiant po ranka pakliuvusius daiktus ir žaislus. Seilėjimasis kartais užtrunka ilgai - iki 1,5-2 metų.
Dažniausiai 6-8 kūdikio gyvenimo mėnesiais mama pastebi, kad mažylis rankomis nutvėręs savo ausį ją visaip kankina. Ausų kankinimas kūdikiui yra įdomus užsiėmimas tol, kol mažylis neranda kito. Ateina laikas, ir tai būna antruoju gyvenimo pusmečiu, kai kūdikis atranda, jog turi ne tik ausis, bet kojas su pėdomis ir pirštukais. Lyg treniruotas gimnastas jis pasiekia pėdas, gnaibo pirštukus, kol vieną gražią dieną koją prilenkia prie burnos ir kišteli į ją didįjį pirštą. Kojos prilenkimas prie burnos nėra sumažinto raumenų tonuso, kuris būna sergant rachitu, požymis.
Kai kurie mažyliai sėdėdami mėgsta siūbuoti, galva atsimušdami į lovos galą ar groteles. Tai nėra ligos požymis, o greičiau rodo, kad mažajam yra nuobodu, kad palikote jį vieną, jam trūksta dėmesio, jį dominančių žaislų. Kai tik pastebėjote, kad mažylis monotoniškai siūbuoja ar kartoja kitą veiksmą, pvz., galva stuksena į lovos kraštą, pasistenkite jo dėmesį nukreipti į kitą užsiėmimą. Pasistenkite, kad šis staiga atsiradęs įprotis neįsišaknytų. Pastebėta, kad yra mažylių, kurie tranko galvą prieš užmigdami. Kad taip nedarytų, pabūkite šalia, paglostykite, pašnekinkite, lėtai daugel kartų paniūniuokite tos pačios lopšinės posmelį.
Pamėgdžiojimai - tai požymis, kad mažylis tobulėja - jis išmoko pakartoti tai, ką daro kiti. Su tokiu mažyliu žaiskite ir žaiskite. Parodykite nesudėtingų veiksmų, pvz., mokykite pirštuku parodyti kaktą, nosį, ausytes. Pirma savo pirštu palieskite savo kaktą ir lėtai sakykite, ką darote. Veiksmą kartokite kelis kartus vis sakydami, ką darote. Po to paimkite mažylio rankutę ir ja palieskite jo kaktą vis kartodami, ką darote, kad čia kaktytė, nosytė, ausytė ir pan. Taip daugel kartų pasitreniravus, mažylis, paprašytas, veiksmą pakartoja. Kai jam tai pavyksta, būtinai apdovanokite vaikutį nuoširdžia šypsena, paglostykite, pagirkite.
Neišsigąskite, kai vieną kartą guvus, geros nuotaikos mažylis pradės kosėti ar krenkšėti. Jeigu nepastebite peršalimo požymių, nėra slogos, namiškiai sveiki, pagalvokite, gal tai mėgdžiojimas, demonstravimas to, ką jam pavyko padaryti. Ateina momentas, kai pastebėsite, kad mažylis kaišioja liežuvį. Tai irgi ne liga. Vadinasi, jis išmoko, kad liežuvį galima iškišti ir vėl įtraukti. Parodykite ir jūs jam liežuvį. Nuovoki mama pastebi, kad mažasis žmogus labai greitai įsisavina tai, ką daro vyresnis broliukas ar sesutė. Laikas paprašyti, kad vyresnis vaikas nedemonstruotų to, kas nepriderama (nemokytų kūdikio kaišioti špygų ar spjaudytis). Greitai pastebėsite, kad Jums pradėjus juoktis, mažasis žmogus niekieno neragintas kartoja tą patį, nors vargu ar suvokia, dėl ko Jūs juokiatės. Išvada viena - jis su malonumu mėgdžioja.
Kada sunerimti ir kreiptis į medikus?
Sunegalavus vaikui tėvams dažnai kyla klausimas, ar būtina kreiptis į medikus. Jūs geriausiai pažįstate savo vaiką ir galite nuspėti reakcijas, kurias jam sukelia įvairios ligos, taigi nuojauta padės jums suprasti, ar vaikui sunkus negalavimas ir apsispręsti.
