Vaikų mitybos įpročiai gali kelti didelį susirūpinimą tėvams, ypač kai mažylis atsisako kieto maisto. Nors daugelis tėvų nerimauja, kad jų vaikai valgo per mažai, svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas pats žino, kiek maisto jam reikia. Tačiau egzistuoja daugybė priežasčių, kodėl kūdikis gali atsisakyti kieto maisto, ir jos dažnai yra susijusios su maisto kaloringumu, augimo tempu ir tėvų lūkesčiais.

Istorinis kontekstas ir mitybos pokyčiai

Dvidešimto amžiaus pradžioje daržovės ir vaisiai į vaikų valgiaraštį būdavo įtraukiami labai vėlai - maždaug nuo dvejų ar trejų metų, be to, labai atsargiai. Kadangi būdavo maitinami krūtimi, kūdikiai puikiai išsiversdavo ir be daržovių, nes iš motinos pieno gaudavo visus reikalingus vitaminus. Kai paplito dirbtinis kūdikių maistas, vaikams pradėjo trūkti kai kurių vitaminų, prireikė kelių dešimtmečių, kol į pieno mišinius gamintojai papildomai pridėjo reikiamų medžiagų. Taigi atsirado poreikis gerokai anksčiau duoti vaikams vaisių ir daržovių.

Pagrindinė priežastis: mažas maisto kaloringumas

Mažų vaikų skrandukai yra maži. Jiems reikia koncentruoto maisto, kurio kaloringumas didelis, o tūris mažas. Ir tai pagrindinė vaikų neprivalgymo priežastis. Daugelyje šalių vaikai neprivalgę, o suaugusieji maisto trūkumu nesiskundžia. Būtų klaidinga manyti, kad suaugusieji suvalgo viską, nieko nepalieka vaikams. Tėvai (ypač motinos) ir mūsų šalyje, ir visur kitur savo vaikais rūpinasi. Jie mielai atiduotų paskutinį savo kąsnį vaikams pamaitinti. Bėda, kad neretai visas jų turimas maistas - daržovės ir šakniavaisiai, kuriuose daug skaidulų, tačiau mažai kalorijų. Suaugusieji gauna pakankamą medžiagų kiekį, nes turi gana didelius skrandžius. O didelis kiekis bet kokio maisto gali nutukinti.

Palyginkime kalorijų kiekį įvairiuose maisto produktuose:

Prieš kelerius metus vienas mokslininkas iš smalsumo nusprendė patyrinėti kelių motinų Madride savo vaikams ruošiamą maistą. Maistas buvo iš mėsos ir daržovių. Jis nustatė, kad vidutiniškai 100 g maisto būdavo 50 kcal. Ir tai vidurkis. Kai kuriais atvejais būdavo vos 30 kcal, nors maistas su mėsa. Įsivaizduokite, kas tada yra vienose daržovėse. Ar vis dar nesuprantate, kodėl jūsų vaikas mieliau renkasi motinos pieną, o ne daržoves?

Vaikų augimo tempas ir energijos poreikis

Pagal savo svorį kūdikiai valgo kur kas daugiau už suaugusiuosius. Vadinasi, kažkuriuo metu pakeliui į suaugusio žmogaus gyvenimą jie turi pradėti valgyti mažiau. Dažniausiai, daugelio motinų siaubui, tai nutinka gana anksti. Vaikai „nustoja valgyti“ sulaukę maždaug dvylikos mėnesių. Vieni liaujasi valgę devynių mėnesių, kiti ištempia iki pusantrų arba dvejų metukų. Šitaip viskas pasikeičia dėl sulėtėjusio augimo tempo. Per pirmuosius gyvenimo metus kūdikiai auga greičiau nei bet kada (išskyrus gimdoje praleistą laiką). Antraisiais metais augimas jau gerokai lėtesnis: tik maždaug 9 cm ir 2 kg. Kadangi vaikas vis daugiau juda, padidėja judėti reikalingos energijos poreikis, be to, padidėja poreikis energijos, kurios reikia išgyventi, nes vaikas yra didesnis. Bet augti reikalingos energijos poreikis sumažėja labai ryškiai, taigi vaikui apskritai energijos reikia tiek pat arba mažiau nei anksčiau. Specialistai tvirtina, kad aštuoniolikos mėnesių vaikas vidutiniškai valgo tik šiek tiek daugiau už devynių mėnesių mažylį. Iš tikrųjų tai daugelis aštuoniolikos mėnesių vaikų valgo mažiau nei tada, kai jiems buvo devyni mėnesiai.

