Autistiški kūdikiai ir vaikai, taip pat vaikai, turintys dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą (ADHD), labai dažnai susiduria su miego problemomis. Specialistai ir visi, kurie bendrauja su neuroįvairovės vaikais, turėtų tai gerai žinoti.

Miego sunkumai autistiškiems vaikams

Autistiški kūdikiai ir vaikai dažnai turi bėdų užmigti, išlikti užmigus, pailsėti miego metu ir iš tiesų miegoti tinkamu laiku (namie, naktį ar pietų metu, o ne mokyklos suole). Lėtinis nuolatinis miego trūkumas paveikia tėvus; itin dažnai tėvai yra chroniškai pervargę ir pagalba iš šalies jiems tikrai būtina.

Tai nėra vaikų kaltė, kad jų kūnai ir mintys yra tokie nepastovūs poilsyje. Jie yra linkę turėti šias problemas:

• Mažiau REM miego
• Perstimuliavimus
• Virškinimo problemas
• Neramių kojų sindromą
• Prabudinėjimus
• Nerimą
• Migrenas
• Naktinius siaubus (pabunda klykdami, negali nurimti, negali užmigti)
• Valgymo sutrikimus
• Paros ritmo sutrikimus
• ADHD
• Miego apnėją
• Autoimunines ligas
• Obsesinį kompulsinį sutrikimą

Visi šie dalykai gali labai apsunkinti tinkamą miegą, kuris derėtų su suaugusiųjų tvarkaraščiais ir dienotvarkėmis. Tėvams kartais reikia pagalbos, kad jie patys galėtų pamiegoti. Bet autistiškiems vaikams reikia pagalbos, kad jie gautų pakankamai miego, jog galėtų funkcionuoti, augti, mokytis. Neretai ir įprastas mokyklos tvarkaraštis nėra tinkamas su šiomis problemomis.

Kūdikio miego pozos ir jų reikšmės

Kūdikiai gali užimti tokias miegojimo pozicijas, kurios priverstų aiktelėti net akrobatą, ir jie tai daro ne norėdami šokiruoti ar nustebinti. Jie tikrai taip miega! Nors kartais gali būti juokinga, tai taip pat gali kelti nerimą saugumo požiūriu. Atsakymas, kaip ir į visus su tėvyste susijusius klausimus, nėra paprastas „taip“ arba „ne“. Kartais tiesiog reikia daryti tai, ką reikia padaryti. O kalbant apie saugumą, jis visada yra pirmoje vietoje. Ir taip kiekvieną kartą.

„Karaliaus“ poza

Jeigu vaikui patinka miegoti ant nugaros, atmetus rankas ir kojas, savo, o dar geriau - tėvų lovos centre, tai liudija, jog jis jaučiasi komfortiškai ir gerai, saugiai, jis aktyviai pažįsta supantį pasaulį. Jeigu šia poza miegančio mažylio rankos atmestos virš galvos - vadinasi, jis visiškai atsipalaidavęs. Bet jei rankos suspaustos į kumštelius - tai aiškus vidinio protesto ar gynybos ženklas.

Ant pilvo

Mažyliai dažnai mėgsta miegoti ant pilvo. Jeigu jūsų brangenybė miega ištiesęs kojas, o rankas iškėlęs virš galvos arba priglaudęs prie savo šonų, tai reiškia, jog jis jaučiasi pažeidžiamas ir stengiasi perimti tam tikrų problemų kontrolę. Miegas ant pilvo įstrižai lovos liudija nenorą priimti permainas.

Užpakaliu į viršų

Labai daug vaikų miega atsiklaupę ant kelių, veidu įsirėmę į lovą, o užpakaliukas būna iškeltas į viršų. Tai - protesto įsikūnijimas, tokia poza paprastai vaikai miega pavardę arba prisikapriziję, tarsi rodydami tėvams savo nenorą paklusti jų nustatytai dienotvarkei.

Embriono poza

Tai poza, kai vaiko kojos pritrauktos prie smakro, galva - prie kelių, o rankomis jis mėgina apglėbti save - tai bandymas apsiginti. Jeigu miegodamas šia poza jis iki pat smakro užsiklojęs antklode, tai rodo, kad jis ieško jaukaus ir saugaus prieglobsčio. Embriono poza miega tie vaikai, kurie nelinkę suaugusiems atvirai pasakoti apie savo problemas.