- Kūdikiui aukšta temperatūra (didesnė kaip 38,6 laipsnių).
- Atminties sutrikimai (vaikas neprisimena, kur jis yra, kuri šiandien diena ir tt.).
- Buvo ir pasikartojo traukuliai.
- Ūmus galvos, krūtinės arba pilvo skausmas, kuris stiprėja pastarąsias dvi valandas.
- Sustingęs ir skaudamas kaklas, vaikas negali palenkti į priekį galvos tiek, kad smakru galėtų pasiekti krūtinę. (Meningito tikimybė).
- Vaiką išbėrė plokščiomis violetinėmis dėmėmis, kartais iškylančiomis virš odos paviršiaus. (Meningito tikimybė).
- Paraudo ir patino aplink akis. Tai gali būti alerginė reakcija.
- Įtariate, kad vaikas apsinuodijo chemine medžiaga ar vaistais.
- Vaikas nusidegino: nusiplikė karštu skysčiu, cheminių medžiagų pateko ant odos arba į akis.
Pirmoji pagalba ir nelaimingų atsitikimų prevencija
Daugiausia vaikų Lietuvoje miršta nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų. Iš jų net 70 proc. sudaro buitinės traumos. Daugiausia nelaimingų atsitikimų, kuriuose nukenčia mažamečiai vaikai, įvyksta namuose.
Amžius iki 4 metų yra itin intensyvaus vystymosi laikas. Naujagimiais laikomi kūdikiai iki 1 mėnesio amžiaus. Tikimybė, kad naujagimis pats susižalos, yra gana maža - sužalojimai daugiausiai įvyksta dėl netinkamos tėvų ar kitų suaugusiųjų priežiūros. Kūdikystės periodu (nuo 1 mėn. iki 1 m.) intensyviai vystosi visas kūdikio organizmas. Kūdikis išmoksta apsiversti, sėdėti, vaikščioti - jis tampa mobilus. Raumenų jėga yra nedidelė. Palyginti su suaugusiu žmogumi, mažo vaiko galva yra didesnė ir sunkesnė nei likęs kūnas, o kaklo raumenys ir raiščiai, yra silpnesni, dėl to yra lengviau pažeidžiami. Stuburas kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje vystosi sparčiai, tačiau biomechaninės savybės tampa panašios į suaugusiojo tik 8-9 metų amžiaus. Dėl šios priežasties ankstyvoje vaikystėje stuburo traumos dažniausios būtent kaklo srityje.
Bene reikšmingiausia sužalojimų požiūriu yra oralinė pažinimo stadija, trunkanti iki maždaug 18 mėnesių amžiaus. Šiuo laikotarpiu vaikas yra linkęs viską dėti į burną ir taip pažinti daiktus. Dėl šios priežasties yra didelė užspringimų bei apsinuodijimų rizika.
Nukritimai
Nukritimai yra normalios vaiko raidos dalis, kol jie mokosi vaikščioti, lipti, bėgti, šokinėti ir tyrinėja fizinę aplinką. Daugelis lengvų nukritimų baigiasi lengvai - nubrozdinimais ar lengvais sumušimais, tačiau kartais prireikia specialistų pagalbos dėl sunkaus kraujavimo, lūžusių kaulų, galvos ar akių sumušimų, kurie gali būti pavojingi gyvybei ar turėti ilgalaikių pasekmių. Kūdikiai gali vartytis, slinktis, stumti. Vyresni vaikai gali šliaužti, sukinėtis. Augdami jie geba užlipti į įvairias vietas, kurios anksčiau nebuvo prieinamos. Šiuo metu nukritimai yra pati dažniausia 0-4 metų amžiaus vaikų sužalojimų aplinkybė.
Vystymo stalai kelia didelę riziką, jei vaikas paliekamas be priežiūros. Vaikštynės yra vienos pagrindinių sužalojimus sukeliančių įrenginių - nors jos atrodo pritaikytos ir saugios vaikui, vaikas gali pasiekti didesniame aukštyje esančius objektus nei galėtų pasiekti be vaikštynės ir dėl to gali užsiversti ant savęs karštus skysčius, įvairius daiktus. Taip pat kyla rizika nukristi nuo laiptų ar apsiversti, jei grindų paviršius yra nelygus.
