Vienas dažniausių tėvų skundų pirmaisiais mažylio gyvenimo mėnesiais yra atpylimas. Šis reiškinys, kartais vadinamas nekomplikuotu refliuksu, atsiranda, kai skrandžio turinys nevalingai išmetamas į burnos ertmę. Atpilti gali sveiki naujagimiai ir kūdikiai, taip pat - ir žindomi, ir maitinami pieno mišiniais. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais virškinimo sistema dar nėra brandi ir skrandžio turinys lengviau sugrįžta į stemplę, t. y. kūdikis atpila. Sveiko vaiko savijauta dėl to nenukenčia ir jis normaliai priauga svorio.
Nustatyta, kad 50 proc. sveikų kūdikių iki 3 mėnesių ir maždaug 60 proc. - 4-6 mėnesių atpila bent kartą per parą. Kūdikiai dažnai atpila, jei jie gauna per daug pieno pernelyg dideliu greičiu. Taip atsitinka, kai kūdikis valgo labai greitai ar veržliai, ar kai mamos krūtys yra persipildžiusios. Beje, atpilto pieno kiekis dažnai atrodo didesnis, nei buvo iš tikrųjų, nes retas žmogus sugeba tiksliai įvertinti išsipilusio skysčio tūrį.
Daugiau nei pusė visų kūdikių iki pusės metų amžiaus atpila bent kartą per dieną. Dažniausiai ir daugiausiai atpila kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, vėliau atpylimų vėl gali padaugėti, kuomet vaikas paauga, tampa judresnis, t.y. apie 8-9 mėn. Kūdikio išgertas pienukas, prieš patekdamas į skrandį, keliauja stemple. Apatinėje stemplės dalyje yra nedidelis vožtuvas, vadinamas apatiniu stemplės sfinkteriu, kuris atsiveria, leisdamas maistui patekti į virškinamąjį traktą, po to vėl užsidaro. Kūdikio sfinkteris nėra visiškai susiformavęs, todėl į stemplę patenka skrandžio turinio, kurį kūdikis atpila. Tai natūralus reiškinys, vadinamas gastroezofaginiu refliuksu (GER).
Fiziologinis, t.y. normalus atpylimas, dažniausiai ir daugiausiai pasireiškia kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus. Jeigu kūdikis atpila neapvirškintą, t.y. šviežią, baltą, bekvapį pieną ar mišinuką, atpylimas yra normalus, t.y. fiziologinis. „Kalbant apie naujagimius ir kūdikius, tas atpylinėjimas iš dalies yra normalus dalykas. Naujagimiai turi tokį taip vadinamą nebrandų rauką - žiedas, skiriantis skrandį ir stemplę, pas naujagimius yra ne visą laiką uždarytas. Jis periodiškai atsirado ir tokiu būdu naujagimis gali atpilti. Naujagimiai ir kūdikiai atpylinėja dažniau, nes jie guli horizontalioje padėtyje ir taip maistui yra lengviau išbėgti atgal. Tad naujagimis per parą gali atpilti keletą kartų. Jei atpila vieną ar du kartus, tai nieko baisaus.“
Pagrindinės atpylimo priežastys
- Stemplės anatomija: Silpnas apatinio stemplės rauko (atskiriančio stemplę ir skrandį) tonusas.
- Skrandžio dydis: Kūdikiai auga labai sparčiai, todėl valgo jie noriai ir daug, ir kartais tas „daug“ virsta „per daug“.
- Dujų kaupimasis žarnyne.
- Judrumas: Pamaitintą aktyvuolį 10-20 minučių palaikykite priglaudusi prie savęs. Iš karto po valgio nekeiskite sauskelnių. Atidėkite tai keliolikai minučių, vaiko nekilnokite ir nevartykite, nes gali atpilti.
- Dantų dygimas.
Kitos galimos priežastys:
- Netaisyklingas maitinimas: Dažniau atpila netaisyklingai maitinamas mažylis. Netinkamai apžiojęs spenelį kūdikis maitinimo metu praryja daug oro, todėl po maitinimo jis nerimauja, po to stipriai atsirūgsta ir atpila.
- Godus valgymas: Atpylinėja ir godžiai valgantys peralkę kūdikiai, nes ir tuomet mažyliai praryja daug oro.
- Permaitinimas: Permaitinamas vaikas nuolat atsirūgsta, atpila, atsiranda virškinamojo trakto sutrikimų, dėl kurių kamuoja diegliai.
- Neišsivystęs žarnynas: Dėl neišsivysčiusio žarnyno neišnešioti kūdikiai atpila dažniau.
