Kūdikio sėdėjimas - vienas iš svarbesnių fiziologinės raidos etapų vaiko gyvenime. Tai tėvus ir senelius labai džiuginantis įvykis. Paprastai, žvelgiant į raidos skales, tokias kaip Miuncheno (viena dažniausiai naudojamų Lietuvoje vaiko raidos specialistų), sėdėjimo laikas datuojamas apie 6 mėn., tačiau ne visi sulaukę tokio amžiaus pradeda sėdėti. Ar tai normalu ir ką daryti, jei kūdikis dar nerodo noro sėdėti ženklų? Atsisėdęs vaikas jau regi supantį pasaulį iš aukštesnės pozicijos, rankos jau laisvos plojimams ir manipuliacijoms su žaisliukais, tai skatina ir vaiko psichinę raidą.
Šio straipsnio tikslas supažindinti tėvelius su kūdikio raida, kai prasideda 4 - 6 mėnesių laikotarpis. Tai ne tik laikas, kuomet mažylis pradeda aktyviai žaisti su žaisliukais, vartytis nuo nugaros ant pilvo, tačiau jau pradedame ruošti kūdikį sėdėjimui. Šio etapo pabaigoje 6 mėnesių kūdikis pajus pirmus savarankiško sėdėjimo momentus, todėl labai svarbu aptarti keletą dalykų, kurie padės saugiai to pasiekti.
Kada kūdikis turėtų pradėti sėdėti?
Dažniausiai kūdikį turėtume pradėti sodinti maždaug nuo pusės metų amžiaus. Jei norite pamėginti anksčiau, tai paklaida gali būti iki poros savaičių, tačiau 4 ar 5 mėnesiai tikrai nėra tinkamas amžius versti mažylį sėdėti. Tokio amžiaus kūdikiai atsisėda dviem būdais - pavirsdami ant šono ir atsistumdami nuo žemės su ranka arba iš keturpėsčios padėties. Tėveliai, kurie džiaugiasi, kad jų mažyliai patys atsisėda gultuke arba traukdamiesi, įsikibę į tėvų pirštus, turėtų žinoti, kad tai nėra laikoma atsisėdimu. Nustebsite, tačiau vaikai išmoksta tiesiai atsisėsti tik apie trečiuosius gyvenimo metus, kuomet visiškai sustiprėja jų pilvo raumenys.
Dauguma vaikų gali pradėti savarankiškai sėdėti nuo 5 iki 7 mėnesių. Tačiau kartais vaikai gali bandyti savarankiškai sėdėti jau sulaukę 4-4,5 mėnesio, tačiau nerekomenduojama jų skatinti, kadangi 4-4,5 mėnesio amžiaus stuburas dar nėra pakankamai susiformavęs, todėl apkrovos tokiame amžiuje gali sukelti problemų ateityje. Gali būti ir taip, kad mažylis labai gerai ropoja, bet sėdėti sekasi sunkiai - tai irgi yra normalu, nes kiekvienas mažylis yra unikalus ir vystymasis gali šiek tiek skirtis. Tačiau jei nėra jokių kontraindikacijų, 9-10 mėnesių amžiaus kūdikis jau turėtų sėdėti. O maždaug iki šešių mėnesių kūdikis turėtų mokėti apsiversti ir tvirtai laikyti kaklą bei galvą. Ši fizinė veikla padeda sustiprinti raumenis ir stuburą, kad sulaukęs 6 mėnesių jis galėtų pradėti bandyti sėdėti.
Kada skambinti pavojaus varpais?
Nereikia nerimauti, jei vos suėjus 5,5-6 mėnesiams kūdikis nesėdi stabiliai ar negeba atsisėsti. Jei mažylis vystosi sklandžiai, šiam judesiui išlavinti mažylis turi nemažai laiko. Stebintys kūdikių raidą specialistai teigia, kad šis etapas gali užtrukti net keletą mėnesių, nes įprastai tik 9-10 gyvenimo mėnesį sėdėjimas stabilizuojasi, kūdikis geba savarankiškai atsisėsti ir šiek tiek išsėdėti. Tuo tarpu 7-8 mėnesiais kūdikis mokosi pereiti į sėdimą padėtį, tačiau jo sėdėjimas dar gali būti nepakankamai stabilus. Visi šie atvejai yra normalūs raidos etapai ir neturėtų tėvams kelti nerimo. Vis dėlto, jeigu abejojate, vertėtų pasitarti su specialistu.