Jei vaikas yra vaikštynėje, jam krentant, didžiausias smūgis tenka galvos ir kaklo sričiai, dėl to dažniausiai patiriami stiprūs sužalojimai - kaukolės kaulų lūžiai, kraujo išsiliejimas į smegenis, stuburo slankstelių lūžiai, mirtis. Dar viena aktuali problema tarp vaikų iki 4 metų amžiaus - iškritimai pro langus. Šiam tikslui reikėtų naudoti tam pritaikytas groteles. Tiek kūdikiai, tiek vyresni vaikai dažnai susižaloja, kai krenta iš tam tikro aukščio: nuo laiptų ant žemės, nuo kėdės ant grindų, nuo sūpynių ant žaidimų aikštelės dangos ir kt. Sužalojimo sunkumas priklauso nuo kritimo aukščio, paviršiaus, ant kurio krentama. Sužalojimų dėl nukritimų sunkumas mažėja priklausomai nuo vaikų amžiaus - vyresnių vaikų sužalojimai yra lengvesni.
Kad būtų maksimaliai sumažinta nukritimų rizika, tėvai ar kiti vaikus prižiūrintys asmenys turėtų:
- Naudoti tik nesulūžusią ir tvarkingą įrangą: vežimėlius, vystymo stalus, maitinimo kėdutes ir kt.
- Pasirūpinti, kad visi baldai būtų stabilūs, stovėtų ant lygių paviršių.
- Atsisakyti vaikštynių.
- Vaiko lovytės dugną laikyti žemiausioje pozicijoje, lovytės kraštą visada pakelti vaikui esant lovytėje.
- Surinkti ir sudėti visus žaislus, kai baigiama žaisti.
- Ant grindų neturėtų būti pašalinių daiktų, išpilti skysčiai turėtų būti greitai išvalomi.
- Patartina vengti grindų ir laiptų vaškavimo ir kt., kad grindų danga nebūtų slidi.
- Nepritvirtintus kilimus ir kilimėlius patraukti arba pritvirtinti, vonioje naudoti neslystančius kilimėlius.
- Maudynių metu vaiką prižiūrėti ir būti ne toliau nei per ištiestos rankos atstumą nuo jo.
- Naudoti apsaugos priemones, tokias kaip apsauginiai varteliai, grotelės, stabdžiai, langų apsaugos ir kt.
- Apsauginius vartelius naudoti laiptų viršuje ir apačioje.
- Ant laiptų neturėtų būti pašalinių daiktų.
- Baldus laikyti toliau nuo langų, nepalikti vaikų vienų prie langų, verandose, balkonuose.
- Vaikui esant vežimėlyje, maitinimo kėdutėje, sūpynėse, visuomet jį prisegti saugos diržais.
- Dėti vaiką į nešiojamą automobilinę kėdutę ją padėjus ant žemės, o ne ant stalo ar kitų baldų.
- Vaikų žaidimų aikštelės turėtų būti padengtos smūgius sugeriančia danga - smėliu, specialia guma, medžio žieve ar kt.
Pirmoji pagalba esant traumoms
Skambinkite 112, jeigu vaikui pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:
- Įtariate, kad gali būti rimtai pažeistas kaklas, galva, nugara, dubens kaulai ar galūnės.
- Vaikas yra ar buvo praradęs sąmonę.
- Vaikui sunku kvėpuoti.
- Vaikas nekvėpuoja (jei mokate, atlikite dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės paspaudimus).
- Pasireiškia traukuliai.
Jei vaikas nevemia ir nepasireiškia nė vienas iš minėtų simptomų, apžiūrėkite vaiką, ar nėra matomų sužalojimų. Ant sumušimų uždėkite šaltą kompresą ar į rankšluostį įvynioto ledo. Leiskite vaikui pailsėti tiek laiko, kiek jis nori. Patariama artimiausias 24 val. stebėti vaiką, ar neatsiranda neįprastų simptomų ar elgesio pokyčių: vaikas tampa labai mieguistas, jam sunku pabusti; labai lengvai susierzina ir nuliūsta; pradeda vemti; skundžiasi galvos, kaklo ar nugaros skausmu; skundžiasi kitų kūno dalių didėjančiu skausmu; negali normaliai paeiti; sutrinka rega.