Neatsižvelgiantys į šį faktą tėvai nuoširdžiai klysta manydami: „Jeigu būdamas metų jis valgė tiek, tai sulaukęs dvejų turi valgyti dvigubai daugiau.“ Viskas baigiasi tuo, kad motina stengiasi sumaitinti savo vaikui dvigubą maisto kiekį, kai jam užtektų ir pusės. Be to, vaikai valgo itin skystą maistą, tokį kaip trinti vaisiai ir daržovės.

Tėvų lūkesčiai ir vaiko nepriklausomybė

Paliktas ramybėje vaikas retai kada atsisakys daržovės. Ir visai ne dėl skonio. Paprastai vaikai noriai suvalgo kelis kąsnius daržovių, kuriose daug jiems reikalingų medžiagų ir mineralų. Bet tik kelis kąsnius. Kai kurios motinos prikrauna pilną lėkštę šio „sveiko“ maisto. Taip jos ne tik daro žalą, bet ir įžeidžia vaiką, nes krūtį arba buteliuką nori pakeisti šia lėkšte, turinčia triskart mažiau kalorijų! „Jie nori numarinti mane badu!“ - mąsto vaikas. Mūsų pastangos jį stulbina, žinoma, jis nesutinka su tokiu nesąžiningu siūlymu.

Knygoje „Mano vaikas nieko nevalgo!“ gydytojas Carlos Gonzálezas ragina tėvus laužyti stereotipus ir tikina, kad negalima auginant ir auklėjant vaikus aklai vadovautis viena kitai prieštaraujančiomis specialistų nuomonėmis. Jis teigia, kad daugelis tėvų jaudinasi, jog jų vaikai valgo per mažai, ir visai be reikalo, nes kiekvienas vaikas pats žino, kiek maisto jam reikia. Autorius sako, kad niekada negalima versti vaiko suvalgyti daugiau, nei jis nori - jokiomis priemonėmis, jokiomis aplinkybėmis ir dėl jokių priežasčių! Knygoje autorius pateikia jam siųstus mamų, skatinančių savo vaikus valgyti daugiau, pasakojimus. Jais remdamasis C. Gonzálezas atsako į visiems tėvams rūpimus klausimus: kodėl mano vaikas nevalgo? Kiek jis turėtų suvalgyti? Ar reikalingas žindymo režimas? Kada kūdikiui pasiūlyti kieto maisto? Kodėl nereikėtų aklai pasitikėti augimo grafikais? Kiekvieną, atsivertusį šią knygą, C. Gonzálezas privers susimąstyti ir pažvelgti vaiko akimis - o jei mums kas nors lieptų suvalgyti visą porciją iki paskutinio kąsnelio?

Žmonėms maisto reikia labai nevienodai, kai kurie vaikai valgo gerokai daugiau arba mažiau nei tokio pat ūgio jų bendraamžiai. Be to, labai skiriasi ir tėvų lūkesčiai. Vienos mamos būtų laimingos, jeigu jų vaikas suvalgytų visą jam patiektą porciją makaronų, kitos norėtų, kad jų vaikas suvalgytų mėsos su bulvėmis, dar indelį jogurto ir bananą.

Baby Led Weaning metodas

Gal tavo mazyliui tiktų Baby Led Weaning metodas? Tai toks maitinimas, kada vaikas pats dedasi maistą (netrinta) į burną ir su dantenom jį sutrina. Čia kalba eina apie įvairias virtas daržoves, minkštus vaisius, ant kokių nors burnoj tirpstančių paplotėlių užteptas košes. Placiau apie tai gali pasiskaityti temoje Jokiu Koseliu. Beje, mano sunui irgi 7 men, jau visa menesi taip valgo ir kaip sako vaiko pediatras, iki metu laiko 98% vaiko maisto turi buti MP arba misinukas, o visa kita tik ragavimas ir tyrinejimas.

Tai toks maitinimas, kada vaikas pats dedasi maistą (netrinta) į burną ir su dantenom jį sutrina. Čia kalba eina apie įvairias virtas daržoves, minkštus vaisius, ant kokių nors burnoj tirpstančių paplotėlių užteptas košes. Placiau apie tai gali pasiskaityt temoje Jokiu Koseliu. Beje, mano sunui irgi 7 men, jau visa menesi taip valgo ir kaip sako vaiko pediatras, iki metu laiko 98% vaiko maisto turi buti MP arba misinukas, o visa kita tik ragavimas ir tyrinejimas.

