Dusulys, arba dispnėja, yra subjektyvus pasunkinto, nepatogaus kvėpavimo ūminis ar lėtinis pojūtis, verčiantis suintensyvinti kvėpavimą. Suaugę pacientai dusulį dažniausiai apibūdina kaip oro trūkumą, krūtinės spaudimą ir padidėjusias pastangas kvėpuoti. Dusulys gali būti fiziologinis arba patologinis.

Dusulys yra sudėtinis simptomas, išsivystantis dėl sutrikusios homeostazės, kurią išbalansuoja įvairios priežastys. Dusulio būklė suvokiama kaip padidėjusių kvėpavimo pastangų, oro trūkumo ir krūtinės spaudimo pojūtis, kurį sukelia plaučių ventiliacijos ir noro kvėpuoti neatitikimas. Šis neatitikimas pasireiškia dėl nedarnios aferentinių ir eferentinių receptorių iš kvėpavimo takų, plaučių ir krūtinės sienos ir kvėpavimo centro veiklos, esant:

• nenormaliai kraujo sudėčiai (anglies dioksido perteklius, padidėjęs kraujo rūgštingumas - sumažėjęs pH arba sumažėjęs parcialinis deguonies slėgis), kuri veikia per chemoreceptorių stimuliaciją;
• neadekvačiam pleuros, kraujagyslių, kvėpuojamųjų raumenų mechaninių receptorių dirginimui;
• veikiant kitiems mechanizmams.

Galimos dusulio priežastys vaikystėje

Dažniausia vaikų dusulio priežastis yra ūminė kvėpavimo takų obstrukcija, tačiau nereikia pamiršti ir kitų šį simptomą sukėlusių priežasčių, reikalaujančių specifinio gydymo.

1. Fiziologinis dusulys

• per didelis fizinis krūvis;
• dusulys dėl hipoksemijos ir hiperkapnijos, esant aukštai virš jūros lygio arba tvankioje patalpoje.

2. Psichogeninės priežastys

• nerimo sutrikimai: panikos atakos, nuolatinis nerimas;
• nuotaikos sutrikimai (depresija, pykčio priepuolis);
• ilgalaikis ir nuolatinis stresas.

3. Kvėpavimo sistemos sutrikimai

Ūminė viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų obstrukcija vaikams yra dažniausia dusulio priežastis.

• choanų atrezija, tracheomaliacija, bronchų atrezija;
• cistinė fibrozė, bronchektazės;
• obstrukcinė miego apnėja;
• balso stygų disfunkcija;
• krūtinės sienos patologija, deformacija;
• svetimkūnio aspiracija.

Viršutinių kvėpavimo takų obstrukciją sukelia:

• ūminis obstrukcinis laringitas (90 proc. atvejų);
• rečiau: ūminis epiglotitas, peritonzilinis abscesas, bakterinis tracheitas, angioedema, įgimtoji obstrukcija, augliai, išorinė kaklo trauma, svetimkūnio aspiracija.

Apatinių kvėpavimo takų obstrukciją dažniausiai sukelia:

• astmos paūmėjimas;
• bronchiolitas, ūminis obstrukcinis bronchitas;
• pneumonija ir kt.

Ūminis obstrukcinis laringitas (virusinis krupas)

Tai dažniausia ūminė viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijos priežastis. Imliausi šiai ligai yra 1-2 metų vaikai, didesnis sergamumas stebimas pavasarį ir rudenį.

Pagrindiniai virusinio krupo klinikiniai požymiai yra:

• inspiracinis stridoras - tai kimus garsas, pasireiškiantis orui judant susiaurėjusiais viršutiniais kvėpavimo takais;
• prikimęs balsas;
• vadinamasis lojantis kosulys;
• subfebrilitetas, gleivingos išskyros iš nosies, paraudusi ryklė.

Ūminio obstrukcinio laringito diagnostika remiasi anamneze bei klinikiniais požymiais, papildomi tyrimai nėra būtini.

Ūminio obstrukcinio laringito gydymas:

• Geriamoji hidratacija - skysčių netekimui kompensuoti.
• Antipiretikai (dažniausiai nėra reikalingi).
• Drėgno oro aerozolis gali būti efektyvus esant lengvam stridorui.
• Deguonies terapija per kaukę - skiriama esant hipoksemijai ir cianozei.
• Viršutinių kvėpavimo takų edemai mažinti skiriama: deksametazono 0,6 mg/kg į raumenis (maksimali dozė - 8 mg). Jeigu stridoras lengvas, galima skirti mažesnę dozę - 0,15 mg/kg peroraliai; 0,1 proc. adrenalino aerozolis per srovinį vaistų purkštuvą 0,5 ml/kg (maksimali dozė - 5 ml).

