Mokslininkai ir medikai nuolat pabrėžia, kad sepsis yra viena pavojingiausių gyvybei grėsmingų būklių, kurią gali sukelti net ir įprasta infekcija. Deja, nepaisant pažangios medicinos, sepsis ir toliau išlieka didele problema visame pasaulyje, o mirštamumas nuo jo - itin aukštas. Siekiant didinti visuomenės informuotumą apie šią ligą, jos simptomus ir pavojus, rugsėjo 13-ąją minima Pasaulinė sepsio diena.
Kas yra sepsis ir kaip jis atsiranda?
Sepsis - tai ne atskira liga, o organizmo reakcija į infekciją. Tai sudėtingas procesas, kurio metu infekcija sukelia sisteminį uždegiminį organizmo atsaką, pažeidžiantį gyvybiškai svarbius organus ir kraujagysles. Dėl šio proceso sutrinka kraujotaka, gyvybiškai svarbūs organai nepakankamai aprūpinami krauju, deguonimi ir maisto medžiagomis, kas gali lemti organų nepakankamumą ir mirtį. Nors terminas „sepsis“ minimas dar nuo Hipokrato laikų, jo suvokimas bėgant laikui keitėsi, o šiuolaikinė medicina jį apibrėžia kaip gyvybei pavojingus organų funkcijų sutrikimus, sukeltus infekcijos.
Infekcijos, galinčios sukelti sepsį, gali kilti iš įvairių organizmo vietų. Dažniausiai sepsis prasideda nuo plaučių uždegimo (apie 40 proc. atvejų), taip pat infekcijos gali kilti pilvo organuose (inkstuose, žarnyne), žaizdose ar šlapimo takuose. Sepsis gali išsivystyti ir ligoninėje gydomiems pacientams, o tokie atvejai dažnai būna sudėtingesni dėl antibiotikams atsparių bakterijų.
Paprastai mūsų imuninė sistema turėtų saugoti nuo infekcijos, tačiau kartais ji sureaguoja per silpnai arba per stipriai, o tai gali lemti sepsio išsivystymą. Įvairios infekcijos, net ir neilgas peršalimas, gali komplikuotis sepsiu. Infekcija tapti sepsiu gali staiga, netikėtai. Vėluojanti tinkama medicininė pagalba mažina sėkmingo sepsio gydymo tikimybę. Net 70 proc. sepsio atvejų prasideda dar prieš ligoniui patenkant į gydymo įstaigą, todėl susirgusiems sunkesne infekcija medicininės pagalbos reikėtų ieškoti kuo skubiau.
Žaibinis sepsis: greita ir mirtina eiga
Ypač pavojinga sepsio forma yra žaibinis sepsis, kai liga progresuoja itin greitai ir per trumpą laiką gali pasiekti kritinę stadiją. Tokia forma pasiglemžė beveik pusantrų metukų sulaukusios mergaitės gyvybę. Kaip patvirtino Santaros klinikoms priklausančios Vaikų ligoninės atstovai, mergaitės gyvybę pasiglemžė žaibinis sepsis, kurį sukėlė itin retos kilmės pneumokokinė infekcija. Kritinės būklės kūdikis buvo skubiai paguldytas į reanimacijos skyrių, tačiau, nepaisant medikų pastangų, gyvybės išgelbėti nepavyko.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas prof. Vytautas Usonis pabrėžė, kad mergaitė buvo skiepyta nuo pneumokokinės infekcijos, tačiau pneumokoko sukėlėjas buvo retos kilmės, kurios nėra Lietuvos vakcinose. Nustatyta, kad yra apie 90 skirtingų pneumokoko serotipų, tačiau vakcinos, kuriomis skiepijama Lietuvoje, tokio serotipo nedengia. Viena vakcina, kuria skiepijami vaikai, saugo nuo 10 serotipų, suaugusiesiems skirtos vakcinos - nuo 13 serotipų. „Labai gaila, kad nėra kryžminio imuniteto. Nėra taip, kad jeigu yra paskiepyta prieš vieną padermę, tai tas skiepas saugo nuo visko. Deja, taip nėra. Todėl yra kombinuotos vakcinos, kelių rūšių vakcinos ir skiepijimas apsaugo nuo dažniausiai paplitusių sukėlėjų, deja, ne nuo visų“, - apgailestavo prof. V. Usonis.
Kas yra pneumokokinė infekcija?