Ant šono

Miegojimo poza ant šono fiziologiniu požiūriu laikoma viena iš komfortiškiausių. Miegant šioje pozoje, rankos paprastai padedamos po skruostu arba toliau nuo kūno, o keliai būna kiek sulenkti. Tai - harmonijos, pusiausvyros ir ramybės išraiška.

Neramus miegas ir jo priežastys

Visi šie simptomai rodo, jog vaikutis patiria stiprų diskomforto jausmą ir bando su tuo kovoti. Visa tai neleidžia pereiti į gilią miego fazę, o tai reiškia, jog mažylis negauna pilnaverčio poilsio. Pasitaiko atvejų, kuomet nusiraminti padeda mamos krūtis, tačiau toks sprendimas tik trumpam padeda vaikui pajusti komfortą. Tuomet, kai jo būsena tampa nepakeliama, jis atsisako krūties ir pradeda be paliovos verkti.

Patiems nuspėti, kokias priežastis slepia neramus kūdikio miegas yra pakankamai sudėtinga, kadangi vienas vienintelis kauliukas, pasislinkęs nors vienu milimetru gali sutrikdyti kraujo patekimą į smegenis ir tokiu būdu privesti prie aiškiai jaučiamo diskomforto. Pirmiausia sutrinka kraujo ir stuburo smegenų skysčių tekėjimas, padidėja spaudimas galvoje ir dėl šios priežasties naujagimį neramina pastovūs galvos skausmai. Kūdikis su patirta gimdymo trauma primena suaugusį, kuris ant galvos užsideda pernelyg siaurą kepurę - pradeda kamuoti galvos skausmas, atsiranda pykčio protrūkiai, irzlumas, gali susilpnėti regėjimas. Deja, tačiau panaikinti šių simptomų dažniausiai lengvai nepavyksta.

Logiška, jog mažyliui toks nuolatinis diskomforto jausmas yra nepakeliamas - būtent dėl šios priežasties daugelis vaikų nemėgsta dėtis kepurės, o nuolatinis verkimas ir žindimas yra vienintelis būdas nors trumpam nuimti galvos spaudimą.

Vaikščiojimo sutrikimai

Kūdikis jau turėtų vaikščioti kaip vienmetis kaimynų vaikutis, bet neina arba eidamas nuolat parpuola. Kodėl? Kas lemia vaikščiojimo sutrikimus? Konsultuoja pediatrė neurologė Rūta Maciulevičienė.

Bendrosios žinios apie vaikų vaikščiojimą

• 10-11 mėn. kūdikis jau savarankiškai atsistoja ir gali pastovėti nesilaikydamas. Bet jeigu nėra atramos, greitai šlepteli ant užpakaliuko.
• Savarankiškai stovėti ir išlaikyti pusiausvyrą, jeigu nėra atramos, išmoksta nuo 10 iki 13 mėn.
• Maždaug 11 mėn. kūdikis pargriuvęs, pasilenkęs ar atsiklaupęs jau sugeba atsistoti.
• Metukų vaikutis eina laikomas už vienos rankytės arba viena rankele atsirėmęs į sieną.
• Tarp 1 ir 1,5 m. sveikas vaikas pradeda savarankiškai vaikščioti neprisilaikydamas.
• Maždaug per pusmetį nuo to laiko, kai savarankiškai žengė pirmą žingsnį, išmoksta gerai vaikščioti. Jam nebereikia stovėti išsižergusiam, bandyti išlaikyti pusiausvyrą rankomis, kad neparpultų. Eisena atrodo visiškai kitokia, nei pirmieji žingsniai, kuriuos mažiukas dėlioja išskėtęs kojytes, sulenkęs jas per kelius. Praėjus pusmečiui gali eidamas rankytėmis imti daiktus, parodyti piršteliu ko nori.
• 2 m. vaikutis jau bėga, lipa, spiria kamuolį.