Vaiko mityba sergant atopiniu dermatitu

Nustačius kūdikiui atopinį dermatitą, tėvams kyla nemažai klausimų. Jei kūdikis dar mažas, išskirtinai žindomas ar maitinamas adaptuotais karvės pieno mišiniais, ligą kontroliuoti nėra labai sunku. Ligą provokuojančių veiksnių nėra itin daug, tad svarbiausia yra tinkama odos priežiūra. Tačiau kūdikiui augant daugeliui tėvų kyla klausimas - kaip bus su primaitinimu? Dažnai primaitinimo pradžią lydi baimė, kad vaikui atopinis dermatitas paūmės, bus sunkiau kontroliuoti jo eigą ir galbūt išsivystys alergija mažylio valgomiems maisto produktams. Tad dar prieš pradedant kūdikio primaitinimą, rekomenduojama tėvams pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar gydytoju alergologu, išsiaiškinti kokių produktų reikėtų vengti, dar kartą peržvelgti ligos kontrolės ir ligos paūmėjimų gydymo planą tam, kad nebūtų staigmenų, pasimetimo ir nusivylimo, kai regis puikiai kontroliuojama liga vėl sugrįžo.

Vertėtų paminėti tai, kad gana dažnai pirmieji atopinio dermatito požymiai ir pasirodo pradėjus kūdikius primaitinti. Tuomet tėvai, nusprendę, kad naujai įvestas vienas ar kitas maistas nulėmė atopinio dermatito atsiradimą, griežtai apriboja vaikui duodamų maisto produktų kiekį. Tačiau vengdami duoti reikalingų maisto produktų tėvai ne padeda, o kaip tik pakenkia vaikui. Nepilnavertė mityba sąlygoja imuninės veiklos disbalansą, lėtinių ligų atsiradimą ar jau esančių apsunkintą kontrolę. Todėl bijodami atopiškam vaikui siūlyti įvairių maisto produktų tėvai daro meškos paslaugą. Tad į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir ką reikia žinoti, pradėjus primaitinti kūdikį, sergantį atopiniu dermatitu?

Svarbiausia yra išsiaiškinti tokius rizikos veiksnius kaip greito ir lėto tipo alergija maistui, kitų nepageidaujamų reakcijų į maistą pasireiškimo galimybės, sisteminis kontaktinis dermatitas, mikrobiotos žarnyne ir odoje pokyčiai bei gretutinės infekcijos. Rekomendacijos pastaraisiais metais gerokai pakito, tad trumpai jas apžvelgsiu.

Pirmiausia reikėtų įvertinti ar vaikas, sergantis atopiniu dermatitu, yra alergiškas maistui. Noriu priminti, kad pagal atliktus tyrimus, tik maždaug trečdaliui vaikų, sergančių atopiniu dermatitu, pasireiškia alergija maistui. Tad, jei buvo ankščiau nustatyta alergija tam tikriems maisto alergenams, jų reikėtų vengti ir pradėjus primaitinimą. Rekomenduojama naujus maisto produktus duoti vaikams, būnant namuose, o ne išvykoje, svečiuose ar restorane - ten, kur jaučiamės saugūs ir galėsime suteikti visą pagalbą pasireiškus nepageidaujamoms reakcijoms į maistą.

Anksčiau buvo laikomasi rekomendacijų, kad vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu ir kuriems alergija nebuvo nustatyta, vis tiek reikia griežtai vengti dažniausių alergijas sukeliančių maisto produktų - pieno, kiaušinių, kviečių, riešutų, sojos ir žuvies. Tačiau daugėja įrodymų, kad atvirkščiai - davimas šių alergenų atopiškiems vaikams tinkamu metu (dažniausiai minimas 4-6 mėnesių amžiaus tarpsnis), ne tik kad neturi įtakos alergijos maistui atsiradimui, bet net ir sumažina riziką jos atsiradimui. Todėl tiek Amerikos (Amerikos pediatrų akademija, Amerikos alergijos, astmos ir imunologijos akademija) , tiek ir Europos alergologų organizacijos (Europos Alergologų ir klinikinių imunologų akademija ir kt.) rekomenduoja primaitinimą kietu maistu pradėti tarp 4-6 mėnesių amžiaus. Atidėliojimas alergeniškų maisto produktų įvedimo į mitybą nėra pagrįstas ir netgi vėlesnis jų įvedimas gali lemti alergijos maistui atsiradimą.

