Vienas iš pirmųjų tėvų kantrybės išbandymų - kūdikių diegliai arba vadinamosios kolikos, kurios pasireiškia net iki 30 proc. naujagimių pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais ir dėl to yra vadinamos „100 dienų klyksmo“. Nors, pasak specialistų, tai nėra labai rimtas ir pavojingas negalavimas, šie fizinio diskomforto simptomai kelia sunkumų tiek mažyliams, tiek ir jų tėvams.
Pasak vaistininkės, mažyliams diegliai gali atsirasti dėl prastai išsivysčiusios skrandžio motorikos, nebrandžios žarnyno mikrofloros, netinkamai parinkto mišinuko arba netaisyklingo mamos krūties apžiojimo. „Stresuoti ar labai nerimauti dėl dieglių tikrai nereikėtų. Tėvams pravartu stebėti vaiko žindymą ir valgymą, kadangi jis dar nemoka tinkamai maitintis ir neskubėdamas ryti. Galbūt buteliukas yra netinkamas, čiulptuko skylutė yra per didelė ir vaikas valgydamas pritraukia daug oro. Kai praryjamo oro kiekis yra labai didelis, jis nespėja pasišalinti iš virškinamojo trakto ir žarnyno, todėl vaikučiams atsiranda diegliai.
Diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą, nepriklausomai nuo to, kas vyko iki tol - kūdikis galėjo juoktis, niurzgėti, valgyti ar net miegoti. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti. Kitos stipraus verksmo priežastys, apie kurias reikėtų pagalvoti, gali būti alkis, skausmas dėl mechaninio dirginimo ar sužeidimo, sušalimas ar perkaitimas, nuovargis ar per didelis įsijaudrinimas, padidėjęs jautrumas maistui; šiuo atveju turi būti dar ir kiti simptomai, pvz. Tai periodas, keliantis didelį stresą tiek kūdikiui, tiek namiškiams.
Dieglius galima atpažinti iš kieto ir įsitempusio vaiko pilvuko, o vos prasidėjus negalavimams mažylis riečiasi, traukia kojytes prie krūtinės, būna irzlus ir nuolat verkia. „Specialaus tyrimo nustatyti diegliams nėra, iš bendros simptomatikos yra nusprendžiama ir taikomas gydymas, o jeigu jis nepasiteisina, būtina ieškoti kitų priežasčių. Diegliai dažniausiai nėra rimtas sutrikimas ir padarinių neturi, tačiau kelia diskomfortą ir vaikui, ir tėvams. Vaikas nuolat verkia, prastai miega ir jį labai sunku nuraminti, jo pilvas kietas ir išsipūtęs, prie jo neįmanoma prisiliesti, tad visa tai tampa sunkiu išbandymu tėvams.
Jeigu vien tik raminimo priemonės neveikia, pasitarus su vaistininku ar gydytoju, galima dieglius gydyti. „Preparatai sumažina pilvo pūtimą, skausmą ar spazmus, kūdikis tampa ramesnis. Šios priemonės gali būti ir lašelių pavidalu, todėl labai patogu dozuoti vaikams bei kūdikiams. Galima rinktis ir kompleksinius preparatus, kurių sudėtyje yra simetikono bei gerųjų bakterijų, prisidedančių prie žarnyno mikrofloros formavimosi, jos taip pat puikiai tinka ir profilaktikai“, - sako vaistininkė.
Anot specialistės, vienas esminių dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, kai diegliukai pasireiškia kiek vyresniam vaikui, yra mityba. „Maitinančioms mamoms reikėtų koreguoti mitybą ir valgyti mažiau riebaus maisto, nes skaidant jį prisikaupia anglies dioksido ir susidaro daugiau dujų virškinamajame trakte. Taip pat reikėtų valgančio kūdikio neblaškyti, nekalbinti, nebandyti atkreipti jo dėmesio, kad jis susikoncentruotų tik į valgymą“, - rekomenduoja.
Farmacininkė taip pat primena, kad svarbu nuoseklumas iš preparatų įvairovės renkantis kūdikiui tinkamiausią, kadangi ne visiems vaikams padeda tie patys produktai: „Atėję į vaistinę tėvai dažnai nori išbandyti visus preparatus iš karto, tačiau jų sudėtis yra labai panaši, tad nereikėtų pulti visko duoti vaikui.