Svarbu: jeigu iki 1,5 m. mažylis nepradėjo gerai vaikščioti arba pradėjo vaikščioti, bet eisena nėra visavertė, t. y. jam reikia prisilaikyti, užkliūva už daiktų ir dažnai pargriūna, eina išsiskėtęs, apskritai bijo vaikščioti, statydamas kojas žiūri į žemę - vadinasi, kad kažkas yra negerai ir būtina vaikutį parodyti raidos specialistui arba vaikų neurologui.

Nevaikšto arba blogai vaikšto

Yra vaikų, kurie vaikščioti pradeda vėliau arba ir laiku, bet jų eisena niekaip netampa stabili. Jie nuolat kliūva, griūva, užsigauna, negali bėgti, jiems nepavyksta eiti ir apie tai negalvoti. Mažylis gali vėliau pradėti vaikščioti arba blogai eiti dėl kelių priežasčių:

1. Vaikščiojimas gali sutrikti, jei mažylis auga netinkamoje aplinkoje, tai yra jeigu neturi galimybės arba trukdoma vystytis jo motorikai. Pirmiausia mažylis turi išmokti valdyti savo viršutinę kūno dalį, išlaikyti jos pusiausvyrą. Kai mažą kūdikį laikote vertikaliai, jis iš pradžių svyruoja į visas puses, paskui išmoksta išlaikyti pusiausvyrą, o vėliau jau sugeba sėdėti neparamstytas ir gali abiem rankomis ką nors dėlioti. Jeigu tėvai labai bijo kūdikį laikyti pusiau sėdomis, nešioti vertikaliai, tai trukdo jo raidai. Tokia tėvų hipergloba gali būti viena vaikučio raidos vėlavimo priežasčių. Reikėtų žinoti, kad pusiau sėdimoji padėtis kūdikiui yra natūrali nuo gimimo. Nuolat guldomas kūdikis nemato nieko, tik lubas, nesivysto jo nervų sistemos, susijusios su pusiausvyra ir koordinacija, tai yra atsakingos už kūno valdymą. Jeigu kūdikis ilgai laikomas manieže, kuriame yra ribota galimybė judėti arba visą dieną sėdi vaikštynėje, gali vėluoti ir motorinė raida. Vaikštynė nieko bloga, jei naudojamos saikingai, nes ilgai joje būdamas mažylis gali svyruoti ir visada turi į ką atsiremti, jam nereikia išmokti kontroliuoti savo kūno pusiausvyrą. Svarbu žinoti, kad jeigu vaikui neleisime vaikščioti, jis ir nevaikščios.
2. Blogai vaikščioti, dažnai griuvinėti vaikas gali ir dėl vadinamųjų specifinių sutrikimų. Pavyzdžiui, mažylis blogai girdi arba mato. Jeigu neišsivysčiusi vidinė ausis, nėra pusiausvyros organo iš vienos pusės, tai atsiliepia vaiko vaikščiojimui. Taip pat blogai vaikšto vaikai, kurie blogai mato viena akimi ir neturi vadinamojo erdvinio, arba stereo-, matymo. Jie nuolatos užkliūna, parklumpa, susimuša. Aišku, griūna visi vaikai, bet kai pargriūna mažylis, kurio gera koordinacija, jis sugeba suvaldyti kūną tarsi katinas ir dažniausiai nesusitrenkia nei galvos, nei kitos kūno dalies.
3. Vaikščiojimas gali sutrikti ir dėl įvairaus lygio nervų sistemos sutrikimų. Pavyzdžiui, dėl nebrandžios nervų sistemos vėliau gali pradėti vaikščioti neišnešioti kūdikiai. O dėl intelekto vystymosi sutrikimų, jeigu yra sutrikęs pažintinių funkcijų vystymasis, nesugeba atlikti tikslingo - prasmingo veiksmo.
4. Blogai vaikščioti mažylis gali ir dėl įvairiausių motorikos sutrikimų, tai yra nervų, raumenų bėdų. Pavyzdžiui, gali būti pažeistos nugaros smegenys, periferiniai nervai ir raumenys. Jei bent vienoje šių vietų atsiranda pažeidimų, vaikas blogai vaikščios, klius, grius, nepaeis, vėlai pradės vaikščioti. Dažniausias požymis arba labai įtempti raumenys, arba be galo silpni.
5. Vaikščioti gali trukdyti įvairios nervų ligos, pavyzdžiui, spinalinė raumenų atrofija, taip pat įvairios sąnarių ligos, pavyzdžiui, įgimta sąnarių displazija, raumenų atrofijos, kai raumuo nevisavertis. Arba raumuo visavertis, bet jo nepasiekia nervas. Tai didelės bėdos, kurias nustatyti gali tik gydytojas specialistas.
6. Jeigu vaikas bijo vaikščioti, vis žiūri, kur stato koją, reikia pagalvoti ir apie tai, kad jam gali ką nors skaudėti. Taip pat gali blogai eiti dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, nuolatinio deguonies stygiaus visuose audiniuose (lėtinė hipoksija) ar, pavyzdžiui, rachito.
7. Vaikai pradeda vaikščioti nevienodai greitai ir dėl skirtingų temperamentų. Vieniems reikia kuo aukščiau užlipti, kuo greičiau pabėgti nuo mamos, o kiti yra lėti iš prigimties ir atsargūs, todėl patys niekaip nesiryžta nulipti, pavyzdžiui, nuo šaligatvio, labai bijo pargriūti ir šimtą kartų pasitikrina prieš eidami nepažintu keliu ar išbandydami ką nors nauja. Yra ir tokių vaikų, kurie, atrodo, jau visai neblogai žingsniavo, bet ėmė ir pargriuvo. Išsigando, užsispyrė ir toliau nežengia nė žingsnio. Tokio mažiuko nereikia versti vaikščioti, geriau ramiai palaukti, kol baimė praeis, o tai gali užtrukti ir mėnesį. Ateis laikas ir mažylis vėl ryšis išbandyti savo jėgas, pamatys, kad gali sėkmingai eiti. Susirūpinti reikia tuomet, kai kūdikis griūdamas smarkiai susitrenkia, kiekvienąkart bėgdamas parpuola arba jam „susipina” kojytės ir tokia būsena tęsiasi mėnesį nuo to laiko, kai mažiukas pradėjo vaikščioti.

