Sveika mityba vaikų darželyje: nepakeičiami patarimai tėvams ir auklėtojams

Sveika mityba vaikams - tai ne tik tinkamų produktų parinkimas, bet ir subalansuotų mitybos įpročių formavimas, kurie lemia vaikų fizinį vystymąsi, imuninės sistemos stiprumą ir emocinę gerovę.

Šiuolaikinėje aplinkoje, pripildytoje greito maisto pagundų ir prieštaringos informacijos, tėvams tampa vis sudėtingiau užtikrinti visavertę mažųjų mitybą. Daugelis tėvų susiduria su įvairiais iššūkiais - išrankiu valgymu, netinkama maisto aplinka ar mikro bei makro elementų trūkumu augančiame organizme.

Vaikų organizmui reikia įvairių maistinių medžiagų: baltymų, sveikųjų riebalų, sudėtinių angliavandenių, vitaminų ir mineralų. Todėl darželio meniu sudaromas itin atsakingai ir nuosekliai, vadovaujantis vaikų maitinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Sveika vaikų mityba - tai investicija į jų ateitį, kuri padeda užtikrinti optimalų fizinį ir protinį vystymąsi bei formuoti sveikus įpročius visam gyvenimui.

Pagrindiniai sveikos mitybos principai

Sveikos vaikų mitybos pagrindas - įvairove, reguliarumu, pusiausvyra ir natūraliais produktais paremtas maitinimasis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Lietuvos sveikatos ministerijos rekomendacijos pabrėžia šių principų svarbą formuojant teisingus vaikų mitybos įpročius.

Vaikai turi valgyti reguliariai. Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc. Ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo laikytis mitybos režimo, valgyti sveikai pagamintą, tinkamai apdorotą, fiziologinius vaiko amžiaus ypatumus, bei sveikos mitybos rekomendacijas atitinkantį maistą. Vaikas (nuo 2 m. amžiaus) turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė) ne rečiau kaip kas 3,5 val., kramtyti lėtai, vengti gausios vakarienės, paskutinis valgymas - 2 val. iki miego.

Sveika mityba yra stiprios sveikatos pagrindas. Tai labai svarbus įgūdis, kurio turėtumėme išmokyti savo vaikus. Užtikrinkite pilnavertę ir subalansuotą mitybą. Nustatykite mitybos ir valgymo taisykles. Svarbios ne konkrečios taisyklės, o jų buvimas ir pastovumas.

Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis turi būti negazuotas.

Tėvams rekomenduojama atkreipti dėmesį ne tik į tai, ką vaikas valgo, bet ir kaip formuojamas jo požiūris į maistą. Malonūs bendri šeimos valgymai, vaiko įtraukimas į maisto gaminimo procesą ir teigiamas tėvų pavyzdys yra ne mažiau svarbūs nei pats maisto turinys.

Vaikai turi įgimtą alkio ir saikingumo jausmą. Jie puikiai jaučia, kiek jiems maisto reikia. Šį pojūtį slopina sveikatai nepalankus maistas, kuriame gausu rafinuoto cukraus, druskos, rafinuotų riebalų.

Svarbiausios maistinės medžiagos vaikams

Omega-3 riebalų rūgštys atlieka ypatingą vaidmenį vaikų smegenų vystymesi ir pažintinių funkcijų formavimesi. Moksliniai tyrimai rodo, kad pakankamas Omega-3 kiekis gali pagerinti vaikų mokymosi gebėjimus, atmintį ir koncentraciją. Jei vaikas nevalgo pakankamai žuvies ar kitų Omega-3 šaltinių, verta apsvarstyti maisto papildų galimybę. Augaliniai Omega-3 šaltiniai: linų sėmenys, čia sėklos, graikiniai riešutai, rapsų aliejus.

Vitaminas D taip pat nepaprastai svarbus vaikams - jis būtinas kalcio įsisavinimui ir stiprių kaulų formavimuisi. Lietuvos klimato sąlygomis, kur saulės šviesos trūksta didžiąją metų dalį, daugeliui vaikų reikalingi vitamino D papildai, ypač žiemos mėnesiais.

Kalcis yra dar viena itin svarbi maistinė medžiaga augančiam organizmui. Jo šaltiniai: pienas ir pieno produktai, lapinės daržovės, migdolai, sezamo sėklos.

Geležis ypač svarbi vaiko organizmui - ji padeda išvengti anemijos, užtikrina normalų augimą ir pažintinį vystymąsi. Geležies šaltiniai: ankštinės daržovės, tofu, tempė, sėklos, pilno grūdo produktai.

Baltymai: įvairūs ankštiniai, tofu, tempė, sėklos, riešutai ir jų sviestai, pilno grūdo produktai.

