Kūdikėlių mamytėms svarbiausia, kad mažylis būtų sveikas ir pavalgęs. Tačiau ką daryti, jei ką tik godžiai traukęs pienelį vaikas jį taip pat godžiai grąžina atgal? Nuryto oro burbulai skranduke beveik visuomet atsiduria po pienu. Kai tik skrandis sujuda arba mažylis pats keičia padėtį, oro burbulai „šauna” į stemplę. Taip kartu su oru atpilama ir truputį skrandžio rūgšties paveikto pieno, kuris būna rūgštaus kvapo. Dažniau atpylinėja goduoliai - per 2-3 savaites išmokę žįsti jie godžiai čiumpa spenelį, stipriai traukia ir kartu su pienu pritraukia oro. Dažniau atpila ir tie, kurie blogai apžioja spenelį.
Dažnai kūdikiai čiulpdami ar valgydami prisiryja oro, ypač jei netinkamai apžioja krūtį ar buteliuką, arba jei čiulptuko skylutė yra per didelė. Šis nurytas oras gali sukelti diskomfortą, pilvo pūtimą ir atpylinėjimą. Kai praryjamo oro kiekis yra labai didelis, jis nespėja pasišalinti iš virškinamojo trakto ir žarnyno, todėl vaikučiams atsiranda diegliai.
Kartais kūdikis gali pradėti keistai traukti orą garsiai į save, nustoti kvėpuoti kelioms sekundėms, nepriklausomai nuo maitinimo ar atsirūgimo padėties. Toks keistas oro traukimas gali būti susijęs su naujų galimybių atradimu arba, retais atvejais, su peršalimu ar kitomis sveikatos problemomis.
Taip pat svarbu suprasti, kad kūdikio kvėpavimas yra skirtingas nei suaugusiojo. Kūdikiai dažniausiai kvėpuoja per nosį. Jei kūdikio nosis užsikimšusi, jis gali pradėti kvėpuoti per burną, kas gali sukelti papildomų sunkumų maitinantis.
Kodėl kūdikis atpila?
Naujagimiai ir kūdikiai dažniausiai atpylinėja dėl to, kad valgydami prisiryja oro arba suvalgo daugiau pieno, nei telpa jų skrandyje. Sutrinka tik funkcija. Dažniausiai atpylinėjimas - tai laikinas sutrikimas, vadinamas funkciniu ir susijęs su virškinimo sistemos nebranda. Kitaip tariant, vaikučio skrandis ir žarnynas yra praktiškai sveikas, bet nepakankamai subrendęs arba tiesiog blogai veikia dėl nepakankamos kitų organų veiklos. Pvz., jei mažylis dirglus, padidėjęs (ar sumažėjęs) jo nervų sistemos tonusas - atpylinėjimai gali būti tik šio sutrikimo rezultatas, visiškai nesusijęs su skranduko bėdomis.
Atpylinėjimas dėl ligos
Reikėtų sunerimti, jei kūdikis gausiai atpila po kiekvieno ar beveik po kiekvieno maitinimo, blogai priauga svorio, dažnai užspringsta, atsirūgęs ir atpylęs tampa neramus, raitosi, keičiasi jo veiduko mimika, verkia ir akivaizdu, kad jam skauda. Jei vaikas nuolat atpila fontanu, nusilpsta, galima įtarti organinius virškinimo sistemos pakitimus - skrandžio pilorinės dalies (pereinančios į dvylikapirštę žarną) spazmą ar susiaurėjimą. Antrasis atvejis sunkesnis, nes visiškai sutrinka maisto patekimas iš skrandžio toliau į dvylikapirštę žarną ir į plonąjį žarnyną. Kūdikis nuolat gausiai atpila ir netenka svorio, skysčių, sutrinka elektrolitų balansas, vystosi organizmo intoksikacija. Vaikutis tampa vangus, išblyškęs. Tai pastebėjusi mama turi nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Ką daryti, jei kūdikis traukia orą ar atpila?
Maždaug valandą po valgymo stenkitės kūdikio nejudinti, intensyviai nesupkite. Daryti masažus, mankštelę ar vandens vonias reikėtų praėjus ne mažiau kaip 1,5 val. Kūdikis atpils mažiau, jei žįsdamas apimts ne tik spenelį, bet ir aplink esantį tamsų laukelį, o apatinė lūpa turi būti atsivertusi į išorę.
Mišiniais maitinamą kūdikį reikia maitinti lėtai, dažniau ir po nedaug. Kai kūdikis suvalgo pusę mišinio kiekio, padėkite jam atsirūgti ir maitinkite toliau. Jeigu visos šios priemonės nepadeda, mažyliui galima anksčiau duoti papildomo tiršto maisto (nuo 4-5 mėn, o kartais ir anksčiau). Kai kada siūloma rinktis mišinį su mažesniu laktozės kiekiu ar visiškai be jos.