Jei yra sumušta galva, vaiko negalima raminti jį sūpuojant, siūlant atsigerti ar pan. Svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju. Jei yra žaizda, būtina pirmiau ją apvalyti, tik tuomet dėti šaltą kompresą. Žaizdas rekomenduojama plauti švariu tekančiu vandeniu. Nerekomenduojama duoti vaikui vaistų, kol jo neapžiūrėjo sveikatos specialistas.
Jei yra sumušta galva, vaiko negalima raminti jį sūpuojant, siūlant atsigerti ar pan. Jei vaikui yra sutrenktos smegenys, jis gali išlikti sąmoningas, tačiau ilgai ir nepertraukiamai verkti, būti neramus, blogai miegoti, vemti, žindomi vaikai nenoriai ima krūtį. Tokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Skendimai
Skendimas - procesas, kurio metu dėl pilno ar dalinio kūno panardinimo į skystį sutrikdomas kvėpavimas. Daugiausia pasaulyje nuskęsta 1-4 metų amžiaus vaikų. Pagrindinės paskendimų priežastys: nemokėjimas plaukti; vaikų nepriežiūra; pavojų neįvertinimas, nepaisymas arba ignoravimas; informacijos apie saugų elgesį vandenyje stoka; tėvų alkoholio vartojimas; maudymasis neleistinose vietose.
Vaikai skęsta tyliai! Neteisinga manyti, kad skęstantis vaikas kviesis pagalbos, garsiai rėks. Dažniausiai net mažas vandens kiekis, patekęs į kvėpavimo takus, sukelia gerklų spazmą, todėl asmuo negali įkvėpti. Tuo pačiu iš kvėpavimo takų negali išeiti oras - skęstantysis negali iškvėpti ir taip kviestis pagalbos. Skęstantis vaikas chaotiškai kilnoja į šonus ištiestas rankas, teškena vandenį, žiopčioja, kosti. Suaugusieji taip gali išsilaikyti kiek ilgiau - iki minutės, o vaikai - tik iki 20 sekundžių. Tai greitas ir tylus procesas. Dėl to svarbu kuo greičiau pastebėti skęstantįjį.
Vaikai įgimtą gebėjimą plūduriuoti vandenyje praranda po gimimo praėjus keliems mėnesiams. Kūdikiai ir maži vaikai gali paskęsti ne tik maudydamiesi ežere, upėje ar jūroje. Jie gali paskęsti ir artimoje namų aplinkoje: vonioje, šulinyje, baseine, fontane, tvenkinyje, įvairiose vandens talpyklose. Vaikas gali paskęsti net akimirkai palikus jį be priežiūros - vos per kelias sekundes.
Siekiant apsaugoti mažametį nuo paskendimo namų aplinkoje, reikėtų:
- Užkirsti lengvą priėjimą prie vandens;
- Aptverti atvirus vandens telkinius, tvenkinius, baseinus, griovius, kur kaupiasi vanduo;
- Uždengti ir užrakinti šulinius;
- Išpilti vandenį iš kibirų, vonių, cisternų, jei jis ten nereikalingas;
- Nepalikti nė akimirkai besimaudančio vonioje vaiko vieno arba prižiūrimo kitų vaikų.
Akylai saugokite mažamečius vaikus prie vandens telkinio. Nepalikite jų prie vandens be priežiūros nė akimirkai. Nepatikėkite jų priežiūros vyresniems nepilnamečiams jų broliams ar seserims. Nepatariama lankytis paplūdimiuose, kuriuose yra labai daug žmonių, nes tada lengva pamesti vaiką iš akių ir kurį laiką prarasti galimybę jį stebėti. Leiskite vaikams maudytis su gelbėjimosi liemenėmis, o vaikams iki 5 metų amžiaus užvilkite specialias liemenes, turinčias galvos atramas.
