Kūdikio kvėpavimas - vienas iš svarbiausių gyvybės požymių, todėl natūralu, kad tėvai nerimauja, kai mažylis staiga nustoja kvėpuoti. Nors tai gali atrodyti bauginančiai, dažniausiai tai yra trumpalaikis reiškinys, neturintis rimtų pasekmių. Tačiau svarbu žinoti, kada reikėtų sunerimti ir kaip tinkamai reaguoti.
Kūdikio kvėpavimo ypatumai
Kūdikis kvėpuoti mokosi dar būdamas mamos pilvelyje. Tiriant ultragarsu jau nuo 20 nėštumo savaitės galima stebėti vaisiaus kvėpavimo judesius. Gimęs mažylis išmoksta kvėpuoti pats, tačiau tai nėra paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Gimstant patiriami dirgikliai (šaltis, skausmas, lietimas), deguonies stoka organizme (perkirpus virkštelę) skatina pirmąjį naujagimio įkvėpimą. Išnešiotas sveikas naujagimis pirmąkart įkvepia per pirmąją gyvenimo minutę.
Su pirmuoju riksmu mažylio plaučiai išsiplečia, jis pradeda kvėpuoti savarankiškai. Jeigu iki gimimo vaikelio plaučiai buvo užpildyti skysčiu, jam gimus palengva užpildomi oru, pasikeičia organizmo kraujotaka bei medžiagų apykaita. Pirmaisiais mėnesiais kūdikis turi adaptuotis prie naujų gyvenimo sąlygų. Prisitaikymas tiesiogiai susijęs su kvėpavimo tobulėjimu.
Naujagimių medžiagų apykaita yra daug greitesnė nei suaugusiojo, todėl jam reikia daugiau deguonies, kuris į organizmą patenka dažniau kvėpuojant. Verta žinoti, kad naujagimiui kvėpuojant juda pilvas. Norint sužinoti, kaip dažnai jis kvėpuoja, reikia uždėti ant pilvuko ranką ir paskaičiuoti, kiek naujagimis atlieka kvėpavimo judesių. Dažniausiai jis įkvepia ir iškvepia 40-60 kartų per minutę, šešių mėnesių kūdikio kvėpavimas jau retesnis - 35-40 įkvėpimų ir iškvėpimų per minutę, sulaukus metukų - apie 30 kartų. Kūdikiui augant kvėpavimas keičiasi į diafragminį.
Nėra nė vienos mamytės, kuri nebūtų tikrinusi, kaip kvėpuoja jų mažylis. Kartais net veidrodėlį prideda prie nosytės, kantriai laukdamos, kol jis aprasos. Rūpestingoms mamytėms būtų pravartu žinoti, kad ateidamas į šį pasaulį mažylis atsineša visą komplektą įgimtų refleksų.
Kvėpavimą reguliuoja kvėpavimo centras, esantis pailgosiose smegenyse. Jis subręsta pirmaisiais gyvenimo metais, todėl naujagimiams ir kūdikiams būdingas netolygus kvėpavimas (vadinamoji aritmija) ir trumpalaikiai kvėpavimo sustojimai (apnėja).
Kodėl kūdikis gali pamiršti kvėpuoti?
Kai kurie kūdikiai ir vaikai gali gąsdinti tėvus staiga iškvėpę ir pamiršdami įkvėpti oro. Šie kvėpavimo sustojimo priepuoliai, dar vadinami afekto-respiratoriniais spazmais, visiškai nepavojingi, jeigu jie trunka ne daugiau kaip 20 sekundžių, o vaikas būtinai vėl ims kvėpuoti.
Paprastai šie priepuoliai prasideda taip: vaikas rėkia arba verkia, po to staiga liaujasi kvėpuoti ir parausta. Rankų ir kojų traukuliai - tai jau nerimą keliantis simptomas. Kaip ir sąmonės netekimas, šis simptomas taip pat sukelia deguonies kiekio sumažėjimą smegenyse ir raumenyse.
Miego apnėja - tai būsena, pasireiškianti dažnais trumpalaikiais kvėpavimo sustojimais dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo arba sutrikus kvėpavimo nervinei kontrolei miego metu. Pediatrai į tokius kvėpavimo netolygumus rekomenduoja žiūrėti rimtai, nes tuomet smegenims trūksta deguonies - tai gali kelti grėsmę kūdikio gyvybei.
Kita galimos priežastys - sutrikimai nosies kvėpavimui. Jeigu kūdikio nosies landos užsikimšusios, jis gali būti priverstas kvėpuoti per burną. Tai gali atsitikti dėl slogos, alergijos, anatominės nosies pertvaros problemų, svetimkūnio nosyje. Jei kūdikis ar vaikas kvėpuoja per burną, tai rodo kažkokį sutrikimą, patologiją.