Šie teiginiai grindžiami dvigubo alergeno poveikio hipoteze. Ji teigia, kad vaiko kontaktas su maisto alergenu per odą, ypač jei ji atopiška ir pažeista, gali sąlygoti alergijos šiam alergenui atsiradimą. Tuo tarpu potencialių maisto alergenų patekimas per virškinamąjį traktą ankstyvame amžiuje gali sąlygoti tolerancijos, o ne alergijos šiems maisto baltymams, išsivystymą. Todėl itin svarbu kontroliuoti ligos eigą - nuolat tepti odą emolientais, slopinti uždegimą atitinkamais medikamentais. Itin svarbi odos niežulio kontrolė. Beje, nurodoma, kad net ir nesant ligos paūmėjimui, nuolatinis viso kūno odos tepimas emolientais sumažina atopinio dermatito pasireiškimą ir jo paūmėjimų dažnį.

Taigi, regis išsiaiškinome, kad nereikėtų atidėlioti alergeniškų maisto produktų davimo atopiniu dermatitu sergantiems vaikams. Tačiau tikrai nemažai tėvų, auginančių atopiukus, pastebi, kad vidutinio sunkumo ar sunkus atopinis dermatitas tikrai paūmėja pradėjus primaitinimą. Paūmėjimas gali pasireikšti ir praėjus kelioms dienoms po suvalgyto provokuojančio maisto produkto. Vaikui gali pasireikšti lėto tipo alerginės reakcijos. Deja, maisto kaltininko nustatymas šiais atvejais yra labai sudėtingas. Nei odos dūrio mėginiai, nei sIgE nustatymas iš kraujo serumo nei lopo mėginiai nėra informatyvūs - gerokai dažniau nustatomi klaidingai teigiami rezultatai. Todėl eliminavus nustatytus maisto produktus iš dietos, retai kada atopinio dermatito eiga pagerėja. Tai paaiškina teoriją, kad ne tik pats maistas, kaip alergenas, gali sąlygoti atopinio dermatito paūmėjimą, bet ir viso organizmo atsakas į naują „iššūkį“, kai imuninė sistema turi susipažinti su naujomis į žarnyną patenkančiomis medžiagomis.

Deja, vaikams ne tik alergija, bet ir kitos maisto netoleravimo sukeltos nepageidaujamos reakcijos gali lemti atopinio dermatito paūmėjimą. Pavyzdžiui, sudarinėjant primaitinimo planą atopiukams, labai svarbu įvertinti reakciją į maisto produktus, kuriuose yra histamino. Tyrimai parodė, kad vengiant šių maisto produktų, dėl mažesnio histamino kiekio organizme, net 30 proc. vaikų atopinio dermatito eiga pagerėja. Reikėtų vengti ilgo galiojimo maisto produktų, rūkytos, džiovintos mėsos ar žuvies, riešutų, citrusinių vaisių, uogų, pomidorų, špinatų, avokado ir kt.

Dar vienas sutrikimas, kuris minimas kalbant apie provokuojančius atopinį dermatitą veiksnius, yra sisteminis kontaktinis dermatitas. Tai yra specifinė imuninė reakcija, kuri pasireiškia po tiesioginio kontakto su alergenu. Dažniausi kaltininkai būna cheminiai junginiai, metalai, augalai. Tam, kad pasireikštų šios reakcijos, organizme jau turi būti įsijautrinimas tam tikriems alergenams ir kontaktas su jais gali įvykti įvairiai - suvalgius, įkvėpus, suleidus į veną ar raumenis. Bet kalbant apie mitybą, nustatyta, kad vengiant gauti su maistu tų alergenų, kurie sukelia kontaktinį dermatitą odoje, pagerėja ir pačio atopinio dermatito būklė. Dažniausiai minimi alergenai - Peru balzamas ir nikelis. Kiti dažnai minimi alergenai - propilenglikolis, formaldehidas ir... ramunėlės. Ką turi bendro šios medžiagos su maistu? Iš tiesų, Peru balzamas dažniausiai sukelia sisteminius kontaktinius dermatitus. Tai sudėtinė medžiaga, į kurios sudėtį įeina įvairios medžiagos, tokios kaip cinamatai ir vanilinas. Todėl jo randama maisto produktuose, kuriuose įdėta įvairių kvapiųjų medžiagų, prieskoniuose ir kt. Pacientams, alergiškiems Peru balzamui, rekomenduojama vengti citrusinių vaisių, pomidorų, cinamono, vanilės ir įvairių kepinių, kur yra kvapiųjų medžiagų. Beje, į vengiamų produktų sąrašą įeina ir šokoladas bei kola.

