Užspringimas kūdikiams ir mažiems vaikams yra itin pavojinga būklė, galinti sukelti rimtų sveikatos problemų ar net mirtį, jei laiku nesuteikiama tinkama pagalba. Šios situacijos dažniausiai galima išvengti, tačiau būtina žinoti, kodėl kūdikiai taip dažnai užspringsta ir ką galima padaryti, siekiant užkirsti kelią šiai potencialiai mirtinai nelaimei.
Greitosios medicinos pagalbos lektorius Oskaras Medzevičius LRT.lt teigė, kad užspringimas kūdikiams ir mažiems vaikams pavojingas pirmiausia dėl to, kad jų kvėpavimo takai yra siauri ir jie lengvai dar labiau susiaurėja ar netgi yra visiškai užblokuojami patekus į juos svetimkūniui. Kūdikiams prireikia nemažai laiko, kol jie išmoksta kramtyti ir ryti maistą, taip pat kūdikiai ne visada turi pilnai išsivystiusį kosulio refleksą, dėl ko gali būti sudėtinga pašalinti į kvėpavimo takus patekusį svetimkūnį lauk kosulio pagalba. Kartais užspringimų riziką gali didinti ir tam tikros vaikų ligos.
Užspringstama tiek suaugę, tiek ir vaikai, kai į kvėpavimo takus patenka maistas, vanduo ar kiti svetimkūniai. Apie 80 proc. visų vaikų springimų atitenka vaikams mažesniems nei 3 metai, bet dažniausiai 1-2 metų vaikams, kurie jau gali vaikščioti, turi pakankamai įgūdžių paimti daiktus ir pasaulį pradeda pažinti pirmiausia oraliniu būdu, tai yra viską deda į burną. Taip pat mažųjų kvėpavimo takų spindis yra mažesnis, todėl užspringti yra daug paprasčiau. Naujausia literatūra aprašo, kad beveik du kartus dažniau springsta berniukai.
Kūdikiams prireikia nemažai laiko, kol jie išmoksta kramtyti ir ryti maistą, taip pat kūdikiai ne visada turi pilnai išsivysčiusį kosulio refleksą, dėl ko gali būti sudėtinga pašalinti į kvėpavimo takus patekusį svetimkūnį lauk kosulio pagalba. Kartais užspringimų riziką gali didinti ir tam tikros vaikų ligos.
Dažniausiai pasitaikantys užspringimo sukėlėjai
Kūdikiai dažniausiai užspringsta maistu. „Man neteko nė karto gaivinti užspringusio kūdikio. Kol kūdikis maitinamas tik skystu maistu, motinos pienu, mišinukais - užspringti šansų itin mažai. Rizika paspringti didėja, kai vaikas jau pradeda žaisti, tyrinėti aplinką, valgyti kietą maistą“, - sako A.
Dažniausiai (36-55 proc. visų Vakarų populiacijoje) springstama, kai į kvėpavimo takus patenka žemės riešutai, taip pat kiti dažnai sukeliantys springimą veiksniai yra įvairūs kiti riešutai, sėklos (arbūzų sėklos), spraginti kukurūzai, įvairūs daiktai iš metalo ir žaislų dalys. Naujagimiai ir kūdikiai dažniausiai springsta maistu, o vyresni - nevalgomais daiktais: monetomis, sąvaržėlėmis, smeigtukais, kamšteliais nuo tušinukų.
Pavojingiausi vaikams yra daiktai, kurie yra apvalūs, kieti, nesuspaudžiami ir su lygiu paviršiumi, nes jie lengvai įstringa kvėpavimo takuose ir yra sunkiai pašalinami. Balionėliai, guminės pirštinės ir kiti guminiai daiktai yra dažniausiai sukeliantys fatališkas baigtis vaikams užspringus.
Dauguma svetimkūnių įstringa bronchuose (70 proc.), dažniausiai dešiniajame - 52 proc. visų svetimkūnių.
Simptomai ir pirmosios pagalbos teikimas
Dažniausiai užspringus vaikui kvėpavimo takai uždaromi dalinai, todėl vaikas pradeda kosėti, dažniau kvėpuoti, girdimas stridoras. Klasikinė simptomų triada yra švokštimas, kosulys ir susilpnėję kvėpavimo garsai, tačiau paskutiniai tyrimai parodė, kad ši triada pasireiškia 57 proc. springusių, o simptomai daugiausia priklauso nuo vietos, kurioje įstrigo svetimkūnis. Jei svetimkūnis patenka į apatinius kvėpavimo takus pradžioje simptomų gali ir nebūti, tačiau vėliau pasireiškia ilgai trunkantis kosulys, švokštimas, apsunkintas kvėpavimas ar pasikartojantys plaučių uždegimai.
Visiškas užspringimas pasireiškia šiais požymiais:
- vaikas negali kalbėti, kosėti;
- negali įkvėpti;
- pamėlynuoja;
- vėliau sutrinka sąmonė ar ji prarandama.