Verksmo priežastys ir sprendimai
Jeigu naujagimis labai dažnai verkia, Ką tai reiškia? Jeigu auginate pirmą kūdikį, šis klausimas jus ypač jaudina. Vaikas auga, ir jūs vis daugiau įgyjate patyrimo. Jau galite iš verksmo spręsti, ko jam reikia; be to, jam pačiam vis mažiau būna priežasčių verkti. Išgirdusios kūdikį verkiant, jūs galvojate: „Ar tik jis nealkanas? Ar neserga? Gal šlapias? Gal skauda pilvelį ar jis tiesiog įnoriauja?" Tėvai užmiršta svarbiausią verkimo priežastį - nuovargį. Į kitus minėtus klausimus lengva atsakyti. Tačiau ne visada galima paaiškinti, dėl ko kūdikis verkia. Po 2 savaičių naujagimiams, ypač pirmagimiams, kasdien užeina verksmo periodai, kuriuos gali vadinti kaip nori, bet paaiškinti labai sunku. Jeigu kūdikis reguliariai verkia tuo pačiu laiku antroje dienos pusėje arba vakare, tikriausiai jį kankina kolikos (pilvuką skauda, pučia, yra dujų) arba užėjo irzlaus verkimo periodas (jeigu pilvuko nepučia). Apie kūdikį, verkiantį ir dieną, ir naktį, sakome, kad jis - neramus vaikas. Jeigu jis be galo irzlus, sakome, jog kūdikis nepaprastai jautrus. Tačiau mes nežinome, kodėl naujagimiai įvairiai elgiasi. Tik žinome, jog toks elgesys jiems būdingas ir kad palaipsniui jis praeina iki 3 mėnesio. Galimas daiktas, jog visi tie elgesio tipai - tos pačios būklės variacijos. Galima tik apytikriai spręsti, kad pirmaisiais trim mėnesiais netobula vaiko nervų bei virškinimo sistema prisitaiko prie išorinio pasaulio. Vieniems vaikams šis procesas praeina lengvai, kitiems - sunkiai. Svarbiausia, atsiminkite, jog nuolatinis verkimas pirmomis savaitėmis po gimimo - laikinas reiškinys ir ne ligos požymis.
Alkio priežastys: Tiek maitindamos kūdikį pagal gana griežtą grafiką, tiek ir „pagal poreikį", greitai sužinote, kada jis būna labai alkanas, o kada tik anksti nubunda. Jeigu per praėjusį maitinimą kūdikis išgėrė visai nedaug pieno ir nubudo 2 valandomis anksčiau, negu reikia, tai tikriausiai jis verkia valgyti. Bet nebūtinai. Dažnai kūdikis išgeria gerokai mažiau pieno, negu paprastai, ir išmiega visas 4 valandas iki kito maitinimo. Jeigu kūdikis išgėrė įprastą pieno porciją ir po 2 valandų nubudęs verkia, tai labai abejotina, kad jis yra alkanas. (Jeigu jis nubudęs rėkia, praėjus valandai po paskutinio maitinimo labiausiai tikėtina, kad pilvuką pučia dujos.) Nubudusį po 2,5 - 3 valandų kūdikį pamėginkite pirmiausia pamaitinti. Kai kūdikis verkia iš alkio, maitinanti krūtimi motina pirmiausia galvoja, jog ji turi per mažai pieno, o maitinanti dirbtiniu būdu,- kad jam nepakanka karvės pieno. Tačiau tai neįvyksta netikėtai, per vieną dieną, Paprastai kūdikis keletą dienų išgeria visą pieną ir burnele ieško dar. Jis pradeda verkti, nubudęs truputį anksčiau, negu paprastai. Dažniausiai kūdikis pradeda rėkti iš alkio tuoj pat po maitinimo tik tada, kai jis keletą dienų kitam maitinimui nubusdavo truputi anksčiau. Atitinkamai augant kūdikio maisto poreikiams ir krūtyse atsiranda daugiau pieno. Kuo krūtis labiau ir dažniau ištuštinama, tuo joje daugiau pasigamina pieno. Jeigu kūdikis klykia 15 minučių ar ilgiau ir jeigu nuo paskutinio maitinimo praėjo daugiau ar net mažiau kaip 2 valandos, o per ankstesnį maitinimą kūdikis išgėrė visai mažai pieno, pamaitinkite jį. Jeigu jis užmigs patenkintas, vadinasi, jūs atspėjote jo norą. Jeigu jis pravirko, praėjus mažiau kaip 2 valandoms, kai per paskutinį maitinimą išgėrė įprastą pieno porciją, tai vargu ar jis verkia iš alkio. Leiskite jam paverkti 15-20 minučių, jeigu galite iškęsti. Pamėginkite nuraminti jį čiulptuku. O jeigu jis vis labiau verkia, pamaitinkite. Tai nepakenks. (Nepradėkite maitinti kūdikio dirbtiniu būdu, kai tik pasirodys, jog jums sumažėjo pieno. Jeigu jis verkia iš alkio, vis tiek duokite jam krūtį.)
