Nėštumas - ypatingas metas moters gyvenime, kuomet reikia atkreipti dėmesį į daugybę smulkmenų, siekiant užtikrinti tiek savo, tiek būsimo kūdikio sveikatą ir saugumą. Vienas iš dažnai kylančių klausimų - ar galima maudytis pirmojo trimestro metu, kokios vandens procedūros yra saugios, o kokių reikėtų vengti.
Nėštumo metu galima mėgautis vandens malonumais, tačiau svarbu tai daryti atsakingai. Tai taikoma maudynėms ežeruose, upėse, jūroje ar baseine.
Vandens temperatūra ir jos svarba
Viena svarbiausių rekomendacijų - vengti per karšto vandens. Karštame vandenyje galite lengvai perkaisti. Perkaitimas pirmojo trimestro metu gali paveikti kūdikio vystymąsi. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nėščiasias ragina vengti tiek per karštų vonių, tiek ir per vėsių vonių, baseinų.
Mirkti vonioje reikėtų ne ilgiau nei 10-15 minučių. Jei maudotės ryte, papildomai galima nusilieti vėsesniu - apie 24-26°C - vandeniu. Tokia procedūra tonizuos ir atgaivins.
Nėštumo metu galima maudytis vėsesnėse sūkurinėse voniose. Tačiau svarbu atsiminti, kad smarkiai pakilusi nėščiosios temperatūra gali pakenkti vaikelio vystymuisi. Karštoje vonioje maudytis nerekomenduojama, nes karštas vanduo gali sukelti gimdos susitraukimus. Vonioje galima maudytis, bet ne karštoje - vandens temperatūra turi būti apie 36-37 laipsnius ir joje patartina gulėti ne ilgiau 10-15 min. Nors daugelis mėgsta karštą vandenį, jis gali būti nesaugus vaisiui. Taip pat stiprus karštis gali sukelti hipertermiją. Pirmą trimestrą patyrus hipertermiją didėja apsigimimų rizika.
Jei labai mėgstate karštą vonią, rinkitės šiek tiek vėsesnį vandenį. Manoma, kad nepiktnaudžiaujant - galima.
Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad nėštumo metu geriausia rinktis ne garinę pirtį, bet sauną. Jeigu užėjus į pirtį pradeda svaigti galva, kyla pykinimas, jaučiamas silpnumas, gali būti, kad kūnas perkaito. Pirtyje nėščiosioms švelniai galima pertis vantomis. Labai dažnai greta pirčių įrengiami ir kubilai. Taigi, maudynių kubile metu kyla panaši rizika, kaip ir būnant pirtyje. Tačiau reikėtų žinoti, kad kubilas gali dar greičiau nei pirtis pakelti kūno temperatūrą.
Infekcijų rizika ir higiena
Daugelis nėščiųjų mano, kad ilgiau mirkstant vandenyje per makštį gali patekti infekcija, sukelianti gimdos uždegimą ar kitus negalavimus ir galinti pakenkti vaisiui. Todėl po maudynių rekomenduojama apsiprausti po dušu, kiek įmanoma greičiau pakeisti šlapią maudymosi kostiumėlį sausu.
Po baseino, kaip ir po ežero ar jūros, vertėtų apsiprausti švariu, tekančiu vandeniu. „Baseine esančios specialiosios medžiagos, kurios padeda vandenį išlaikyti žydrą, skaidrų ir gražų, naikina bakterijas - tiek blogąsias, tiek ir gerąsias, todėl ne tik nėščiosioms, bet ir visoms moterims po ilgų maudynių baseinuose gali atsirasti tam tikrų sutrikimų, kurie greit išnyksta pavartojus gerąsias bakterijas“, - pataria specialistai.
Pasaulio sveikatos organizacijos specialistų atlikti tyrimai parodė, kad beveik visuose pasaulio paplūdimiuose smėlyje kirba bakterijų, galinčių sukelti uždegiminius procesus - kolpitą, vaginitą ir kt. Todėl eidama į pliažą pasiimkite ne tik rankšluostį, bet ir paklotą, ant kurio galėtumėte patogiai įsitaisyti. Jei yra galimybė, išsinuomokite gultą. Išsimaudžiusi, šlapią maudymosi kostiumėlį pasikeiskite sausu, kad šlapia medžiaga nešaldytų strėnų.
Ginekologai rekomenduoja po maudynių apsiplauti lytinius organus ramunėlių nuoviru, kad būtų užkirstas kelias infekcijai.
Maudynės gamtiniuose vandens telkiniuose
Visuose vandens telkiniuose maudytis galima, tačiau rekomenduojama bent vizualiai įvertinti, ar vanduo atrodo švarus, ar telkinyje maudosi aplinkiniai. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į vandens švarą keliaujant į šiltus kraštus pirmo nėštumo savaitėmis. Iki 12 savaitės didesnė infekcijų rizika.
Akušeriai vieningai sutaria, kad tos moterys, kurios nėštumo metu plaukiojo, gimdo lengviau. Plaukiojimas labai naudingas nėščiosioms: kūnas vandenyje tampa lengvesnis, aprimsta strėnų skausmas. Maudynės upėje arba jūroje palengvina kraujo pritekėjimą į širdį, o tai ypač naudinga būsimoms mamoms, kurias kamuoja padidėjęs kraujo spaudimas. Tiesa, reikia žiūrėti, kad vanduo būtų švarus. Optimaliausia nėščiajai yra plaukioti ant nugaros. Jeigu taip nemokate, plaukdamos ant pilvo stenkitės nedaryti staigių judesių, plaukite lėtai.
