Placenta - organas, kurio dėka užsimezga mamos ir vaisiaus tarpusavio santykis. Placenta yra gyvybinis ryšys tarp besilaukiančios mamos ir jos vaisiaus. Mokslininkų nuomone, placenta yra mažiausiai suprastas žmogaus kūno organas, o vis dėlto, vienas svarbiausių: placenta lemia moters ir jos vaikelio sveikatą viso nėštumo metu ir net po jo.
Kas yra anembrioninis nėštumas?
Kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi į gimdą, bet nesugeba išsivystyti į embrioną, susidaro placenta ir embriono maišelis, bet lieka tušti. Būklė taip pat apibūdinama kaip anembrioninis nėštumas, tai reiškia, kad nėra embriono. Kitaip tariant, tai yra tuščia gemalinė pūslelė, kai vaisiaus nematyti. Svarbu pažymėti, kad placenta ir tuščias nėštumo maišelis ir toliau išskiria nėštumo hormonus (hCG), nepaisant to, kad embriono nėra. Tai sukelia ankstyvus nėštumo simptomus ir kartais teigiamus nėštumo testus.
Sugedusios kiaušialąstės priežastis nežinoma. Tačiau tai gali atsirasti dėl apvaisinto kiaušinio chromosomų anomalijų. Kadangi tai atsitinka ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, dauguma moterų apie nėštumą nežino. Tai taip pat yra pagrindinė persileidimo ir ankstyvo nėštumo nesėkmės priežastis. Tai taip pat yra vieno iš dviejų persileidimų per pirmąjį nėštumo trimestrą priežastis. Kaip minėta pirmiau, sugedusi kiaušialąstė įvyksta, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi į gimdą, bet nesugeba vystytis embrionui. Tačiau nėštumo maišelis ir placenta toliau vystosi. Kadangi tai įvyksta per penkias ar šešias nėštumo savaites, dauguma moterų apie savo nėštumą nežino.
Viena iš galimų priežasčių - tai netinkama spermos ar kiaušialąstės kokybė arba patologinis ląstelių dalijimasis. Neembrioninių nėštumų pasitaiko gana dažnai. Būtent šis defektas nulemia apie 50 % persileidimų pirmąjį nėštumo trimestrą. Esant tuščiai embrioninei pūslelėi labai anksti gali įvykti persileidimas, tad moteris gali net nežinoti, kad buvo nėščia. Dar prieš pirmąją echoskopiją (ultragarsinį tyrimą) galite nežinoti, kad embriono pūslelė yra tuščia.
Kartais anembrioninis nėštumas gali būti sumaišytas su nesivystančiu nėštumu, tačiau tai skirtingos būklės. Nors embrionas nesusiformavo, nėštumas vis tiek buvo užsimezgęs, tad moterys gali jausti analogiškus jausmus, kuriuos jaučia tipinį persileidimą dėl embriono žūties patyrusios moterys.
Simptomai ir diagnostika
Moteriai, kurios kiaušialąstė sugedo, gali pasireikšti su nėštumu susijusių simptomų, įskaitant krūtų jautrumą, menstruacijų nebuvimą, rytinį pykinimą, pykinimą, vėmimą ir teigiamas nėštumo testas. Nors placenta ir tuščias nėštumo maišelis ir toliau išskiria nėštumo hormonus (hCG), nepaisant to, kad embriono nėra. Tai sukelia ankstyvus nėštumo simptomus ir kartais teigiamus nėštumo testus.
Vienintelis būdas patvirtinti, kad embriono pūslelė yra tuščia - tai atlikti echoskopiją. Diagnozuojama transvaginaliniu ultragarsu, paprastai nuo septintos iki devintos nėštumo savaitės, nes tuo metu embrionas jau turėtų būti matomas. Jei nėščia moteris patyrė persileidimą arba D&C dėl sugedusios kiaušialąstės, pasveikimas gali trukti nuo vienos iki dviejų savaičių iki mėnesio. Paprastai pilvo mėšlungis trunka beveik savaitę, tačiau kraujavimas iš makšties gali trukti kelias savaites.
Mažesnis nei tikėtasi arba sumažėjęs žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) - placentos gaminamo nėštumo hormono - kiekis taip pat gali reikšti, kad jau prasidėjo arba netrukus prasidės persileidimas.
Gydymas ir pasekmės
Daugeliui moterų gali neprireikti gydymo, nes iš organizmo embrionas išleidžiamas per makštį. Tačiau, priklausomai nuo situacijos, gydymas gali skirtis.
- Medicininis gydymas: Jeigu laukti savaiminio persileidimo dėl grėsmės moters sveikatai ar kitų priežasčių nerekomenduojama, gali būti skiriama persileidimą sukeliančių vaistų, kurių veiklioji medžiaga yra mizoprostolis, skatinantis gimdos susitraukimus.
- Išplėtimas ir kiuretažas (D&C): Tai chirurginė procedūra, atliekama taikant sedaciją arba bendrąją nejautrą. Jos metu naudojant chirurginius įrankius pašalinamas gimdos turinys.