Gal serga? Dažniausiai kūdikystėje vaikai serga peršalimo ir žarnyno ligomis. Jų požymiai žinomi: sloga, kosulys ir skystos išmatos. Kitos ligos pasitaiko nepaprastai retai. Jeigu jūsų kūdikis ne tik verkia, bet ir neįprastai atrodo, pamatuokite jam temperatūrą ir kreipkitės į gydytoją.
Gal kūdikis verkia dėl to, kad yra šlapias ar nešvarus? Tik kai kurie vaikai pradeda verkti, kai sušlampa ar susiteršia vystyklai. Dauguma vaikų dėl to ramūs. Tačiau nepakenks, jeigu pravirkusį kūdikį dar kartą pervystysite.
Gal skauda pilvuką? Pamėginkite padėti kūdikiui atsirūgti, net jeigu jis jau raugėjo.
Gal išpaikęs? Išpaikimą galima įtarti, kai kūdikis sulaukia 3 mėnesių. Nė kiek neabejoju, kad per pirmą mėnesį kūdikis dar nespėjo išpaikti.
Nuvargo? Jeigu kūdikis labai ilgai budi (nemiega) arba jeigu jis ilgai būna tarp nepažįstamų žmonių ar nepažįstamoje vietoje, arba jeigu tėvai per ilgai su juo žaidžia, visa tai gali pertempti jo nervų sistemą ir jį sudirginti. Užuot taip nuvargęs greitai užmigtų, jis niekaip negali sudėti akių. Jeigu tėvai ar nepažįstami žmonės stengsis kūdikį nuraminti ir toliau su juo žaisdami bei kalbėdami, tai tik pablogins reikalą. Kai kurie vaikai jau yra tokie, jog niekaip negali ramiai užmigti. Jie į kiekvieno budėjimo (nemiegojimo) periodo pabaigą taip nuvargsta, kad jų nervų sistema įsitempia ir sudaro savotišką barjerą. Kad galėtų užmigti, jie pirma turi nugalėti šį barjerą. Tokiems vaikams verkti tiesiog būtina. Kai kurie vaikai iš pradžių klykia, rėkia, o paskui arba staiga, arba pamažu nutilsta ir užmiega. Taigi, jeigu jūsų kūdikis verkia, baigiantis budėjimo periodui po maitinimo, tai pirmiausia pagalvokite, kad jis nuvargo, ir paguldykite jį į lovą. Tegul jis paverkia 15-30 minučių, jeigu jam tai būtina. Vieni vaikai užmiega geriau, lovelėje palikti vieni; prie to reikia pratinti visus vaikus. O kiti vaikai greičiau nusiramina, kai juos ramiai supa vežimėlyje arba jų lovelę (jei ji su ratais) stumdo pirmyn ir atgal, arba nešioja juos ant rankų, geriau užtemdytame kambaryje. Galima retkarčiais taip padėti kūdikiui užmigti, kai jis labai nuvargsta, bet ne diena dienon.
Kūdikio žiaukčiojimas
Žiaukčiojimas - tai susitraukimai gerklės gale, apsaugantys kūdikį nuo užspringimo. Valgydami kietą maistą, kūdikiai dažnai žiaukčioja - tai visiškai normalu. Tai jie daro mokydamiesi reguliuoti vienu metu sukramtomo ir nuryjamo maisto kiekį. Žiaukčiojimas nesukelia springimo. Dažniausiai žiaukčiojimas kūdikiams nesukelia nemalonių emocijų ir jie po žiaukčiojimo epizodų gali sėkmingai ir toliau valgyti.