Galimos kvėpavimo sutrikimų priežastys vaikams
- Afekto-respiratoriniai spazmai: Tai būklė, kai kūdikis verkimo metu nustoja kvėpuoti, užverčia akytes ir suglemba. Dažniausiai tai lemia pyktis, nusivylimas, išgąstis ar skausmas.
- Miego apnėja: Jei kvėpavimas nutrūksta ir vėl atsinaujina naujagimiui miegant, ši patologija vadinama miego apnėja. Apnėja - tai ilgesnė nei 15-20 sek. kvėpavimo pauzė.
- Kvėpavimo takų ligos: Sloga, sinusitas, tonzilitas, adenoidų uždegimas gali sukelti kvėpavimo pasunkėjimą.
- Bronchiolitas: Ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, pažeidžianti mažiausius plaučių kvėpavimo takus.
- Naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromas (NKSS): Rimta liga, pasireiškianti naujagimiams dėl nesubrendusių plaučių.
- Svetimkūnis nosyje: Smulkūs daiktai, įkišti į nosį, gali sutrikdyti kvėpavimą.
- Dehidratacija: Skysčių trūkumas organizme gali sutrikdyti įvairias funkcijas, įskaitant kvėpavimą.
Ką daryti, jei kūdikis pamiršta kvėpuoti?
Dauguma gydytojų mano, kad kvėpavimo sustojimų, trunkančių iki 20 sekundžių, gydyti nereikia. Jei vaikas parausta, bet vėl pradeda kvėpuoti, tai yra normali reakcija. Tačiau jeigu priepuolio metu vaikas šlapinasi, prisikanda liežuvį, trūkčioja ir krato rankas bei kojas, tai jau yra nerimą keliantis simptomas.
Kad kūdikis „nepamirštų” ritmiškai kvėpuoti, jam apie tai reikia priminti švelniais prisilietimais, todėl kuo dažniau jį paglostykite ir priglauskite prie savo kūno.
Jeigu mažyliui reikalinga pastovi kvėpavimo kontrolė, naudojami naujagimių kvėpavimo ir apnėjų registravimo monitoriai. Lietuvoje jais naudojamasi tik ligoninėse, o užsienyje jie dažni tėvelių pagalbininkai namie. Jų veikimo principas paprastas: jeigu mažyliui miego metu ar jam būdraujant kvėpavimas suretėja iki 10 kvėpavimo judesių per minutę, kvėpavimas sustoja ilgiau nei 12 sekundžių, pasigirsta tam tikras įspėjantis signalas arba užsidega indikatoriaus lemputė.
Pirmosios pagalbos žingsniai
- Nukreipkite dėmesį: Jei kūdikis pradeda verkti ir atrodo, kad tuoj ims sulaikyti kvėpavimą, stenkitės nukreipti jo dėmesį, pasiūlykite kitą veiklą.
- Saugokite: Jei priepuolis prasideda, apsaugokite vaiką nuo kritimo ir galimų traumų.
- Neleiskite išsausėti nosies gleivinei: Svarbu gydyti užsikimšusią nosytę, nes tai gali apsunkinti kvėpavimą.
- Stebėkite: Jei kvėpavimo sulaikymo priepuoliai labai dažni, užsitęsia ilgiau nei 60 sekundžių, provokuojami smulkmenų ar nesumažėja vaikui augant, būtinai pasitarkite su gydytoju.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma kvėpavimo sulaikymo atvejų yra nepavojingi, svarbu žinoti, kada reikėtų kreiptis į gydytoją. Jeigu:
- Kvėpavimo sustojimai trunka ilgiau nei 20 sekundžių.
- Priepuolio metu pasireiškia traukuliai, sąmonės netekimas.
- Kūdikis ar vaikas pamėlynuoja ar išbąla prieš ar priepuolio metu.
- Priepuoliai yra labai dažni, jų dažnis nemažėja vaikui augant.
- Kvėpavimo sutrikimai pasireiškia ne tik verkimo metu, bet ir miegant (miego apnėja).
Tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris nustatys tikslią priežastį ir paskirs tinkamą gydymą.
Svarbu: Jeigu įtariate, kad jūsų kūdikis serga bronchiolitu, pastebite švokštimą, dusulį ar blogą maitinimąsi, būtina nedelsiant konsultuotis su pediatru ar gydytoju, kad būtų įvertinta būklė ir prireikus pradėtas gydymas. Venkite savarankiško vaistų, įskaitant kosulį slopinančius ar bronchus plečiančius preparatus, vartojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga.
Burnos kvapo svarba: Vaikų burnos kvapas gali signalizuoti apie įvairias problemas, įskaitant virškinimo sistemos sutrikimus, kvėpavimo takų ligas ar netinkamą burnos higieną. Svarbu užtikrinti tinkamą vaiko dantų ir burnos higieną, o kilus abejonių - pasitarti su specialistu.