Kita medžiaga, galinti provokuoti atopinį dermatitą - nikelis. Tikrai nemažai žmonių yra alergiškų nikeliui. Tad jei šeimoje yra alergiškų šiam metalui, rekomenduojama atopiukui vengti tokių maisto produktų kaip neekologiški grūdai - dažnai nikelio randama kviečiuose ir avižose, taip pat pupelės, lęšiai, žirniai, sojos pupelės ir jos produktai. Minimos sąraše ir jūros gėrybės, mėsa ir žuvis, ypač konservuose, šokoladas, riešutai, sėklos bei juoda arbata. Todėl svarbu atopiniu dermatitu sergančiam vaikui duoti tik sveikus, ekologiškus maisto produktus. Be abejo, žolelės ir gėlės taip pat gali provokuoti dermatitą, tad reikėtų atsisakyti arbatų, medaus ir prieskonių. Dažniausiai šiuo aspektu minima ramunėlė.

Tad jei tėvams pavyko bent jau įtarti, kuris maisto produktas provokuoja atopinio dermatito paūmėjimą, rekomenduojama šio produkto vėl duoti paragauti vaikui ir stebėti odos būklę. Neretai dėl aplinkybių sutapimo, tėvai klaidingai nusprendžia, kad vaikas yra alergiškas ir be reikalo eliminuoja šį maisto produktą iš vaiko mitybos raciono. Taip pat nepatartina vienu metu pažindinti vaiko su keliais naujais maisto produktais. Juos reikėtų duoti palaipsniui, darant 4-7 dienų pertraukas. Tačiau nereikėtų ir apsiriboti vienu ir tuo pačiu „saugiu“ maisto produktu, nuo kurio mažylio neberia. Tinkamiausia dieta - kuo įvairesni maisto produktai nedideliais kiekiais. Dideli to paties maisto produkto kiekiai duodami kas dieną gali sudirginti, „išgąsdinti“ vaiko žarnyną ir lemti atopinio dermatito paūmėjimą. Paprasčiausias patarimas - tą pati maisto produktą galima duoti tik kas 4-5 dienas. Nedideli ir rečiau duodami maisto produktai nelems ryškaus dermatito paūmėjimo, o tuo pačiu bus užtikrinta pilnavertė vaiko mityba.

Tačiau ne visada vien tik maistas kaltas, kad pradėjus primaitinimą vaikui paūmėja atopinis dermatitas. Jau pagrįsta teorija, kad disbiozė, t.y. mikroorganizmų sudėties pokyčiai ir mikrobiotos funkcijos sutrikimas, žarnyne ir odoje lemia imuninio atsako disbalansą ir odos ligų, tokių kaip atopinis dermatitas, išsivystymą. Žarnyno mikrobiota atsakinga už imuninės sistemos brendimą ir mikroorganizmų bei šeimininko bendradarbiavimą, todėl bet kokie sudėties pokyčiai gali nulemti tiek atopinio dermatito pasireiškimą, tiek ir paūmėjimą. Nustatyta, kad vaikų, sergančių atopiniu dermatitu mikrobiotos sudėtis gerokai skiriasi nuo sveikų vaikų, o pradėjus primaitinimą, ji dar labiau pakinta. Kadangi pradėjus primaitinimą į žarnyną patenka ne tik mamos pienas, organizmui tenka pritaikyti ir visą mikrobiotą naujo maisto priėmimui ir virškinimui. Tyrimų dar atlikta nedaug, tačiau keletas ilgalaikių tyrimų atskleidė, kad būtent nuo 13 gyvenimo savaitės mityba yra itin svarbi ir nuo jos priklauso mikrobiotos sudėtis. Deja, žindymo nutraukimas, ryškiau nei kieto maisto įvedimas, turi reikšmę mikrobiotos pokyčiams. Todėl gydytojai turėtų mamoms patarti kuo ilgiau žindyti, norint palengvinti ligos paūmėjimus pradėjus primaitinimą. Kuo ilgiau mama žindo, tuo stabilesnė būna žarnyno mikrobiota ir geriau prisitaiko prie naujo, kieto maisto. Tačiau stebuklų nebūna - vis tiek natūralių mikrobiotos pokyčių išvengti neįmanoma. Tad ir natūralūs mikrobiotos pokyčiai taip pat gali ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui sutrikdyti žarnyno veiklą, o tuo pačiu ir lemti atopinio dermatito paūmėjimą. Todėl jei atopiukui yra disbiozės požymiai, reikėtų su gydytoju pasitarti ar nereikėtų vartoti probiotikų, ypač pirmaisiais primaitinimo mėnesiais.

Reikėtų atkreipti dėmesį į dar vieną aspektą. Panašiu metu, kai pradedame primaitinimą, pradeda dygti kūdikiams pirmieji dantys arba jie suserga pirmosiomis savo ligomis. Todėl labai gerai reikėtų įvertinti ar atopinį dermatitą paūmino infekcija, ar maistas. Nereikalingas dietos apribojimas tik dar labiau pakenks vaikui ir bus sunkiau kontroliuoti atopinio dermatito eigą.