Pirmoji pagalba
- Ištraukus nukentėjusįjį į krantą: Patikrinkite sąmonę, kvėpavimą ir pulsą, pradėkite gaivinimą, jei reikia. Mažų vaikų skendimo atveju visuomet reikia kreiptis į gydymo įstaigą, net jei nėra sąmonės, kvėpavimo ar pulso sutrikimų. Jei reikia gaivinimo, pirmiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą ir tada pradėkite gaivinimą. Jei skendusiam asmeniui sutrikęs kvėpavimas, reikia pirmiau išvalyti nosiaryklę (jei yra svetimkūnių). Svarbu, kad pirmiau atliekami krūtinės paspaudimai, tik vėliau įpūtimai.
- Šaltuoju metų laiku: Patikrinkite kvėpavimą ir pulsą, pradėkite gaivinimą, jei reikia. Jei yra galimybė, nugabenkite nukentėjusįjį į šiltą patalpą. Nuvilkite šlapius drabužius ir pakeiskite juos sausais, apklokite nukentėjusįjį apklotais, antklode, drabužiais. Hipotermijos atveju dėkite šiltus kompresus ant nukentėjusiojo krūtinės, kaklo, galvos, kirkšnių. Jei yra galimybė - šildykite jį 20 laipsnių temperatūros vandens vonioje, o po 10-30 min. kelkite temperatūrą iki 37 laipsnių. Sąmoningam nukentėjusiajam duokite gerti šiltų saldžių gėrimų.
Nudegimai ir nusiplikymai
Vaikų aplinkoje skiriamos keturios grupės pavojų, galinčių sukelti nudegimus: nusiplikymai (vanduo, garai, kava, arbata ir kt.), kontaktas su karščiu (degtukai, žiebtuvėlis, žvakė, lygintuvas, keptuvė ir kt.), elektros sukelti nudegimai (pašalinių daiktų kišimas į elektros lizdą) ir cheminiai nudegimai (skalbikliai, valikliai, naftos produktai ir kt.).
Nudegimų ir nusiplikymų prevencija:
- Negerkite ir neneškite karštų skysčių, jei prie jūsų yra vaikas.
- Karštą maistą ir skysčius laikykite toliau nuo stalo krašto, nepalikite jų ant staltiesių, kurias vaikas gali pačiupti ir nusitempti žemyn.
- Naudokite viryklių galinius degiklius, o puodų ir keptuvių rankenas pasukite taip, kad vaikui būtų sunku jas pasiekti.
- Prieš maitindami vaiką patikrinkite, ar maistas nėra per karštas.
- Įrenkite atitvarus prie židinių, radiatorių ar karštų vamzdžių.
- Nenaudokite nešiojamųjų, elektrinių šildytuvų, taip pat šildytuvų su atvira liepsna.
- Naudokite elektros lizdų apsaugas ir venkite elektros instaliacijos perkrovos.
- Visada patikrinkite vandens temperatūrą prieš dėdami vaiką į vonią.
- Vaiko maudynių metu yra būtina nuolatinė jo priežiūra.
- Degtukus, žiebtuvėlius, chemines medžiagas ir kitus pavojingus objektus laikykite vaikams nepasiekiamose vietose.
Pirmoji pagalba įvykus nudegimui ar nusiplikymui:
Sužalojimo vietą reikia vėsinti po vėsiu (bet ne šaltu) tekančiu vandeniu bent 10 min. Vėsus tekantis vanduo malšina skausmą, patinimą ir randų atsiradimo tikimybę. Kuo didesne srove teka vanduo ir kuo ilgiau juo vėsinama, tuo mažesnė sužalojimo pasekmė. Į asmens sveikatos priežiūros įstaigą reikėtų kreiptis, jeigu:
- nudegimo vieta yra apanglėjusi ar pabalusi;
- nudegimą sukėlė elektra ar cheminės medžiagos;
- pažeistas veidas, rankos, genitalijos ar sąnariai;
- pažeidimo vieta yra didelė (10 proc. kūno ar daugiau).
Svarbu atminti, kad negalima ant pažeistos vietos tepti aliejų, sviesto ar kitokių priemonių. Tai tik pablogins ir sulėtins žaizdos gijimą. Negalima pradurti susidariusių pūslių.