- Pasikeitusi mamos mityba: Vaiko organizmo sistema dar nebrandi, kai kurių fermentų organizme stinga, todėl jei mama prisivalgė aštraus, neįprasto maisto ar gėrė vaistų, kurie taip pat kartais keičia pieno skonį, vaikas dalį nesuvirškinto pieno gali atpilti.
- Dirglus kūdikis: Neramus, dirglus vaikas gali prašyti krūties norėdamas prisiglausti prie mamos ir nusiraminti. Gal jis jaučia nerimą, nori mamos švelnumo arba atsibosta gulėti vienam? Kai mama jį priglaudžia prie krūties, pašnekina, gyvenimas iškart pašviesėja, nes jaučia jos kūno kvapą, girdi švelnų balsą. Todėl verkdamas prašo dėmesio, o mama pamano, kad nori valgyti, ir pamaitina. Kūdikis persivalgo, pienas nebetelpa į skrandį ir atpila.
- Padidėjusi raumenų įtampa: Dažno kūdikio raumenys yra įsitempę, tuo pačiu metu ir prievarčio raumuo tarp skrandžio ir dvylikapirštės žarnos. Todėl vaikui skauda, pučia pilvą.
- Pilvo bėdos: Jei gimusiam kūdikiui trūko deguonies, reikėjo gaivinti arba sunkiai sirgo užkrečiamąja arba kita liga, taip pat gali atlieti pieno.
Tačiau apatinis stemplės sfinkteris dėl raumenų silpnumo gali pilnai neužsiverti leisdamas skrandžio turiniui patekti į stemplę. Dažnai pastebima, kad kūdikiui pirmaisiais gyvenimo mėnesiais tuoj po valgymo ar atsirūgus iš burnos išbėga nedidelis kiekis apvirškinto pieno. Tai vadinama atpylimu.
Kada reikėtų sunerimti?
Jeigu kūdikis atpila apvirškintą, gelsvos ar žalsvos spalvos, salsvo kvapo pieną arba mišinuką, galima įtarti patologiją. Sunerimti reikėtų ir jeigu kūdikis atpila labai dažnai ir labai daug, fontanu, beveik visą suvalgytą maistą, jam krenta svoris, atpila vyresnis nei 6 mėn. kūdikis. Nerimą turėtų kelti labai dažni atpylimai, kuomet kūdikis atpila bene viską, ką suvalgo, atpila labai stipria srove (fontanu), atpildamas verkia, pyksta, jaučia skausmą, jam blogai auga arba net krenta svoris, atpylimų nemažėja kūdikiui augant. Tokiais atvejais, galima įtarti patologinį, t.y. nenormalų atpylimą.
Jeigu kūdikis atpila sutrauktą pieną, gali turėti trupučiuką gelsvo atspalvio - kas reiškia, kad yra tulžies - tada viskas tvarkoje. Bet jeigu tame turinyje yra kraujo arba jeigu jis yra tamsiai žalios spalvos, tai gali būti tam tikros beprasidedančios ligos požymis, į ką tėvai turi labai rimtai atkreipti dėmes.
Jeigu kūdikis atpila vieną-du kartus per parą arba atpila nedaug, dažniausiai tai nėra jokios ligos požiūris, tačiau, jeigu kūdikis apylinėja dažnai arba daug, arba yra patologinių priemaišų - kraujo, tulžies - tada reikėtų, kad mamos neužsiimtų saviveikla, o važiuoti pas gydytojus.
Jeigu kūdikis atpila fontanu, nusilpsta, galima įtarti organinius virškinimo sistemos pakitimus - skrandžio pilorinės dalies (pereinančios į dvylikapirštę žarną) spazmą ar susiaurėjimą. Antrasis atvejis sunkesnis, nes visiškai sutrinka maisto patekimas iš skrandžio toliau į dvylikapirštę žarną ir į plonąjį žarnyną. Kūdikis nuolat gausiai atpila ir netenka svorio, skysčių, sutrinka elektrolitų balansas, vystosi organizmo intoksikacija. Vaikutis tampa vangus, išblyškęs. Tai pastebėjusi mama turi nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kaip padėti vaikui, turinčiam aktyvumo ir dėmesio sutrikimą
Kaip sumažinti atpylimą?
Taisyklingai žindykite kūdikį. Jei manote, kad atpylimas gali būti susijęs su alergija maistui (ar jo netoleravimu), pasistenkite nustatyti, kokie maisto produktai, ar jų sudėtinės dalys, galėtų būti refliukso (atpylimo) priežastis. Viena iš dažniausiai pasitaikančių alergijos ar maisto netoleravimo priežasčių yra pieno produktai, kuriuos vartoja motina. Jeigu kūdikis atpila nesuvirškintą arba vos apvirškintą, t.y. šviežią, baltą, bekvapį pieną ar mišinuką, atpylimas yra normalus, t.y. fiziologinis.