Tad niekas negali pasakyti, kaip reaguos atopiuko odelė į naują maistą. Greičiausiai bus vienokio ar kitokio laipsnio paūmėjimų. Bet mokant tinkamai kontroliuoti ligą, atidžiai stebint odos atsaką į naują maistą, staigmenų neturėtų būti.

Vaiko mityba antraisiais-trečiaisiais gyvenimo metais

Antraisiais-trečiaisiais gyvenimo metais vaikas gana greitai auga, bręsta jo centrinė nervų ir imuninė sistemos, inkstai, kepenys, kiti organai. Šiuo amžiaus tarpsniu ypač svarbu tinkamai maitinti vaiką. Didėjant raumenų masei, dygstant dantukams, reikia daug baltymų, mineralinių medžiagų. Pienas šio amžiaus vaikams tebėra labai svarbus. Kad vaikas augtų sveikas, rekomenduojama kuo didesnė maisto įvairovė. Antraisiais gyvenimo metais ir vėliau aktyvėja virškinimo fermentai, didėja virškinamojo kanalo geba virškinti ir pasisavinti įvairesnes maisto medžiagas. Šiuo metu vaikas pradeda ypač domėtis jį supančiu pasauliu. Jis pradeda atpažinti kvapus, suprasti skonį ir todėl gali nuspręsti atsisakyti maisto, kurį mėgo anksčiau. Vaikui patinka imti, jausti maistą savo pirštais ir valgyti pačiam. Visa tai reikia skatinti. Šiuo laikotarpiu išdygsta krūminiai dantys, todėl jam reikėtų duoti daugiau kieto maisto. Valgančio vaiko negalima skubinti, trikdyti jo dėmesio šalutiniais darbais. Patiekalai parenkami ir derinami taip, kad kiekvieno maitinimo energinė vertė būtų apylygė. Tačiau, jei vaikas nori kartą ar dukart per dieną pavalgyti sočiau, reikėtų jam tai leisti. Bet kurio amžiaus vaikas vieną kartą gali suvalgyti daugiau, kitą - mažiau, ir tai yra normalu. Svarbu, kad 1-1,5 m. vaiko paros maisto apimtis būtų apie 1100-1200 ml, kiekvienos porcijos - 200-300 ml (vaikas maitinamas 4-5 kartus per parą), o energinė vertė būtų apie 1200 kcal. 2-3 m. amžiaus vaikai mokosi naudotis stalo įrankiais, bet dar nesugeba patys susismulkinti maisto ir kartais vis tiek teikia pirmenybę pirštams. Skanauja naują maistą, bet tik tada, kai patys to nori. Panašių aplinkybių neįvertinę tėvai dažnai skundžiasi sumažėjusiu vaiko apetitu. Būtina atminti, kad šio amžiaus vaikams šeima yra pirmasis mitybos įpročių formavimo pavyzdys. Tėvų požiūris į maistą šiuo vaiko vystymosi laikotarpiu yra labai svarbus. Jie yra atsakingi už visavertę vaiko mitybą, o vaikai patys nusprendžia, ar dažnai ir ar daug jie suvalgys. Vaikai valgo beveik viską, kuo maitinasi jų šeimos nariai. Mažų vaikų pasirinkimą lemia ne tik skonis. Jie vengia labai karšto ar šalto maisto, gali būti, kad vaikui kai kurie produktai atrodo netinkami dėl kvapo. Dauguma vaikų nevalgo maisto, jei produktai lėkštėje liečiasi tarpusavyje, taip pat atsisako mišrainių ar troškinių, jei jų turinys nėra žinomas. Fizinis vaikų veiksnys valgant yra toks pats svarbus kaip ir emocinė aplinka. Vaikai neturėtų valgyti tabaluodami kojomis, stalas turi būti reikiamo aukščio, kad vaikas nevalgytų iškėlęs rankas. Prie stalo tokio amžiaus vaikas turi sėdėti aukštoje kėdutėje arba stalas ir kėdė turi būti pritaikyti vaiko ūgiui. Dubenėliai, lėkštutės ir puodeliai turi būti nedūžtantys ir gana sunkūs, kad nepasvirtų. Labai mažiems vaikams patogesnis yra negilus dubenėlis. Maži vaikai blogai valgo, jei yra pavargę. Todėl valgymo ir poilsio metas turi būti planuojamas. Gerą vaikų apetitą taip pat skatina aktyvi veikla ir grynas oras. 1,5 valandos iki maitinimo negalima vaikui duoti jokio maisto ar gėrimo, kad nesumažėtų apetitas. Labai svarbu, kad tėvai rodytų gerą pavyzdį vaikui: mokytų rinktis sveikus maisto produktus, nemaitintų jo itin riebiais patiekalais, nepratintų piktnaudžiauti saldumynais. Daugelis 2-3 metų vaikų valgo 4-5 kartus per dieną ir, palyginti su 1-1,5 m. amžiaus vaikais, jų kiekvienos porcijos apimtis padidėja 10-50 g (ml). Tokio amžiaus vaikų bendras paros maisto kiekis turi būti 1300-1400 ml, o energinė jo vertė - apie 1400 kcal.