Jeigu kūdikis užspringo, dažniausiai jokio garso negirdėsite. Užspringusio kūdikio oda pabals, ji gali pradėti ir mėlynuoti (gali pasireikšti vadinamoji cianozė). Geriausiai odos spalvos pokyčiai matyti tose srityse, kur oda plona (t. y.
Kai kurie tėvai, pabandę vis labiau populiarėjantį kūdikių primaitinimą gabaliukais (angl. "baby-led weaning"), susiduria su žiaukčiojimu. Tačiau tai natūrali kūdikio reakcija mokantis savarankiškai valgyti. Svarbu atskirti žiaukčiojimą nuo užspringimo. Žiaukčiojimas yra garsus, kūdikis gali atsikosėti ir tęsti valgymą. Užspringimas yra tylus, kūdikis negali kvėpuoti, oda mėlynuoja.
Tėvų pagalba ir rūpestis
Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais - tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Dažnai mamos klausia - ką daryti, kai pažindžius iš vienos ir kitos krūties pienuko ir paguldžius į lovytę kūdikis ima verkti, kartais net spiegti? Ar užtenka jam pieno? Ar užtenka pieno geriausiai parodo kūdikio sauskelnės.
Rekomendacijos, ką daryti mamai:
- Atraskite verksmo priežastį. Kiekvienas verkimas gali turėti skirtingas priežastis. Todėl svarbu kiekvieną kartą bandyti nuspėti verkimo priežastį. Priežastys gali būti įvairiausios: alkanas, šlapias, sušalo, perkaito, nemaloniai jaučiasi sauskelnių turinys, išsigando, nuobodžiauja ir taip toliau. Kiekvieną kartą priežastis gali būti vis kita.
- Eliminuokite priežastį. Nuspėjus priežastį, ją pašalinkite. Jei vaikui nuobodu, duokite žaisliuką. Jei vaikas sukaitęs, šiek tiek nurenkite. Jei vaikas išsigando, nuraminkite. Jei pavargęs - pamigdykite. Nereikia vaiko imti ant rankų dėl kiekvieno verkimo. Fizinis kontaktas svarbus nuraminimui, galbūt užmigdymui, bet jei vaikas nuobodžiauja - tikrai užteks duoti žaislą. O kol jis apžiūrinės žaislą, spėsite ir užkąsti.
- Nepaliekite paverkti, kol nustos. Jūs gerai jaučiate, tikrai to daryti nereikia. Maždaug apie 8-10 mėnesį vaikams ypač intensyviai formuojasi prieraišumas ir jie ypač jautriai reaguoja į bet kokį mamos dingimą iš jų matymo lauko. Nors mama gal tik trumpai nubėgs į tualetą, bet kūdikiui gali atrodyti, kad ji dingo, jos nėra per ilgai, o gal ji nebegrįš niekada. Todėl jei kūdikis verkia, jaučiasi neramus, jam kaip tik vis reikia suteikti patvirtinimą - mama šalia ir bus tiek kiek reikės. Tik tada kūdikis išmoks, kad pasaulis saugus, priimantis, besirūpinantis ir nereikia garsiai verkti kiekvieną kartą, kad tą saugumą (mamą) sugrąžintu šalia.
- Visada nuraminkite. Jei kūdikis įsiverkė, kūkčioja, raudonuoja ar mėlynuoja nuo rėkimo, būtina jį kuo skubiau nuraminti. Panešiokite, paglostykite, eliminuokite galimą verkimo priežastį. Kūdikiai dar neturi pakankamai vidinių resursų nusiraminti patys ir jei jie labai stipriai įsiverkė, tai ženklas, kad jau reikalinga suaugusiojo pagalba.
- Buities darbus dalinkitės, prašykite pagalbos. Jei Jūsų kūdikis ypač neramus ir jam reikia daug fizinio kontakto, galbūt Jums gali pagelbėti vyras, Jūsų mama, anyta ar draugiška kaimynė, kurie galėtų pagelbėti kartas nuo karto užeidami ir pabūdami su kūdikiu, kol Jūs pavalgysite, nueisite į dušą ar pamiegosite, kad atgautumėte jėgas ir toliau rūpestingai ir jautriai galėtumėte rūpintis savo mažyliu.