Saulės vonios ir apsauga nuo jos
Nėščiųjų oda gali būti jautresnė, todėl svarbu naudoti apsauginius kremus su aukštu SPF filtru (rekomenduojama SPF 30 ir daugiau). Patartina nepamiršti dėvėti skrybėlės ir akinių nuo saulės, nuo tiesioginių saulės spindulių slėptis po skėčiu, pavėsyje.
Svarbu žinoti, kad nėštumo metu atsiradusios pigmentinės dėmės neišnyksta, tad rekomenduojama deginantis prisidengti, nedeginti „plikų“ kūno vietų. Ultravioletiniai spinduliai gali sukelti saulės smūgį, apalpimą ar net būti priešlaikinio gimdymo priežastis. Besaikis buvimas saulėje silpnina imunitetą, todėl nėščiajai padidėja rizika susirgti dizbakterioze, dizenterija ir kt. Ultravioletinių spindulių perteklius, kai nėščiosios organizme yra padidėjęs estrogenų kiekis, net pirmajame nėštumo trimestre gali būti ant odos atsiradusių pigmentinių dėmių priežastis. Dėmių kiekis ir dydis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek laiko būta saulėje. Tam, kad apsaugotų savo odą, nėščia moteris turėtų ją tepti apsauginiais kremais nuo saulės, kurių SPF yra didesnis nei 30. Tiesioginiuose saulės spinduliuose nėščioji turėtų būti ne ilgiau kaip 10-15 minučių. Netgi jei debesuota, vertėtų poilsiui pasiieškoti vietos, kur yra pavėsis.
Pirmojo nėštumo trimestre nerekomenduojama būti tiesioginėje saulėje, lankytis pirtyse. Kad vasaros karštis nebūtų toks pavojingas, svarbu reguliariai ilsėtis ir stengtis būti pavėsyje ar vėsiose patalpose. Jei įmanoma, vengti veiklos per didžiausią karštį - nuo 10 iki 16 valandos.
Fizinis aktyvumas ir skysčių balansas
Vasarą gausiau prakaituojant, netenkama daugiau skysčių, o su skysčiais ir mikro bei makro elementų. Dėl šios priežasties, daugelį nėščiųjų kamuoja kojų mėšlungis. Norint išvengti šio nemalonaus ir gana skausmingo reiškinio, labai svarbu užtikrinti pakankamą suvartojamų skysčių kiekį. Nėštumo metu būtina gerti daug vandens, kad būtų išvengta dehidratacijos. Rekomenduojama kasdien išgerti mažiausiai 8-10 stiklinių vandens, vartoti vaisių sultis ir kitus skysčius, tačiau vengti kofeino turinčių gėrimų, kurie gali skatinti dehidrataciją.
Dėl karščio ir svorio padidėjimo nėščiosioms dažnai tinsta kojos. Tinimui sumažinti patartina stengtis laikyti kojas pakeltas, reguliariai daryti lengvus fizinius pratimus, pavyzdžiui, vaikščioti ar plaukioti bei nepamiršti kompresinių kojinių, kurios užtikrina geresnę kraujo apytaką bei sumažina trombų kraujagyslėse susidarymo tikimybę.
KT (kineziterapijos) metodika nėštumo metu parenkama pagal tris laikotarpius: 1-16 savaitės, 17-32 savaitės ir 33-40 savaitės. Nėščios moterys mankštindamosi ritmiškai giliai kvėpuoja krūtine. Pratimai ir pradinės padėtys turi būti tokios, kad atsipalaiduotų nugaros ir pilvo sienelės raumenys. Tinka pratimai pėdos lankui stiprinti. Šiuo laikotarpiu svarbiausi yra atsipalaidavimo pratimai, dubens dugno raumenų tempimo, pratimai, skirti kryžmens ir klubo sąnarių, dubens ir šlaunies sąnarių ir stuburo bei juosmens paslankumui didinti.
Nuo dvyliktosios nėštumo savaitės didėja veninis kraujospūdis kojų kraujagyslėse. Kadangi sunkiau nuteka kraujas, pabrinksta kojos, kai kurių nėščiųjų išsiplečia venos. Todėl ne daugiau kaip 30% visų pratimų turi būti stovima pagrindinė padėtis. Daugiausia pratimų turi būti atliekama gulint ant nugaros, šono. Tačiau dėl gulimos ant nugaros padėties antrąją nėštumo pusę gali atsirasti posturalinis hipotoninis sindromas, nes gimda suspaudžia lytinę veną ir nervinį rezginį, dėl to mažėja sistolinis ir minutinis širdies tūriai, krinta kraujo spaudimas.
Nuo 37 nėštumo savaitės reikia nėščiąją mokyti stangintis, t. y. pratimais ugdyti sąlyginius refleksus, pavyzdžiui, atpalaiduoti raumenis po iškvėpimo (atliekant greito kvėpavimo judesius) arba tais atvejais, kai jaučiami gimdos susitraukimai, juos derinti su kvėpavimu.
| Laikotarpis | Rekomenduojamas aktyvumas |
|---|---|
| 1-16 savaitės | Vaikščiojimas 1-3 km/dieną (90-120 žingsnių/min), oro ir vandens vonios, nesudėtingi pratimai. |
| 17-32 savaitės | Plaukiojimas, bendrojo poveikio pratimai, pilvo ir dubens dugno raumenų treniravimas, stuburo lankstumo didinimas. Vengti pratimų, keliant abi ištiestas kojas (nuo 29-30 savaitės). |
| 33-40 savaitės | Mažinti bendrąjį fizinį krūvį, daugiau statinio kvėpavimo ir raumenų atsipalaidavimo pratimų. Pratimai, paruošiantys gimdymui. |
Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas nėštumas yra individualus. Jei kyla abejonių ar nerimo dėl maudynių ar kitų vandens procedūrų, visada geriausia pasitarti su savo gydytoju.