Astmos paūmėjimas

Astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga su pasikartojančiais bronchų obstrukcijos epizodais. Pagrindinė simptomų triada - tai sausas, spastinis kosulys, dusulys ir švokštimas. Alerginės astmos paūmėjimą sukelia įvairūs alergenai. Vienas dažniausių nealerginės astmos provokacinių veiksnių yra virusinė kvėpavimo takų infekcija.

Astmos paūmėjimui gydyti skiriami greito veikimo beta-2 agonistai - per pirmąją valandą galima skirti iki 2-6 salbutamolio inhaliacijų kas 20 min. Jei būklė pagerėja, galima tęsti po 2-4 dozes kas 3-4 val.

Bronchiolitas

Bronchiolitas yra virusinė ūminė mažų vaikų (iki 2 metų) liga, pasireiškianti švokštimu ir dusuliu. Bronchiolitas yra klinikinė diagnozė. Iš pradžių vaikas pradeda sloguoti, kosėti, gali subfebriliai karščiuoti. Vėliau (po 1-3 parų) pasireiškia švokštimas, papildomų kvėpavimo raumenų darbo požymiai - kilnojasi pilvas, plazda nosies šnervės, įsitraukia tarpšonkauliniai raumenys. Auskultuojant girdimas šiurkštus alsavimas, abipusiai smulkūs drėgni ir sausi karkalai. Pacientui sergant hipoksemija, galima stebėti perioralinę cianozę.

Bronchiolito gydymas remiasi 3 pagrindiniais elementais:

• Nosies išskyrų valymu, siurbimu.
• Pakankama hidratacija.
• Deguonies poreikio patenkinimu.

Bronchiolitas dažniausiai sukeliamas virusinės infekcijos, kurios plinta per orą ar tiesioginį kontaktą. Bronchiolito simptomai paprastai prasideda kaip lengvas peršalimas, tačiau per kelias dienas gali paūmėti. Sunkiais atvejais gali atsirasti cianozė (mėlynuojanti oda, ypač apie lūpas ar nagus), dehidratacija ar kvėpavimo sustojimas (apnėja), reikalaujantis skubios medicininės pagalbos.

Bronchiolito gydymas dažniausiai yra simptominis, nes virusinė infekcija praeina savaime. Sunkesniais atvejais gali prireikti hospitalizacijos.

Bronchiolito prevencija:

• Higiena.
• Rūkymo vengimas.
• Maitinimas krūtimi.

4. Kardiovaskulinės priežastys

• kardiomiopatijos;
• įgimtosios širdies ydos;
• širdies ritmo sutrikimai;
• kraujospūdžio sutrikimai;
• miokarditas, perikarditas.

5. Alerginės reakcijos

• anafilaksija.

6. Medžiagų apykaitos sutrikimai

• nutukimas, dekompensuota metabolinė ketoacidozė (sergant cukriniu diabetu, esant uremijai), skydliaukės hipo- ir hiperfunkcija, apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis.

7. Onkologinės ir hematologinės ligos

• anemija, methemoglobinemija, apsinuodijimas anglies monoksidu, leukemija, tarpuplaučio navikas su metastazėmis, kt.

8. Neurologinės ligos

• epilepsija, Guillaino-Barre sindromas, kt.

9. Pilvo ertmės ligos

• diafragmos išvarža, kepenų nepakankamumas.

Naujagimių kvėpavimo sutrikimai

Naujagimio kvėpavimo sutrikimas yra būklė, kai naujagimis turi sunkumų kvėpuoti, dažnai dėl nepakankamo plaučių išsivystymo arba kitų anatominių ypatumų. Pagrindinės naujagimio kvėpavimo sutrikimo priežastys apima plaučių surfaktanto trūkumą, kuris yra medžiaga, reikalinga plaučių alveolių stabilizavimui. Be to, gali būti genetiniai veiksniai, tokie kaip paveldimos plaučių ligos arba anomalijos. Infekcijos, tokios kaip pneumonija, taip pat gali prisidėti prie šios ligos vystymosi.

Pagrindiniai naujagimio kvėpavimo sutrikimo simptomai gali būti: greitas arba lėtas kvėpavimas, dusulys, cianozė (odos, lūpų ar nagų mėlynavimas), nosies šnypštimas, krūtinės ląstos įdubimas, ir bendras silpnumas.

Naujagimio kvėpavimo sutrikimo diagnostika apima fizinį naujagimio ištyrimą, kurio metu vertinami kvėpavimo dažniai, širdies ritmas ir odos spalva. Taip pat gali būti atliekami radiologiniai tyrimai, tokie kaip krūtinės ląstos rentgenograma, siekiant įvertinti plaučių būklę.