Jeigu 8-9 mėnesių amžiaus arba vyresnis kūdikis nebando sėstis, pasodintas suglemba ar virsta, reikėtų kreiptis į kineziterapeutus: jie rekomenduos, kaip elgtis.
Požymiai, kad jau laikas pradėti mokyti sėdėti
Pradėti sodinti kūdikius galima, jeigu:
- Sugeba apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir atgal;
- Geba abi kojas pritraukti prie burnytės;
- Gulint ant pilvo pavyksta pakelti galvą, žvalgytis ir pasikelti ant ištiestų rankų;
- Pasodintas sėdi tiesiai ir gerai koordinuoja galvos judesius.
Jei bent vieno iš šių požymių nėra, verčiau luktelėkite ir neskubėkite. Vis dėlto, jeigu labai smalsu ir nekantru, tokio amžiaus mažylis beveik kas mėnesį susitinka su prižiūrinčiu pediatru. Paprašykite jo įvertinti vaiko pasiruošimą sėdėti. O jei jam kils abejonių, būsite tikslingai nusiųsti pas ankstyvosios raidos įvertinimo specialistus.
Kaip žinoti, kada jūsų kūdikis yra pasirengęs sėdėti savarankiškai? Kūdikio pasirengimą sėdėti savarankiškai lemia ne tik tam tikras amžius. Štai keletas ženklų, kurie padės suprasti, kad jūsų kūdikis yra pasirengęs naujiems įgūdžiams: vaikas aktyviai apsiverčia, išlaiko pusiausvyrą, gerai remiasi rankomis bei užtikrintai laiko galvą, kontroliuoja jos judesius, greitai reaguoja į garsą sukdamas galvą. Taip pat jei geba perkelti daiktus iš vienos rankos į kitą, pats gali laikyti buteliuką, arba jis pats bando atsisėsti, o atsisėdęs nekrenta į priekį ar atgal - vadinasi kaklo ir krūtinės bei stuburo sritys yra pakankamai išvystytos ir padeda išlaikyti vertikalią padėtį.
Kaip saugiai mokyti kūdikį sėdėti?
Visų pirma reikės padėti kūdikiui susidraugauti su visomis kūno dalimis. Kitas svarbus momentas yra palaipsniui keičiamas sėdėjimo kampas. Nors kiekvieno kūdikio raida individuali, tačiau 3 - 4 mėnesių amžius yra tas metas, kuomet jau turite pradėti taikyti pusiau sėdimą padėtį (450 kampu) žaidimo ir valgymo metu. Sėdėdamas tokioje padėtyje kūdikis ne tik stebės aplinką iš jam pagal amžių tinkamos padėties, pratinsis prie vertikalesnės padėties, bet kartu stiprės tam tikros raumenų grupės.
Pasodinkite kūdikį 450 kampu, pakabinkite priekyje maždaug kūdikio pečių juostos aukštyje žaisliukų ir skatinkite žaisti tiesiant rankutes link jų. Sodinkitės kūdikį sau ant kelių ir leiskite jam siekti daiktų nuo stalo. Žaidimo padėčių įvairovė šiuo metu plečiasi. Perkelkite kūdikį žaisiti ant grindų. Suraskite jam jaukų, šiltą „kampelį“ kambaryje, kuriame praleidžiate daugiausiai laiko. Kad susiformuotų teisingos žinios apie žmogaus judėjimą, mažylis turėtų mokytis migruoti ten, kur tai daro ir suaugusieji, t.y. ant grindų. Čia jis turės daugiau laiko apsižiūrėti aplinką, kurią tyrinės vartydamasis, o vėliau ir šliaužiodamas bei ropodamas.
Tęskite gulėjimo ant pilvuko akimirkas. Čia naudokite ne tik žaisliukus kurie yra nedideli, lengvai pasiekiami priekyje, bet ir didesnių gabaritų (pvz. 15cm skersmens lengvas kamuolys). Taip keldami vaiko akių lygį padėtyje ant pilvo, paskatinsite kūdikį pasikelti aukščiau ir remtis ištiestomis rankutėmis.