Kūdikio miego regresas ir jo periodai

Jei jūsų naujagimiui, kūdikiui ar mažyliui sunku užmigti ir ramiai miegoti visą naktį, galiu Jums padėti pakeisti šias blogas naktis ir pajausti vėl, kas yra geras poilsis. Ar pažįstama tokia situacija? Miego regreso laikotarpiai yra būdingi tam tikro amžiaus kūdikiams ir mažiems vaikams. Miego regresas sutampa su dideliais raidos pasiekimais: kūdikis išmoko apsiversti, atsisėsti, ropoti ir kt. Kūdikio elgsena miego regreso metu šiek tiek primena augimo šuolį. Augimo šuoliai dažniausiai pasireiškia: 7-10 dienomis, 2-3 savaitę, 4-8 savaitę, 3 mėnesį, 6 mėnesį, 9 mėnesį. Normalu, jeigu miego regresas pasireiškia mėnesiu anksčiau arba vėliau.

• 4 mėnesių miego regresas. Patiria beveik visi kūdikiai. Manoma, kad atsiranda dėl pasikeitusio kūdikio miego ciklo, t.y. kūdikio miego ciklas ima ilgėti, ima keistis ciklo metu besikeičiančių miego fazių trukmė, jų eilės tvarka.
• 8 mėnesių miego regresas. Šis miego regresas gali pasireikšti ir vėliau - 9 ar 10 mėnesį, gali „susilieti“ su 11 mėnesių miego regresu. Siejamas su labai aktyvia smegenų veikla ir labai sparčiai tobulėjančiais įgūdžiais: kūdikis yra labai aktyvus, sparčiai mokosi (arba aktyviai tobulina gebėjimus) ropoti, atsistoti, eiti prisilaikydamas, skleidžia vis daugiau garsų ir t.t.
• 11 mėnesių miego regresas. Rečiausiai pasireiškiantis miego regresas, jį dažnai pakeičia „tarpinis“ regresas tarp 8 ir 11 mėnesių. Siejamas su aktyvia smegenų veikla ir naujai tobulėjančiais įgūdžiais, o taip pat su besikeičiančiais dienos poguliais.
• 18 mėnesių miego regresas. Šio amžiaus kūdikiai sparčiai vystosi ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Miego regresas siejamas su fiziniais, kalbiniais gebėjimais, o taip pat ir su emocine raida: vaikas yra vis savarankiškesnis, reiškia savo nuomonę, išryškėja išsiskyrimo nerimas.
• 2 metų miego regresas. Šį miego regresą gali lemti labai daug skirtingų priežasčių. Vaiko smegenys ir toliau sparčiai vystosi, be to tokio amžiaus vaikų gyvenime netrūksta svarbių pokyčių: pavyzdžiui, atsisakoma sauskelnių ir vaikas ima savarankiškai naudotis puoduku, jis perkeliamas miegoti į „suaugusiojo“ lovą be užtvaro, galbūt jau pradeda lankyti darželį arba šeimoje atsiranda jaunesnis brolis ar sesė.