Ką daryti?
Esant šiems požymiams reikia nedelsiant suteikti pagalbą!
Jei esant visiško užspringimo požymiams vaikas ar kūdikis sąmoningas:
- Kūdikis paguldomas veidu žemyn ant savo rankos, kita plaštaka suduodama 5 kartus į tarpumentę: jei svetimkūnis nepašalinamas, prilaikant galvą, kūdikis atverčiamas ir atliekami 5 krūtinės ląstos paspaudimai.
- 1-8 metų vaiką sėdėdami pasiguldykite pilvu ant kelių, stuktelėkite į nugarą 5 kartus tarp menčių.
- Šie veiksmai tęsiami tol, kol bus pašalintas svetimkūnis, arba kol vaikas neteks sąmonės.
Jei vaikas ar kūdikis prarado sąmonę:
- Jis paguldomas ant kieto pagrindo, atliekami 2 oro įpūtimai ir 30 krūtinės ląstos paspaudimų (gaivinimo santykis - 30:2).
- Tuo metu, kai atveriami kvėpavimo takai įpūtimui, pažiūrima, ar nematyti svetimkūnio.
- Bandyti šalinti svetimkūnį pirštu galima tik jį matant.
- Net ir pašalinus svetimkūnį, būtina skubiai kreiptis į medikus.
Jeigu matote, kad kosulys yra neefektyvus, vaikas negali įkvėpti, pradeda mėlynuoti - kvieskite GMP ir patys nedelsiant suteikite pirmąją pagalbą. Pasidėkite kūdikį ant rankos pilvuku į apačią ir suduodame penkis kartus tarp menčių. Veiksmus atliekite tol, kol svetimkūnis pasišalins.
Jeigu matote, kad kosulys yra neefektyvus, kvieskite GMP ir įvertinkite vaiko sąmonės būklę. GMP geriausia kviesti visada, kai kyla abejonių dėl vaiko būklės.
Pirmoji pagalba vaikams: užspringstantis vaikas, 1 dalis | Pirmoji pagalba | Britų Raudonasis Kryžius
Jei vaikas yra sąmoningas, bet kosulys yra neefektyvus - galite padėti sutrenkiant per nugarą. Paimkite vaiką ant dilbio, arba palenkite į priekį, kad galva būtų žemiau ir penkis kartus trenkite delnu per viršutinę nugaros dalį, tarp menčių. Jeigu smūgiai buvo neefektyvūs ir svetimkūnis liko, apverskite vaiką ir penkis kartus spustelkite pirštais krūtinę ties krūtinkaulio centru, jeigu tai vyresnis nei 1-erių metų vaikas tuomet atlikite penkis pilvo paspaudimus, kiek žemiau krūtinkaulio, tai dar vadinamas Heimlich’o manevras. Kartokite sutrenkimus per nugarą ir paspaudimus, kaskart įvertinkite gerklę, ar joje nėra svetimkūnio.
Vaikui praradus sąmonę vaiką paguldykite, atverskite smakrą ir pradėkite gaivinimą: įpūtimai ir krūtinės paspaudimai. Bet kokiu atveju, kai po springimo nepastebėjote svetimkūnių, išlieka vienas ar kitas simptomas - rekomenduojama atvykti į ligoninę, gydytojo apžiūrai.
Ko daryti negalima
Nors vis dar galima išgirsti tokių patarimų, šiukštu negalima vaiko kratyti paėmus už kojų, nes galima sukrėsti galvos smegenis, išlieti kraują į smegenis, pažeisti kaklo slankstelius. Jokiu būdu nekratykite vaiko paėmus už kojų, ypač tai pavojinga kūdikiams dėl galvos smegenų traumavimo ir sukrėsto vaiko sindromo.
Taip pat svarbu vengti šių klaidų: netrankykite per nugarą, jei vaikas kosėja ar garsiai verkia, nes tuomet galite padaryti visišką obstrukciją svetimkūniui nusileidus giliau. Jeigu jo nematote, neieškokite jo pirštu aklai, nes galite jį įstumti dar giliau.
Prevencija: kaip išvengti užspringimo
Pradėkite kūdikį maitinti kietu maistu tik tuomet, kai kūdikis turi gerus motorinius įgūdžius ryti košės ar tyrės pavidalo maistą. Neduokite vaikui didelės rizikos maisto. Neduokite kūdikiams ar mažiems vaikams mėsos ar sūrio gabaliukų, vynuogių, į mažus gabaliukus supjaustytų šviežių daržovių ar vaisių. Neduokite kūdikiams ar mažiems vaikams kietų smulkių maisto produktų, pavyzdžiui, sėklų, riešutų, kukurūzų ir saldainių.