Pradinis kūdikio sėdėjimas yra remiantis ištiestomis rankomis priekyje. Maždaug 5 - 6 mėnesių kūdikis gali pradėti to mokytis. Pradėkite mokyti kūdikį remtis rankute šone kuomet keliate jį nuo pagrindo (pvz pakeitę sauskelnes). Prilaikykite už vienos rankutės ir už liemens, o kita rankute leiskite pasiremti šone ir keltis pačiam. Išlaukite jo paties dalyvavimo sėdantis. Jei matysite, kad mažylis aktyviai atsistumia rankute šone nuo pagrindo ir reikia tik Jūsų prilaikymo, galite bandyti leisti jam pasėdėti savarankiškai. Sėdėjimo laikas pradžioje neturi būti ilgas. Galite šiek tiek prilaikyti jį ties apatine liemens dalimi.
Kai vaikas tik pradeda sėdėti pats, neskubėkite jo apkamšyti pagalvėmis ir pan., apdrausdami nuo kritimo. Atramos trūkumas kaip tik skatina vaiką išmokti sėdėti greičiau: vaikas išmoksta išlaikyti pusiausvyrą, stiprėja jo raumenys.
Kodėl negalima skubėti ir sodinti per anksti?
Pasitaiko, kad tėveliai džiūgauja, jog mažylis štai ir 4 mėnesių jau toks stiprus, kad pats pasėdi. Kartais įsiveldami į varžytuves „Mano vaikas jau gali“ tėvai visomis išgalėmis bando jį pasodinti, pasitelkdami pagalves ar kitas priemones. Vis dėlto, vertėtų nepamiršti kelių svarbių raidos etapų: kūdikiui gulint ant pilvo formuojasi jo kaklinis stuburo linkis, pradėjus sėdėti - krūtininis stuburo linkis, o kai jau mažylis savarankiškai stovi - juosmens stuburo linkis. Bandymas vaiką pasodinti anksčiau laiko gali iššaukti laikysenos pakitimus vėlesniame amžiuje. Svarbiausia suprasti, kad tai ne lenktynės ir ne varžytuvės. Šiuo atveju, posakis „kas pirmesnis, tas gudresnis“ - netinka, o laimi tas, kuris išmintingai lukteli.
Jei liemuo dar silpnas, nerekomenduojama laikyti kūdikio priverstinai pasodinus ir apkaišius šonus pagalvėmis. Tokiu atveju vaiko liemens nelaikantys raumenukai neleidžia suteikti taisyklingos padėties ir vidaus organams.
Iki šešių mėnesių amžiaus turėtumėte vengti naudoti įvairius prietaisus, kurie palaiko vaiko kūną sėdimoje padėtyje. Tai aukštos kėdutės, automobilinės kėdutės ir kt. Taip yra todėl, kad tik maždaug 6 mėnesius nugaros raumenys tampa pakankamai stiprūs, kad išlaikytų vertikalią padėtį. Ne mažiau svarbu, kad tik iki tokio amžiaus tinkamai susiformuotų stuburas ir klubų sąnariai, kad nesideformuotų spaudžianmi viršutinės kūno dalies - galvos ir krūtinės - svorio. Kad ir kaip norėtumėte, kad vaikas greičiau pradėtų sėstis pats, reikia palaukti, kol jis pakankamai sustiprės.
Kaip pastebėti, ar vaikui reikia pagalbos?
Jei kūdikis yra pasiruošęs (maždaug nuo 5,5-6 mėnesio), pradėkite jį sodinti. Tiesa, prieš tai darydami, tėvai turėtų įvertinti, ar mažylis nepatiria tam tikrų fizinių sunkumų:
- nesiverčia nuo nugaros ant pilvo ir atvirkščiai;
- negeba pasėdėti bent kelias sekundes remdamasis delnais į pagrindą;
- neišguli ant šono;
- pasodintas nesiremia rankomis į priekį arba į šonus ir verčiasi atgal;
- kojas ar rankas laiko įtemptas;
- prastai kontroliuoja galvą;
- neišguli ant pilvo savarankiškai, laikydamas galvą bent 20 minučių;
- neatsikelia ant ištiestų rankyčių;
- nosisuka aplink savo ašį.