Prieš maitinant sloguojantį kūdikį
Prieš maitinant sloguojantį kūdikį, reikia išvalyti jo nosytę. Susikaupusį sekretą iš nosytės galima bandyti pašalinti išsiurbiant nedideliu guminiu balionėliu. Balionėlį įspauskite ir galiuką įkiškite į nosytę. Atleidus balionėlis išsipučia ir ištraukia sekretą. Galima sekretą išsiurbti minkštu plonu vamzdeliu, kurio viduryje yra rezervuaras. Vieną vamzdelio galą įkiškite į kūdikio nosytę, kitą galą tegul apsižioja mama ar tėtis ir švelniai siurbkite. Sekretas patenka į rezervuarą ir jame kaupiasi. Sukamaisiais judesiais bandykite ištraukti sekretą iš nosytės. Dažnai vata sudirgina nosiaryklėje esančius receptorius, ir kūdikis „skaniai“ nusičiaudi. Pats tokiu būdu jis tarsi išpučia sekretą. Taip išvalę nosytę, ją galite išplauti jūros arba bent virintu vandeniu. Įlašinę kelis lašiukus ar įpurškę vandens, kartokite anksčiau aprašytą procedūrą. Išvalę nosytę, kad sumažintumėte gleivinės paburkimą galima įlašinti sumažintos koncentracijos kūdikiams tinkamų nosies lašų (dėl vaistukų naudojimo pasitarkite su savo šeimos gydytoju).
Sloguojantį kūdikį geriau žindyti sėdint, stengiantis kiek labiau pakelti galvutę, krūtinėlę. Taip lengviau nuteka sekretas į nosiaryklę. Dirbtinai maitinamą kūdikį irgi būtina imti ant rankų, nemaitinti gulinčio. Jeigu nosytė vis tiek trukdo mažyliui valgymo metu normaliai kvėpuoti, reikia daryti dažnas pertraukėles. Taigi kūdikį žindykite dažniau, bet trumpiau. Taip pat ir su kūdikiu, maitinamu iš buteliuko. Jokiu būdu negalima žindyti rečiau, nes gausios sekrecijos iš nosytės metu reikia daugiau skysčių kūdikiui, o dažnesnis, bet trumpesnis žindymas būtent ir patenkina sloguojančio ir karščiuojančio kūdikio poreikius.
Kaip elgtis gimus kūdikiui?
Kada reikėtų sunerimti?
Jeigu kūdikis nuolat atpila fontanu, blogai priauga svorio, dažnai užspringsta, tampa neramus, raitosi, keičiasi jo veiduko mimika, verkia ir akivaizdu, kad jam skauda, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Taip pat reikėtų sunerimti, jei kūdikis gausiai atpila po kiekvieno ar beveik po kiekvieno maitinimo.
Jei kūdikis miegodamas knarkia, gali būti, kad pagrindinė knarkimo priežastis yra miego apnėja. Tai reiškia, kad viršutiniai kvėpavimo takai yra blokuojami. Pagrindinės galimos priežastys - padidėję adenoidai arba padidėjusios tonzilės. Taip pat sloga (ar gleivių susikaupimas nosies ertmėje dėl kitų priežasčių), anatominės nosies pertvaros problemos (pvz., kreiva nosies pertvara). Jei vaikas kvėpuoja per burną, tai rodo kažkokį sutrikimą, patologiją.
Sloguojantis kūdikis ir aplinkos drėgmė
Namie, ypač pradėjus šildymo sezoną, oras būna labai sausas, o prasidėjus slogai reikėtų stengtis namų orą drėkinti. Kartais padeda garų inhaliacijos. Tam galima pasidaryti garų „palapinę“ arba panaudoti inhaliatorių, kurį galima įsigyti vaistinėje.
Nosies funkcija yra filtruoti orą tam, kad į kvėpavimo takus jis patektų švarus. Tam, kad ji kuo geriau atliktų savo darbą, nosies gleivinė visada turi būti drėgna. Gleivės yra būtinos tam, kad virusai jose „paskęstų“. Be gleivių, svarbu, kad nosyje esantys žiuželiai taip pat dirbtų savo darbą ir šalintų dulkes bei kitus svetimkūnius. Būtent nosis gali apsaugoti nuo virusų, bet jei vaikas bus išsižiojęs, jis rizikuoja susirgti, nes gerklėje nėra tokių stiprių apsaugos mechanizmų. Jei nosis yra užburkusi, o gleivinė dėl kokių nors priežasčių išdžiūvusi, vaikas sirgs dažniau ir užsikrėsti virusine infekcija nuo darželio draugų jam bus daug paprasčiau.
Didžiausias nosies gleivinės priešas - šildymo sezonas, kai oras namuose būna itin sausas ir gleivinė išdžiūsta. Tam, kad to išvengtume, rekomenduojama drėkinti ne nosį, bet aplinką. Taip pat patariama nepiktnaudžiauti jūros vandeniu, kurį dabar taip pamėgo daugelis mamų. Per daug plaunant nosį, išplaunamos gleivės, o kartu ir gerosios bakterijos.
| Priežastys | Aprašymas |
|---|---|
| Miego apnėja | Viršutiniai kvėpavimo takai yra blokuojami (padidėję adenoidai, tonzilės). |
| Alergijos | Sloga ar gleivių susikaupimas nosies ertmėje. |
| Anatominės problemos | Kreiva nosies pertvara, trumpas liežuvio pasaitėlis. |
| Ilgai naudojamas čiulptukas, buteliukas, nykščio čiulpimas | Gali turėti įtakos žandikaulio vystymuisi. |
| Peršalimas ar kitos ligos | Sumažėjęs kvėpavimo per nosį efektyvumas. |
Jeigu visos šios priemonės nepadeda, mažyliui galima anksčiau duoti papildomo tiršto maisto (nuo 4-5 mėn, o kartais ir anksčiau). Kai kada siūloma rinktis mišinį su mažesniu laktozės kiekiu ar visiškai be jos.
Kiekvienas tėvas nori, kad jo vaikas būtų sveikas. Svarbu stebėti kūdikio elgesį, atkreipti dėmesį į jo kvėpavimą ir mitybos įpročius. Jei kyla abejonių ar nerimo, visada verta pasitarti su gydytoju.