Naujagimio kvėpavimo sutrikimo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicinius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai dažnai apima deguonies terapiją, surfaktanto terapiją, ir mechaninę ventiliaciją, jei reikia. Be to, gali būti naudojami vaistai, tokie kaip bronchodilatatoriai, siekiant palengvinti kvėpavimą. Nemedicininiai sprendimai gali apimti naujagimio pozicionavimą, kad būtų palengvintas kvėpavimas.

Naujagimio Kvėpavimo Sutrikimo Sindromas (NKSS)

Naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromas yra rimta liga, kuri pasireiškia naujagimiams, ypač neišnešiotiems. Ji pasireiškia dėl nesubrendusių plaučių, kurie negali gaminti pakankamai surfaktanto, reikalingo normaliam kvėpavimui. Pagrindinė naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromo priežastis yra surfaktanto trūkumas. Tai gali atsitikti dėl įvairių priežasčių, įskaitant ankstyvą gimdymą, motinos diabetą, cezario pjūvį, ir nėštumo komplikacijas. Be to, genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos plaučių brandumui.

Pagrindiniai simptomai apima greitą kvėpavimą, dusulį, cianozę (mėlyna oda) ir švilpimą kvėpuojant. Naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir medicininiais tyrimais.

Gydymas naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromui gali apimti kelis metodus. Pagrindinės gydymo galimybės yra surfaktanto terapija, kuri padeda atkurti plaučių funkciją, bei deguonies terapija, siekiant pagerinti deguonies tiekimą organizmui. Kai kuriais atvejais gali prireikti dirbtinio kvėpavimo aparato. Taip pat svarbu stebėti ir gydyti galimas komplikacijas, tokias kaip pneumonija.

Kitos Kvėpavimo Sutrikimų Priežastys Vaikams

• Kvėpavimo sulaikymas (angl. breath-holding spell): tai reiškinys, kai kūdikiai trumpam (iki 60 sek.) nustoja kvėpuoti. Pagrindinės kvėpavimo nutrūkimo priežastys yra pyktis, nusivylimas, išgąstis ar skausmas.
• Miego apnėja: Jei kvėpavimo nutrūksta ir vėl atsinaujina naujagimiui miegant, ši patologija vadinama miego apnėja. Apnėja - tai ilgesnė nei 15-20 sek. kvėpavimo pauzė.
• Adenoidų hipertrofija: Adenoidai yra limfoidinio audinio sankaupa nosiaryklėje, dar vadinami rykliniu migdolu, kurių dydis gali ženkliai susiaurinti nosiaryklę ir sukelti nosies obstrukcijos simptomus (sunkų kvėpavimą pro nosį).

Dūstančio paciento ištyrimas

Struktūruotas klinikinis mąstymas, remiantis detalia paciento ir jo artimųjų anamneze bei paciento fiziniu ištyrimu, gali palengvinti nustatyti teisingą diagnozę. Specifinis ištyrimas tik papildo anamnezės ir klinikinius duomenis grindžiant diagnozę.

Dūstančio paciento ištyrimo planas:

1. Pirminis paciento stabilumo įvertinimas - ABC (A - kvėpavimo takų praeinamumas (angl. airway), B - kvėpavimas (angl. breathing), C - kraujotaka (angl. circulation).
2. Kokia galima dusulio priežastis - respiracinė, psichogeninė, kardiovaskulinė?
3. Detalizuojama anamnezė:
   • Koks paciento amžius - naujagimis, mažas vaikas, paauglys?
   • Kaip pacientas apibūdina dusulį - dusulys, trūksta oro, kąsnis gerklėje, sunku įkvėpti, spaudžia krūtinę, smaugia gerklę?
   • Kiek trunka dusulio epizodas?
   • Ar dusulys prasidėjo staiga ar palaipsniui?
   • Ar dusulys jaučiamas pirmą kartą gyvenime ar ne?
   • Kokiomis aplinkybėmis išsivystė dusulys?
   • Dusulį mažinančios ir stiprinančios aplinkybės?
   • Kokia yra lydinti simptomatika (skausmas, karščiavimas, kosulys, kt.)?
   • Ar pacientas neturi jau užfiksuotos kardiovaskulinės, respiracinės, psichiatrinės ar kitos sistemos patologijos?
   • Kokius medikamentus vartoja?
   • Ar galėjo apsinuodyti (toksinė anamnezė)?
4. Fizinis ištyrimas, įvertinant ne tik kvėpavimo sistemą, bet atkreipiant dėmesį į kardiovaskulinę, neurologinę, psichiatrinę, endokrininę, muskuloskeletinę, gastroenterologinę sistemas.
5. Laboratorinė ir instrumentinė diagnostika:
   • Atliekami tyrimai, būtini bendrai paciento būklei įvertinti.
   • Iš anamnezės ir klinikinės apžiūros įtarus galimą dusulio priežastį, atliekami kryptingi tyrimai diagnozei paremti.
   • Nesant vienos preliminarios diagnozės, tyrimai atliekami patologijai diferencijuoti.
6. Diferencinė diagnostika, preliminari diagnozė ir gydymo planas. Toliau aptariami dažniausių vaikų dispnėją sukeliančių patologijų gydymo planai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu žinoti, kad esant tam tikriems kvėpavimo sutrikimų požymiams, vaikui gali prireikti skubios medicininės pagalbos. Dažniausios vaikų mirties priežastys yra kvėpavimo nepakankamumas, staigios mirties sindromas, sepsis, neurologinės ligos ir traumos. Vaikai daug dažniau miršta dėl kvėpavimo sutrikimo nei širdies veiklos sutrikimo. Vaikų širdis staiga sustoja retai, paprastai tai būna kvėpavimo sutrikimo ar šoko pasekmė.