Šie požymiai rodo, kad kūdikis nėra pasiruošęs mokytis sėdėti ir atsisėsti, todėl jei pastebite bent vieną iš požymių kūdikiui sulaukus 5,5-6 mėnesių amžiaus, geriau pirmiausia pasitarkite su kineziterapeutu ar raidos specialistu, o mokymo sėdėti laiką pavėlinkite.
Jeigu vyresnis kūdikis nebando sėstis, pasodintas suglemba ar virsta, reikėtų kreiptis į kineziterapeutus: jie rekomenduos, kaip elgtis.
Gultukai: patogu, bet ar naudinga?
Vis labiau populiarėjantys gultukai, kaip ir visi daiktai, turi privalumų ir trūkumų, apie kuriuos privalu žinoti tėvams dar iki gimstant mažyliui. Gultukai yra skirti naudoti nuo gimimo ir dažnai yra įtraukiami į privalomų ir praktiškų daiktų, kuriuos būtinai turi įsigyti kūdikio besilaukiantys tėveliai, sąrašą. Kuo gultukas yra naudingas? Dažniausiai nurodomas pagrindinis kriterijus - gultuko suteikiama laisvė, t. y. tėveliai turės neįkainojamo laiko atsipūsti ar nuveikti reikalingus buities darbus be kūdikio ant rankų. Vis dėlto, reikėtų neužmiršti ir atkreipti dėmesį, jog ši priemonė dažnai naudojama nesilaikant rekomendacijų. Ne kartą yra pasitaikę, kad kūdikis guldomas į gultuką per anksti, t. y. nuo pat gimimo (iš tiesų gultukas gali būti naudojamas ne anksčiau 2-3 mėnesiais, kuomet kūdikis jau visiškai išlaiko galvą).
Tėvai kartais užmiršta ir pajautę gultuko teikiamą komfortą leidžia vaikui ten užmigti ar užsibūti per ilgai (nepertraukiamai gultuke mažylis gali būti ne ilgiau nei 15-30 min, o per dieną - ne ilgiau nei 2 val.). Jokiu būdu negalima mažylio migdyti gultuke. Reikia įsiminti, jog neteisingai naudojama priemonė gali sukelti nemažai žalos vaiko sveikatai. Labai dažnai stebiu vaikus gultukuose su „supimo“ funkcija. Tėveliai džiūgauja: „šaunuolis išmoko siūbuoti“, „koks stiprus“ ir panašiai, o aš galiu drąsiai teigti, kad džiaugtis nėra kuo. Ypač liaupsinami bei plačiausiai parduodami yra „Babybjorn“ gultukai su spyruokliuojančia dalimi. Deja, tokios rūšies gultukai kūdikiui sukelia per didelę stimuliaciją (hiperstimuliaciją).
Nuo pat gimimo ir nuolat vaiką laikant gultuke, ateityje gali kilti stuburo formavimosi problemų, laikysenos sutrikimų. Moksliniuose šaltiniuose taip pat nurodomos ir kitos dėl neteisingo gultuko naudojimo atsirasti galinčios pasekmės: dėl dažnos gulimos padėties susiformavusios plokščios, išgulėtos vietos galvoje; įvairūs emociniai sutrikimai; hiperaktyvumas; didesnis irzlumas; elgesio sutrikimai; ypač dažnai stebimas sukrėsto kūdikio sindromas (vaikui pasireiškia antrais gyvenimo metais); ilgainiui vaiko ieškomi būdai, kaip save stimuliuoti.
Gultukas nėra priešas, tačiau draugu jo vadinti taip pat neturėtume. Gultukas turi būti naudojamas tik kaip kelių valandų per dieną pagalbininkas mamoms - pietaujant, tvarkant namus, gaminant valgį ar maudantis duše. Naujovės yra gerai, tačiau niekas neatstos geriausio aktyvaus kūdikio vystymosi laiko ant kieto pagrindo ar manieže, kuris pravartus mokantis verstis, sėdėti, šliaužti, ropoti ir eiti bei neskatina raidos atitolimo nuo normų.