Būkite šalia kūdikio ar mažo vaiko, kai jis valgo. Kai jūsų mažylis ūgteli, neleiskite jam valgio metu žaisti, vaikščioti, bėgioti. Priminkite savo vaikui, kad prieš kalbėdamas jis turi sukramtyti ir nuryti maistą.
Atidžiai įvertinkite savo vaiko žaislus. Neleiskite kūdikiui ar mažam vaikui žaisti su latekso balionais, (ypatingai didelį pavojų kelia sprogę ir į kvėpavimo takus patekę gumos gabaliukai, nes juos sunku pašalinti teikiant pirmąją pagalbą), mažais kamuoliukais, rutuliukais, žaislais, kuriuose yra smulkių detalių, ar žaislais skirtais vyresniems vaikams. Ieškokite amžiaus nuorodų pirkdami žaislus savo vaikui.
Laikykite pavojingus daiktus nepasiekiamoje vietoje.
Rekomenduojama vaikams iki keturių metų neduoti kieto ir apvalaus maisto, tokio kaip saldainiai, riešutai, įvairios sėklos ar kieti morkų gabalėliai. Maitinti vaiką, kai jis yra vertikalioje padėtyje, tai yra sėdi kėdutėje ir neužsiima kita veikla, tai yra neduoti vaikui maisto jam žaidžiant, lakstant ar verkiant. Leisti žaisti su žaislais skirtais to amžiaus vaikams ir žaislais, kurie neturi mažų detalių, kurias gali praryti.
Apie 50 proc. pacientų bronchoskopijos metu po springimo randami svetimkūniai ir daugumoje atvejų yra pašalinami.
Būtina žinoti, ką daryti, jei vaikas užspringo, tačiau dar svarbiau yra vaikui tinkamos aplinkos sukūrimas.
Seilėtekis ir jo reikšmė
Seilėtekis daugeliu atvejų yra geras ženklas, nes, mokslininkų nuomone, rodo, kad kūdikio virškinimo sistema vystosi ir bręsta. Kiekvienas kūdikis yra skirtingas: vieni mažyliai seilėjasi labai nedaug, kitiems seilės tiesiog varva. Intensyviau seilėtis kūdikis pradeda sulaukęs 2-3 mėn. Seilėjimosi fazė trunka maždaug tol, kol vaikui sukanka 12-15 mėn. Seilės - labai svarbios ir reikalingos. Seilės sudarytos iš fermentų, naudingų kūdikiui virškinant pusiau kietą ar kietą maistą. Palengvina maisto rijimą.
Perteklinė seilių gamyba: kūdikiai, kaip ir suaugusieji, turi 6 seilių liaukas. Kartais jos gamina per daug seilių (ypač seilių liaukoms pradėjus intensyviau vystytis), todėl seilėtekis padidėja. Labai intensyvus seilėtekis kartais siejamas su nepakankamai išsivysčiusiais burnos raumenimis.
Dantų dygimas: Jei mažylis pradėjo gausiai seilėtis, tikriausiai jam dygsta ar tuoj pradės dygti dantukai. Kartais pirmieji dantukai prasikala labai anksti - 3 mėnesių, o kartais pasirodo itin vėlai - net dvylikos mėnesių ir vėliau, tačiau didžiausia tikimybė - kūdikiui sulaukus 4-7 mėnesių. Mėnesį ar netgi du prieš pasirodant pirmiesiems dantukams mažylis gali pradėti smarkiai seilėtis.
Seilėtekis gali signalizuoti, kad kūdikis jau yra pasiruošęs valgyti kietą maistą. Jei kūdikis intensyviau seilėjasi, o kartu ir pradeda kištis į burną rankutes, tai rodo, kad jo motorikos įgūdžiai jau visai neblogai išsivystę ir netrukus gali būti tinkamas laikas pradėti primaitinimą.
Kaip jau tikriausiai atspėjote, bene tinkamiausias daiktas siekiant apsaugoti kūdikio veidą ir drabužius nuo gausaus seilėtekio - seilinukai. Taigi, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad belieka tik išsirinkti patinkančiais paveikslėliais ar raštais dekoruotus seilinukus. Tačiau to neužtenka: atkreipkite dėmesį, kad seilinukas būtų kelių sluoksnių ir gerai sugertų drėgmę, antraip kūdikio drabužėliai vis tiek liks drėgni. Seilinuko niekada nepalikite kūdikiui užmigus ar snūduriuojant.
Dehidratacija: Jei kūdikis geria mažiau negu įprastai, o lauke karšta, seilės gali tapti tirštos, klampios. Tai gali būti vienas iš prasidedančios dehidratacijos požymių, todėl fiksuokite, ar kūdikis normaliai šlapinasi. Pagausėjęs seilėtekis gali reikšti, kad kūdikiui skauda gerklę. Taip pat tai gali būti susiję su neurologinėmis ligomis, insultu, veido paralyžiumi.