Pasirinkite tinkamą buteliuką. Jeigu kūdikis atpila fontanu, nusilpsta, galima įtarti organinius virškinimo sistemos pakitimus - skrandžio pilorinės dalies (pereinančios į dvylikapirštę žarną) spazmą ar susiaurėjimą. Antrasis atvejis sunkesnis, nes visiškai sutrinka maisto patekimas iš skrandžio toliau į dvylikapirštę žarną ir į plonąjį žarnyną.
Pasirinkite tinkamą mišinį. Jeigu kūdikis maitinamas mišinėliu, rinkitės buteliukus su vožtuvėliu (angl. anti-colic). Jeigu kūdikis atpila fontanu, nusilpsta, galima įtarti organinius virškinimo sistemos pakitimus - skrandžio pilorinės dalies (pereinančios į dvylikapirštę žarną) spazmą ar susiaurėjimą.
Kad kūdikis nespėtų labai išalkti, dažniau jį žindykite. Kad atsirūgimų ir atpylimų sumažėtų, maitinkite mažylį taip pat vertikalesnėje padėtyje, o nerimaujantį, sudirgusį mažylį valgydinkite tik nuraminusi. Po maitinimo nepamirškite palaikyti kūdikį vertikaliai apie pusvalandį ir šiuo metu neatlikite aktyvių manipuliacijų, pavyzdžiui, nekeiskite sauskelnių, nevartykite mažylio ir stenkitės, kad jis pabūtų ramiai. Po maitinimo kūdikį 5-30 min.
Jeigu kūdikis maitinamas mišinėliu, rinkitės buteliukus su vožtuvėliu (angl. anti-colic). Jeigu jums pienas atsileidžia per stipriai - maitinant kūdikis turi būti ne po krūtimi, o virš jos. Tinkamos maitinimo pozos: gulint ant nugaros ir padėjus vaiką virš savęs ant pilvuko, arba sėdint ir laikant jį stačiai.
Jeigu visos šios priemonės nepadeda, mažyliui galima anksčiau duoti papildomo tiršto maisto (nuo 4-5 mėn, o kartais ir anksčiau). Kai kada siūloma rinktis mišinį su mažesniu laktozės kiekiu ar visiškai be jos.
Kai kurie šios ligos požymiai panašūs į kvėpavimo takų infekcijų - vaikas gali skųstis ryklės skausmu, užkimti, kosėti. Gana dažnas simptomas kosulys provokuoja refliuksą, o šis - kosulį, taigi susidaro lyg uždaras ratas. Kartais kosulys labiau kamuoja pavalgius. Todėl tėvams nesunku GERL supainioti su peršalimu, juo labiau kad šios ligos kamuojamų vaikų kvėpavimo takai pažeidžiami labiau ir tokie mažyliai dažniau suserga stenozuojančiu ar lėtiniu laringitu, plaučių uždegimu, bronchų astma.
| Simptomas | Fiziologinis atpylimas | Patologinis atpylimas (GERL ar kita liga) |
|---|---|---|
| Atpilto maisto išvaizda | Šviežias, baltas pienas/mišinys | Apvirškintas, gelsvas ar žalsvas, salsvo kvapo; kartais su kraujo ar tulžies priemaišomis, tamsiai žalias |
| Atpylimo dažnumas ir kiekis | Kartais, nedidelis kiekis | Labai dažnai, beveik viskas suvalgyta, stipria srove (fontanu) |
| Vaiko savijauta | Gera, normaliai auga svoris | Neramus, verkia, pyksta, jaučia skausmą, blogai auga arba krenta svoris, dusulys, užkimimas, kosulys, rėmuo, nemalonus burnos kvapas |
| Vėmimas | Nėra | Gali būti stiprus, fontanu |
| Kitos problemos | Nėra | Sutrikęs miegas, rijimo sutrikimai, seilėtekis, žagsėjimas, pilvo skausmas, rėmuo |
Gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Dėl silpno stemplės rauko į stemplę, ryklę, burną, gerklas patekęs rūgštus skrandžio turinys nudegina jautrią gleivinę. Maisto netoleravimas ar alergija maistui. Kartais atpylimui gali turėtų įtakos į mamos pieną per maistą patekusios medžiagos, kurių netoleruoja kūdikio organizmas. Tokiu atveju žindyvei reikėtų 1-2 savaitėms atsisakyti alergizuojančių produktų ir stebėti kūdikio savijautą.