Mankštos įtaka sėdėjimui
Mankšta reikalinga kiekvienam vaikui, nesvarbu, ar vaikas turi sutrikimų ar neturi, nes judėdami vaikai sąveikauja su aplinka, mokosi įvairių judesių, tarp jų ir sėdėjimo, ir aktyvaus bandymo atsisėsti. Tiesa, anksčiau atsisėsti nėra tikslinga, kur kas svarbiau stebėti kūdikio raidos etapų kaitą palaipsniui ir išmokti sėdėti bei atsisėti tuomet, kai kūdikis yra išmokęs atlikti iki tol labai svarbius judesius, kurie padeda paruošti stuburą ir atitinkamas raumenų grupes. Reikėtų nepamiršti, kad bet kokia pagalba kūdikiui turi būti specialisto, o ne močiučių rekomenduota.
Tėvai ypač laukia, kol jų kūdikis pradės sėdėti, nes sėdėjimas ženkliai keičia kūdikių kasdienybę: jie tampa savarankiškesni, atranda naujų būdų tyrinėti aplinką ir žaisti. Paprastai kūdikiai treniruotis sėdėti pradeda būdami 4-6 mėn., maždaug 6 mėn. kai kurie kūdikiai kelias sekundes jau gali pasėdėti savarankiškai, o daugelis, sulaukę 7-8 mėn., jau neblogai sėdi, nors sėdėjimas dar gali būti nestabilus. 9-10 mėn. Tačiau jokiu būdu kūdikio negalima skubinti, kažkokiais būdais siekiant pagreitinti sėdimą (pavyzdžiui, ilgai laikyti apkamšius pagalvėmis, sodinti į specialias kėdutes, nors tam dar ne laikas, ir pan.).
Kūdikį mokyti atsisėsti galima nuo 5,5 - 6 mėn. Tam, kad atsisėstų, kūdikis pirmiausia turi išmokti tvirtai laikyti galvą, o pati geriausia praktika - gulėjimas ant pilvo. Svarbu, kad tolygiai stiprėtų visi kūdikio raumenys, tačiau reikėtų žinoti, kad viskas vyksta pagal principą „iš viršaus į apačią“, t. y. pirmiausia stiprėja kaklo, po to - viršutinė ir apatinė nugaros dalys, ir t. Tačiau kūdikis gali ir puikai padėti pats sau. Kai mažylis mokosi sėdėti, dažnai jis ištiesia vieną ar abi rankas: tai būdas stabilizuoti liemenį, iš esmės paverčiant rankas atrama, padedančia išlaikyti savo kūno svorį, lavinti pusiausvyrą. Kai tik kūdikis bus pasiruošęs, padėkite jam pakilti iš gulimos padėties: tegul jis įsikimba į rodomuosius jūsų pirštus, o jūs traukite jį link savęs. Norėdami paskatinti raumenų vystymąsi, kuo dažniau keiskite kūdikio padėtį (pavyzdžiui, nuo nugaros perkelkite ant pilvo; dažniau leiskite kūdikiui pasivartyti ant grindų ir t. Nuo 5,5 - 6 mėn. galima mokyti kūdikį sėstis per šoną. Kūdikiui gulint ant nugaros vieną jo šlaunį sulenkite, atveskite į šoną ir prilaikykite ranka (tokiu būdu kūdikis turės pakankamą atramą). Kita ranka suimkite kūdikį už priešingos šlauniai rankos (t.y. jeigu prilaikote kairę šlaunį, paimkite kūdikį už dešinės rankos). Švelniai, lėtai, nuolat kalbinant traukite kūdikį už rankos į viršų.
Kūdikiui suėjo 6 mėnesiai - ką jis turėtų mokėti? Asta Brazauskienė
Fizinis aktyvumas yra vienas iš pagrindinių kriterijų sveikai vaiko raidai pirmaisiais gyvenimo metais. Vaikas auga, mokosi valdyti savo kūną ir bendrauti. Judėdamas jis susipažįsta su pasauliu, o jo nervų sistema aktyviai vystosi įgaunant naujų žinių. Vienas iš svarbių kūdikio įgūdžių yra gebėjimas sėdėti savarankiškai. Taigi, kada kūdikiai pradeda sėdėti ir kaip žinoti, kad viskas vyksta pagal planą?