Pneumokokai - viena dažniausių pneumonijų (plaučių uždegimo) bei vidurinės ausies uždegimų priežasčių. Šias bakterijas gali nešioti apie 40-60 proc. mažų vaikų, paauglių - 6-10 proc., suaugusiųjų - 3-4 proc. Šių bakterijų galima rasti visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje. Naujausiais duomenimis, pasaulyje gripo sezono metu beveik 50 proc. mirčių priežasčių yra plaučių uždegimas. Pneumokoko sukeltų ligų eiga dažnai būna labai sunki. Galima išskirti kelis simptomus: staigus karščiavimas, stiprus skausmas krūtinės srityje, kosulys, dusulys, tačiau pneumokokinė infekcija neturi jai būdingų specifinių klinikinių simptomų. Susirgimų pneumokokine infekcija padaugėja šaltuoju laikotarpiu.
Į Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vakcina nuo pneumokokinės infekcijos įtraukta nuo 2014 m. Ja skiepijami vaikai iki 2 metų amžiaus. Vaikų ligoninės medikai pabrėžia, kad skiepai nuo pneumokoko yra ypač rekomenduojami, nes jie apsaugo nuo dažniausių, labiausiai paplitusių užkratų.
Sepsio požymiai ir rizikos grupės
Sepsis gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie dažnai supainiojami su kitų ligų požymiais, todėl jį nelengva nustatyti. Vis dėlto, pastebėjus šiuos pirminius požymius, būtina nedelsiant kreiptis į medikus:
- Staigus karščiavimas (39 laipsniai ir daugiau), šaltkrėtis.
- Šalta, drėgna, prakaituota, pasikeitusios spalvos oda.
- Padažnėjęs kvėpavimas, sunkumas kvėpuoti.
- Padažnėjęs pulsas, sumažėjęs kraujo spaudimas.
- Sutrikusi sąmonė: sumišimas, nerimas, dezorientacija, mieguistumas, letargo būsena.
- Asmuo ilgiau nei 12 valandų nesišlapina.
- Oda nusėjta dėmėmis, ji atrodo melsva ar neįprastai blyški.
Ypač svarbu atpažinti sepsio požymius mažiems vaikams ir naujagimiams. Naujagimių sepsis yra kritinė medicininė būklė, reikalaujanti neatidėliotinos pagalbos. Jam būdingas karščiavimo ar hipotermijos (kūno temperatūros kritimo), kvėpavimo sutrikimo, prasto maitinimosi, letargijos, dirglumo ir odos pokyčiai. Naujagimiams, ypač gimusiems neišnešiotais arba mažo gimimo svorio, yra didesnė sepsio rizika dėl nesubrendusios imuninės sistemos.
Labiausiai pažeidžiami pacientai, turintys lėtinių ligų, ypač susijusių su imuniteto pokyčiais - sergantys onkologinėmis ligomis, išsekę, netinkamai besimaitinantys. Taip pat rizikoje yra besilaukiančios moterys ir maži vaikai. Šioms grupėms infekcija gali progresuoti ypač greitai ir dramatiškai.
Sepsio gydymas ir prevencija
Sepsiu sergantiems gali prireikti skirtingų gydymo metodų, priklausomai nuo infekcijos rūšies ir organų funkcijų sutrikimų sunkumo. Sudėtingos būklės ligoniams būtinas nuolatinis, atidus stebėjimas ir gydymas ligoninėse, dažniausiai reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. Įprastai ligonių gydymas pradedamas skysčių infuzija į veną, skiriamas deguonis, infekcijos sukėlėjus naikinantys vaistai. Jei reikia, gyvybei svarbių organų veiklai užtikrinti skiriami kraujo spaudimą didinantys vaistai, dirbtinis kvėpavimas.
Laikas, kalbant apie sepsio diagnozę ir gydymo pradžią, yra aukso vertės. Kuo anksčiau nustatomas infekcijos šaltinis ir pradedamas tinkamas gydymas, tuo didesnė tikimybė pakeisti ligos eigą. Ligoninėse medikų tikslas - per pirmą valandą nuo paciento atvykimo paskirti antibiotikus.
Sepsio prevencija apima bendrųjų infekcijų profilaktiką. Svarbu rūpintis sveika gyvensena, stiprinti imuninę sistemą, laiku kreiptis į medikus susirgus ir tiksliai laikytis jų nurodymų, ypač vartojant antibiotikus. Savigyda antibiotikais yra didžiulė problema, didinanti bakterijų atsparumą ir apsunkinanti gydymą. Taip pat svarbu nepamiršti elementarių higienos taisyklių, tokių kaip rankų plovimas. Skiepai nuo gripo, pneumokoko, COVID-19 - tai ypač svarbi apsauga nuo infekcijų, kurios gali komplikuotis sepsiu.
Kas yra sepsis?
Nors ir pasiekiami dideli gydymo rezultatai, svarbu atsiminti, kad net ir pasveikusiems po sepsio gali likti lėtinių sveikatos sutrikimų, todėl jiems reikalinga ilgalaikė medicininė priežiūra ir reabilitacija. Gyvybė - didžiausia vertybė, tačiau gyvenimo kokybė po sepsio gali labai pasikeisti.