Kūdikių auginimas - nepaprastai sunkus darbas, keliantis ne tik malonius, bet ir kartais nemalonius jausmus. Augdami mažyliai būna ypač jautrūs tėvų emocinėms būsenoms. Todėl mamai ar kitam asmeniui, kuris beveik visą laiką būna su kūdikiu, reikia pasirūpinti ir savo sveikata, savijauta. Nepamirškite savo poreikių: pailsėkite, pavalgykite, pamiegokite, atraskite laiko sau ir partneriui, savo mėgiamoms veikloms. Jei kas nors iš Jūsų artimųjų siūlo pagalbą, neskubėkite jos atsisakyti. Daugumai šeimos artimųjų gali būti malonu Jums padėti, jie gali norėti praleisti laiką su Jūsų mažyle. Gera fizinė ir psichologinė savijauta yra ypač svarbi, kad galėtumėte būti gera mama savo kūdikiui.
Kartais mažylį auginantiems tėveliams reikia ne tik artimųjų paramos, bet ir fizinės, psichikos sveikatos, vaikų auklėjimo specialistų pagalbos. Jei mažylio auginimas kelia Jums rūpesčių, jaučiatės išsekę, nervingi, ieškokite specialistų pagalbos ir su slegiančiais jausmais, vaiko auginimo iššūkiais nelikite vieni.
Kūdikio maitinimas ir virškinimas
Idealų, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu. Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, mažylis gausiai seilėjasi, gleives išvemia, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis - mekonijumi. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma. Mažylio skrandžio talpa priklauso nuo jo svorio. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40-60 ml. Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti. Kai kūdikis vemia keletą kartų dienos bėgyje; daugkartinį vėmimą gali sąlygoti kai kurios medžiagų apykaitos ligos (pvz. Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva. Visi kūdikį prižiūrintys namiškiai privalo kruopščiai ir dažnai plautis bei dezinfekuoti rankas. Viduriuojančiam mažam vaikui greitai gali sutrikti elektrolitų balansas (netenka skysčių, natrio ir kalio druskų), vaikas tampa irzlus, o vėliau vangus. Tokiu atveju maitinimo krūtimi nutraukti nereikia. Gydytojas nuspręs, ar mišinukais maitinamam kūdikiui turėtų būti skiriamas mišinys be laktozės. Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti.
4-8 mėn. kūdikiams per parą galima duoti 60 - 120 ml, o 8-12 mėn. Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz. slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai. Jei tuštinimosi dažnis ženkliai suretėja, pvz. Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi, pvz. Kai pernelyg daug verkia vyresnis nei 4 mėn.
Kūdikio nuovargis ir miegas
Kad ir kaip stengtumėmės laikytis griežtos dienotvarkės, kartais kūdikiai neišvengiamai pervargsta. Svarbu žinoti, kad perstimuliuoti ir per ilgai būdraujantys kūdikiai sunkiau užmiega, dažniau pabunda, o ir jų miegas nėra toks kokybiškas, koks turėtų būti. Taigi, tėvai tarsi patenka į užburtą ratą: pervargęs mažylis sunkiau užmiega, nes nuovargis kaip tik ir neleidžia užmigti. Net iki 6 mėn. amžiaus kūdikiai negeba susikurti reguliarių miego ciklų, o kai pradeda jaustis pavargę, jie tiesiog nežino, kad jiems geriau jaustis padės miegas. Pirmieji nuovargio požymiai: kūdikis trina akis, tampa kaprizingas, judina ausytes arba pirštu suka plaukus, žiovauja. Būtina pasidomėti, kiek valandų per parą vidutiniškai turėtų miegoti skirtingo amžiaus kūdikiai. Pavyzdžiui, naujagimis turėtų miegoti apie 16-18 valandų, likęs laikas skirtas maitinimui, sauskelnių keitimui, maudynėms bei kitoms higienos procedūroms. 