Masažas taip pat žymiai pagerina fizinį vystymąsi. Jei reikia, tai gali atlikti specialistas arba tėvai, išmokę reikiamus judesius. Reguliarus masažas ne tik padeda atpalaiduoti raumenis, bet ir skatina psichoemocinį vystymąsi.
Dažniausiai vaikai mėgsta leisti laiką vandenyje ir su dideliu malonumu jame atlieka įvairius pratimus. Todėl, įprastą gimnastiką galite papildyti ir užsiėmimais vandenyje. Tačiau kartais vaikai gali bijoti atvirų erdvių, kuriose yra daug vandens. Tokiu atveju pakanka naudoti nedidelę kūdikio vonelę įpilant į ją nedidelį kiekį vandens. Be to, nepamirškite, kad kiekvienas kūdikis yra unikalus ir nereikia jo lyginti su kitais vaikais ir ypač bandyti versti daryti kažką naujo, jei jis dar tam nepasiruošęs.
Ką daryti, jei vaikas nesėdi?
Dažniausiai kūdikiai pradeda sėdėti sulaukę maždaug 6 mėnesių amžiaus, tačiau gali būti ir išimčių, susijusių su kūdikio sveikata ir jo vystymusi. Tačiau jei jokių kontraindikacijų nėra, galite pamėginti padėti vaikui išmokti sėdėti, pasinaudodami šiais patarimais:
- Mankštinkite kūdikį. Atlikite tam tikrus pratimus, kurie padės sustiprinti raumenis.
- Stimuliuokite jo motorinę veiklą - žaiskite tokius žaidimus, kur reikia pasiekti žaislą, ką nors griebti ar pajudinti.
- Reguliariai lankykitės pas savo pediatrą, kadangi tik gydytojas gali įvertinti vaiko raidos tinkamumą jo amžiui ir rekomenduoti tolesnę veiksmų eigą.
- Užtikrinkite vaiko higieną. Svarbu, kad mažylis jaustųsi gerai ir patogiai. Tad kūdikio priežiūrai rinkitės tik specialiai skirtas kosmetikos ir higienos priemones.
Galite pradėti treniruoti kūdikio raumenis ir stiprinti jo skeletą nuo gimimo. Tėvai, norintys išlaikyti anatomiškai taisyklingą savo vaiko laikyseną, dažnai lanko specialius užsiėmimus ir atlieka pratimus, kuriais siekiama pagerinti raumenų funkciją. Vaikui reikia duoti pakankamai pieno, žuvies ir mėsos produktų, skaidulinių medžiagų ir augalinių riebalų. Tačiau svarbu nepamiršti, kad kūdikių maistas turi atitikti amžių. O pirmieji pratimai kūdikiui yra skirti raumenų ir skeleto sistemai stiprinti. Galite pradėti juos daryti nuo pirmųjų gyvenimo savaičių, sutelkdami dėmesį į naujagimio poreikius. Visi pratimai turi būti atliekami tik tuomet, kai vaikas ramus ir geros nuotaikos. Nereikėtų mankštinti kūdikio, kai jis susierzinęs, pavargęs ar labai alkanas, kadangi tokių pratimų nauda nebus didelė.
Be jokios abejonės, visuomet labai svarbu įsitikinti, kad mažylis jaučiasi gerai, kadangi tam tikros sveikatos problemos, skausmas ar diskomforto pojūtis taip pat gali turėti įtakos jo raidai. Stebėkite savo kūdikio elgesį, atkreipkite dėmesį į tai kada jis būna irzlus, o kada ramus. Visuomet laiku keiskite sauskelnes ir naudokite tik pagamintas iš kokybiškų, vaiko odelei švelnių medžiagų, pavyzdžiui, Moony sauskelnes. Taip pat keičiant sauskelnes visada atkreipkite dėmesį į odelės būklę, ar nėra iššutimų, sudirgimų ir pan. Susiduriant su tokiomis problemomis veiksminga priemonė gali būti pataisų sporos kūdikiams. Taigi, nepamirškite pasirūpinti mažylio komfortu, kadangi tik gerai besijaučiantis vaikas turės noro ir jėgų išmokti kažko naujo.
