Nors gali atrodyti, kad įtemptai mąstydami iškišate liežuvį, iš tikrųjų tai yra to, ką darote, rezultatas. Mokslininkai nustatė, kad žmonės iškiša liežuvį, kai veiksmas reikalauja smulkiosios rankų motorikos. Viena iš teorijų, kodėl taip nutinka, vadinama motoriniu pertekliumi.
Remiantis 2019 m. žurnale „Frontiers in Psychology“ paskelbtu tyrimu, kalbai skirta smegenų sritis persidengia su neuroniniais tinklais, skirtais vikrumui ir įrankių naudojimui. Motorinis persiliejimas rodo, kad vikrumo srityje esantys neuronai taip suaktyvėja, kad persilieja į kaimyninį nervinį audinį, kuris būna nukreiptas į burną. Todėl, kai esate giliai susikoncentravę į smulkiosios motorikos užduotį, šis poveikis „išsilieja“ į kalbos regioną, atsakingą už burnos motoriką. Rankos ir liežuvis yra vieninteliai smulkūs mūsų kūno artikuliaciniai aparatai, kuriuos valdo persidengiančios smegenų dalys. Minėtame tyrime nustatyta, kad motorikos įgūdžiai prognozuoja kalbos kūrimą, ypač naudojant sudėtingus įrankius. Autoriai daro išvadą, kad tai reiškia, jog įrankių naudojimas (smulkioji motorika) ir kalba turi bendrą kognityvinį procesą.
Burnos įjungimas labiausiai pastebimas vaikams, bet taip yra greičiausiai todėl, kad suaugusieji išmoksta slopinti šį instinktą. Juk ne visai profesionalu iškišti liežuvį ir daryti grimasas kiekvieną kartą, kai reikia giliai susimąstyti.
Kada kūdikio liežuvio rodymas yra normalus?
Kūdikio liežuvio rodymas yra dažnas reiškinys, kuris gali turėti įvairių priežasčių. Pediatrai dažnai sulaukia klausimų apie šį elgesį. Kūdikio burna yra vienas iš pagrindinių aplinkos tyrimo instrumentų. Pastebėjus, kad mažylis dažnai iškiša liežuvį ar laiko jį iškištą, kyla klausimas, ar tai normalu.
Refleksai ir alkio signalai
Kiekvienas mažylis gimsta turėdamas stiprų čiulpimo refleksą ir instinktą maitintis. Liežuvio iškišimas, lūpų laižymas, sukryžiuotų rankų tiesimas prie burnos yra ankstyvi alkio signalai. Išalkęs mažylis pravirksta, kai mama nepastebi arba ignoruoja šiuos signalus. Tačiau sotus mažylis taip pat gali iškišti ir kaišioti liežuvį.
Naujas maistas ir mokymasis
Kai kurie 6 mėnesių ir vyresni kūdikiai, artėjant maitinimo papildomu maistu laikui, pradeda kaišioti liežuvį. Dalis jų „mėgsta rodyti liežuvį“ ir po maitinimo. Kai mažyliui dar nepriimtinas tirštas maistas, pvz., juo norima maitinti jaunesnį nei 4 mėn. mažylį ar tokį, kuris dar nėra subrendęs, kad liežuviu nustumtų maistą ryklės link, jis kaišioja liežuvį, maistą išstumdamas iš burnos.
Mėgdžiojimas ir bendravimas
Mažyliai mokosi kopijuodami - mėgdžiodami suaugusiuosius. Pastebėta, kad vos kelių savaičių mažyliai pradeda mėgdžioti suaugusiųjų mimikas, grimasas, taip pat ir liežuvio pasirodymą tarp lūpų suaugusiajam išraiškingai mažylį kalbinant. Mažylis gali iškištą liežuvį palaikyti, norėdamas sulaukti to paties atsako iš suaugusiojo. Liežuvio kaišiojimas atsiranda ir tuomet, kai mažylis pajunta liežuvio egzistavimą savo burnoje.