Kaip elgtis miego regresijos metu:

• Išlaikykite kuo stabilesnę dienotvarkę. Prasidėjus miego regresui bus gerokai sunkiau „susitarti“ su kūdikiu ir išlaikyti įprastą gyvenimo ritmą, tačiau yra labai svarbu, kad ritmas pakistų kuo mažiau.
• Jei reikia, koreguokite miego grafiką. Jei miego regresas yra nulemtas miego „pertekliaus“, pakoreguokite grafiką atitinkamai. Jei atsisakote vieno dienos pogulio, kito trukmę reikėtų pailginti, taip pat kiek anksčiau guldyti nakties miego.
• Nekeiskite pasiruošimo miegui ritualo ir migdymo būdo. Nuolat pabundantį kūdikį bus sunku užmigdyti, tačiau nepasiduokite pagundai ir šiuo laikotarpiu neprisigaudykite blogų įpročių. Jeigu miego regreso metu pradėsite naudoti pagalbines migdymo priemones (maitinimą, supimą, užmigdymą ant rankų ir kt.), jų kūdikis tikėsis ir vėliau.
• „Neapkraukite“ kūdikio naujovėmis. Jei miego regreso pagrindinė priežastis yra naujai išmokti įgūdžiai, kūdikio smegenys dirba taip aktyviai, kad sutrikdo normalų miego ritmą, todėl leiskite joms ramiai „susisteminti“ informaciją ir tik tuomet mokykitės naujų dalykų.
• Galite kūdikį maitinti dažniau ir/arba daugiau.
• Paieškokite daugiau progų pailsėti. Miego regresas gali trukti net iki mėnesio, todėl jis labai vargina ir tėvus.

Kiek miego reikia kūdikiui?

Kūdikio miegas dažnai tampa didžiausiu tėvų nerimo šaltiniu. Kūdikiai nėra maži suaugusieji - tai viena svarbiausių žinučių, kurią nuolat kartoja pediatrai ir vaikų neurologai. Tai galioja ir miegui. Jeigu atliktume elektroencefalogramą (EEG) ir vertintume smegenų bangas, pamatytume, kad kūdikių miego struktūra dar tik bręsta. Iki maždaug 6 mėnesių kūdikio smegenys dar tik formuoja miego stadijas. Tik po pirmųjų metų galima pradėti tikėtis 60-90 minučių miego ciklų. Pirmuosius 3-4 mėnesius nereikėtų tikėtis dienotvarkės ar stabilaus režimo.

Ar galima „per daug“ glausti kūdikį? Artumas, nešiojimas, glaudimas, raminimas, buvimas šalia miego metu nekenkia miegui, o dažnai padeda jam jaustis saugiai. Kūdikis negali pasakyti, kas jam negerai. Kartais nemiegas gali būti simptomas, o ne problema savaime. Miego lentelės - tai intervalai, o ne griežtos normos.

Kiek miego reikia kūdikiams (lentelė)?

Mažylis miega prasižiojęs? Kodėl kūdikis nemiega? Pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais tėvams neišvengiamai teks atsisveikinti su kokybišku nepertraukiamu visą naktį trunkančiu miegu. Be to, net ir pačių didžiausiems miegaliams ir ramiems kūdikiams kartais sunku užmigti, jie neramiai miega, dažnai pabunda. Kūdikiams, ypač 6 mėn. 0-3 mėn. Naujagimiai ir kūdikiai iki 2 mėn. amžiaus paprastai miega 14-17 valandų per parą su dažnais pabudimais tiek dieną, tiek ir naktį.