Ar jau laikas atsisakyti naktinio maitinimo buteliuku?

1. Neretai to dalyko negalime apibrėžti pagal amžių. Kartais visiškai to paties amžiaus kūdikiai, tarkime, 10-11 mėnesių, vailgo tikrai skirtingai. Todėl labai svarbu žiūrėti ne į kūdikio amžių, bet į tai, kaip kūdikis iš tikrųjų valgo, kaip auga kūdikio svoris, ar su tuo nėra kažkokių problemų.

2. Todėl, jeigu jūsų mažyliui mažiau negu 12 mėnesių ir dienos metu jis valgo tik kietą maistą, o mišinį arba motinos pieną geria iš buteliuko tik nakties metu, verta dar palaukti ir neatsisakyti naktinio maitinimo buteliuku.

3. 4. Naktinio maitinimo buteliuku vertas atsisakyti ir tada, jeigu buteliuko poreikis trukdo miegoti. Tikrai neretai susiduriame, kad būtent naktinis atsikėlimas yra labiau siekiant ne pavalgyti, bet noras gauti buteliuką, dar žinomas kaip išmoktas alkis. Pagal visą 24 valandų mitybos piramidę mažyliui nereikia naktinių maitinimų, bet yra atsiradęs įprotis keltis ir valgyti.

Vaiko mitybos svarba ir raida

Valgymas yra vienas esminių žmogaus gyvybinių poreikių. Visavertė mityba ir tinkami maitinimosi įpročiai svarbūs visais amžiaus tarpsniais, ypač vaikystėje. Teigiama, kad kūdikio mityba susijusi ne tik su gyvybiniais poreikiais, bet ir kalbine raiška. Valgydamas vaikas gauna energijos, kuri reikalinga kasdienei veiklai - judėjimui, žaidimui ar bendravimui. Tinkama kūdikio mityba užtikrina tipinį fizinį augimą, pakankamai ir įvairaus maisto reikia smegenų vystymuisi, įvairaus skonio ir konsistencijos maistas stiprina veido ir burnos raumenis. Maistas suteikia pasitenkinimo jausmą bei malonius pojūčius, o tai itin svarbu vaikui pažįstant pasaulį. Be to, maitinamas kūdikis aktyviai ir artimai bendrauja su tėvais, o nuo šio bendravimo priklauso tolesnė vaiko emocinė ir asmenybės raida.

Daugumos mokslininkų nuomonė - vieninga - jei yra galimybė, kūdikis turėtų būti žindomas, nes tai turi įtakos ne tik emocinei asmenybės raidai, bet ir kietojo gomurio formavimuisi, apatinio žandikaulio paslankumui bei veido ir burnos raumenų stiprumui. Be to, JAV mokslininkai pažymi, kad kūdikiai, kurie maitinami mamos pienu, yra mažiau išrankūs maistui, nes jo skonis nuolat kinta, turi poskonių, priklausomai nuo motinos vartojamo maisto.

Kiti atlikti tyrimai rodo, kad kūdikiai, kurie nuo pat gimimo buvo maitinami iš buteliuko, turi žymiai silpnesnius veido ir burnos raumenis, dažniau pasižymi neaiškia kalba, netaisyklingu garsų tarimu. Svarbu nepamiršti ir čiulptuko naudojimo, kuris kūdikystėje nėra žalingas. Tėvai turėtų rūpintis ne tik visaverte kūdikio mityba, bet ir atkreipti dėmesį į valgymo gebėjimų raidos etapus, pradedant nuo:-pieno ar mišinio,-skystos košės,-tirštos košės ar lengvai sukramtomo maisto, kurį galima valgyti rankomis, kietų užkandžių.

Amerikos Pediatrų draugijos teigimu, 4-6 mėn. kūdikis turi būti pradėtas maitinti kietesniu maistu, nes tai susieta su vaiko vystymusi. Anot mokslininkė K. Northstone, jei kūdikiai iki 10 mėn. nepradedami maitinti trintu maistu, vėliau jie linkę atsisakyti kieto maisto, o tai dažniausiai susiję su veido ir burnos raumenų silpnumu.