Radę vaiką be sąmonės, dar prieš pradedant gaivinti, įvertinkite situaciją. Būtina imtis visų įmanomų atsargumo priemonių. Nukentėjusįjį galima judinti tik tada, kai tai būtina jo saugumui užtikrinti. Perkeliant svarbu palaikyti galvą ir kūną taip, kad būtų išvengta stuburo sukimo - lenkimo judesių. Patikrinkite nukentėjusiojo sąmoningumą, kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Nesąmoningam kūdikiui ar vaikui liežuvis dažnai sukelia kvėpavimo takų nepraeinamumą. Kvėpavimo takai nukentėjusiajam atveriami atlošiant galvą ir pakeliant smakrą. Palaikant atvirus kvėpavimo takus nustatoma, ar vaikas kvėpuoja. Kvėpavimo vertinimas neturi užtrukti ilgiau kaip 10 sekundžių.

Jeigu vaikas kvėpuoja, jis paguldomas ant šono. Įtariant stuburo traumą, to daryti negalima. Stebima vaiko būklė (sąmonė, kvėpavimas ir kraujotaka) ir laukiama atvykstant greitosios medicinos pagalbos.

Jeigu nesate tikras, ar vaikas kvėpuoja arba kvėpavimas yra trūkčiojantis, neįprastas, tokiu atveju vertinkite, kad to kvėpavimo nėra arba jis sutrikęs ir atlikte 2 efektyvius įpūtimus. Toliau vertinkite, ar yra gyvybės požymiai: ar vaikas jums įpūtus sukosėja, ar jis juda, ar atsiranda kvėpavimas. Jeigu nei vieno iš šių požymių nėra, vertinkite, kad ir širdies veiklos nėra ir krūtinkaulio apatiniame trečdalyje atlikite 15 krūtinės ląstos paspaudimų.

Priklauso nuo to, kokio dydžio vaikas ir jūs pats, galite tuos paspaudimus atlikti arba vienu rankos delnu, uždėję jį ant krūtinklaulio, arba dviem. Šį veiksmą reikėtų daryti pilnai ištiesus rankas su visu savo kūno svoriu. Greitis turėtų būti maždaug 100 kartų per minutę. Ir padarius 15 krūtinės ląstos paspaudimų, reikia vėl pakartoti 2 įpūtimus ir vėl tęsti krūtinės ląstos paspaudimus. Jeigu, atlikdami įpūtimus, pastebite, kad krūtinės ląsta nepasikelia, bandykite koreguoti vaiko padėtį. Galbūt jūs per daug atlošėte jo galvą. Pakoregavę padėtį vėl pakartokite įpūtimus.

Kūdikiui krūtinės ląstos paspaudimai atliekami dviem pirštais, dedant juos ant krūtinkaulio. Spausti 2,5-3 cm gilumu 15 kartų (15 paspaudimų ir 2 įpūtimai).

Jeigu Jūs esate tokioje viešoje vietoje, kur yra prieinamas defibriliatorius, turėtumėte paprašyti, kad kažkas iš aplinkinių jį atneštų. Tuomet jau vadovaukitės šio prietaiso rekomendacijomis.

Uždėjus elektrodus širdies veikla yra vertinama automatiškai. Nebereikia gaišti laiko vertinant, ar vaikas juda, ar kosėja. Galite susikoncentruoti ties gaivinimu, tuo labiau, kad defibriliatorius pats žingsnis po žingsnio pasako, ką reikia daryti, skaičiuoja, kiek jūs ciklų atlikote. Patį gaivinimą tęsiate, kol atvažiuoja greitoji pagalba.

tags: #kudikis #sunkiai #dusauja

• Sigitas Kesminas: gimimo metai
• Kaip lavinti skaitymo įgūdžius ikimokyklinukams
• Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namai
• Vaikiškų prekių parduotuvės patirtis
• Skyrybos ir vaikai: kaip kalbėtis