Skaidulinės medžiagos: Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną. Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės. Nuo lapkričio 9 d. devyniuose Kauno apskrities darželiuose inicijuota akcija, skirta įtraukti į vaikų valgiaraščius daugiau skaidulinių medžiagų turinčių produktų.

PSO rekomenduoja suvartoti minimaliai t.y. ne mažiau 400 g per dieną šviežių daržovių ir vaisių. Tai atitinka penkias vaisių ir daržovių porcijas (po 80 g) kasdien.

Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir 7-10 metų vaikai turi gauti per parą apie 1700 kcal, tuo tarpu 1-3 metų - 1200 kcal., 4-6 metų - 1500 kcal.

Vaikų mitybos iššūkiai ir sprendimai

Vaiko nevalgumo priežastys gali būti įvairios, tačiau viena dažniausių yra vaikams būdinga maisto neofobija, t.y. atsisakymas valgyti naujus maisto produktus. Manoma, kad tai - evoliucijos nulemtas savisaugos instinktas, leidžiantis vaikui išvengti apsinuodijimo maistu.

Tėvams reikėtų suprasti ir tai, kad vaiko nevalgumas neretai yra tik menamas. Vaikščioti jau pradėję vaikai reikiamas kalorijas dažnai „susirenka“ iš užkandžių, o pagrindinių patiekalų atsisako tiek dėl to, kad jaučiasi sotūs, tiek ir dėl nenoro ramiai pasėdėti prie stalo.

Tyrimai rodo, kad atsisakymas valgyti daržoves yra būdingas daugeliui vaikų. Nepaisant nesunkiai paaiškinamos nemeilės daržovėms, vaikams jas valgyti labai svarbu, nes tai puikus vitaminų, mineralinių medžiagų ir ląstelienos šaltinis.

Nevalgiukas atsisako sriubos, troškinio ar salotų, nes „nėra alkanas“, bet apetitas kaip mat atsiranda pasiūlius sausainį ar šokoladu glaistytą sūrelį? Saldumynų geidimas neturėtų stebinti, nes jis, mokslininkų teigimu, yra įgimtas kiekvienam žmogui. Naujagimio maistas yra truputį salstelėjęs motinos pienas, tad saldumas yra pirmasis skonis su kuriuo žmogus susipažįsta.

Tėvai privalo vengti konfliktų ir neversti vaiko valgyti jėga, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su paveikslėliais, patiekalai patiekiami gražiai). Leiskite jam pačiam imti maistą rankomis.

Vaikai neturi patirties kokią maistas daro įtaką jų sveikatai, todėl yra labiausiai pažeidžiamų vartotojų grupė. Tam būtina ugdyti tinkamą vaikų požiūrį į sveikatai palankią mitybą.

Jei vaikas nuolat atsisako valgyti įvairų maistą ar demonstruoja kitokį nerimą keliantį elgesį, susijusį su mityba, verta pasikonsultuoti su vaikų psichologu ar mitybos specialistu.

Užtikrinant sveiką vaikų mitybą, būtina atkreipti dėmesį į maisto saugą ir galimas alergijas. Maisto alergijos ir netoleravimas tampa vis dažnesniu reiškiniu tarp vaikų. Jei jūsų vaikui reikalinga speciali dieta dėl alergijų ar kitų priežasčių, papildyti mitybą gali padėti specialiai pritaikyti maisto papildai. Nepaisant to, kokia speciali dieta reikalinga jūsų vaikui, svarbu užtikrinti, kad jis gautų visas būtinas maistines medžiagas augimui ir vystymuisi.

Darželių vaidmuo skatinant sveiką mitybą

Dalis tėvų, dėl žinių trūkumo, nepakankamai dėmesio skiria ikimokyklinio amžiaus vaikų racionaliai mitybai, todėl specialistų teigimu, glaudesnis ikimokyklinės įstaigos ir tėvų bendravimas, teigiamai pakeistų vaikų sveikos mitybos nuostatų formavimąsi.

Lietuvos darželiuose vaikai turi galimybę ne mažiau nei tris kartus per dieną valgyti šiltą ir šviežiai pagamintą maistą, kai šeimose tai sutinkama retai. Sudaromi atskiri valgiaraščiai lopšelio ir darželio grupėms, atsižvelgiama į angliavandenių, riebalų, baltymų rekomenduojamus kiekius tai amžiaus grupei.

„Saulės gojaus“ valgiaraštį sudaro daržovės ir vaisiai, kruopos, liesa mėsa, žuvis, sezoniniai produktai, itin ribojamas pridėtinio cukraus ir druskos kiekis, darželyje draudžiami saldūs užkandžiai bei saldinti gazuoti gėrimai. Natūralūs produktai, šiltas maistas ir aiški struktūra stiprina saugumo jausmą - vaikas žino, kada valgys ir ką ras lėkštėje.