1 mėn. kūdikiui reikia miegoti 15-17 valandų, o kuo kūdikis vyresnis, tuo labiau trumpėja miego laikas. Pavyzdžiui, 12 mėn. sulaukęs mažylis jausis visiškai pailsėjęs, jei per parą miegos apie 13 valandų (1-2 poguliai, kurių bendra trukmė yra iki 2-3 val., ir bent 11,5 val. Taip pat pasistenkite laikytis dienotvarkės - gultis, keltis, valgyti ir atlikti kitas veiklas visuomet panašiu laiku (tiesa, šie patarimai nėra aktualūs naujagimiams), o artėjant miego laikui kūdikio nestimuliuokite. Žinoma, pervargusį kūdikį paguldyti ir užmigdyti bus sunkiau, tačiau tai nėra neįmanoma. Pabandykite geriau perprasti kūdikio miego įpročius ir nuraminti kūdikį. Labai svarbu žinoti apie „pabudimo langus“ - laiką, kurį kūdikiai gali išbūti būdraudami. Šie langai skiriasi priklausomai nuo kūdikio amžiaus. Pavyzdžiui, naujagimis per valandą gali būti budrus ir vos kelias minutes, 1 mėn. kūdikiai nemiegoję išbus iki valandos ir ilgiau, o 3 mėn. kūdikis budrus gali išbūti iki dviejų valandų. Susikurkite miegui pasiruošti padedančius ritualus: kūdikį nuprauskite, pakeiskite sauskelnes, perrenkite pižama, padainuokite lopšinę ar paskaitykite pasakėlę, tada trumpai pasūpuokite, pamasažuokite, duokite atsigerti. Visi šie nedideli ritualai padės lengviau pereiti iš budrumo stadijos į miego režimą ir duos smegenims signalą, kad laikas miegoti. Prieš pietų miegą atlikite tik kai kurios ritualus (t.y. parinkite trumpąją migdymo versiją). Kūdikius iki 8 sav. Išbandykite baltąjį triukšmą. Baltuoju triukšmu yra vadinami garsai, kurie veikia raminančiai. Oda prie odos kontaktas kūdikius veikia raminančiai ir padeda jiems lengviau užmigti. Kritiniu atveju, jeigu kūdikis labai pavargęs ir niekaip negali užmigti, padeda įvairios gurybės: migdymas vaikštant ir supant ant rankų, laikant glėbyje ir šokčiojant ant kamuolio, vežime ar važiuojant automobilyje, vaikštant su į nešioklę ar vaikjuostę įdėtu kūdikiu. Išbandę kelis būdus labai greitai pastebėsite, kuris tinkamiausias jūsų mažyliui.
Tris mėnesius mama migdė kūdikėlį ant rankų. Jei bando paguldyti į lovytę nesuptą - mažylė ima verkti. Ar ignoruoti mažylės norą būti panešiotai ir leisti verkti? O gal nevirkdyti ir nešioti? Mama Lijana klausia: „Auginam pirmagimę, jai jau 3 mėnesiai ir savaitė. Mažylė po truputį vis aiškiau išreiškia savo nuomonę. Blogai, kad įpratinau ją migdyti ant rankų. Po visų veiklų ateina noras būti panešiotai ir tik taip ji užmiega. Jei to nedarau, verkia. Ar ignoruoti mažylės norą būti panešiotai ir leisti verkti? Bandžiau su muzika leisti užmigti. Tačiau gelbėja tik panešiojimas. Taip pat jai viskas greit atsibosta. Ar tai normalu?“
Kaip žinia, dar mamos įsčiose užsimezga ryšys tarp vaiko ir jo tėvų. Šis vaiko ir tėvų ryšys yra labai svarbus visiems mažyliams, ypač naujagimiams ir kūdikiams. Naujagimiai, kūdikiai yra per silpni savarankiškai išgyventi be artimųjų globos, todėl jie siekia artumo su jais besirūpinančiais artimaisiais. Mažyliai žvelgia savo artimiesiems į akis, uodžia jų kūno kvapus, klausosi artimųjų balsų, jaučia jų prisilietimus. Priglausti prie motinų krūtinių, žįsdami mažyliai jaučiasi saugūs, sotūs ir mėgaujasi artumu su mamomis, nurimsta. Šiuos malonius potyrius vaikai įsimena ir siekia patirti juos iš naujo.