3 mėn. Net ir įskaičiuojant momentus, kai kūdikis snaudžia, gali atrodyti, kad jis miega per mažai. Kūdikiai iki 3 mėn. dažnai nenori miegoti ant nugaros: jie jaučiasi saugiau miegodami ant pilvuko, tačiau ši miego padėtis siejama su didesne staigios kūdikių mirties sindromo rizika. Ką daryti, jei mažylis nenori miegoti ant nugaros? Visų pirma kūdikiai gali nenorėti miegoti ant nugaros dėl tam tikrų fiziologinių priežasčių, tad pasitarkite su gydytoju.

4-5 mėn. 4 mėn. kūdikiai turėtų miegoti 12-16 val. per parą: 9-11 val. 5 mėn. kūdikiai naktį vidutiniškai miega 10-11 valandų, dienos metu jie vis dar miegos 2-3 kartus. 4 mėn. sulaukę anksčiau puikiai miegoję kūdikiai gali pradėti miegoti ilgesnėmis atkarpomis, nenorėti miegoti arba dažniau pabusti: tai vadinama miego regresija. Tai visiškai normalus reiškinys, būdingas 4, 6, 8-10 ir 12 mėn. kūdikiams. Ketvirtąjį mėnesį miego regresija pasireiškia dėl to, kad tuo metu mažylis daug aktyviau pradeda domėtis aplinka, jis atranda žaislus, žmones, įdomią veiklą ir t. Ką daryti? Susikurkite arba nuosekliai laikykitės esamos miego rutinos: maudynės, maitinimas, lopšinė arba pasakėlė, sūpavimas.

6 mėn. 6 mėn. kūdikiai naktį išmiega 10-11 valandų, o dieną trumpais intervalais miega 2-3 kartus. Be to, 6 mėn. ir vyresni kūdikiai jau gali išmiegoti ir visą naktį.

9 mėn. Maždaug 12 mėn. ir vyresni kūdikiai dienos metu jau gali miegoti ir 1 kartą, nors įprastai vienu dienos miegeliu apsiriboja 14-16 mėn. Jei 6 mėn. Ką daryti? Atnaujinkite miego režimą. Kūdikį pamaitinkite 30 min. iki guldant nakties miegui. Mieguistą kūdikį guldykite į jo lovelę. Pradžioje jis prieštaraus, galiausiai išmoks nusiraminti čiulpdamas nykštį arba čiulptuką. Ką daryti? Galite pakoreguoti 6 mėn. Ką daryti? Jei kūdikiui skauda dantenas, duokite kramtuką (tiks ir atšaldytas šaldiklyje), paglostykite, švelniai pakalbinkite ar padainuokite lopšinę. Kūdikio miego rutiną gali sutrikdyti paprasčiausias peršalimas ar ausų uždegimas. Taip pat kūdikių miego kokybę pablogina ir emociniai iššūkiai: mamos grįžimas į darbą ir pratinimas prie auklės. Ką daryti? Darykite viską, kad kūdikį nuramintumėte ir paguostumėte, skirkite jam daugiau nei įprasta dėmesio.

Ką daryti? Guldykite kūdikį miegoti, kol jis dar nėra pervargęs. Ką daryti? Kai kūdikis serga, tėvai daro viską, kad jis bent kiek pamiegotų: šiuo metu pateisinamos visos priemonės, kaip, pavyzdžiui, karščiavimą mažinantys vaistai ar kūdikio miegojimas mamai ant rankų. Atminkite, kad miego sutrikimai - įprasti pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais (kartais - ir ilgiau).

tags: #kudikis #miega #atsiklaupes

• Liaudies išmintis apie berniuko laukimą
• Astrologinis ryšys tarp savaitės dienų ir gimimo datos
• Priežastys ir simptomai: patinstusios naujagimio akys
• Darželio stalų ypatybės
• Technologijų veiklos planas mokykloje