Galimos sveikatos problemos
Jeigu įtariate, kad mažylio liežuvis yra išsikišęs pro lūpas dėl to, kad jis netelpa burnoje, ar atrodo, kad liežuviui yra per maža burna, - pasikonsultuokite su gydytoju. Esant sumažėjusiam raumenų tonusui, neretai atsilieka ir mažylio raida. Mažylio raidą gydytojas įvertina kas mėnesį, profilaktiškai jį apžiūrėdamas ir (jei reikia) nukreipdamas vaikų neurologo konsultacijai. Kūdikis ar mažas vaikas, susirgęs sloga, kvėpuoja pro burną, išsižioja ir daugiau ar mažiau iškiša liežuvį, laižo lūpas. Kai nesloguojantis metinukas dažnai ar nuolatos laiko daugiau ar mažiau iškištą liežuvį, galima įtarti, jog jam yra sunku kvėpuoti pro nosį. Prasižiojus kvėpavimas palengvėja, liežuvio galiukas daugiau ar mažiau išlenda pro lūpas.
Vaikščiojimo ypatumai ir liežuvio rodymas
Kartais liežuvio rodymas gali būti susijęs su motorinės raidos ypatumais, ypač vaikščiojant. Vaikas gali vaikščioti pasistiebęs ant pirštų galų, siekdamas geriau išlaikyti pusiausvyrą. Tai gali būti susiję su silpnesniais kojų ir juosmens raumenimis. Nors kai kuriais atvejais tai gali būti laikina, svarbu stebėti, ar vaikas vėliau pradeda vaikščioti pilna pėda. Jei vyresnis nei dvejų metų vaikas vis dar vaikšto ant pirštų galų, rekomenduojama kreiptis į specialistus.
Kada verta sunerimti?
Nors dažniausiai liežuvio rodymas yra normalus reiškinys, kartais jis gali signalizuoti apie tam tikras problemas. Jei pastebite, kad vaikas nuolat laiko liežuvį tarp dantų, burna dažnai būna pravira, tai gali rodyti sumažėjusį raumenų tonusą. Tokiu atveju svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kuris gali paskirti mankštas, masažus ar nukreipti pas specialistus, pavyzdžiui, logopedą.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kvėpavimą. Jei vaikas dažnai kvėpuoja pro burną, tai gali reikšti sunkumus kvėpuoti pro nosį. Tai gali būti susiję su adenoidų padidėjimu ar kitomis priežastimis.
7 esminės vidurių užkietėjimo priežastys
Tėvų patirtys ir patarimai
Daugelis tėvų dalijasi savo patirtimis apie vaikų liežuvio rodymą. Kai kuriems tai atrodo juokinga ir nekelia rūpesčių, kitiems - kelia klausimų. Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, ir tai, kas vienam normalu, kitam gali kelti klausimų. Jei turite abejonių dėl vaiko elgesio ar raidos, geriausia pasitarti su gydytoju ar specialistu.
Jei vaikas parodo liežuvį nemalonaus pokalbio metu, kai jo argumentai išsenka, tai gali būti jo būdas parodyti, kad jis nepasiduoda ir gina savo pozicijas. Tokiu atveju galima pabandyti reaguoti į iškištą liežuvį kaip į paprastą repliką dialoge, darant prielaidą, kad tai reiškia neigimą: „nenoriu“, „ne“. Atsakyti į ją taip, lyg vaikas būtų suformulavęs tai žodžiais.
Kitas reagavimo variantas - atsakyti iškišus liežuvį. Tačiau čia svarbu, kad iškiestas mamos liežuvis netaptų erzinimo priemone. Tam geriau sureaguoti į vaiko veiksmą linktelėjimu arba „taip, suprantama“. Ir jau tada kaip savo repliką iškišti liežuvį. Toks poelgis sugriaus vaiko planus ir po to įmanomas iš tikro konstruktyvus dialogas. Tolimesniame bendravime liežuvio iškišimas gali tapti kodinio bendravimo elementu, nurodančiu, pavyzdžiui, kad kažkam būtina skirti ypatingą dėmesį arba „aš pastebiu“.
Siekiant išvengti situacijos nesuvokimo, suaugusiajam galima pasąmprotauti balsu lyg sau, lyg vaikui, svarstant, ką turi minty vaikas, kai iškiša liežuvį. Tai padės vaikui geriau suprasti savo ketinimus ir veiksmus, taip pat atspindės dėmesingą suaugusiojo reakciją. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad tokie reagavimo variantai priimtini tada, kai vaiko veiksmai nesuvoktini kaip erzinamieji. Tokiu atveju, jei kyla įspūdis, kad vaikas tiesiog erzinasi, veikiausiai liežuvio rodymas nėra vienintelis gluminantis vaiko elgesio veiksnys. Taigi reikia analizuoti tas elgesio formas, kurios netenkina.