Greta malonų pojūčių mažyliai gana greitai pajunta, kad šiame pasaulyje būna ir nemalonių pojūčių, pavyzdžiui, drėgmės jausmas, alkis, nuovargis, triukšmas ir kt. Naujagimio, kūdikio verksmas, rėkimas yra pirminis mažylių bandymas pranešti aplinkai apie patiriamus nemalonius pojūčius, nepatenkintus fiziologinius, psichologinius poreikius. Tam, kad vaikutis jaustųsi saugus, mama ar kitas vaikučiu besirūpinantis artimasis naujagimiui, kūdikiui turėtų būti pasiekiamas kiekvieną akimirką, gebantis jautriai reaguoti į mažylio siunčiamus signalus bei galintis patenkinti vaikučio poreikius. Įsiverkęs naujagimis, kūdikis, prie kurio niekas neprieina, verkiančio neima į glėbį, nenuramina, nepatenkina jo poreikių, išgyvena didžiulę baimę, stiprius nesaugumo jausmus. Šie mažylio jausmai gali būti labai stiprūs, žalojantys vaiko psichiką. Toks mamos ar kito kūdikiu besirūpinančiu artimojo elgesys gali skatinti vaikučio nesaugumo, nepasitikėjimo aplinka jausmus, priešiškumą kitų asmenų atžvilgiu.
Kūdikiui labai svarbu, kad mama arba kitas artimasis nuolat būtų šalia. Jei motina yra nuolat šalia ir priima vaiko poreikius kaip savo, individualiai prisiderina prie jo, formuojasi abipusiu supratimu ir pasitikėjimu paremtas stiprus ryšys - prieraišumo jausmas, vėliau virsiantis vaiko pasitikėjimu aplinka, kitais asmenimis pagrindu. Taigi labai svarbu, kad pirmaisiais savo gyvenimo metais kūdikiai gautų daug švelnių artimųjų prisilietimų. Ignoruoti šį vaiko poreikį nebūtų išmintinga. Kaip ir nebūtų gerai leisti mažylei verkti iki pamėlynavimo negaunant jai to, ko šiame raidos etape jai reikia labiausiai. Suprantama, nuolatinis nešiojimas gali varginti, ypač jis vargina tuos tėvus, kurie patys dvejoja, ar tinkamai elgiasi pratindami vaiką prie rankų. Nors šiuo vienu svarbiausiu vaiko poreikiu kūdikystėje abejoti nereikėtų, visgi nusprendus nešioti kūdikį rečiau svarbu būtų tėvams pagalvoti, kokiu kitu keliu vaikutis galėtų pasijusti saugus, mylimas, rūpesčiu ir besąlyginiu dėmesiu apgaubtas, kai miega, būdrauja, ruošiasi miegoti. Gal verta mergaitę migdyti įsupus į švelnią antklodę, kuri, liesdamasi su ja, leistų jai pasijusti ramesnei? O gal paniūniuoti jai prieš užmiegant? Paglostyti? Dabar svarbiausia pagalvoti, kuo kitu norėtumėte pakeisti mergaitės panešiojimą ir tada tą kitą integruoti į panešiojimą, leisti iš lėto mergaitei susipažinti su nauju migdymosi ritualu, priprasti prie jo ir tik ilgainiui šį naująjį migdymosi būdą atskirti nuo panešiojimo.
Taip pat žr. Tam, kad visas šis apmainymo procesas vyktų sklandžiai, labai svarbu ir mamai, ir kūdikiui jaustis ramiems. Mažylei būdraujant žaiskite su ja, leiskite jai susipažinti su pasauliu, kalbėkite su mergaite. Galite pabandyti kalbinti vaiką keisdami sauskelnes, rengdami, maitindami pasakokite, ką darote, kas vyksta aplinkoje. Dar prieš pradėdami suprasti žodžių reikšmes, vaikai suvokia jų emocinį turinį. Balso tonas, ramus kalbėjimas, maloni nuotaika - viskas vaikučiui perteikia artimųjų emocinę šilumą ir meilę.
Kada kreiptis į specialistus?
Jeigu Jūsų kūdikis ne tik verkia, bet ir neįprastai atrodo, pamatuokite jam temperatūrą ir kreipkitės į gydytoją. Jei nenumaldomas verksmo priežastis gali būti kūdikio sužeidimas, pvz. Jei keletą valandų kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys, pvz. Kai pernelyg daug verkia vyresnis nei 4 mėn.
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.
tags: #kudikis #pavalges #ziaugcioja