Kaip ugdomi savarankiški valgymo įgūdžiai? Vaikų mityba - tai ne tik, ką jie valgo, bet ir kaip valgo. „Saulės gojuje“ maistas patiekiamas švediško stalo principu ir nenormuojamas - vaikai skatinami ragauti, rinktis, stebėti savo sotumo signalus ir suvalgyti tiek, tiek, kiek jiems norisi, o ne tiek, kiek „reikia“. Tokiu būdu jie mokosi klausytis savo kūno, o ne vien atliepti suaugusiųjų lūkesčius.

„Maitinimo įpročiai, patiekalai Tarybinių laikų, trūkumas šiuolaikiškų, įvairesnių patiekalų ir maisto produktų. Maistinės ir energinės rekomenduojamos paros normos, pagal kurias sudaromi valgiaraščiai, išleistos 1999 m. lapkričio 25 d. Nr. 510 „dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“, neatsižvelgiama į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, sveikatai palankios mitybos principus.

Sudaryti penkių dienų sveikatai palankius valgiaraščius ugdymo įstaigoms ir suderinti juos su atsakingomis institucijomis.

„Lietuvos darželiuose vaikai turi galimybę ne mažiau nei tris kartus per dieną valgyti šiltą ir šviežiai pagamintą maistą, kai šeimose tai sutinkama retai.

Kodėl maistas darželyje turi būti ypač šviežias? Darželinio amžiaus vaikai labai jautriai reaguoja į skonio, kvapų ir tekstūros pokyčius. Jei maistas paruoštas prieš kelias valandas ar atvežamas išorinio tiekėjo, jis gali būti mažiau kvapnus ir nebe toks patrauklus vaikui.

Socialinės atsakomybės projekto „Sveikatai palankūs” metu organizuojama vaikų gaminimo, susipažinimo su maistu užsiėmimai, kurių metu vaikai gamina ir degustuoja, taip pratinami prie sveikatai palankaus maisto.

Visuomenės sveikatos specialistė Virginija „Linelių“ ir „Geniukų“ grupėse kovo - birželio mėn. vedė penkių užsiėmimų ciklą tema „Sveikas maistas - sveikas vaikas“. Pamokėlių metu ugdytiniams buvo pristatyta maisto pasirinkimo piramidė ir mokoma atsakingai rinktis patiekalus į savo mitybos lėkštelę.

Su grupe pedagoge Rita Maknevičiene vaikai žaidė pažintinį mokomąjį žaidimą „Daržovė ar vaisius”, žiūrėdami edukacinį filmuką „Sveika mityba vaikams” sužinojo apie tinkamą-netinkamą maistą, vandens ir mineralinių medžiagų reikšmę organizmui, vitaminų svarbą sveikatai.

Darželio „Saulės gojus“ komanda tiki, kad ugdymas prasideda nuo mažų, kasdienių patirčių: nuo to, kaip vaikas jaučiasi bendraudamas, ilsėdamasis, tyrinėdamas pasaulį - ir valgydamas. Todėl sveikas maistas darželyje mums nėra savitikslis dalykas ar tiesiog madingas žodžių derinys - tai nuosekli ir sąmoningai kuriama kultūra.

Vaikai ikimokykliniame amžiuje gauna vidutiniškai apie 200 g šviežių daržovių ar vaisių per dieną. Pusryčių metu retai gaunama šviežių daržovių.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) mitybai skiria ypatingą dėmesį - geresnė (sveikesnė) mityba yra stipresnės imuninės sistemos, mažesnio ligų paplitimo ir geresnės visų amžiaus grupių žmonių sveikatos pagrindas. Sveikos mitybos ypatumus geriausiai iliustruoja sveikos mitybos piramidė. Šios piramidės specifika grindžiama pagrindiniu sveikos mitybos principu - įvairove.

Tėvai neretai klausia, kuo skiriasi darželio meniu skirtingose ugdymo įstaigose ir ar iš tiesų maistas darželyje gali turėti įtakos vaiko emocinei savijautai, mokymuisi ar net socialiniams įgūdžiams.

Nuo spalio 22 d. „Vaikai turi išmokti mėgti daržoves, vaisius ir žalumynus!

Jau dabar esame pradėję kurti naujus patiekalų receptus, technologines korteles, kurie būtų ne tik sveikatai palankūs, bet ir patiktų vaikams. Norime šviesti tėvus ir paskatinti juos vaikams ir namuose gaminti sveikatai palankius patiekalus.

Vaikai patys gamino blynus iš viso grūdo miltų, jiems buvo papasakota, iš kur atkeliauja miltai ant jų stalo.