Dažnai tėvai neįvertina, kokia svarbi kūdikio mityba. Nuo to kaip, kada ir ką vaikas valgo, daugeliu atvejų priklauso ir kalbos raida. Jeigu artikuliacinių organų pirmoji funkcija - gyvybinė, tai antroji - garsų tarimas. Šiuo metu nieko nestebina daugybė virtuvinių prietaisų, tokių kaip - trintuvai, maisto ruošimo kombainai, ir gausybė įvairių vaikiškų tyrelių, kurias reikia tik pašildyti. Tiesa, tiek pieno mišiniai, tiek trintas maistas yra tinkamas iki tam tikro amžiaus ir neturi būti pastovus. Artėjant pirmajam gimtadieniui, kūdikio mityba ir požiūris į ją turi keistis. Pastebima nemažai atvejų, kai dvimečiai vis dar maitinami trintu maistu, o užkandžiai smulkinami iki mažų gabalėlių, kad nereikėtų vaikui per daug išsižioti.

Maitinant minkštu maistu vėlesniame amžiuje, daugeliui vaikų gali būti sunku atskirti liežuvio judesius nuo apatinio žandikaulio. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į liežuvio pasaitėlio plastikos poreikį. Ką tik gimusiam kūdikiui tai ypač svarbu, norint kokybiškai maitintis. Dažnu atveju liežuvio pasaitėlio plastika rekomenduojama esant žindymo, pilvo pūtimo ir kitoms problemoms. Kūdikystėje šis būdas itin veiksmingas, tačiau vėlesniame amžiuje būtina logopedo ar ortodonto konsultacija, nes atsiranda tam tikros rizikos pakartotinei plastikai.

Nereikėtų manyti, kad visi aprašyti atvejai, kurie nutinka auginant vaikus, yra panašūs ar vienodi. Dažnai problemos būna panašios, bet jų priežastys ir sprendimo būdai - skirtingi. Pasak sveikos mitybos ekspertės Vaidos Kurpienės, labai dažnai tėvai kalbasi, kad jų vaikai nė dienos neišbūna nepaskanavę saldumynų. Ne ką rečiau tenka girdėti, kad vaikai nevalgo pietų arba jiems beveik neįmanoma įsiūlyti daržovių. Vaikai nuolat valgo saldžią varškę, jogurtus, bandeles ar saldumynus, tad nebestebina, kad po to jie nenori įprasto maisto. Taigi iš tiesų nereikėtų sakyti, kad vaikai neturi apetito: jie jį nuslopina užkandžiaudami. Mažieji padaužos žino, kad jiems nevalgius pietų mamos vis tiek po kurio laiko duos varškės sūrelį, riestainį ir kt. Keičiant vaikų mitybą nereikia imtis jokių drastiškų priemonių. Sultis pakeisti vandeniu - ne taip ir sudėtinga. Tiesiog jas reikia skiesti, vis mažinant sulčių dalį ir didinant vandens. Tinkamus mitybos įpročius vaikams įdiegia tėvai, todėl labai svarbus tinkamas pavyzdys. V. Kurpienė pataria vengti vaikus versti kažką daryti. Daug svarbiau - rodyti gerą pavyzdį ir skatinti vaikus paragauti vienokio ar kitokio maisto. Pasak V. Tėvams reikėtų pagalvoti, kaip daržoves patiekti patraukliai, išradingai. Galima pasitelkti mažas gudrybes. Pavyzdžiui, jei vaikui nepatinka lęšių spalva, galima parodyti nevirtus neskaldytus: jie - dailios oranžinės spalvos, tad, tikėtina, vaikas produktą greičiau pamėgs. Vakarienei tiktų varškės, kiaušinių ir kt. Vaikams vien pusryčių, pietų ir vakarienės neužtenka: reikia ir užkandžių. Vieno maitinimo metu geriau nemaišyti daugybės skirtingų produktų. Verčiau keisti racioną, o ne, pavyzdžiui, 2 kartus per dieną duoti žuvies ar mėsos. Kuo anksčiau pradedami formuoti sveikos mitybos įpročiai, tuo geriau.

tags: #kudikis #nevalgo #tik #geria #misinuka

• Jennifer Aniston: vaikystė, karjera, šeima
• Kiaušinių marginimo istorija
• Kaip pasiruošti darželiui
• Vaikų kuprinės mokyklai: ką pasirinkti?
• Arbatos Hipp vaikams