- Natūralus persileidimas: Gydytojas gali rekomenduoti pacientei palaukti ir stebėti, ar organizmas natūraliai pašalina nėštumo audinius iš gimdos. Svarbu pažymėti, kad šis procesas gali užtrukti kelias dienas ar savaites.
Nesvarbu, kuris gydymo metodas parinktas, po maždaug 4-6 savaičių rekomenduojama vėl apsilankyti pas gydytoją. Po persileidimo sveikstančioms moterims dar maždaug apie mėnesį rekomenduojama vartoti prenatalinius maisto papildus ir nenaudoti tamponų, menstruacinių taurelių ir kitų priemonių, kišamų į makštį.
Išvengti neembrioninio nėštumo neįmanoma, taip pat tai neįvyksta dėl kurio nors iš partnerių kaltės. Nutrūkus nėštumui maždaug savaitę gali varginti pilvo spazmai, kelias savaites gali kraujuoti iš makšties ir pasirodyti kraujingų išskyrų. Daugelis medikų po persileidimo anksčiau prieš vėl bandant pastoti patardavo palaukti bent 2-3 ciklus. Taigi, vėl pastoti galite tada, kai tik vėl norėsite ir būsite tam pasiruošę. Tiesa, mėnesinių sulaukti verta dėl to, kad bus lengviau apskaičiuoti vaisingas dienas, sumažės rizika, kad nėštumo testas rodys klaidingai teigiamą rezultatą.
Kiaušialąstės pasikartojimo tikimybė yra maža. Dauguma moterų ir toliau patiria sveiką ir ilgalaikį nėštumą.
Placentos funkcijos
Nors anembrioninio nėštumo atveju vaisius neišsivysto, placenta vis tiek susiformuoja ir atlieka savo funkcijas. Placenta yra ypatingai specializuotas organas, palaikantis vaisiaus vystymąsi. Vidutiniško dydžio placenta būna 23 cm skersmens, 2,5 cm storio ir sveria apie pusę kilogramo. Placentoje cirkuliuoja ir mamos, ir vaikelio kraujas, bet jie niekuomet nesusimaišo. Trečiojo trimestro pabaigoje, kai nėštumas yra pilnai išsivystęs, per placentą prateka apie 600 ml mamos kraujo kiekvieną minutę!
Vienas organas, daugybė funkcijų. Besivystantis vaikelis pats nei valgo, nei kvėpuoja - visas maistines medžiagas bei deguonį jis gauna iš mamos. Placenta veikia kaip vaisiaus „plaučiai“: aprūpina deguonimi ir pašalina anglies dvideginį.
Placenta nėra motinos organas. Tiesą sakant, placenta vystosi iš apvaisintos kiaušialąstės - tai reiškia, kad placenta, lygiai kaip ir vaisius, yra sudaryta, bendrai tariant, perpus iš mamos ir tėčio genų.
Placenta taip pat yra liauka. Ji reguliuoja imuninės sistemos atsaką. Ji padeda taikiai „susikalbėti“ mamos ir vaisiaus imuninėms sistemoms. Viso nėštumo metu placenta neleidžia mamos organizmui atpažinti vaisiaus kaip „svetimkūnio“ ir jo atakuoti.
Identiški dvyniai gali dalintis viena placenta. Neidentiški (dizigotiniai) dvyniai vystosi iš dviejų skirtingų apvaisintų kiaušialąsčių ir visuomet turi dvi atskiras placentas. Tačiau kai dvyniai yra identiški (monozigotiniai), jie gali turėti arba vieną bendrą placentą, arba dvi atskiras.
Mama iš vaisiaus gauna kamieninių ląstelių. Vaisiaus kamieninės ląstelės per placentą gali patekti į mamos kraujotaką ir manoma, kad pirmiausiai šios ląstelės keliauja į tas motinos organizmo dalis, kur yra pažeidimų. Netgi praėjus keletui metų po nėštumo, mamos odoje, vidaus organuose bei kaulų čiulpuose galima aptikti nedidelį skaičių kamieninių ląstelių iš praėjusių nėštumų.
Placenta yra vienintelis savaime pasišalinantis organas. Kiekvieno nėštumo metu išauga placenta, palaikanti vaisiaus vystymąsi. Placenta paruošia mamos kūną žindymui. Nėštumo metu placenta gamina hormoną, kuris stabdo pieno gamybą krūtyse.
Placenta gali padėti kovoti su vėžiu. Unikali placentos savybė - augti ir įsiskverbti į nėščiosios kūną, išliekant nepuolama imuninės sistemos. Šis placentos gebėjimas išvengti imuninės sistemos yra intensyviai reguliuojamas procesas ir placenta „žino“, kada sustoti skverbtis, kad nesukeltų žalos nėščiajai. Placenta - ne vien nuostabus nėštumo metu veikiantis organas, tačiau jos nauda gali būti pratęsiama dar ilgam laikotarpiui po nėštumo ir netgi visam gyvenimui, kuomet placentos kamieninės ląstelės yra išsaugomos specializuotame audinių banke.