Paspringimai ir pasismaugimai
Vaikai per pirmuosius trejus savo gyvenimo metus turi didelę riziką užspringti, pasismaugti ar uždusti. Šis pavojus kyla valgymo ar žaidimų metu, kai vaikai bando pažinti pasaulį per burną, ten kišdami nevalgomus daiktus. Dažniausiai užspringstama maistu arba monetomis. Pasismaugimai dažnai įvyksta tuomet, kai drabužių virvelės ar juostelės, esančios aplink kaklą, pakliūva ir įstringa tarp baldų, žaidimų aikštelių įrangos ar kitų objektų. Neretai pasismaugiama įsipainiojus į žaliuzių virveles ar prisispaudus žaidimų dėžės dangčiu. Vaikas taip pat gali įstrigti ir pasismaugti nesaugiose lovelėse. Plastikiniai maišeliai taip pat kelia uždusimo pavojų.
Užspringimai ir uždusimai labiausiai gąsdina dėl to, nes įvyksta netikėtai ir veiksmų reikia imtis greitai. Vaikui 6 minutes trunkantis deguonies stygius gali sukelti smegenų pažeidimą. Paspringimo ir dusimo ženklai yra vaiko negalėjimas kalbėti ar kvėpuoti, negalėjimas kosėti, švokščiantis garsas, blykštantis veidas.
Paspringimo ir pasismaugimo prevencija:
- Kūdikiams maistas turėtų būti supjaustytas mažais gabalėliais, ne didesniais nei 0,5 cm dydžio arba sutrinamas, vyresniems vaikams - ne didesniais nei 1,3 cm dydžio gabalėliais.
- Vaikams negalima leisti valgyti, kai jie vaikšto, bėgioja, žaidžia, guli ar važinėjasi dviračiu, paspirtuku ar kt.
- Daiktai, kurie yra mažesni nei 0,5 cm skersmens, neturėtų būti pasiekiami vaikams, kurie viską deda į burną.
- Vaiko čiulptukas turėtų būti pakankamai didelis, kad būtų sunku jį visą įsidėti į burną. Svarbu, kad nebūtų nulūžusių detalių.
- Nerekomenduojama vaikams iki 3 metų duoti žaislus, kuriuose yra smulkių detalių.
- Jei žaislas turi virvelių, dirželių, jos turi būti tokio ilgio, kad neapjuostų vaiko kaklo ir nekeltų uždusimo pavojaus.
- Plastikiniai maišeliai, smeigtukai, dantų krapštukai ir panašūs daiktai neturi būti pasiekiami vaikams iki 4 metų amžiaus.
- Nenaudokite vaikiškų lovų, kurių tarpai tarp skersinių yra didesni nei 6 cm. Niekada nestatykite lovelių prie langų.
- Nepaliekite vaikų lovytėse be priežiūros, jei virš jų yra pakabinamų žaislų.
- Kad nekiltų uždusimo pavojus, rekomenduojama, jog tarpas tarp lovytės krašto ir čiužinio nebūtų didesnis nei du pirštai.
- Langų žaliuzių virveles siūloma patrumpinti arba pritvirtinti prie lango rėmo, kad vaikas negalėtų įkišti galvos ir įsipainioti.
Pirmoji pagalba užspringus ar dūstant:
Jei užspringęs vaikas kosti, leiskite svetimkūnį iškosėti jam pačiam. Nerekomenduojama trankyti per nugarą, nes tokiu atveju svetimkūnis gali nuslinkti žemyn kvėpavimo takais. Jei kūdikis pats neiškosti svetimkūnio, ima dusti, reikėtų jį paguldyti ant savo rankos, galva žemyn, kniūbsčią. Galvą prilaikykite už apatinio žandikaulio - taip kvėpavimo takai bus atviri. Kai vaikas yra tokioje pozoje, stuktelėkite jam tarp menčių penkis kartus. Nerekomenduojama trankyti per nugarą, nes tokiu atveju svetimkūnis gali nuslinkti žemyn kvėpavimo takais. Tuomet apverskite vaiką veidu aukštyn ir pažiūrėkite, ar burnoje nėra svetimkūnio. Jei yra - jį išimkite, jei ne - paguldykite vaiką ant rankos veidu aukštyn, staigiu judesiu penkis kartus pirštais staigiai paspauskite krūtinę ir patikrinkite, ar nėra svetimkūnio. Jei ir tokiu būdu nepavyko...
